2018-09-06 Nr. AB-15317-3-62-3-01320-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-610-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01320-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Z. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Z. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltisches haus“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT, atsakovas) atidalinti valstybinės žemės dalį, esančią sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), ją suformuojant kaip atskirą sklypą ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 5 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, jog skunde ginčas kildinamas iš civilinių teisinių santykių, pareiškėjai siekiant realizuoti savo subjektinę teisę nusipirkti valstybinės žemės sklypą, atsakovas šiame teisiniame santykyje (valstybinės žemės valdymo) dalyvauja ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių santykių subjektas. Iš skundo turinio teismas sprendė, kad pareiškėja kelia ginčą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015, netinkamo vykdymo, tvirtindama, kad valstybinė žemė, kuri neteisėtai buvo išpirkta, Lietuvos Respublikos nuosavybėn buvo grąžinta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, o ne kaip atskiras nepriklausomas žemės sklypas ar valstybinės žemės plotas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

III. Pareiškėja R. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos skundą, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą priimti nagrinėti administraciniame teisme.

Pareiškėja nurodo, kad skundas teikiamas dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo ir kompetencijos viršijimo, toks skundas yra administracinio pobūdžio, pareiškėja šioje byloje nereiškia reikalavimo, susijusio su valstybinės žemės išpirkimu. Nors ginčas nagrinėjamu atveju yra susijęs teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015 (bylos numeris nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Nr. 2A-773-230/2016) dėl jame konstatuotų aplinkybių, tačiau siekiamas inicijuoti ginčas nėra keliamas dėl minėto sprendimo civilinėje byloje netinkamo vykdymo, minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nėra nustatyta jokių įpareigojimų, dėl kurių pareiškėja reikštų reikalavimus siekiamoje inicijuoti administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos R. Z. skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijose teismas sprendė, kad pareiškėja kelia ginčą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015, netinkamo vykdymo, keliamas ginčas yra kildinamas iš civilinių teisinių santykių, pareiškėjai siekiant realizuoti savo subjektinę teisę nusipirkti valstybinės žemės sklypą, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėja su tokia išvada nesutinka iš esmės teigdama, kad siekiama kelti ginčą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo ir kompetencijos viršijimo, o civilinio pobūdžio reikalavimai dėl susijusio valstybinės žemės išpirkimo ar teismo sprendimo civilinėje byloje netinkamo vykdymo nereiškiami.

ABTĮ 17 straipsnis nustato, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių. Tuo tarpu, bendrosios kompetencijos teismams priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str.).

Būtent teisinių santykių pobūdis, bet ne viešojo administravimo subjekto dalyvavimas juose, lemia ginčo rūšinį teismingumą (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. T-37/2010). Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. T-70-10).

Pirmiausia paminėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015, be kita ko, nuspendė taikyti restituciją – žemės sklypo dalį (0,0323 ha), esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. ginčo žemės sklype), grąžinti valstybei, o UAB „Baltisches haus“ iš NŽT priteisti 2913,44 Eur.

Pareiškėja skunde, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, reiškia reikalavimą įpareigoti NŽT atlikti veiksmus – atidalinti valstybinės žemės dalį, esančią ginčo žemės sklype, ją suformuojant kaip atskirą sklypą ar įsiterpusį valstybinės žemės plotą, t. y. iš esmės ginčija įgyvendinimą restitucijos, kuri buvo nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015, mano kad NŽT minėtą sprendimą įgyvendino ne pagal bendrosios kompetencijos teismo nurodymus, tvirtina, kad valstybinė žemė, kuri neteisėtai buvo išpirkta, Lietuvos Respublikos nuosavybėn buvo grąžinta žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, o ne kaip atskiras nepriklausomas žemės sklypas ar valstybinės žemės plotas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja savo skunde tik deklaratyviai nurodo, jog ji ne kartą kreipėsi į NŽT, prašydama pateikti dokumentus ir spręsti susidariusią situaciją, bet Tarnyba, pareiškėjos teigimu, nesistengė gilintis į situaciją ir nepateikdavo dokumentų, tačiau pareiškėja nedetalizuoja, kada ir kokiais tiksliai klausimais kreipėsi į Tarnybą, taip pat neginčija Tarnybos veiksmų ar neveikimo, susijusių su pareiškėjos prašymų ar skundų nagrinėjimu. Kitaip tariant, pareiškėja NŽT neveikimą kildina ne iš Tarnybos pareigų, susijusių su pareiškėjos prašymų ar skundų nagrinėjimu, netinkamo vykdymo, o iš, pareiškėjos manymu, netinkamo bendrosios kompetencijos teismo sprendimo įvykdymo.

Be to, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad keldama ginčą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015, netinkamo vykdymo, pareiškėja teikia argumentus, jog teismo pritaikyta restitucija negrąžino šalių į prieš tai buvusią padėtį, teigia, kad valstybinė žemė, kuri neteisėtai buvo išpirkta, Lietuvos Respublikos nuosavybėn turėjo būti grąžinta ne žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje, o kaip atskiras nepriklausomas žemės sklypas ar valstybinės žemės plotas, nors Kauno miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015 nuspręsdamas taikyti restituciją nurodė valstybei grąžinti žemės sklypo dalį, esančią žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. iš esmės pareiškėja nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-23483-151/2015, kuris yra įsiteisėjęs. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs iš civilinių teisinių santykių.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad inicijuodama administracinę bylą pareiškėja siekia realizuoti savo subjektinę teisę nusipirkti valstybinės žemės sklypą. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nekelia reikalavimų, tiesiogiai susijusių su valstybinės žemės išpirkimu, o vien jos siekis ateityje galbūt išpirkti valstybinę žemę, nereiškiant atitinkamų reikalavimų skunde, nesudaro pagrindo šio jos siekiamo inicijuoti ginčo priskirti ginčams dėl valstybinės žemės išpirkimo. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, pareiškėja iš esmės ginčija įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos teismo sprendimu pritaikytą restituciją, minėta aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, kadangi teismas iš esmės priėjo prie pagrįstos išvados dėl ginčo kildinimo iš civilinių teisinių santykių, todėl pagrįstai atsisakė priimti skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. Z. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė