2021-02-24 Nr. AB-4066-3-61-3-04394-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1411-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04394-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.9; 24.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2019 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. 4E-3804 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjo 2019 m. liepos 27 d. prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą perskaičiavimo; 3) įpareigoti Administraciją vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktą ir perskaičiuoti kintamą įmokos dalį, nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio; 4) pripažinti, kad Administracija pažeidė pareiškėjo teisę laiku ir tinkamai gauti atsakymą į prašymą; 5) ištirti, ar Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450 patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atleisti atliekų turėtoją nuo rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, jeigu atliekų išvežimo paslauga nebuvo teikiama dėl savivaldybės įmonės (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir SĮ VASA) kaltės, prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8, 13 punktams.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Administracija Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. liepos 27 d. prašymą ir atleisti jį nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) kintamosios dalies mokėjimo. Atsakovas savo atsisakymą grindė tuo, jog galiojančiuose Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nėra numatyta galimybė atleisti asmenį nuo vietinės rinkliavos (taip pat ir rinkliavos kintamosios dalies) dėl to, kad pareiškėjas neturėjo mišrių komunalinių atliekų konteinerio ir komunalinių atliekų tvarkymo paslauga jam nebuvo teikiama.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog iš SĮ VASA gavo mokėjimo pranešimus už komunalinių atliekų surinkimą nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo objektas): 2018 m. birželio 6 d. pranešimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. vasario 8 d. pranešimą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Nesutikdamas su pranešimais, jis 2019 m. balandžio 22 d. su skundu kreipėsi į SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, kuri 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. SP-2019-10-04149 „Dėl rinkliavos kintamosios dalies perskaičiavimo“ (toliau – ir SĮ VASA raštas) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas dėl minėto SĮ VASA rašto kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri persiuntė pareiškėjo skundą atsakovui. Atsakovas Rašte nurodė, kad būtent SĮ VASA pavesta administruoti gyventojų aprūpinimą atliekų surinkimo priemonėmis. Ginčo objektui atliekų konteineris buvo pastatytas tik 2019 m. gegužės 14 d.

4. Pareiškėjas vertino, kad dėl SĮ VASA kaltės iki 2019 m. gegužės 14 d. ginčo objektui ne tik nebuvo teikiama mišrių komunalinių atliekų išvežimo paslauga, bet ir nebuvo galimybės apskaičiuoti faktinį susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekį, todėl reikalavimas sumokėti dar ir kintamąją vietinės rinkliavos dalį, tiesiogiai susijusią su konkrečių paslaugos teikimo kaštų padengimu, prieštarauja patirtų sąnaudų pagrįstumo, teisingumo ir protingumo principams, nes tokios sąnaudos nebuvo patirtos. Pareiškėjas taip pat prieštaravo dėl apmokestinamam plotui taikomų tarifų dydžio, dėl Nuostatuose nenumatytos galimybės atleisti atliekų turėtoją nuo rinkliavos mokėjimo kitais, nei Nuostatuose numatytais atvejais.

5. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nenurodė įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminių aktų, kuriems prieštarautų prašomas ištirti norminis administracinis teisės aktas – Nuostatai, o teiginiai, jog Nuostatai prieštarauja vietos savivaldos principams, nėra pakankamas pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

7. Atsakovas teigė, kad pagrįsdama Rašto teisėtumą Administracija rėmėsi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 7.4 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei nurodė, jog pareiškėjo teiginiai, kad ginčo objekto baigtumas tik 80 procentų (nėra nuolat gyvenamas), todėl pareiškėjas neturi mokėti rinkliavos mokesčio, vertintini kaip nepagrįsti.

8. Atsakovas nurodė, kad Nuostatai numato galimybę neskaičiuoti vietinės rinkliavos kintamosios dalies, tačiau tik tuo atveju, jei asmuo deklaruoja, jog nesinaudoja turtu. Pareiškėjas tokios deklaracijos nebuvo pateikęs. Asmens pripažinimas vietinės rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu. Rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, o konteinerio neturėjimas nereiškia, kad atliekų turėtojas negeneravo atliekų, tiesiog jos buvo įmestos į kitam objektui priskirtą konteinerį. Atsakovas vertino, jog pareiškėjui vietinė rinkliava bei jos kintamoji dalis buvo apskaičiuota pagrįstai.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neturėjo konteinerio, nėra reikšminga, nes asmens pripažinimas vietinės rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu. Tai, kad SĮ VASA duomenų bazėje nėra duomenų, jog ginčo objektui būtų priskirtas konteineris, nesudaro prielaidos teigti, kad tokio konteinerio nebuvo. Pereinamuoju laikotarpiu galėjo būti, jog konteineris buvo, tačiau nebuvo atitinkamai paženklintas ir jo duomenys nebuvo įvesti į sistemą.

11. Dėl negalėjimo nustatyti faktinį atliekų kiekį, SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ teigė, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį, todėl asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra paskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad komunalinės atliekos ginčo objekte nesusidaro.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu pareiškėjo N. K. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš SĮ VASA gavo mokėjimo pranešimus už komunalinių atliekų surinkimą ginčo objektui: 2018 m. birželio 6 d. pranešimą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., prašomos sumokėti rinkliavos dydis 52 Eur (kintamoji dalis 26,63 Eur) ir 2019 m. vasario 8 d. pranešimą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., prašomos sumokėti rinkliavos dydis 78 Eur (kintamoji dalis 39,95 Eur). Pareiškėjas, nesutikdamas su gautais pranešimais, 2019 m. balandžio 22 d. su skundu kreipėsi į SĮ VASA, prašydamas patikslinti sąskaitas, perskaičiuojant rinkliavos kintamąją dalį už laikotarpį, kai paslaugos nebuvo teikiamos. Pareiškėjas prašė rinkliavos dydį (kintamąją dalį) skaičiuoti pagal susidarantį faktinį mišrių komunalinių atliekų kiekį. SĮ VASA raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas dėl galimai neteisėtų SĮ VASA veiksmų kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti Administracijai. Administracija, išnagrinėjusi skundą, Raštu netenkino pareiškėjo skundo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, o taip pat prašydamas įpareigoti Administraciją perskaičiuoti mokėtiną vietinę rinkliavą, su skundu kreipėsi į teismą.

14. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalį, 121 straipsnio 2 dalį, Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 12 straipsnį, aptarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19–20, 22, 24, 29 punktus bei analizavo Nuostatų 3, 6, 7.5, 20–22, 24, 34–35 punktus ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, kaip ginčo objekto savininkas, privalo mokėti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą.

15. Dėl pareiškėjo argumento, jog jis ginčo objekte neturėjo mišrių komunalinių atliekų konteinerio ir komunalinių atliekų tvarkymo paslauga jam nebuvo teikiama, o neteikiant mišrių komunalinių atliekų išvežimo paslaugos, atitinkamai nebuvo galimybės apskaičiuoti faktinį susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekį, teismas aptarė Nuostatų 36–39 punktus, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuriam paskaičiuota vietinė rinkliava ir priėjo prie išvados, kad pareiškėjas jokiais įrodymais neįrodė, jog jis ginčo objekte neturėjo mišrių atliekų. Todėl, teismas vertino, jog SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti Nuostatų 39 punktu ir pareiškėjui neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dalies.

16. Teismas sprendė, jog Administracija tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, o Raštą pripažinus teisėtu, atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo Administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjo 2019 m. liepos 27 d. prašymą dėl vietinės rinkliavos perskaičiavimo bei įpareigoti Administraciją vykdyti Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktą ir perskaičiuoti kintamą įmokos dalį ginčo objektui, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui teisė kreiptis į teismą, siekiant ginti savo teises, nebuvo sutrukdyta, todėl pareiškėjui nekilo tokio masto pasekmių, kad dėl vėliau gauto atsakovo atsakymo pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės. Teismas papildomai pažymėjo, kad tokiu reikalavimu pareiškėjas prašo pripažinti faktą, tačiau fakto pripažinimas negali būti administracinio ginčo dalyku.

17. Teismas nustatęs, kad pareiškėjo prašymas ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą neatitinka konkretumo reikalavimo, nėra aiškiai suformuluota, kokia konkreti Nuostatų norma prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, šį pareiškėjo prašymą atmetė, nes teismas nenustatė pagrindo abejoti Nuostatų teisėtumu.

