P-438-1-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P438-01/2013

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-01032-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 80.13 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymą dėl proceso atnaujinimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje N62-2706/2010.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K., kuriame nurodė, kad ji, dirbdama Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiąja specialiste, parengė pranešimą spaudai, kuriame buvo nurodyti pareiškėjos D. Š. asmens duomenys (vardas, pavardė, informacija apie pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pateiktus prašymus) bei šią informaciją 2009 m. balandžio 21 d. įdėjo į tinklalapį www.mažeikiai.lt, t. y. paskelbė viešai, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 5 straipsnio 1 dalį. Protokole R. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21414 straipsnio 1 dalį.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje, R. K. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nesant tinkamo subjekto. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme pateiktas sąvokas, konstatavo, kad R. K. negali būti laikoma nei duomenų tvarkytoja, nei duomenų valdytoja, nes neatitinka nurodytų duomenų valdytojo bei duomenų tvarkytojo požymių, todėl, anot teismo, ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo padarymą – asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normų nesilaikymą.

Apeliaciniu skundu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. su skundu nesutiko, prašė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime R. K. vadovavosi pirmosios instancijos teisme nutarime išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pranešimą spaudai, kuriame buvo nurodyti D. Š. asmens duomenys, parengė kaip darbuotoja, gavusi Mažeikių rajono savivaldybės mero žodinį nurodymą. R. K. pabrėžė, kad ji atliko savo tiesiogines pareigas, jokio asmeninio suinteresuotumo neturėjo, todėl kaip fizinis asmuo negali būti baudžiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje N62-2706/2010 Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinio skundo netenkino ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija – pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje N62-2706/2010.

Prašyme nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. lapkričio 5 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2706/2010 bei ja nutarė netenkinti Inspekcijos apeliacinio skundo ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje, R. K. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant tinkamo subjekto, paliko nepakeistą. LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. taip pat priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. N62-1988/2011, kuria nutarė atmesti Inspekcijos apeliacinį skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, kuriuo D.

L. administracinio teisės pažeidimo byla, pradėta pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta, nenustačius asmens veiksmuose pažeidimo sudėties, paliko nepakeistą. Inspekcijos nuomone, šiose LVAT nutartyse nebuvo užtikrintas vienodos administracinių teismų praktikos formavimas. Teismas pažymėjo, jog tiek R. K., Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiajai specialistei, tiek D. L., VĮ „Panevėžio miškų urėdija" (toliau – ir Urėdija) miškų urėdui (urėdijos vadovui), Inspekcija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus (toliau – ir protokolas) už ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, esant vienodoms aplinkybėms - abiem atvejais asmens duomenys oficialiuose įstaigų interneto tinklalapiuose buvo paskelbti neteisėtai, t. y. nesant nė vienam Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) (toliau – ir ADTAĮ) numatytam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui.

Pirmuoju atveju (dėl asmens duomenų paviešinimo savivaldybės interneto tinklalapyje) Inspekcija nustatė, kad už pažeidimą yra atsakinga R. K., kadangi ji pagal pareigybės aprašymą buvo atsakinga už pranešimų spaudai rengimą bei talpinimą savivaldybės interneto tinklalapyje, taip pat buvo nustatyta, kad ji pati šį pranešimą su asmens duomenimis parengė bei patalpino tinklalapyje, o jokio rašytinio nurodymo iš savo vadovo(-ų) gavusi nebuvo. Tačiau administracinėje byloje Nr. N62-2706/2010 LVAT pasisakė, kad R. K. negali būti laikoma nei duomenų tvarkytoja, nei duomenų valdytoja, nes neatitinka duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo požymių, todėl ir negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už protokole nurodytą ADTAĮ normų nesilaikymą.

LVAT taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais tiesiogiai ir asmeniškai atsako savivaldybės administracijos direktorius, kuris yra šios savivaldybės įstaigos vadovas. Teismas akcentavo, jog byloje duomenų, kad R. K., kaip savivaldybės administracijos darbuotoja, būtų paskirta atsakingu asmeniu už duomenų valdymą ar tvarkymą minėtoje įstaigoje, nėra.

Iš pareigybės aprašymo matyti, kad duomenų valdymas ar tvarkymas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijoms nepriskirtas. Todėl Inspekcija, vadovaudamasi LVAT suformuota praktika administracinėje byloje Nr. N62-2706/2010, nustatinėdama atsakingą asmenį kitoje byloje, kurioje buvo padarytas identiškas pažeidimas, esant tokioms pačioms aplinkybėms - neteisėtas asmens duomenų paskelbimas oficialiame įstaigos (šiuo atveju Urėdijos) interneto tinklalapyje (taip pat nebuvus rašytinio vadovo nurodymo specialistei šį pranešimą su asmens duomenimis interneto tinklalapyje patalpinti), už nustatytą pažeidimą protokolą surašė jau Urėdijos vadovui - miškų urėdui D.

L., o ne pranešimą pagal pareigybės aprašymą parengusiai ir patalpinusiai Urėdijos ryšių su visuomene specialistei J. L.. Kita vertus, kaip nurodė Inspekcija, LVAT administracinėje byloje Nr. N62-1988/2011 pasisakė, kad minėtą pranešimą (su pareiškėjo asmens duomenimis) ruošė ir paskelbė ryšių su visuomene specialistė J. L., o byloje neginčijamų duomenų apie tai, kad D. L. būtų davęs pastarajai nurodymą kaip tvarkyti galimų pažeidėjų duomenis, nėra, todėl įvertinus tai, kas nustatyta bei į J. L. pareigas bei atsakomybę, darytina išvada, kad šiuo atveju D.

L. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai. Administracinėje byloje Nr. N62-1988/2011 LVAT neatsižvelgė į Inspekcijos argumentus, kad būtent Urėdijos vadovas - D. L. - Urėdijoje buvo atsakingas už Urėdijos veiklos organizavimą, be to, jis pats buvo pripažinęs, kad šiuo informacijos apie pažeidėjus viešinimu Urėdija siekė prevencinių tikslų, o prevencijos „politikos" formavimas ir priemonių parinkimas (tame tarpe ir sprendimas dėl pažeidėjų viešinimo interneto tinklalapyje) įeina į vadovo, o ne ryšių su visuomene specialistės, kuri suformuotą prevencijos „politiką“ turi vykdyti, atsakomybę.

Inspekcijos nuomone, atsižvelgiant į LVAT 2010 m. lapkričio 5 d. priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2706/2010 tam, kad Urėdijos ryšių su visuomene specialistę būtų galima laikyti atsakingu asmeniu už aukščiau nurodytą pažeidimą, ji turėjo būti paskirta atsakingu asmeniu už duomenų valdymą ar tvarkymą Urėdijoje, tačiau, kaip nurodo Inspekcija, taip nebuvo, ką patvirtina ir jos pareigybės aprašymas, iš kurio matyti, kad duomenų valdymas ar tvarkymas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijoms nepriskirtas.

Inspekcijos nuomone, atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad LVAT praktika dėl to paties dalyko esant analogiškoms aplinkybėms, yra nevienoda (netgi priešinga), o LVAT nutartyse (administracinėje byloje Nr. N62-2706/2010 ir N62-1988/2011) nurodyti argumentai vieni kitiems prieštarauja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P438-93/2012 Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymo dėl proceso atnaujinimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje N62-2706/2010 nagrinėjimą sustabdė, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje N62-1988/2011, nagrinėjamoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Teismas konstatavo, jog iš prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad jame nurodoma, jog procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2706/2010 prašoma atnaujinti, kadangi nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N62-2706/2010 buvo nukrypta nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. byloje Nr. N62-1988/2011. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1988/2011 dėl to, kad, savo ruožtu, ir šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nukrypta nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. N62-2706/2010. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog šios dvi administracinių teisės pažeidimų bylos (byla Nr. N62-2706/2010 ir byla N62-1988/2011) yra neatsiejamai susijusios (tarp jų egzistuoja prejudicinis ryšys), todėl prašymo dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. N62-2706/2010 nagrinėjimas turi būti stabdomas, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nebus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla N62-1988/2011.

III. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, jog administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N62-1988/2011 (dabartinis Nr. N261-1111/2012) Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo baigta nagrinėti (galutinis procesinis sprendimas joje įsiteisėjo) 2012 m. lapkričio 21 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-1111/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš R. K. administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą (Nr. N62-2706/2010), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-1111/2012 turinio matyti, kad šios bylose aktualus klausimas dėl ATPK 21414 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatų aiškinimo (nustatant ar R. K. gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn kaip Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovė, t. y. kaip duomenų valdytoja (tvarkytoja), atsakinga už ADTAĮ normų laikymąsi.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-1111/2012, kuri prejudiciniu ryšiu susijusi su R. K. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą (Nr. N62-2706/2010), matyti, jog administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-1111/2012 išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ yra duomenų valdytojas ADTAĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, todėl būtent VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ teko minėta pareiga užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.

Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ tvarkyti asmens duomenis būtų įgaliojusi atitinkamą duomenų tvarkytoją arba paskyrusi už duomenų apsaugą atsakingą asmenį ar padalinį, o administracinėn atsakomybėn patrauktas VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ miškų urėdas D. L. nurodė, jog urėdijoje nėra nustatyta vidaus tvarka dėl informacijos talpinimo internete. Be to, nagrinėjamu atveju pranešimą, kuriame buvo nurodyti minėti R. J. asmens duomenys, ruošusi ir VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ interneto svetainėje paskelbusi ryšių su visuomene specialistė J.

L. negali būti laikoma nei duomenų tvarkytoja, nei duomenų valdytoja ADTAĮ prasme, nes neatitinka aukščiau nurodytų duomenų valdytojo bei duomenų tvarkytojo požymių. Išplėstinė teisėjų kolegija administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-1111/2012 akcentavo, jog nors ADTAĮ 53 straipsnyje (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nurodyta, kad už šio įstatymo nuostatų nesilaikymą atsakomybėn be duomenų valdytojo bei tvarkytojo gali būti traukiami ir kiti asmenys, toks atsakomybės taikymas turi būti pagrįstas.

Kiekvienu atveju būtina įrodyti, kad toks asmuo pažeidė konkrečią elgesio taisyklę bei kad jis privalėjo, t. y. buvo teisiškai įpareigotas, jos laikytis. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-1111/2012 buvo pripažinta, jog, kaip matyti iš VĮ „Panevėžio miškų urėdija“ miškų urėdo 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. SV-7 patvirtintų Ryšių su visuomene specialisto pareiginių nuostatų, duomenų valdymas ar tvarkymas minėtas pareigas einančio asmens funkcijoms nėra priskirtas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-1111/2012 buvo padaryta išvada, kad šiuo atveju Inspekcija pagrįstai administracinėn atsakomybėn už ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą patraukė D.

L..

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2706/2010, kurioje prašoma atnaujinti procesą ir kurios teisinės bei faktinės aplinkybės iš esmės yra analogiškos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-1111/2012 vertintoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos skundą kaip nepagrįstą ir konstatuodamas, jog R. K. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už ATPK 21414 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimą, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas. Akcentuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2706/2010, iš esmės analogiškai kaip ir byloje Nr. N261-1111/2012, buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais tiesiogiai ir asmeniškai atsako savivaldybės administracijos direktorius, kuris yra šios savivaldybės įstaigos vadovas. Teisėjų kolegija pripažino, jog byloje Nr. N261-1111/2012 duomenų, kad R. K., kaip Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, būtų paskirta atsakingu asmeniu už duomenų valdymą ar tvarkymą minėtoje įstaigoje, nėra.

Taigi nenustačius fakto, kad nagrinėjant R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N62-2706/2010 buvo nukrypta nuo administracinių teismų praktikos, konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos – prašymas dėl proceso atnaujinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos – prašymą dėl proceso atnaujinimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2706/2010 atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Ramūnas Gadliauskas