III. 18. Pareiškėjas N. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas formaliai nurodė, kad Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, bet nepateikė argumentų, kodėl padarė tokią išvadą. Teismas nedetalizavo kokiais surinktais įrodymais, teisiniu reglamentavimu, išskyrus Tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimą, rėmėsi. Pateikta teismų praktika nėra susijusi su vietinės rinkliavos kintamosios dalies skaičiavimu, o pasisako dėl bendro vietinės rinkliavos vertintino, bet šioje byloje dėl to ginčo nėra. Šios bylos esmė – vietinės rinkliavos dydį (jos kintamąją dalį) skaičiuoti pagal susidarantį faktinį mišrių komunalinių atliekų kiekį ir perskaičiuoti rinkliavos kintamąją dalį už laikotarpį, kai paslauga nebuvo teikiama;

19.2. Sutiktina, jog pareiškėjas privalo laikytis nustatytos vietinės rinkliavos tvarkos bei ją mokėti, ir dėl to ginčo nėra. Teismas nepateikė nei vieno argumento, kodėl gali būti nevykdomas Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktas, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamą įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. Nesuprantama, kaip atsakovo Rašto pripažinimas teisėtu susijęs su Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punkto vykdymu. Raštas nėra Tarybos sprendimas, todėl negali pagrįsti priimto Tarybos sprendimo nevykdymo, ar tuo labiau atšaukti jo vykdymą. Teismas savo sprendime tik formaliai konstatavo, kad skundžiamas teisės akto nevykdymas (neveikimas) yra pagrįstas, tačiau nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl toks neveikimas yra pagrįstas objektyviais, teisingais duomenimis, nepateikė iš esmės jų teisinio vertinimo. Teismas nepaisė jam numatytų įpareigojimų išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėti ir įvertinti skundo reikalavimą įpareigoti Administraciją vykdyti Tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 2 punktą ir perskaičiuoti kintamą įmokos dalį ginčo objektui, priklausomai nuo faktiškai atiduotų komunalinių atliekų svorio, neatskleidė ginčo esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą;

19.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nors tiek nacionalinėje, tiek Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas principas „teršėjas moka“ nedraudžia mokėtinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį apskaičiuoti pagal galintį susidaryti atliekų kiekį, šis principas minėtą atlyginimą sieja su faktiškai perduotu tvarkyti komunalinių atliekų kiekiu. Todėl tais atvejais, kai yra įmanoma nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų nustatyti konkretų atliekų turėtojo perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį, pastarajam tenkanti mokėtina suma turėtų būti apskaičiuojama būtent pagal minėtą atliekų kiekį. Priešingu atveju, t. y. mokėtinos vietinės rinkliavos dydį apskaičiuojant pagal galinčių susidaryti atliekų kiekį, kai yra objektyvi galimybė nustatyti konkretų atliekų kiekį, būtų viršijama tai, kas yra būtina principui „teršėjas moka“ įgyvendinti (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492‑2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartiį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; 2013 m. sausio 22 d. nutartiį administracinėje byloje Nr. A143-689/2013; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-181/2013 ir kt.). Teismas neanalizavo visų turinčių bylai esminę reikšmę aplinkybių, nepasisakė dėl paminėtos teismų praktikos, neįsigilino į skunde dėstomą argumentaciją;

19.4. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punktas numato, kad prašymas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas per 20 darbo dienų. Jei atsakymas pateikiamas daugiau kaip po 4 mėnesių, tai nėra laikomasi aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų ir šių aplinkybių nustatymui nereikalingas atskiras fakto pripažinimas. Teismo buvo prašomą pripažinti teisių pažeidimą, todėl kyla pagrįsta abejonė, ar tikrai netinkamu viešojo administravimo subjekto veikimu padarytas teisių pažeidimas ir jo konstatavimas nėra administracinio ginčo dalykas. Atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę laiku gauti atsakymą į prašymą, neužtikrino teisėtų lūkesčių principo laikymosi, todėl akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais (netinkamu veikimu) pažeidė Konstitucijos 5 straipsnį. SĮ VASA, nesibaigus ginčo nagrinėjimo procedūrai, atsiuntė 2019 m. spalio 2 d. priminimą dėl vietinės rinkliavos sumokėjimo Nr. 00183380, kuriame taip pat nurodyta, kad nesumokėjus skolos per nustatytą terminą, skola gali būti perduota skolų administravimo bendrovei. Toks grasinimas sukelia išgyvenimus, o jei jis ir yra įvykdomas – tam tikras pasekmes. Jei atsakovas laiku būtų pateikęs atsakymą, tokia situacija nebūtų atsitikusi. Nesulaukus atsakovo atsakymo, buvo aiškinamasi, ką toliau daryti, dėl to patirtos laiko ir finansinės sąnaudos. Teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir nurodomas aplinkybes, jų neanalizavo ir netyrė, dėl jų nepasisakė, nepateikė motyvų;

19.5. Nesutiktina su teismo pozicija, kad skunde nėra aiškiai suformuluota, kokia konkreti Nuostatų teisės norma prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms. Skunde aiškiai ir argumentuotai aprašytas Nuostatų 35 punkto neatitikimas Taisyklėms. Dėl šių skundo argumentų teismas nepasisakė, siauriai vertino reikalavimą, nesigilino į jo turinį, nenagrinėjo pateiktus prieštaravimus, nevertino esminių aplinkybių ir taip pažeidė reikalavimą nustatyti visas svarbias bylai aplinkybes bei visapusiškai, objektyviai jas ištirti;

19.6. Teismas, vertindamas bylos medžiagą ir priimdamas sprendimą rėmėsi tik atsakovo ir SĮ VASA pateiktais argumentais, neanalizavo ir nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų ir dėl jų nepasisakė, jų betarpiškai netyrė ir neanalizavo.

20. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismas išnagrinėjo tiek pareiškėjo, tiek Administracijos, tiek trečiojo suinteresuoto asmens – SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ teisminio nagrinėjimo metu pateiktus argumentus ir kartu su procesiniais dokumentais pateiktus dokumentus, kuriais grindžiama Administracijos pozicija nagrinėjamu klausimu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia, jog privalo laikytis nustatytos vietinės rinkliavos tvarkos bei ją mokėti, tačiau nesutinka su mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimu;

21.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar asmenys šiuo turtu naudojasi ar ne (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018). Pareiškėjas teigė, kad ginčo objekto baigtumas yra 80 proc., tad namas nėra nuolat gyvenamas. Tačiau Nuostatuose numatyta galimybė neskaičiuoti rinkliavos kintamosios dalies tik tuo atveju, kai atliekų turėtojas deklaruoja nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą ir raštu patvirtina, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruojamą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruojamą laikotarpį nebus gyvenama ar vykdoma ūkinė veikla. Pareiškėjas tokios deklaracijos nepateikė, tad pagrindų pareiškėjui neskaičiuoti vietinės rinkliavos kintamosios dalies nebuvo;

21.3. Remiantis naujos redakcijos Nuostatų (2020 m. sausio 1 d.) 52.3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, o siejamas su turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi (žr., pvz., 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Tad net ir neįgyvendinus 2019 metais principo „teršėjas moka“, kuomet kas ketvirtį perskaičiuojama kintamoji įmokos dalis, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio, vadovaujantis teismų praktika, numatyta rinkliava neprieštaravo nei nacionalinės teisės aktams, nei Europos Sąjungos teisei, tad pareiškėjas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, kuri jam apskaičiuota tinkamai, teisėtai ir pagrįstai, be to, atsiradus duomenims apie per praeitą mokestinį laikotarpį faktiškai surinktų atliekų svorius, remiantis aukščiau minėta rinkliavos perskaičiavimo nuostata, mokestinės prievolės dydis gali būti koreguojamas ir perskaičiuojamas kartu su apskaičiuojama rinkliava už 2020 metus;

21.4. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde savo reikalavimo, kuriuo yra prašoma pripažinti, jog Administracija pažeidė jo teisę laiku ir tinkamai gauti atsakymą į skundą, visiškai nepagrindžia, nenurodo, kokios neigiamos pasekmės atsirado būtent dėl vėlesnio Administracijos Rašto gavimo, juo labiau, kad skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukuria;

21.5. Teismas įvertino tai, kad Nuostatai yra teisėti, galiojantys, o jų neteisėtumo pagrindų pareiškėjas neįrodė, todėl pagrįstai norminio administracinio akto – Nuostatų – teisėtumo nenagrinėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat ištirti, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1450 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, ta apimtimi, kuria nenumato galimybės atleisti atliekų turėtoją nuo rinkliavos kintamosios dalies mokėjimo, jeigu atliekų išvežimo paslauga nebuvo teikiama dėl SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kaltės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8, 13 punktams.

23. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu N. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Administracija tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl skundžiamas atsakovo raštas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl įpareigojimo Administraciją iš naujo svarstyti pareiškėjo 2019 m. liepos 27 d. prašymą, nekilus neigiamoms pasekmėms dėl vėliau gauto atsakovo atsakymo atmestas ir pareiškėjo reikalavimas dėl pripažinimo, kad Administracija pažeidė jo teisę laiku ir tinkamai gauti atsakymą į prašymą, taip pat nesant abejonių teismas atsisakė inicijuoti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

24. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priiimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti pilna apimtimi. Teigia, jog teismas neanalizavo visų turinčių bylai esminę reikšmę aplinkybių, nepasisakė dėl jo paminėtos teismų praktikos, neįsigilino į skunde dėstomą argumentaciją, savo sprendime tik formaliai konstatavo, kad skundžiamas teisės akto nevykdymas (neveikimas) yra pagrįstas, nepaisė jam numatytų įpareigojimų išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėti ir įvertinti skundo reikalavimus, neatskleidė ginčo esmės, netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

27. Byloje nustatyta, jog N. K. yra nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Pareiškėjas siekia būti atleistas nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo dėl to, jog jis neturėjo mišrių komunalinių atliekų konteinerio ir komunalinių atliekų tvarkymo paslauga jam nebuvo teikiama.

28. Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai. Nuostatų teisės normos plačiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

29. Pagal Nuostatų 20 punktą, rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų. Šių Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus. Tų pačių Nuostatų 22 punktas numato, jog apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras. Pagal Nuostatų 24 punktą, rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą. Pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (34 punktas), o kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (35 punktas).

30. Rinkliavų nuostatų 36 punkte nustatyta, kad kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Pagal Nuostatų 37 punktą, atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 38 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį pateikia Administratoriui šiuos dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota: 1) elektros tiekėjo išduotą pažymą apie per mėnesį sunaudotą elektros energiją (sunaudota elektros energija neturi viršyti 10 kWh); 2) vandens tiekėjo pažymą apie per metus sunaudotą vandens kiekį (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis neturi viršyti 1 m3); 3) kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą. Minėtų Nuostatų 39 punktas reglamentuoja, kad nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, Administratorius už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą.

31. Iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo seka, jog kintamosios dalies nemokėjimas yra galimas tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys yra deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu (Nuostatų 36 p.), t. y. pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį.

32. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ar SĮ VASA ir informavo, jog nekilnojamojo turto objektu, esančiu (duomenys neskelbtini), nesinaudos. Esant šioms aplinkybėms, teisėtai bei pagrįstai buvo apskaičiuota ir vietinės rinkliavos kintama dalis.

33. Pagrindas inicijuoti norminę administracinę bylą yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės juridinės galios teisės aktams, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl norminės bylos inicijavimo sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, pareiškėjo kvestionuojamas teisinis reguliavimas teisėjų kolegijai nekelia abejonių, t. y. kolegija neįžvelgia teisinio reguliavimo dėl pareigos mokėti vietinės rinkliavos kintamąją dalį prieštaravimo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 ir 13 punktams. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas šį N. K. prašymą teisingai nurodė, kad įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių turėtų būti ištirtas minėto norminio administracinio teisės akto teisėtumas, pirmiausia pažymėtina, kad tokio pobūdžio reikalavimas neatitinka konkretumo reikalavimo – nėra aiškiai suformuluota, kokia konkreti Rinkliavos nuostatų teisės norma prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas inicijuoti norminio administracinio akto (Rinkliavos nuostatų) tyrimą pagrįstai netenkintas.

35. Atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą kas ketvirtį perskaičiuojant kintamą įmokos dalį, priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra išaiškinusi, kad vien tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo numatyta aptariamą vietinę rinkliavą mokėti pagal faktinį komunalinių atliekų kiekį, savaime negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. Tad net ir kas ketvirtį neperskaičiavus kintamosios įmokos dalį priklausomai nuo faktiškai ankstesnį ketvirtį atiduotų komunalinių atliekų svorio, vadovaujantis teismų praktika, pareiškėjas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.

36. Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė pareiškėjo teisę laiku ir tinkamai gauti atsakymą į prašymą. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų (reikalavimų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (teisėtų interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-470-520/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais iš esmės yra susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu. Net patenkinus tokį reikalavimą pareiškėjo teisių / pareigų apimtis liktų nepakitusi.

37. Tokio pobūdžio trūkumai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai nelaikytini esminiais procedūriniais pažeidimais, sudarančiais teisinį ir faktinį pagrindą panaikinti ginčijamą administracinį aktą ar jo dalį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog viešojo administravimo subjektui nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1176/2012 ir kt.).

38. Kita vertus, nesulaukęs teisės aktų nustatytu terminu atsakymo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjas galėjo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovo neveikimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko atsakymo „laukimo“ modelį.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi N. K. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė