616c5f5b-d5ae-491e-983d-eae366d68b59 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-992-1033/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00310-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2; 1.2.14.5.1; 1.2.17.6.1; 1.2.29.1.1; 1.1.8.10.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2. (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Sandrai Biziulevičienei, dalyvaujant prokurorei Jekaterinai Abbakumovai, kaltinamajam S. U., kaltinamojo gynėjui advokatui Aivarui Alimui, nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams E. M., E. Č., J.

F., M. F., L. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį (1 veika), 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 202 straipsnio 1 dalį (1 veika), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Teismas n u s t a t ė : S. U., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , žinodamas, kad neturi leidimo verstis bÅ«sto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobÅ«džio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-12-13, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas E. M. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai nurodytame name visiÅ¡kai įrengti du vonios kambarius, pasirašė su E. M. 2014-12-13 bÅ«sto remonto sutartį ir Å¡ios sutarties 2015-01-03 pakeitimÄ , iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės - visiÅ¡kai įrengti du vonios kambarius neįvykdys, iÅ¡ E. M. už pažadėtus darbus grynaisiais paėmė: 2014-12-13 - 500 Lt (144,81 eurų) avansÄ , 2014-12-15 - 1000 Lt (289,62 eurų), 2014-12-19 - 150 Lt (43,44 eurų), iÅ¡ kurių 100 Lt (28,96 eurų) už kurÄ , 2014-12-24 - 652 Lt (188,83 eurų) ir 162 Lt (46,92 eurų), iÅ¡ kurių – 100 Lt (28,96 eurų) už kurÄ ir 62 Lt (17,96 eurų) medžiagoms pirkti, 2014-12-31 - 550 Lt (159,29 eurų), 2015-01-03 - 172 Lt (49,81 eurų), iÅ¡ kurių 100 Lt (28,96 eurų) už kurÄ , 2015-01-08 – 777,60 Lt (225,21 eurų), iÅ¡ kurių 100 Lt (28,96 eurų) už kurÄ , 2015-01-13 – 863,85 Lt (250,19 eurų), iÅ¡ kurių 100 Lt (28,96 eurų) už kurÄ ir 113,85 Lt (32,97 eurų) medžiagoms pirkti, 2015-01-21 – 690,27 Lt (199,92 eurų), iÅ¡ kurių 100 Lt (28,96 eurų) už kurÄ , 2015-01-29 - 50 eurų, 2015-01-30 bankiniu pervedimu gavo 40 eurų, tačiau savo įsipareigojimų įrengti du vonios kambarius neįvykdė, gavęs iÅ¡ užsakovės E. M. iÅ¡ viso 1688,04 eurų, nuo jos pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ - E. M. priklausantį 1688,04 Eur turtÄ (pinigines lėšas), t. y.

Å¡iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Taip pat S. U., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , žinodamas, kad neturi leidimo verstis bÅ«sto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobÅ«džio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2015-09-14, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas E. Č. į namus, esačius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai Å¡iame name suremontuoti du kambarius, pasirašė su E. Č. 2015-09-14 ir 2015-09-18 bÅ«sto remonto sutartis, iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyse numatytos prievolės neįvykdys, iÅ¡ E. Č. už pažadėtus darbus paėmė: 2015-09-18 - 550 eurų ir 600 eurų, 2015-09-25 - 550 eurų, tačiau savo įsipareigojimų suremontuoti kambarius neįvykdė, gavęs iÅ¡ užsakovo E. Č. iÅ¡ viso 1700 eurų, o atlikęs darbų ne daugiau nei už 600 Eur sumÄ , pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ â€“ E. Č. priklausantį 1100 eurų vertės turtÄ (pinigines lėšas), t. y.

Å¡iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Taip pat S. U., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , žinodamas, kad neturi leidimo verstis bÅ«sto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobÅ«džio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016-03-10, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas M. F. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai nurodytame name suremontuoti vienÄ kambarį, pasirašė su J.

F. 2016-03-10 bÅ«sto remonto sutartį, iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės – suremontuoti kambarį neįvykdys, iÅ¡ J. F. už pažadėtus darbus paėmė: 2016-03-10 - 100 eurų avansÄ , 2016-03-20 - 400 eurų, 2016-03-25 - 500 eurų, 2016-04-01 iÅ¡ M. F. paėmė 500 eurų, tačiau savo įsipareigojimų įrengti vienÄ kambarį neįvykdė, gavęs iÅ¡ užsakovės J. F. iÅ¡ viso 1000 eurų, o iÅ¡ M. F. - 500 eurų, nuo jų pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ - J.

F. ir M. F. priklausantį 1500 Eur turtÄ (pinigines lėšas), t. y., Å¡iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Taip pat S. U., turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , žinodamas, kad neturi leidimo verstis bÅ«sto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobÅ«džio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2017-04-14, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku atvykęs pas L. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai nurodytame name atlikti bÅ«sto apdailos darbus, pasirašė su L.

V. 2017-04-14 bÅ«sto remonto sutartį, iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės – atlikti bÅ«sto apdailos darbus neįvykdys, iÅ¡ L. V. už pažadėtus darbus paėmė 4000 eurų, tačiau savo įsipareigojimų atlikti bÅ«sto apdailos darbus neįvykdė, gavęs iÅ¡ užsakovo L. V. 4000 eurų, o atlikęs darbų ne daugiau, kaip už 1330 Eur sumÄ , nuo L. V. pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ â€“ L. V. priklausantį 2670 eurų vertės turtÄ (pinigines lėšas), t. y.

Å¡iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Taip pat S. U. suklastojo tikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent: jis, 2017-04-14 name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas apgaule įgyti L. V. priklausantį turtÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį, kurioje nurodė savo vardÄ , tačiau nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pavardę ir asmens kodÄ , o bÅ«tent, melagingai nurodė, kad jo pavardė yra „V.“, asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) ir pasiraÅ¡ydamas sutartį, melagingai patvirtino, kad visi jo pateikti duomenys yra teisingi, t. y. suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ darbų atlikimo sutartį bei Å¡iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat S. U. turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip iki 2017-07-18, atlikdamas bÅ«sto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apdailos darbus, iÅ¡ Å¡io bÅ«sto pavogė L. V. priklausančius įrankius: perforatorių „Makita“, 124,89 eurų vertės, akumuliatorinį gręžtuvÄ â€žBosh“, 131,11 eurų vertės, ir kampinį Å¡lifuoklį „Makita“, 64,99 eurų vertės, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ - L.

V. priklausantį 320,99 eurų vertės turtÄ , t. y. Å¡iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje. Taip pat S. U. kaltinamas tuo, kad neteisėtai vertėsi Å«kine, komercine veikla, t. y. nuo 2014-01-01 iki 2017-07-31, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalies nuostatas „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rÅ«Å¡ies individualiÄ veiklÄ , privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 2005-04-04 VMI prie LR FM virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualiÄ veiklÄ , įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrÄ / iÅ¡registravimo iÅ¡ Mokesčių mokėtojų registro“, nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtÄ vykdyti individualiÄ veiklÄ , neteisėtai vertėsi Å«kine, komercine veikla – bÅ«sto remonto darbais, t. y. versliÅ¡kai vykdydamas bÅ«sto remonto darbus, įstatymo nustatyta tvarka neįregistravęs savo individualios veiklos, sudarydamas bÅ«sto remonto sutartis ir žadėdamas atlikti sutartyje numatytus darbus: 2014 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2014-12-13 su E. M. pasirašė namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014-12-13 remonto sutartį; 2015 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2015-09-18 su E. Č. pasirašė namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2015-09-14 ir 2015-09-18 remonto sutartis; 2016 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2016-03-10 su J.

F. pasirašė buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2016-03-10 remonto sutartį; 2017 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2017-04-14 su L. V. pasirašė namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2017-04-14 remonto sutartį ir vykdė pastoviÄ , tęstinę veiklÄ , kuria versdamasis 2014 metais gavo 1506,60 eurų pajamų, 2015 metais gavo 1700 eurų pajamų, 2016 metais gavo 1500 eurų pajamų, 2017 metais gavo 2220 eurų pajamų, - tokiu bÅ«du versliÅ¡kai versdamasis neteisėta Å«kine, komercine veikla iÅ¡ viso per 2014-2017 metų laikotarpį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gavo 6926,60 eurų pajamų, t. y.

Å¡iais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 202 straipsnio 1 dalyje. Taip pat S. U. kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent: jis 2015-09-18 name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas apgaule įgyti E. Č. priklausantį turtÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2015-09-18 bÅ«sto remonto sutartį, kurioje nurodė savo vardÄ , pavardę, tačiau nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o bÅ«tent melagingai nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir pasiraÅ¡ydamas sutartį melagingai patvirtino, kad visi jo pateikti duomenys yra teisingi, taip suklastojo bÅ«sto remonto sutartį, t. y.

Å¡iais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.

1. Dėl sukčiavimo E. M. atžvilgiu pagal 2014 m. gruodžio 13 d. bÅ«sto remonto sutartį. Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pagal specialybę jis yra smuikų meistras, baigė mokslus Maskvoje, lankė (duom,ennys neskelbtini) studijÄ , taip pat mokėsi (duomenys neskelbtini) institute. Pažymėjimo dėl apdailos ir elektros darbų neturi, nes mokėsi savarankiÅ¡kai, su tėvu du namus pastatė, (duomenys neskelbtini) 4 kambarių butÄ pats įsirengė, kartais jam padėjo sÅ«nus.

Butų remontai buvo tik pavieniai darbai, nebuvo jo verslas, verslo liudijimo neturėjo, Å«kinės veiklos nevykdė. Jis smuikus, arfas, violenčeles restauruodavo, komercinės veiklos nevykdė, dirbo pats sau. Už styginių instrumentų remontÄ gaudavo centus. Nuo 2012-07-09 dirbo taksi. Jis ėmėsi bÅ«sto remonto darbų apie kuriuos iÅ¡mano. Nukentėjusieji jo neklausė ar tai pagrindinis jo darbas. Kai negalėdavo atvykti dirbti, užsakovams telefonu praneÅ¡davo, perspėdavo juos. Nesakė, kad dirbs su pagalbininku, nes jo neturėjo.

Visais atvejais buvo sudaromos sutartys, pagal kurias jis dirbdavo, neturėjo planų nebaigti darbų. Nebuvo darbų, kurių pagal sutartį negalėtų atlikti. Nukentėjusiems nesakė apie savo finansinius sunkumus, taip pat nesakė dėl UAB įkūrimo, nes tam reikia pradinio kapitalo, žmonių. Nežino motyvų, kodėl nukentėjusieji apie jį taip kalba. Visus jo kontaktus nukentėjusieji turėjo ir jeigu reikėjo, galėjo susirasti, jis niekur nesislapstė. Kiek nukentėjusieji jam sumokėjo, už tiek jis darbų padarė.

Jeigu nesutiko dėl darbų kokybės, galėjo kreiptis civiline tvarka. Visos sutartys buvo nutrauktos abipusiu sutarimu. Su E. M. jis pasirašė sutartį (duomenys neskelbtini), Vilniuje dėl vonios kambario įrengimo, viskÄ aptarė. Taip pat buvo taręsis su E. M. dėl apmokėjimo už kurÄ dėl važinėjimų. Remontuojamame name nebuvo vieno lango 3x2 m dydžio, buvo plėvelė. E. M. sakė, kad langas bus užkaltas ir jis galės normaliai dirbti, todėl laukė, kol bus įstatytas langas. Taip pat reikėjo laukti, kol bus atvežtos grindys į vonios kambarį.

Pirmame aukÅ¡te jis statė sienelę, durų spynÄ keitė, taip pat halogenų lemputes keitė aplink namÄ . Jis perspėjo užsakovę, kad dirbs lėtai ir kruopščiai, taip ir dirbo. E. M. pradėjo Å¡nekėti, kad jis lėtai dirba, todėl jie gražiuoju iÅ¡siskyrė. Ji žinojo jo kontaktus, kur gyvena, galėjo susirasti, jeigu reikėjo. Nukentėjusioji E. M. teismo posėdyje parodė, kad ji pasamdė S. U. pabaigti bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengimÄ , sudarė su juo sutartį, patikrino dokumentus, pasas buvo geras.

Pagal sutartį ji sumokėjo avansÄ . S. U. pradėjo darbus, tačiau darbai vyko sunkiai, kas savaitę jai liepė mokėti pinigus, sakydavo, kad čia atlyginimas, bet nieko nepadarydavo. Kilus įtarimui, ji pasakė, kad jeigu toliau taip bus, ji nemokės pinigų, nes nemato kas padaryta. Tuomet S. U. pasinaudojo psichologiniu smurtu ir pasakė, kad jeigu ji nemokės, jis viskÄ mes ir iÅ¡eis. Pusę sumos ji buvo sumokėjusi, buvo gaila prarasti pinigus, todėl mokėjo toliau. S. U. sakydavo, kad turi UAB, pasikvies darbuotojus ir per savaitę viskÄ padarys, todėl ji vėl davė pinigų.

S. U. Å¡nekėdavo, kaip rÅ«pinasi sÅ«numi, tuo sudarydamas sÄ Å¾iningo žmogaus įspÅ«dį, naudojo psichinę jėgÄ . Mano, kad ji buvo paveikta ir dėl to atidavė visus pinigus. Paskui S. U. pasakė, kad susirgo, susirinko daiktus ir daugiau nepasirodė. Ji sumokėjo visus pinigus, o darbai liko neatlikti. IÅ¡ visų darbų S. U. įdėjo duÅ¡o kabinÄ , bet nauji darbuotojai perdarė jÄ , nes buvo kreivai įdėta, papildomai už kabinos iÅ¡lupimÄ reikėjo mokėti. Sienos nebuvo liestos.

Ji nori atgauti pinigus iÅ¡ S. U., kad bÅ«tų teisybė. Ji sumokėjo litais grynaisiais, kuriuos pavertus gaunasi eurais. S. U. pasiraÅ¡inėdavo, kad pinigus gavo. Jis žadėjo atiduoti pinigus, tačiau paskui pasakė, kad nėra skolingas, nes viskÄ padarė. S. U. paaiÅ¡kinimai, kodėl nevyksta darbai bÅ«davo tokie, kad jis turi kitų reikalų, kad kurs UAB, reikia lizingÄ mokėti, kad ateis ir viskÄ padarys, bet labai daug neaiÅ¡kindavo. Po S. U. pasiÅ¡alinimo ji pati padarė nuotraukas jo tariamai atliktų darbų.

Ä® ekspertus dėl darbų įvertinimo nesikreipė, nes ir taip daug pinigų prarado. S. U. savo sÄ skaita nesinaudojo dėl suprantamų priežasčių, todėl 40 Eur sumÄ ji pervedė į S. U. sÅ«naus sÄ skaitÄ . S. U. dirbo bute pora mėnesių. Sutartis buvo sudaryta 2014-12-13. Sutartį pateikė pats S. U., o įraÅ¡us rašė ji S. U. akivaizdoje, jis pasiraÅ¡ydavo, kad pinigus gavo, su sumomis sutikdavo. Sutartyje yra 12 įrašų. Pinigus mokėjo S. U. kas savaitę, nes psichologiniu teroru jÄ paveikė, mokėjo iÅ¡vilioti pinigus. 2015-01-03 sutartis buvo pratęsta, nes ji davė laiko, kad padarytų darbus, dar juo tikėjo, kad atliks darbus.

Kliūčių daryti remonto darbus nebuvo, tačiau S. U. nedirbdavo, atvažiuodavo ir sėdėdavo, kaimynai taip sakė. Langai name buvo. Vietoje vieno lango buvo įstatyta plokÅ¡tė, ji buvo aplipdyta ir nesudarė problemų dirbti, veikė Å¡ildytuvai, patalpoje buvo Å¡ilta. S. U. buvo sudarytos geros sÄ lygos dirbti. Jis nesiskundė, kad jam Å¡alta, kad pučia vėjas ir pan. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį S. U. apžiÅ«rėjo patalpas, įvertino darbų vertę ir pasiÅ«lė kainÄ , tuomet pasirašė sutartį.

Ji nesiteiravo S. U. dėl kvalifikacijos, nes meistrai dažnai bÅ«na savamoksliai ir neturi pažymėjimų. Medžiagas ji pirko, su S. U. važiavo į „Senukus“, taip pat už kurÄ jam mokėjo. Internete pagal skelbimÄ S. U. susirado. Jis dirbo vienas. Kai kilo įtarimas, internete perskaitė atsiliepimus apie S. U., kad jis yra sukčius. Civilinį ieÅ¡kinį (1688 Eur) ji tiksliai suskaičiavo ir praÅ¡o jį tenkinti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. M. davė parodymus iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus, kaip ir teisme, tik detaliau nurodė datas, sumokėtas sumas, kitas aplinkybes.

Po S. U. pasiÅ¡alinimo neatlikus sutartyje numatytų darbų ji pradėjo domėtis, skaitydama atsiliepimus internete apie šį asmenį ir surado, kad jis tokiu bÅ«du yra apgavęs daug žmonių, kad ir kitiems jis pusiau atlikdavo darbus arba imituodavo, kad atlieka, o paėmęs pinigus, nepasirodydavo. PraÅ¡o imtis priemonių S. U. nubausti, Å¡iuo metu jo kontaktų neturi, nes per tÄ laikÄ jis seniai pakeitęs telefonÄ , kur gyvena - nežino (1 t., b. l. 18, 29). E. M. 2016-04-13 praÅ¡ymas patvirtina, kad ji kreipėsi į prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ S. U. dėl sukčiavimo, paimant iÅ¡ užsakovų pinigus ir neatliekant statybos darbų.

Ji nukentėjo nuo tokių S. U. veiksmų. Taip pat žino ir yra bendravusi su kitais asmenimis, kurie nukentėjo nuo panaÅ¡ios S. U. veiklos (1 t., b. l. 4-5). SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji E. M. pateikė 2014-12-13 bÅ«sto remonto sutartį, kurioje po sutarties tekstu yra rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai apie sumokėtus pinigus ir S. U. paraÅ¡as, kad pinigus gavo. IÅ¡ įrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-12-13 iki 2015-01-30 įskaitytinai E. M. sumokėjo S. U. už darbÄ (perskaičiavus litus į eurus) 1463,34 Eur, už kurÄ - 173,77 Eur, už medžiagas – 50,93 Eur, iÅ¡ viso 1688,04 Eur. 2014-12-13 sutartimi S. U.

įsipareigojo už 4700 Lt (kas atitinka 1361,21 Eur) sumÄ atlikti bÅ«sto remonto darbus objekte (duomenys neskelbtini) terminu nuo 2014-12-13 iki 2015-01-18 bei perduoti atliktus darbus užsakovei, taip pat susitarė, kad jis atsako už atliktų darbų kokybę ir terminus. Sutartyje nėra nurodyti S. U. kontaktai (gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio paÅ¡to adresas), nurodyta tik vardas, pavardė ir asmens kodas (1 t., b. l. 32-34). 2015-01-03 sutartimi buvo pakeista 2014-12-13 bÅ«sto remonto sutartis ir Å¡alių susitarta, kad S. U. darbas yra 1 ir 2-o sanitarinių mazgų pilnas įrengimas – sienų, lubų pabaigimas, paruoÅ¡imas, klijavimas plytelėmis, santechnikos prijungimas (duÅ¡o kabinų, praustuvių ir klozetų po vienÄ kiekviename aukÅ¡te), durų įdėjimas.

Nustatomas naujas darbų pabaigos terminas – 2015-02-04. Å ioje sutartyje taip pat nenurodyti S. U. kontaktai (1 t., b. l. 35). E. M. pateiktos 2015-02-28 fotonuotraukos patvirtina, kad S. U. neatliko darbų pagal pasiraÅ¡ytas sutartis (1 t., b. l. 6-13). Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Pagal BK 182 straipsnio dispozicijÄ sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtÄ Ä¯gijimas apgaule. Teismų praktikoje nustatyti Å¡ie apgaulės kriterijai: objektyvios tiesos iÅ¡kraipymas; tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidÄ ); tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Svetimas turtas gali bÅ«ti įgyjamas ir civilinių sutarčių pagrindu, tačiau civilinių sutarčių pagrindu teisė įgyjama teisėtai, kai sutarties sudarymo momentu Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kia savo tikrÄ jÄ valiÄ .

Tuo tarpu sukčiavimo, kaip nusikaltimo atveju, turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai panaudojus apgaulę prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus jų valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, ir Å¡ių asmenų suklaidinimas turi lemiamÄ Ä¯takÄ jų apsisprendimui dėl turto perleidimo kitam asmeniui. Viena iÅ¡ apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas (pvz., paimamas avansas už darbus, kurių kaltininkas neketina atlikti) padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2005, 2K-335/2010, 2K-389/2013, Nr. 2K-7-47-895/2016, 2K-215-303/2017).

Sukčiavimas gali pasireikÅ¡ti nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingÄ sandorį ir tokiu bÅ«du užvaldant svetimÄ turtÄ ar įgyjant svetimÄ turtinę teisę. Esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto, yra Å¡ie:

1) kaltinamo asmens naudota apgaulė turėjo esminę reikÅ¡mę turto savininkų, teisėtų valdytojų ar asmenų, kurių žinioje yra turtas, apsisprendimui dalyvauti žalingame sandoryje, 2) kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, padaryti problematiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ , asmuo skolinosi nuslėpdamas esminę informacijÄ Â apie didelę skolų naÅ¡tÄ bei nemokumÄ , slapstosi ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-224/2008, 2K-133/2010, 2K-309/2013, 2K-314/2014).

Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis esmingai klaidina kitÄ asmenį (turto savininkÄ ), praneÅ¡damas neteisingus duomenis, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, pateikdamas suklastotus dokumentus ir pan., numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalÄ , o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu.

Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne vien remiantis kaltininko parodymais, bet ir objektyviais (iÅ¡oriniais) bylos duomenimis: pagal asmens atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-176-303/2015, 2K-303-507/2016). Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei juos įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad jų pakanka konstatuoti, jog S. U. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengti patalpas, 2014-12-13 pasirašė su E. M. sutartį ir 2015-01-03 sutarties pakeitimÄ dėl darbų atlikimo, iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės neįvykdys, iÅ¡ E. M. paėmė 1463,34 Eur už darbÄ , 173,77 Eur už kurÄ ir 50,93 Eur už medžiagas, iÅ¡ viso 1688,04 Eur (litus perskaičiavus į eurus), tačiau savo įsipareigojimų atlikti darbus iki sutartyje nurodyto termino (2015-02-04) neįvykdė, gavęs iÅ¡ užsakovės E. M. 1688,04 eurų iÅ¡ darbo objekto pasiÅ¡alino ir pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ - E. M. priklausantį 1688,04 eurų vertės turtÄ (pinigines lėšas).

Nors S. U. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis atliko darbus pagal sumokėtus pinigus, dirbo lėtai, kruopščiai, bet kokybiškai, reikėjo laukti, kol bus įstatytas langas ir atvežtos grindys, dirbo kitus darbus, niekur nesislapstė, užsakovė žinojo, kur jis gyvena, jie išsiskyrė gražiuoju, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esantys duomenys: nukentėjusios E. M. parodymai, jos pareiškimas prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. U., 2014-12-13 pasirašyta sutartis ir 2015-01-03 jos pakeitimas, fotonuotraukos iš S. U. remontuotų patalpų, kita bylos medžiaga.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuoseklias nukentėjusios E. M. parodymais bei juos pagrindžiančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Tuo tarpu kaltinamojo S. U. parodymai yra prieÅ¡taringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. S. U. paaiÅ¡kinimus, kodėl jis negalėjo dirbti ir, kad atliko darbus kiek jam buvo sumokėta, teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, kad E. M. susirado S. U. pagal skelbimÄ internete dėl atliekamų bÅ«sto remonto darbų.

E. M. susisiekus su S. U. telefonu, jie susitiko ir S. U., apžiÅ«rėjęs darbo objektÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvertinęs darbų apimtį bei vertę, pasiÅ«lė E. M. palankiÄ darbų atlikimo kainÄ ir terminÄ , dėl ko ji sutiko su pasiÅ«lymu ir pasirašė 2014-12-13 bÅ«sto remonto sutartį. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusios E. M. parodymų, darbai praktiÅ¡kai nevyko, rezultato nesimatė, buvo tik praÅ¡oma mokėti atlyginimÄ kas savaitę, nors niekas nebuvo padaryta. S. U. jÄ ramindavo, kad viskÄ padarys, jeigu reikės pasitelks į pagalbÄ UAB ir kitus asmenis, tačiau jokia pagalba nesinaudojo, sugalvodavo įvairių priežasčių nedirbti.

Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog S. U. turėtų įmonę, kad su juo dirbų pagalbiniai darbininkai ir pan., todėl akivaizdu, kad E. M. jis klaidino nurodydamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir taip jÄ Ä¯tikinėdamas, kad darbai tiek apimties, tiek terminų atžvilgiu bus padaryti. Nukentėjusioji patvirtino, kad visos salygos dirbti S. U. buvo sudarytos, patalpoje buvo veikiantys Å¡ildytuvai, langai buvo įdėti, o vienas langas kitoje patalpoje, ne ten kur S. U. dirbo, buvo užkaltas plokÅ¡te ir vėjas nepÅ«tė.

Tuo metu S. U. darbo sÄ lygomis neisiskundė. Nukentėjusios kaimynai matė, kad S. U. tik atvažiuodavo ir nieko nedarydavo. Nuo darbų pradžios 2014-12-13 iki 2015-02-04, t. y. per beveik per du mėnesius S. U. neatliko sutartų darbų, net nepadarė nieko ženklaus, kÄ patvirtina E. M. parodymai ir į bylÄ pateiktos fotonuotraukos. Kaip nurodė nukentėjusioji, S. U. padarė vienÄ darbÄ â€“ pastatė duÅ¡o kabinÄ , bet ir šį darbÄ reikėjo perdaryti iÅ¡ naujo, nes buvo nekokybiÅ¡kai atlikta, todėl ji patyrė papildomus nuostolius.

Taigi akivaizdu, kad S. U. bÅ«sto remonto sutartį sudarė su E. M. ne tam, kad sukurtų civilinius santykius ir vykdytų savo prievoles, o panaudojo, kaip apgaulės priemonę, įtraukiant E. M. į jai nenaudingÄ sandorį ir taip jÄ susaistant įsipareigojimu mokėti jam pinigus už tariamai atliekamÄ darbÄ . Be to iÅ¡ bylos aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad S. U. pateikė pasiraÅ¡yti sutartį ne vien siekdamas įtraukti užsakovę į jai žalingÄ sandorį, bet ir siekdamas įgauti E. M. pasitikėjimÄ , sudaryti gero ir patikimo specialisto įvaizdį, ko pasekoje, piknaudžiaudamas pasitikėjimu, reikalavo mokėti atlyginimÄ už darbus, kurių realiai nedirbo.

Tai, kad S. U. įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, o tik vilkino laikÄ ir imitavo darbÄ iÅ¡ dalies patvirtina ir jo paties parodymai, kad jis negalėjo dirbti, nes nebuvo vieno lango, taip pat laukė, kol bus atvežtos grindys į vonios kambarį, kad jis užsiėmė kitais darbais - keitė durų spynÄ ir lemputes aplink namÄ , kad dirbo lėtai ir kruopščiai ir pan. IÅ¡ 2014-12-13 sutarties įrašų matyti, kad už darbÄ S. U. gavo 1463,34 Eur sumÄ , kuri yra beveik 30 kartų didesnė nei suma medžiagoms pirkti (50,93 Eur), o tai irgi parodo, kad darbai realiai nevyko.

Kaip nurodė nukentėjusioji E. M., ji tikėjosi, kad darbų vykdytojo pareigas pagal sutartį S. U. įvykdys ir juo pasitikėjo, todėl avansu mokėjo pinigus, bijojo nutraukti sutartį. Aplinkybę, kad S. U. žinojo ir suprato, jog nevykdys sutarties parodo ir tai, kad jis nenurodė savo kontaktų (adreso, telefono, el. paÅ¡to), tuo apsunkindamas jo suradimÄ , dokumentų įteikimÄ , galimÄ patraukimÄ atsakovu civilinėje byloje, kadangi nenurodžius adreso, neaiÅ¡ku, kur reikia siųsti procesinius dokumentus.

Be to atsakovo gyvenamoji vieta turi įtakos bylos teismingumui, nes pagal bendrÄ taisyklę ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nors S. U. nurodė, kad E. M. žinojo, kur jis gyvena, tačiau tokių duomenų byloje nėra, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog nežino, kur S. U. gyvena. Tai buvo viena iÅ¡ priežasčių dėl ko ji kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl S. U. suradimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat nurodė, kad jos turimomis žiniomis yra daugiau asmenų, nukentėjusių nuo S. U. panaÅ¡ios veiklos.

Tai, kad E. M. tuo metu žinojo jo telefono numerį, dar nereiÅ¡kia, kad galėtų lengvai S. U. surasti, nes telefonu jis gali neatsiliepti, iÅ¡jungti ar pasikeisti numerį. Pagal telefono numerį nustatyti asmens buvimo vietÄ gali tik teisėsaugos institucijos, o ne privatus asmuo. Sprendžiant dėl S. U. gebėjimo atlikti bÅ«sto remonto darbus pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad S. U. yra kvalifikuotas bÅ«sto remonto darbų specialistas. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis yra smuikų meistras, o remontuoti bÅ«stus iÅ¡moko savarankiÅ¡kai, tačiau kokio lygio yra jo kvalifikacija ir gebėjimai atlikti bÅ«sto remonto darbus neaiÅ¡ku.

S. U. neginčija, kad gavo pinigus iÅ¡ E. M., savo paraÅ¡u patvirtino, jog pinigus paėmė, tačiau teigia, kad visus darbus atliko. Jei tikėti tokiais S. U. paaiÅ¡kinimais, tuomet pagal 2014-12-13 sutarties 3.2.5 punktÄ jis turėjo organizuoti darbų priėmimÄ ir perdavimÄ užsakovui, tačiau to nepadarė. Nuotraukos patvirtina, kad darbų jis neatliko. Paėmęs iÅ¡ E. M. pinigus pasakė, kad susirgo ir, vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendęs, jog sutartį įvykdė, pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo objekto ir daugiau nepasirodė.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai Å¡alių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iÅ¡ sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iÅ¡ civilinio sandorio iÅ¡plaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Todėl apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau Å¡io sandorio metu turint tyčiÄ nevykdyti prievolės, nevykdyti pasiraÅ¡ytos sutarties ir pasipelnyti yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus.

Dėl to, tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamÄ padarytos veikos pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-23/2004, 2K-113/2004, 2K-161-696/2017, 2K-215-303/2017). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. U. sutartį su E. M. sudarė iÅ¡ anksto suvokdamas, kad įsipareigojimų pagal sutartį nevykdys ir darbų neatliks, t. y. nesiekė sukurti civilinius santykius, o sutartį panaudojo, kaip apgaulės priemonę E. M. suklaidinti.

Kaip bus matyti iÅ¡ kitų epizodų, S. U. sudarinėjo sutartis ir su kitais nukentėjusiais, taigi veikė pagal tam tikrÄ pasirinktÄ sukčiavimo modelį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad S. U. apgaulės bÅ«du iÅ¡ nukentėjusios E. M. gavo 1688,04 Eur sumÄ iÅ¡ anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdys, todėl jo veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto sukčiavimo sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai.

2. Dėl sukčiavimo E. Č. atžvilgiu pagal 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarytas būsto remonto sutartis. Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. rugsėjį sudarė sutartį su E. Č., dėl patalpų (duomenys neskelbtini) remonto, tarėsi dėl vieno kambario, paskui dėl kito. Tvarkė du kambarius. Problema iškilo dėl šuns, nes užsakovas paleisdavo kieme šunį ir tai jam trukdė dirbti, todėl su užsakovu išsiskyrė. Paskui E. atvažiavo pas jį į namus ir paprašė, kad sugrįžtų.

Jis sugrįžo ir toliau dirbo, bet E. pasakė, kad Å¡uns daugiau nekankins uždarinėdamas rÅ«syje ir, kad reikia baigti darbus. Ant sutarties adresÄ ne jis užrašė. Sutartyje nėra numatytas adresas, yra asmens kodas, vardas, pavardė. Nežino, iÅ¡ kur E. Č. paėmė adresÄ (duomenys neskelbtini). Jis tokio adreso nesakė, nežino kas adresÄ Ä¯rašė, tik apklausoje įraÅ¡Ä pamatė. Adreso nenurodydavo sutartyse, nes užsakovas nepraÅ¡ydavo. Jo sutarties egzempioriuje adresas nėra nurodytas.

E. Č. jam sumokėjo 1700 Eur ir jis sutartyje pasirašė, kad gavo pinigus. Jis atliko darbus už sumokėtus pinigus. Dėl verslo liudijimo neatsimena, kad E. Č. būtų sakęs. Elektroniniame laiške, kur nurodyta pavardė U., yra rašybos klaida. Sutartyje teisingai nurodyta jo pavardė U.. Paštas yra teisingas jis ir dabar veikiantis. Jis gerai atliko elektros darbus, niekas nenustatė, kad yra brokas. Pagal nuotraukas (1 t., b. l. 45-46) nepanašu, kad tai jo darbas dėl laidų sujungimo. Jie su E. išsiskyrė abipusiu sutarimu, baigė darbus ir išvažiavo.

E. žinojo, kur jis gyvena, galėjo skambinti jeigu reikėjo. Kai pasiraÅ¡inėjo sutartį, norėjo pabaigti darbus, jam pačiam yra įdomus galutinis rezultatas, bet E. pasakė, kad reikia užbaigti darbus. Jis buvo padaręs atliktų darbų fotonuotraukas, tačiau nuotraukų neiÅ¡saugojo. Nukentėjusysis E. Č. teismo posėdyje parodė, kad jis norėjo suremontuoti namus (duomenys neskelbtini). Internete per skelbiu.lt rado skelbimÄ ir susisiekė su S. U., kuris apžiÅ«rėjęs patalpas pasakė kainÄ .

Pradžioje susitarė dėl vieno kambario remonto, pasirašė sutartį. Po pirmos savaitės susitarė dėl antro kambario ir vonios remonto. S. U. iÅ¡ karto paprašė 330 Eur, o atidirbęs savaitę paprašė dar pinigų. S. U. dirbo, davė jam užstatÄ , bet antro kambario nepradėjo. Pirmame kambaryje iÅ¡rinko sienas, nupirko jam medžiagas, bet paskui paaiÅ¡kėjo, kad jos netinkamos darbams. S. U. iÅ¡rinko kambarį, pradėjo darbus daryti ir paprašė 600 Eur, paskui pradėjo slapstytis, teisindamasis, kad reikia kažkÄ pastatyti dėl papildomų pinigų, nes jis (E. Č.) jam mažai moka.

Jis paprašė S. U. parodyti verslo liudijimÄ ir Å¡is pažadėjo atvežti, tačiau neatvežė. Jis turi Å¡unį, kurį uždarydavo rÅ«syje, kai S. U. turėjo dirbti, nes buvo sakęs, kad bijo Å¡uns, tačiau S. U. neatvažiuodavo dirbti. Kai S. U. pradėjo slapstytis, paprašė pasakyti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , kad įraÅ¡ytų į sutartį, tačiau S. U. nenorėjo sakyti, apie 10 minučių aiÅ¡kinosi, kam reikalingas adresas, paskui S. U. pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini).

Jis (E. Č.) šį adresÄ Ä¯rašė į sutartį savo ranka, bet kai nuvažiavo S. U. ieÅ¡koti, ten jis negyveno. Tuomet pradėjo jo ieÅ¡koti. S. U. visÄ laikÄ sakė, kad jam reikia pinigų, nes nuomojasi įrankius, kad vaikui reikia duoti ir pan. Jis nuėjo į įmonę (duomenys neskelbtini) ir sužinojo, kad S. U. įmonei yra skolingas. Ten jam pasakė S. U. adresÄ (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad tokios gatvės Vilniuje nėra, o artimiausia (duomenys neskelbtini). VienÄ vakarÄ (duomenys neskelbtini) palaukęs pamatė S. U. ir paklausė, kodėl jis slapstosi, ilgai kalbėjosi, kol S. U. sutiko tęsti darbus.

Po dviejų dienų jis atėjo, iÅ¡rinko antrÄ kambarį, pasakė, kad visus darbus baigė, kad nieko neskolingas ir iÅ¡važiavo. Pagal sutartį reikėjo apÅ¡ildyti du kambarius, vienÄ kambarį reikėjo perskirti siena ir padaryti du kambarius. S. U. pirmame kambaryje iÅ¡rinko sienas, pritvirtino profilius, apÅ¡ildė sienas iÅ¡ vidaus, sudėjo elektros instaliacijÄ , bet trÅ«ko palangės, radiatoriaus nebuvo. Kai S. U. dingo, jis pradėjo žiÅ«rėti kas S. U. buvo padaryta. IÅ¡rinko gipso kartono lakÅ¡tus ir pamatė, kad laidai sujungti bet kaip.

VisÄ jo remontÄ turėjo iÅ¡ardyti ir iÅ¡ naujo perdaryti. Teko samdyti kitÄ Ä¯monę, kuri iÅ¡ naujo viskÄ perdarinėjo. Jis parašė S. U. laiÅ¡kÄ su nuotraukomis, kad gražintų pinigus, taip pat surado informacijos apie jį internete. S. U. savo laiÅ¡ke, kai siuntė sutartį, buvo pasirašęs S. U., tačiau pagal Å¡iÄ pavardę internete nieko nerado. Kai pasiraÅ¡inėjo sutartį, jis buvo paėmęs S. U. pasÄ , patikrino asmens kodÄ , tačiau pavardės nepatikrino. Jeigu bÅ«tų teisingai pavardė paraÅ¡yta, bÅ«tų jo nesamdęs. S. U. jam atsiuntė sutartį ir jis, atrodo, jÄ atspausdino, gerai neprisimena.

Paskui sutartį kartu surašė ranka. Jam (E. Č.) buvo padaryta žala, turėjo daug iÅ¡laidų, didelę dalį medžiagų reikėjo iÅ¡mesti, nebuvo galima daugiau jų panaudoti, todėl savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Pradžioje jis kreipėsi į policijÄ , ten pasakė kreiptis civilinio proceso tvarka, bet perskaitė internete, kad žmonės bandė kreiptis ir pinigų neatgauna. Akivaizdu, kad žmogus sukčiauja, visiems yra skolingas, negauna jokių legalių pajamų, todėl, kad negaiÅ¡tų laiko nesikreipė civiline tvarka, o inicijavo tyrimÄ policijoje.

Pažymi, kad S. U. dirbo vangiai, nekokybiÅ¡kai, reikėjo jį raginti dirbti greičiau, rodyti, kur taisyti darbus. Mokėjo jam tol, kol dar matėsi kažkoks progresas, o paskui mokėjo, nes S. U. įtikindavo, kad viskÄ padarys, kad jam reikia pinigų vaikui važiuoti sportuoti, lizinguojamai maÅ¡inai, už pasiskolintus įrankius sumokėti ir pan. Be to, mama jį įkalbėdavo sumokėti S. U., nes juo pasitikėjo. Paskutinis mokėjimas buvo 2015-09-25. S. U. pasiteisindavo, kodėl nedirba, sakydavo, kad serga, kad turi papildomai kitur dirbti, nes jam mažai moka, paskui sakydavo, kad už sumokėtus pinigus jau atidirbo arba nekeldavo ragelio.

Jis klausė S. U. dėl pagalbininkų, ir Å¡is sakė, kad turi, tačiau tik vienÄ kartÄ buvo atvykę. Visus S. U. darbus vertina nuliui, nes buvo iÅ¡mestos statybinės medžiagos, viskas buvo perdaroma, sumokėti pinigai už perdarymÄ , buvo iÅ¡laidų dėl spynų keitimo, nes bijojo, kad S. U. gali turėti pasidaręs rakto kopijÄ , todėl turėjo daug nuostolių. S. U. per tris savaites realiai padarė darbų gal už 100 Eur – iÅ¡griovė kambarius. S. U. pretenzijų, kodėl nevyksta darbai nereiÅ¡kė, sakė, kad trÅ«ksta pinigų, todėl papildomai uždarbiauja.

Vėliau sakė, kad negali dirbti, nes bijo Å¡uns. Kai taip pasakė, jie visÄ dienÄ laikė Å¡unį rÅ«syje. S. U. eiti į rÅ«sį nereikėjo. S. U. iÅ¡ viso jis sumokėjo 1700 Eur grynais, o nuostolis siekė 2500 Eur. Už 1700 Eur turėjo bÅ«ti padarytas remontas pirmame kambaryje, viskas apÅ¡ildyta, nudažytos sienos ir antro kambario pusę, o S. U. už tuos pinigus padarė pusę darbų pirmame kambaryje, 5 procentus darbų antrame kambaryje, bet visi darbai buvo nekokybiÅ¡kai padaryti. Nuotraukose matyti toks butas, kokį nesuremontavęs paliko S. U..

Net Å¡iukÅ¡lių neiÅ¡nešė. Nuotraukos puikiai parodo, kiek darbų jis atliko. S. U. pagal kažkokiÄ schemÄ vykdė savo veiklÄ , kad kuo daugiau iÅ¡traukti pinigų ir pasiÅ¡alinti, todėl norėtų, kad jis bÅ«tų nubaustas maksimaliai pagal įstatymus, kad daugiau to nedarytų. IÅ¡ tikrųjų yra daugiau nukentėjusiųjų dėl S. U. darbo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. Č. davė parodymus iÅ¡ esmės tokius pačius, kaip teisme, tik detaliau nurodė datas, pinigų sumas ir kitas aplinkybes (1 t., b. l. 57, 59).

E. Č. 2017-01-31 pareiÅ¡kimas patvirtina, kad jis kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , nes nukentėjo nuo S. U. veiksmų. PareiÅ¡kime nurodė, kad iÅ¡ internete paskelbto skelbimo sužinojo, jog S. U. atlieka remonto darbus. Susisiekė skelbime nurodytu telefono numeriu su S. U., susitiko, aptarė darbo sÄ lygas ir susitarė, kad pasiraÅ¡ius sutartį jis pradės darbus. Sutartį S. U. atsiuntė el. paÅ¡tu, pasivadinęs S. U.. Patikrinęs Å¡iÄ pavardę nieko blogo nerado. PasiraÅ¡ant sutartį jis paparašė S. U. pateikti verslo liudijimÄ ar kitÄ dokumentÄ , tačiau S. U. su savimi jo neturėjo ir vėliau nepateikė.

Sutarė remonto darbų kainÄ už 2500 Eur, reikėjo suremontuoti tris kambarius. Po sutarties pasiraÅ¡ymo S. U. įnirtingai reikalavo apmokėti kuo daugiau į priekį, o patys darbai vyko labai lėtai ir nekokybiÅ¡kai. Vėliau S. U. nebekėlė ragelio, patikrinus jo nurodytÄ adresÄ , jis ten negyveno. S. U. sÄ moningai nurodė neteisingÄ adresÄ , reikalavo pinigų apgaule, nes darbai buvo neatlikti iki galo, o atlikti darbai buvo nekokybiÅ¡ki. S. U. sumokėjo 1700 Eur. Pradėjęs ieÅ¡koti S. U. sužinojo, kad tokiu pačiu bÅ«du nuo jo yra nukentėję ir daugiau žmonių ir jis turi piniginių įsiskolinimų.

PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl sukčiavimo (1 t., b. l. 36). E. Č. pateikti elektroniniai laiÅ¡kai susiraÅ¡inėjant su S. U. patvirtina, kad S. U. 2015-09-12 iÅ¡ savo el. paÅ¡to (duomenys neskelbtini) atsiuntė sutartį ir save pristatė U. pavarde (1 t., b.l. 39-42). SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis E. Č. pateikė 2015-09-14 ir 2015-09-18 sudarytas bÅ«sto remonto sutartis, pagal kurias S. U. įsipareigojo už 2500 eurų atlikti bÅ«sto remonto darbus (1 t., b.l. 49-53).

Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtos 2015-09-14 ir 2015-09-18 būsto remonto sutartys. Iš 2015-09-18 būsto remonto sutarties matyti, kad antrame lape, teksto gale, po eilute „Vykdytojas“ yra parašyta „S. U.“, žemiau yra parašas, o po parašu yra parašytas adresas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 50-51, 54-55). Taip pat iš 2015-09-18 būsto remonto sutarties matyti, kad darbų kaina yra 1500 Eur, darbų pradžia 2015-09-18, pabaiga - 2015-10-01. Sutartyje vykdytoju nurodytas S. U., įrašytas jo asmens kodas.

Sutarties paskutinio lapo kitoje pusėje yra rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai, patvirtinantys, kad S. U. 2015-09-18 gavo 550 Eur ir 600 Eur, 2015-09-25 gavo 550 Eur, iÅ¡ viso 1700 Eur. 2015-09-14 sudarytoje bÅ«sto remonto sutartyje įrašų apie gautas pinigų sumas nėra. Å ios sutarties darbų kaina nurodyta 1000 Eur, darbų pradžia 2015-09-14, darbų pabaiga 2015-10-01. Abiejų sutarčių darbo objekto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Sutarčių 3.2 punkte numatyti vykdytojo įsipareigojimai: laiku atlikti sutartimi numatytÄ darbÄ , informuoti užsakovÄ apie darbo pabaigÄ ir galimybę perduoti darbÄ , organizuoti darbo priėmimÄ ir perdavimÄ užsakovui, taip pat vykdytojas atsako už atliktų darbų kokybę ir terminus (1 t., b. l. 50-51, 52-53).

E. Č. pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad S. U. neatliko darbų pagal pasiraÅ¡ytas sutartis. Taip pat iÅ¡ nuotraukų matyti darbų kokybės fragmentai (elektros laidų sujungimai, apÅ¡iltinimo medžiagos sudėjimas ir kt.) ir, kad yra neatlikta didelė darbų dalis (1 t., b. l. 43-48). S. U. pateikta UAB laikmena su fotonuotraukomis iÅ¡ pas E. Č. remontuotų patalpų patvirtina, jog bÅ«sto remonto darbai nebuvo baigti, neatlikta didelė darbų dalis (2 t., b. l. 110). Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad S. U. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., suremontuoti du kambarius, 2015-09-14 ir 2015-09-18 pasirašė su E. Č. bÅ«sto remonto sutartis dėl darbų atlikimo iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyse numatytos prievolės neįvykdys, iÅ¡ E. Č. paėmęs 1700 Eur už darbÄ , savo įsipareigojimų atlikti darbus iki nurodyto termino (2015-10-01) neįvykdė, gavęs iÅ¡ užsakovo E. Č. 1700 eurų, o atlikęs darbų ne daugiau nei už 600 Eur sumÄ , iÅ¡ darbo objekto pasiÅ¡alino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ â€“ E. Č. priklausantį 1100 eurų vertės turtÄ (pinigines lėšas).

Nors kaltinamasis S. U. savo kaltės nepripažino šiame epizode, tačiau jo kaltę patvirtina, nukentėjusiojo E. Č. pareiškimas ir parodymai, pateiktos sutartys ir fotonuotraukos iš S. U. remontuotų patalpų, elektroninis susirašinėjimas su S. U., prisistačiusu U. pavarde, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, objektų apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo E. Č. parodymais, kuriuos patvirtina rašytinė bylos medžiaga.

Tai, kad kaltinamasis S. U. savo kaltę neigia, teigdamas, kad visus darbus, už kuriuos jam buvo sumokėta atliko, niekur nesislapstė teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę pozicijÄ . Jau pirminis savęs pristatymas kita panaÅ¡ia pavarde (U.), savo kontaktų nenurodymas sutartyse, vėliau klaidingas adreso pasakymas, įrodo, kad jis klaidino užsakovÄ E. Č., slėpė nuo jo svarbiÄ informacijÄ apie save bei nesiekė sukurti tikrų civilinių santykių dėl bÅ«sto remonto darbų atlikimo, o jo tikslas buvo apgaule, imituojant remonto darbus bei pasakojant įvairias istorijas dėl negalėjimo dirbti ir reikalaujant avanso, gauti iÅ¡ E. Č. kuo didesnę pinigų sumÄ ir pasiÅ¡alinti iÅ¡ darbo objekto.

Neteisingos pavardės (U.) ir adreso nurodymas įrodo, kad S. U. turėjo tikslÄ neatskleisti teisingos informacijos apie save, dėl ko E. Č. buvo įtrauktas į jam nenaudingÄ sandorį, buvo apsunkinta patikrinti vykdytojo patikimumÄ pagal atsiliepimus internete. Sutarčių 3.1.4 punkte buvo numatyta, kad turi bÅ«ti apmokama vykdytojui už atliktus darbus, tačiau S. U. reikalavo sumokėti pinigus į priekį už neatliktus darbus. Praėjus 4 dienoms po 2015-09-14 sutarties pasiraÅ¡ymo jis iÅ¡sireikalavo 1150 Eur, o 2015-09-25 – dar 550 Eur, iÅ¡ viso 1700 Eur, nors už Å¡iÄ sumÄ darbų neatliko ir neperdavė užsakovui, kaip numatyta sutarties 3.2.5 punkte.

E. Č. pareiÅ¡kime nurodyta, kad po sutarties pasiraÅ¡ymo S. U. įnirtingai reikalavo apmokėti kuo daugiau į priekį, o patys darbai vyko labai lėtai ir nekokybiÅ¡kai. IÅ¡ aptartų aplinkybių akivaizdu, kad sutarties sudarymo metu S. U. turėjo iÅ¡ankstinį ketinimÄ apgaulės bÅ«du paimti iÅ¡ E. Č. pinigus žinant, kad tokių darbų jis nepadarys, tai yra turėjo tikslÄ užsakovÄ E. Č. suklaidinti ir apgauti, todėl jo veiksmai peržengė civilinių santykių ribas ir jam turi bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Vertinant pas E. Č. atliktų S. U. darbų apimtį, vertę, yra sudėtinga tiksliai nustatyti kokia darbų dalis buvo atlikta, tikslūs skaičiavimai nebuvo padaryti, nėra kvalifikuoto specialisto, eksperto išvados dėl darbų kokybės, nuo būsto remonto praėjo 4 metai ir remontai yra užbaigti kitų vykdytojų, nėra galimybės patikrinti S. U. darbų kokybės, todėl teismas remiasi nukentėjusiojo E. Č. parodymais, kad už 1700 Eur turėjo būti padarytas remontas pirmame kambaryje, viskas apšildyta, nudažytos sienos ir antro kambario pusė, o S. U. už tuos pinigus per tris savaites padarė pusę darbų pirmame kambaryje, 5 procentus darbų antrame kambaryje, bet visi darbai buvo nekokybiškai padaryti, buvo sugadintos medžiagos, todėl S. U. darbus vertina nuliui, realiai S. U. padarė darbų gal už 100 Eur – išgriovė kambarius.

S. U. pirmame kambaryje iÅ¡rinko sienas, pritvirtino profilius, apÅ¡ildė sienas iÅ¡ vidaus, sudėjo elektros instaliacijÄ , bet trÅ«ko palangės, radiatoriaus nebuvo. Kai S. U. dingo, pradėjo žiÅ«rėti kas jo padaryta. IÅ¡rinkus gipso kartono lakÅ¡tus pamatė, kad laidai sujungti bet kaip, visÄ remontÄ turėjo iÅ¡ardyti ir iÅ¡ naujo perdaryti, teko samdyti kitÄ Ä¯monę, kuri iÅ¡ naujo viskÄ perdarinėjo. Pateiktos į bylÄ fotonuotraukos atitinka E. Č. parodymus ir paneigia S. U. parodymus, kad jis atliko darbų už 1700 Eur.

Akivaizdu, kad už Å¡iÄ sumÄ darbai nebuvo atlikti. Pagal 2015-09-14 sutartį S. U. įsipareigojo suremontuoti vienÄ kambarį už 1000 Eur, o pagal 2015-09-18 sutartį - suremontuoti kitÄ kambarį už 1500 Eur, bendra darbų vertė 2500 Eur. E. Č. sumokėjo S. U. 1700 Eur, todėl už Å¡iÄ sumÄ turėjo bÅ«ti visiÅ¡kai suremontuotas pirmasis kambarys ir pusė kito kambario. Bylos duomenys patvirtina, kad S. U. nė vieno kambario pilnai nesuremontavo. Pirmame kambaryje pagal 2015-09-14 sutartį jis atliko darbų ne daugiau nei už pusę sumos, o kitÄ kambarį tik iÅ¡griovė.

Kadangi byloje nėra tikslių paskaičiavimų dėl S. U. atliktų darbų apimties ir kokybės, Å¡ių duomenų surinkti praėjus 4 metams nuo remonto nėra galimybės, taip pat nėra E. Č. nurodytų nuostolių paskaičiavimų, todėl, remiantis nukentėjusiojo E. Č. parodymais, fotonuotraukomis bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. U. per tris savaites atliko darbų ne daugiau nei už gautÄ 600 Eur sumÄ (500 Eur už pirmo kambario remontÄ ir 100 Eur už antro kambario iÅ¡griovimÄ ), todėl realiai E. Č. padaryta žala sudaro 1100 Eur (1700 – 600), nes Å¡i suma buvo pasisavinta neatlikus sutartyje numatytų darbų.

Dėl to teismas kaltinimÄ patikslina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. U. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes sukčiavimo bÅ«du jis užvaldė svetimÄ â€“ E. Č. priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas 1100 Eur sumai.

3. Dėl 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarytos bÅ«sto remonto sutarties su E. Č. suklastojimo. S. U. taip pat kaltinamas tuo, kad siekdamas apgaule įgyti E. Č. priklausantį turtÄ , suklastojo 2015-09-18 bÅ«sto remonto sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o bÅ«tent melagingai nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir pasiraÅ¡ydamas sutartį melagingai patvirtino, kad visi jo pateikti duomenys yra teisingi, tokiu bÅ«du suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ bÅ«sto remonto sutartį, todėl Å¡iais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Å ioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vienÄ iÅ¡ BK 300 straipsnio 1dalies dispozicijoje iÅ¡vardytų pavojingų veikų.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumÄ . Tikras dokumentas gali bÅ«ti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotÄ informacijÄ (pavyzdžiui, teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, paraÅ¡o ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įraÅ¡ymas į dokumentÄ ) (kasacinės nutartys Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007, 2K-342/2011).

Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiÅ¡ko dokumento formÄ ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir siekdamas paleisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip tikrÄ , bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu suraÅ¡yti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu suraÅ¡o, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentÄ , jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , arba kito asmens į dokumentÄ Ä¯trauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina paraÅ¡u, antspaudu arba kitokiu bÅ«du, siekdamas paleisti tokį dokumentÄ Ä¯ teisinę apyvartÄ kaip tikrÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-35/2011, 2K-7-2-895/2017, 2K-215-303/2017).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad S. U. pasiraÅ¡ytoje 2015-09-18 bÅ«sto remonto sutartyje nebuvo nurodyta jo gyvenamoji vieta. Å is įraÅ¡as atsirado vėliau E. Č. iniciatyva. Sužinojęs iÅ¡ S. U. jo nurodytÄ gyvenamosios vietos adresÄ (duomenys neskelbtini), E. Č. savo ranka įrašė adresÄ sutartyje po S. U. paraÅ¡u. Tačiau minėto įraÅ¡o dėl gyvenamosios vietos duomenų teisingumo S. U. savo paraÅ¡u nepatvirtino ir teigia, kad nieko nežino kas ir kada šį įraÅ¡Ä padarė, tik apklausos metu įraÅ¡Ä pamatė.

Pažymėtina, kad sutartį Å¡alys sudaro abipusiu sutarimu ir savo valiÄ patvirtina paraÅ¡u, todėl vienaÅ¡aliÅ¡kas sutarties taisymas, papildomų įrašų darymas be kitos sutarties Å¡alies pritarimo negali sukelti kitai Å¡aliai teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, įraÅ¡yto adreso teisingumo S. U. savo paraÅ¡u nepatvirtino, Å¡is įraÅ¡as buvo padarytas E. Č. vienaÅ¡aliÅ¡kai, todėl negalima pripažinti, kad S. U. savo veiksmais suklastojo sutartį. Dėl to jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

4. Dėl sukčiavimo J. F. ir M. F. atžvilgiu pagal 2016 m. kovo 10 d. būsto remonto sutartį. Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje parodė, kad jis pasirašė sutartį su M. F. mama, aptarė visus darbus. Jis pasakė, kad dirba lėtai ir kruopščiai, bet prasidėjo priekaištai, kad lėtai dirba, todėl jie išsiskyrė. M. atvažiuodavo pasižiūrėti, kas ir kiek padaryta, kalbėdavosi normaliai. Nuėmus kambaryje tapetus išlindo pelėsis, kas irgi užėmė laiko. Po sutarties pasirašymo, paaiškėjo, kad yra daug papildomų darbų ir pageidavimų.

Negalėdavavo iÅ¡ karto visų darbų aptarti. Pamena, kad jam davė pinigus už medžiagas, jis pirko, paskui čekius jis pateikė. Tik vienas atvejis toks buvo. Jis nepabėgo iÅ¡ objekto, nes viskÄ buvo suderinęs su M. F., kuris jam pasakė palikti raktÄ paÅ¡to dėžutėje, kadangi pats negalėjo atvykti. Su visais užsakovais sudarydavo bÅ«sto remonto sutartis ir pagal jas dirbdavo. Nukentėjusysis M. F. teismo posėdyje parodė, kad reikėjo suremontuoti vieno kambario butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Vienas žmogus pasiÅ«lė S. U. ir davė telefono numerį. Jis su mama (J. F.) susisiekė su S. U. ir sudarė raÅ¡ytinę sutartį, kuriÄ pasirašė mama. S. U. prisistatė meistru, sakė, kad sugebės atlikti buto remonto darbus ir įsipareigojo juos padaryti per 3 savaites, nieko nesakė, kad negalės atlikti darbų. SuraÅ¡ytÄ sutartį pateikė S. U., reikėjo tik pasiraÅ¡yti. Jie S. U. rekvizitų netikrino, asmens dokumento neprašė. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį S. U. apžiÅ«rėjo butÄ , pats įvertino ir pasiÅ«lė remonto kainÄ 1500 Eur, Å¡i suma buvo tik už darbÄ .

Remonto darbus S. U. pradėjo, tačiau iÅ¡ anksto matėsi, kad darbai neina sklandžiai, problemos prasidėjo jau nuo pirmos savaitės, nesimatė ryÅ¡kaus proveržio dėl remonto darbų, o trečiÄ savaitę S. U. dingo, buto raktÄ paliko paÅ¡to dėžutėje. Paskambinus S. U. pasakė, kad darbų nevykdys, tačiau konkrečiai nepaaiÅ¡kino kodėl. Matėsi, kad žmogus norėjo pasisavinti pinigus ir neturėjo kÄ pasakyti, pretenzijų jiems nereiÅ¡kė. Vėliau dar bandė su S. U. susisiekti, tačiau Å¡is nekėlė ragelio.

TÄ dienÄ , kai S. dingo, jis internete įvedė S. U. telefono numerį ir tinklapyje skundai.lt pamatė, kad buvo gal 10 skundų dėl S. U. veiklos, susijusios su bÅ«sto remontu, nukentėjusiųjų buvo labai daug. Tuomet suprato, kad S. U. dingo pasisavinęs pinigus, todėl kreipėsi į policijÄ . Kai S. U. pranešė, kad daugiau nedirbs, bute nebuvo sÄ lygų gyventi, nebuvo darbai užbaigti - plytelės nuplėštos, sienos neparuoÅ¡tos, pradėta tinkuoti, bet nebaigta, grindinys neÅ¡varios, lubos nepadarytos, tualetas, vonia irgi neužbaigti.

S. U. turėjo nutinkuoti, nudažyti sienas, pakeisti lubas, grindis, iÅ¡klijuoti vonioje plyteles, tačiau niekas nebuvo atlikta. Kad užbaigtų remontÄ jie samdė kitÄ meistrÄ , apie 90 procentų S. U. darbų reikėjo perdaryti nuo pradžių, nes jo darbai buvo nekokybiÅ¡ki. S. U. dirbo vienas, paÅ¡alinių asmenų nematė, mama daugiau dalyvavo, ji žiÅ«rėjo, kaip S. U. dirba. Buvo sutarta mokėti avansu 500 Eur kiekvienÄ savaitę, pradžioje buvo 400 Eur avansas, paskui po 500 Eur į priekį mokėjo, 4 mokėjimai buvo daromi.

Nors jis nėra remonto darbų specialistas, bet matėsi, kad darbai nevyksta, kaip norėtųsi, o pinigų S. U. reikalavo ir jie mokėjo, juo pasitikėjo. Taip pat mokėjo ir už kurÄ bei duodavo S. U. pinigų medžiagoms, kurių jis nuvažiuodavo ir nusipirkdavo, ko jam reikia, nes jie neturėjo automobilio. Kadangi S. U. darbų neatliko, sumokėtų pinigų negrÄ Å¾ino, jis kreipėsi į draudimo bendrovę „Seesam“, nes manė, kad po tokio remonto butas yra sugadintas, tačiau draudimo bendrovė nepripažino buto remonto draudžiamuoju įvykiui, draudimo iÅ¡mokos nemokėjo, pasiÅ«lė kreiptis į policijÄ .

Minėtas butas nuosavybės teise priklauso jam su žmona, bet pažiÅ«rėti, kaip vyksta darbai dažniau nueidavo mama J. F.. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, nes žalos jam niekas neatlygino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. F. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, kaip ir teisme, tik detaliau nurodė datas, sumokėtas pinigų sumas. Buto remontu buvo suinteresuota ir remontÄ planavo jo mama J. F., nes ketino bute apsigyventi. Sutartis dėl bÅ«sto remonto su S. U. buvo pasiraÅ¡yta 2016-03-10.

Sutartį pasirašė J. F. ir tÄ pačiÄ dienÄ sumokėjo pirmÄ jį avansÄ -100 eurų, o darbus S. U. pradėjo tik 2016-03-21. Jis sumokėjo S. U. 500 Eur avansÄ 2016-04-01, kitus avansus (iÅ¡ viso 1000 Eur) sumokėjo jo mama J. F.. Visi mokėjimai buvo grynaisiais pinigais, pavedimų per bankus nedarė. KiekvienÄ kartÄ gavęs pinigus S. U. pasiraÅ¡ydavo sutartyje po žodžiu „vykdytojas“. Po paskutinės 500 Eur iÅ¡mokos S. U. remonto darbų netęsė, motyvuodamas tuo, kad jam trukdoma.

Iki sutartyje numatytos datos 2016-04-11 buto remontas nebuvo atliktas, S. U. sutarties sÄ lygų neįvykdė, gyvenamosios vietos nei sutartyje nebuvo nurodęs, nei žodžiu pasakęs (1 t., b. l. 87, 94). Nukentėjusioji J. F. teisme parodė, kad pirmÄ dienÄ su S. U. susitiko bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atėjo jis su sutartimi, pasakė, kad taip bus visiems ramiau. Ji pasirašė sutartį, tik neatsimena vienas ar du sutarties egzemplioriai buvo. Sutartis buvo padėta kambaryje, kur vyko remontas, ir joje S. U. pasiraÅ¡ydavo, kai gaudavo pinigus.

Ji norėjo, kad remontas greičiau prasidėtų, davė 500 Eur medžiagoms pirkti, kartu su S. nuvažiavo į „Senukus“, bet ji parduotuvėje nebuvo, negali tiksliai pasakyti, kiek medžiagų jis nupirko. PirmÄ dienÄ remonto nepradėjo, sakė, kad yra nedarbingas, bet pažadėjo per tris savaites suremontuoti butÄ . Dar sakė, kad turės padėjėjÄ ir viskÄ sutvarkys. Tačiau per tris savaites buto nesuremontavo, dirbo vangiai, daug rÅ«kydavo ir vis klausinėdavao, kada ji vėl ateis į butÄ pasižiÅ«rėti.

Ji atėjusi matydavo, kad darbai praktiÅ¡kai nevyksta, instrumentų mažai turėjo, jokio padėjėjo ji nematė. S. U. sugalvodavo įvairių priežasčių, kodėl negali dirbti, tai pirÅ¡tus susižeidė pjaustydamas kopÅ«stus, tai serga, tai pateko į avarijÄ ir sudaužė maÅ¡inÄ , prašė paskolinti pinigų, bet ji atsisakė skolinti. Tuomet jis supyko, pasakė, kad nenori su ja turėti reikalų, tik su M. F. toliau tvarkys reikalus, pradėjo neatsiliepinėti į jos skambučius.

Darbų kainÄ â€“ 1500 Eur pasiÅ«lė pats S. U., prieÅ¡ tai apžiÅ«rėjęs butÄ . Butas yra vieno kambario, 30 kv.m. ploto. Jai kaina tiko, pasirodė, kad nebrangu, be to pažadėjo greitai atlikti remontÄ , todėl sutiko. Dėl santechnikos darbų, vamzdynų keitimo nesitarė, S. U. asmens dokumento neprašė. Sutartį pasirašė ji, manė, jog tai rimta, kad paskui jai gali reikÅ¡ti pretenzijas, todėl S. U. reikalavimu mokėjo pinigus, bijojo nutraukti sutartį ir negalėjo pagalvoti, kad jÄ apgauti.

Gavęs pinigus S. U. pasiraÅ¡ydavo ant sutarties, kad gavo. PirmÄ kartÄ ji davė 500 Eur (100 Eur ir 400 Eur) medžiagoms pirkti, jokios grÄ Å¾os S. U. neatidavė, medžiagų pirko nedaug – glaisto, cemento, galėjo iÅ¡leisti iki 100-120 eurų, ne daugiau. Per kelis kartus ji sumokėjo S. U. grynais 1000 eurų, tačiau S. U. buto remonto nepadarė, pinigų negrÄ Å¾ino. Draudimo iÅ¡moka už butÄ nebuvo iÅ¡mokėta, nes pasakė, kad nepriklauso. Ji nori atgauti bent dalį pinigų, nes yra pensininkė ir jai sunku.

Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. F. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, kaip ir teisme, tik, detaliau nurodė įvykių aplinkybes, kada ir kokias pinigines sumas sumokėjo S. U., taip pat nurodė, kad S. U. po paskutinio 500 Eur avanso sumokėjimo buto remonto darbų netęsė, o visÄ laikotarpį nuo 2016-03-20 iki 2016-04-01 dirbo atsainiai, nekokybiÅ¡kai, nuolat jį reikėjo raginti dirbti savo darbÄ . S. U. savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, buto nesuremontavo, pasiÅ¡alino iÅ¡ buto nebaigęs darbų, palikdamas raktÄ paÅ¡to dėžutėje.

Jos sÅ«nui telefonu nurodė, kad negali dirbti dėl asmeninių priežasčių. Dėl tokių S. U. veiksmų jie turėjo samdyti naujus meistrus, kurie turėjo iÅ¡ naujo atlikti remonto darbus. S. U. nebuvo nurodęs sutartyje savo gyvenamosios vietos, taip pat nebuvo žodžiu pasakęs (1 t., b. l. 98). Ä®vykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad M. F. 2016-04-06 21.36 val. pranešė, kad jis su J. F. nukentėjo nuo S. U., kuris pagal pasiraÅ¡ytÄ bÅ«sto remonto sutartį įsipareigojo suremontuoti butÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau paėmęs pinigus – 1500 Eur darbų neatliko ir pasiÅ¡alino iÅ¡ objekto raktÄ palikęs paÅ¡to dėžutėje.

BÅ«sto remontas liko neužbaigtas, todėl gyvenamoji vieta yra sugadinta ir netinkama gyventi. Taip pat yra žinoma, kad nuo Å¡io asmens yra nukentėję ir daugiau žmonių (1 t., b.l. 66, 67). Kitų objektų apžiÅ«ros protokolu buvo apžiÅ«rėta 2016-03-10 sudaryta bÅ«sto remonto sutartis, kurioje po sutarties teksto yra rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai apie sumokėtus pinigus, t.y. S. U. už darbÄ 2016-03-20 buvo sumokėta 400 Eur, 2016-03-25 – 500 Eur, 2016-04-01 – 500 Eur. Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad užsakovas darbų pradžioje sumoka 100 Eur avansÄ nuo sutartos sumos, todėl iÅ¡ viso buvo sumokėta vykdytojui S. U. 1500 Eur (1 t., b. l. 88-91).

Taip pat iÅ¡ minėtos 2016-03-10 bÅ«sto remonto sutarties matyti, kad sutartis sudaryta tarp S. U. ir J. F. dėl objekto (duomenys neskelbtini), Vilniuje remonto. Darbų kaina - 1500 Eur, darbų pradžia 2016-03-21, darbų pabaiga 2016-04-11. Pagal 3.2 punktÄ vykdytojas įsipareigoja laiku atlikti sutartimi numatytÄ darbÄ , informuoti užsakovÄ apie darbo pabaigÄ ir galimybę perduoti darbÄ , organizuoti darbo priėmimÄ ir perdavimÄ užsakovui, taip pat atsako už atliktų darbų kokybę ir terminus (1 t., b.l. 88-89).

M. F. pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad S. U. neatliko darbų pagal 2016-03-10 sudarytÄ bÅ«sto remonto sutartį (1 t., b.l. 74). Draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo pateikti duomenys patvirtina, kad dėl netinkamai suremontuoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, draudimo iÅ¡moka M. F. nebuvo iÅ¡mokėta, nes įvykis nepripažintas draudžiamuoju (2 t., b.l. 86-88). Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus daro iÅ¡vadÄ , kad jų pakanka konstatuoti, jog S. U. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas M.

F. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai nurodytame name suremontuoti vienÄ kambarį, pasirašė su J. F. 2016-03-10 bÅ«sto remonto sutartį, iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės – suremontuoti patalpas neįvykdys, iÅ¡ J. F. už pažadėtus darbus paėmė: 2016-03-10 - 100 eurų avansÄ , 2016-03-20 - 400 eurų, 2016-03-25 - 500 eurų, 2016-04-01 iÅ¡ M. F. paėmė 500 eurų, tačiau savo įsipareigojimų įrengti vienÄ kambarį neįvykdė, gavęs iÅ¡ užsakovės J.

F. iÅ¡ viso 1000 eurų, o iÅ¡ M. F. - 500 eurų, nuo jų pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ - J. F. ir M. F. priklausantį 1500 eurų turtÄ (pinigines lėšas). S. U. kaltę patvirtina aukščiau nurodyti įrodymai – nukentėjusiųjų J. F. ir M. F. parodymai, bÅ«sto remonto sutartis ir jos apžiÅ«ros protokolas, fotonuotraukos iÅ¡ remontuoto buto, kita bylos medžiaga. AnalogiÅ¡kai, kaip ir pirmame epizode dėl sukčiavimo prieÅ¡ E. M., kaltinamasis pasiÅ«lydamas palankias bÅ«sto remonto salygas pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti J.

F. bÅ«sto remonto sutartį, taip įtraukdamas užsakovę į jai nenaudingÄ sandorį, nors pats neketino vykdyti sutarties ir Å¡ia sutartimi prisidengdamas, apgaulės bÅ«du, klaidindamas užsakovę dėl darbų atlikimo iÅ¡viliojo iÅ¡ J. F. ir M. F. bendrai 1500 eurų, tačiau darbų neatliko ir pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos. Tai, kad S. U. neketino vykdyti sutarties patvirtina aplinkybė, kad jis nuo pat pradžios nenurodė savo adreso, pradėjęs darbus dirbo vangiai, daugiau imituodamas, kad dirba, nurodydavo įvairias priežastis, kodėl negali dirbti ir, kad jam reikia daugiau pinigų, reikalavo juos mokėti avansu, domėjosi, kada užsakovė ateis pasižiÅ«rėti atliktų darbų, žadėjo, kad laiku padarys darbus, jeigu reikės pasikvies pagalbininkÄ ir pan., tačiau darbų neatliko, bute nebuvo galima gyventi, gavęs avansu visÄ sumÄ 1500 Eur, daugiau objekte nepasirodė, buto raktelį paliko paÅ¡to dėžutėje.

Tokie nukentėjusiojo veiksmai akivaizdžiai patvirtina, kad jis veikė apgaule prieÅ¡ nukentėjusius ir juos klaidino, turėdamas tikslÄ â€“ užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ pinigines lėšas. Kadangi nukentėjusieji nežinojo, kur S. U. gyvena, nebuvo nurodytas jo adresas sutartyje, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių civilinio proceso tvarka, todėl aukščiau nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad S. U. veikoje yra visi sukčiavimo sudėties požymiai, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ .

5. Dėl sukčiavimo L. V. atžvilgiu pagal 2017 m. balandžio 14 d. bÅ«sto remonto sutartį. Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje parodė, kad L. V. jį susirado, kaip elektrikÄ , reikėjo automato skydelį sumontuoti, sudėti dėžutes. Jis baigė surinkti automato dėžutę ir L. V. pasiÅ«lė dekoratyvinį akmenį iÅ¡klijuoti, todėl darbai vyko toliau. Birželio mėnesį L. atsinešė sutartį, nes dirbo be sutarties. Jie pasirašė sutartį, įkainius aptarė, užfiksavo kiek sumokėta už darbus iki to laiko.

Sutartį su L. V. pasirašė atgaline data, nes 1,5 mėnesio buvo dirbęs apdailos darbus, o buvo gavęs avansÄ už elektros darbus. Liepos pabaigoje L. pasakė, kad nori įsikelti, samdosi brigadÄ ir jie iÅ¡siskyrė. Jis pagal sumokėtas sumas įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį. Su L. V. iÅ¡siskyrė gražiuoju, atidavė jam raktus. L. žinojo kur jis gyvena, savo adreso neslėpė, L. V. anksčiau buvo atvažiavęs pas jį į namus. Pas L. V. jis dirbo 4 mėnesius. Jam teko taisyti prieÅ¡ tai dirbusio J. darbÄ , nes buvo padaręs daug broko ir L.

V. J. iÅ¡vijo. Medžiagos buvo perkamos pagal susitarimÄ . Nukentėjusysis L. V. teismo posėdyje parodė, kad jis su žmona (duomenys neskelbtini) nusipirko kotedÅ¾Ä ir ieÅ¡kojo žmogaus, kuris galėtų padaryti apdailÄ ir elektrÄ sutvarkyti. Pagal skelbimÄ surado S. U., kuris sutiko atlikti darbus. 2017 m. kovo mėnesį S. pradėjo elektrÄ tvarkyti, sutartį pasirašė, paskui sienas pradėjo daryti. Darbų apimtys buvo didelės, etapais reikėjo daryti. Kas savaitę mokėjo S. U. pinigus, jis prašė pinigų ir už kurÄ , tačiau tuo metu per daug to nesureikÅ¡mino, sumokėjo ko prašė.

Po poros mėnesių pastebėjo, kad per lėtai vyksta darbai. S. nepabaigė darbų, medžiagų daug sunaudojo, paskui dingo. Kaimynai pastebėjo, kad S. U. atvažiuodavo vėliau, anksti išvažiuodavo. Kaimynė sakydavo, kad pasižiūrėtų. S. neva dirbo, avanso reikalavo, o jis mokėjo pinigus, nes kai kurie darbai ne iš karto pasimato. Pavyzdžiui, sienos glaistymui reikia daug sluoksnių. Pastebėjo, kad S. kur reikia ar nereikia griovė, neteisingų dalykų pridarė, o apie liepos mėnesį dingo.

Jis dar bandė skambinti, susitarę buvo dėl naujos plytelių pjaustymo maÅ¡inos, nes S. senÄ turėjo. Skambino S. U. kelias savaites, bet jis neatsiliepė, vėliau atsiliepęs pasakė, kad turi reikalų, negali kalbėti, sakė, kad į RusijÄ turi iÅ¡važiuoti, paskui neatsiliepdavo. Pradėjo jo ieÅ¡koti, nes iki galo nepabaigti darbai buvo, nuostolis padarytas. S. U. dingo su raktais (buvo davęs rakto kopijÄ ), todėl paskui teko keisti spynas. Pagal telefono numerį surado S. internete „skundai.lt“.

PaaiÅ¡kėjo, kad S. pavardė kitokia, todėl kreipėsi į policijÄ . S. neprisistatė savo pavarde, padarė daug broko, todėl samdė brigadÄ , kuri iÅ¡taisė S. brokÄ , padarė darbus, užbaigimas daug kainavo. Buvo plytelės nebaigtos klijuoti, vonioje nebaigta, sienas meistrai turėjo perdaryti, turėjo klijuoti plyteles, sienas reikėjo perdaryti, reikėjo nuglaistyti, nudažyti, reikėjo paruoÅ¡ti sienas, galvojo plyteles lupti, nes buvo labai tragiÅ¡ka, meistrai turėjo gaiÅ¡ti laikÄ , kad perdarytų darbus, reikėjo jiems papildomai mokėti, jau tai yra nuostolis.

Su S. U. buvo pasirašę dvi sutartis po du egzempliorius. Sutartis paruošė jis pats (L. V.), nes žinojo, ko reikia. S. į sutartį savo dalį pats įraÅ¡inėjo. Jis matė, kad S. įrašė savo pavardę, asmens kodÄ , jam nekilo mintis patikrinti, nes nebuvo tam priežasčių. Pats padėjo paraÅ¡Ä , kad duomenys teisingi. S. U. sakė, kur gyvena. S. U. pats pasisiÅ«lė atlikti darbus, taip pat ir elektros darbus, sakė, kad moka tai daryti. Neatsimena, kad S. U. bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas, tik sakydavo, kad jam sunku, skųsdavosi dėl darbo, daug rÅ«kydavo, o darbų rezultato nebuvo.

Kai pradėjo raginti S. U. greičiau dirbti, jis pasakė, kad padarys darbus, Å¡nekėjo, kad turės pagalbininkÄ , vienÄ dienÄ dirbo su sÅ«numi. Papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti sutartyje neatsirado. Visi darbai ir jų kaina buvo aptarti pasiraÅ¡ant sutartį. Kalbėjo su S. U. ir apie sutarties nutraukimÄ , tačiau jis pažadėjo darbus padaryti, todėl kito meistro neieÅ¡kojo. Be to buvo psichologinis momentas, nes pinigai jau sumokėti, nesinori ieÅ¡koti kitų žmonių. S. U. prieÅ¡ tai dirbusių meistrų darbų netaisė.

Savo civilinį ieÅ¡kinį palaiko, žalos buvo padaryta daugiau nei naudos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. V. davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus, kaip ir teisme, tik detaliau nurodė įvykių datas, pinigų mokėjimo sumas, įrankių kainas ir kitas aplinkybes. S. U. objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, realiai dirbo nuo 2017 m. kovo pradžios iki 2017-07-18. IÅ¡ viso jis S. U. sumokėjo 4000 Eur už darbus, mokėjo grynaisiais, pavedimų per bankÄ nedarė. Kada ir kokiomis sumomis mokėjo S. U. nepamena, niekur nepasižymėjo.

IÅ¡ pradžių S. U. dirbo gana kruopščiai, dėl to jokių įtarimų nesukėlė. S. U. iÅ¡ anksto buvo pasakęs, kad kiekvienÄ savaitę jam turi bÅ«ti iÅ¡mokėtas avansas. Jis S. U. pasakė, kad avansÄ mokės, jeigu matys darbo rezultatus. S. U. vis surasdavo priežastį jam mokėti avansÄ , kartais visiÅ¡kai nesusijusiÄ su remonto darbais ir jis sumokėdavo. Birželio, liepos mėnesį S. U. vis vangiau atlikinėjo darbus ir rečiau pasirodydavo darbe. Paskutinį kartÄ su juo bendravo telefonu 2017-07-31.

Po to S. U. daugiau jokių SMS žinučių nerašė, ragelio nekėlė. Pinigus S. U. mokėjo tik jis ir visÄ laikÄ grynaisiais pinigais. Dėl vagystės ir sukčiavimo jam iÅ¡ viso padaryta 4576,19 eurų turtinė žala ir reiÅ¡kia Å¡iai sumai civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 127). Liudytoja M. V. teismo posėdyje parodė, kad ji su L. V. kovo mėnesį pasamdė žmogų, kuris įrengtų pirmÄ ir antrÄ aukÅ¡tÄ . Jis turėjo sutvarkyti sienas, lubas, grindis, bet niekas nebuvo padaryta.

Patalpos, kurios turėjo bÅ«ti įrengtos yra (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Ji sutartį perskaitė, bet pasiraÅ¡ymo metu nedalyvavo. Kai buvo duodami pinigai, L. V. sakė jai, kad duoda pinigus iÅ¡ anksto. Sumokėta suma buvo iki 4000 Eur. Paskui buvo suraÅ¡yta tarpinė sutartis, tačiau žmogus dingo, neatlikęs darbų už tÄ sumÄ . Jie turėjo samdytis kitus asmenis. Tas žmogus dirbo vienas, matė, kad vienÄ kartÄ buvo su sÅ«numi. Sutartis buvo sudaryta balandžio 14 d., pinigai iÅ¡mokėti keliais etapais.

S. U. sugalvodavo priežastis, kodėl jam reikia pinigų, iÅ¡ anksto praÅ¡ydavo daugiau duoti. Atrodo, kad minėjo sÅ«naus operacijÄ . S. U. darbus pradėjo kovo pradžioje, kiek jis padarė per 1,5 mėnesio negali tiksliai pasakyti. L. V. pasakydavo, kodėl S. U. moka į priekį ir ji sutikdavo. S. U. kažkÄ minimaliai padarydavo, už sumokėtÄ sumÄ nebuvo padaromi darbai. S. U. darbų tempas buvo labai lėtas. BÅ«davo atvažiuoja per pietus, porÄ valandų padirba ir dingsta. Taip sakė kaimynai.

Atrodė, jog niekas nejuda į priekį. Jis pats aiškino, kad dirba lėtai ir kruopščiai, bet ji neišmano ar kruopščiai padaryta. S. U. klijavo plyteles antrame aukšte vonioje, klijavo dekoratyvinį akmenį svetainėje ir koridoriuje. L. prižiūrėdavo statybos darbus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. V. davė parodymus iš esmės analogiškaus, kaip ir teisme, tik detaliau nurodė aplinkybes, datas ir sumokėtas S. U. pinigines sumas (1 t., b.l. 132). L. V. 2017-08-30 pareiškimas patvirtina, kad jis nukentėjo nuo S. U. veiksmų, nes sumokėjo 4000 Eur už būsto įrengimo darbus, tačiau S. U. pasišalino neatlikęs darbų.

Taip pat S. U. pagrobė įrankius: plytelių pjovimo stakles 255,20 Eur vertės, perforatorių “Makita”, 124,89 Eur vertės, akumuliatorinį gręžtuvÄ â€œBosch”, 131,11 Eur vertės, kampinį Å¡lifuoklį “Makita”, 64,99 Eur vertės. Taip pat pasisavino bÅ«sto raktus. Yra įsitikinęs, kad vagystę įvykdė bÅ«tent S. U., nes jis vienas atlikinėjo bÅ«sto apdailos darbus (1 t., b. l. 116-117). 2017-04-14 darbų atlikimo sutartis patvirtina, kad tarp L. V. ir S. U. (sutartyje pasiraÅ¡iusio S. V.) buvo sudaryta sutartis dėl dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje įrengimo.

Visa priskaičiuota suma už darbus yra 3747 Eur, 2017-04-14 dienai vykdytojui jau buvo sumokėta 2220 Eur suma avansu. Likusi 1527 Eur suma už laiku ir kokybiškai atliktus darbus bus sumokėta per 7 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos, arba atskiru susitarimu suma gali būti dalimis išmokama iki darbų vykdymo pabaigos. Vykdytojas įsipareigojo visus darbus pabaigti iki 2017-06-01 (1 t., b. l. 122-123). Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta S. U. pateikta USB laikmena su remonto darbų nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš L.

V. bÅ«sto patalpų. Nuotraukos patvirtina, kad bÅ«sto įrengimo darbai nėra baigti, nepadaryta didesnė darbų dalis (1 t., b.l. 151, 152). IÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jų pakanka konstatuoti, jog S. U. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2017-04-14, atvykęs pas L. V. į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiÅ¡kai nurodytame name atlikti bÅ«sto apdailos darbus, pasirašė su L.

V. 2017-04-14 bÅ«sto remonto sutartį, iÅ¡ anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės – atlikti bÅ«sto apdailos darbus neįvykdys, iÅ¡ L. V. už pažadėtus darbus paėmė 4000 eurų, tačiau savo įsipareigojimų atlikti bÅ«sto apdailos darbus neįvykdė, gavęs iÅ¡ užsakovo L. V. 4000 eurų, o atlikęs darbų ne daugiau nei trečdalį - už 1330 Eur sumÄ , pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo objekto, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ â€“ L. V. priklausantį 2670 eurų vertės turtÄ (pinigines lėšas).

Kaltinamasis S. U. savo kaltės nepripažino šiame epizode, tačiau jo kaltę patvirtina, nukentėjusiojo L. V. pareiškimas ir parodymai, liudytojos M. V. parodymai, pateikta darbų atlikimo sutartis, kurioje jis prisistatė melaginga pavarde „V.“ ir fotonuotraukos iš S. U. remontuotų patalpų, objektų apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. parodymais, kuriuos patvirtina rašytinė bylos medžiaga.

Tai, kad kaltinamasis S. U. savo kaltę neigia ir nurodo, kad jis visus darbus pagal sutartį atliko, teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybinę pozicijÄ . Jau pasiraÅ¡ydamas 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį su L. V. S. U. nurodė ne savo pavardę (nurodė, kad jo pavardė – V.) ir asmens kodÄ , nenurodė gyvenamosios vietos adreso, kas įrodo, kad jis klaidino užsakovÄ L. V., slėpė nuo jo svarbiÄ informacijÄ apie save ir nesiekė sukurti tikrų civilinių santykių dėl bÅ«sto remonto darbų atlikimo, o jo tikslas buvo apgaule, imituojant ar minimaliai atliekant remonto darbus reikalauti jam mokėti pinigus už darbus avasu ir gauti iÅ¡ užsakovo kuo didesnę pinigų sumÄ , o po to pasiÅ¡alinti iÅ¡ darbo objekto.

Neteisingos pavardės (V.) nurodymas patvirtina, kad S. U. turėjo tikslÄ neatskleisti tikrosios informacijos apie save, dėl ko L. V. buvo įtrauktas į jam nenaudingÄ sandorį ir patyrė žalÄ . Vertinant pas L. V. atliktų S. U. darbų apimtį ir vertę, yra sudėtinga objektyviai nustatyti kokia darbų dalis buvo atlikta, tikslÅ«s skaičiavimai nebuvo pateikti, nėra kvalifikuoto specialisto, eksperto iÅ¡vados dėl darbų kokybės, nuo bÅ«sto įrengimo darbų praėjo daugiau nei dveji metai ir darbai yra užbaigti kitų vykdytojų, nėra galimybės patikrinti S. U. darbų kokybės, todėl teismas remiasi nukentėjusiojo L.

V. ir liudytojos M. V. parodymais, kad S. U. pas juos dirbo nuo 2017 m. kovo mėn. iki liepos mėnesio (apie 4 mėnesius, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir S. U., kad dirbo pas L. V. 4 mėnesius), S. U. kažkÄ minimaliai padarydavo, už sumokėtÄ sumÄ nebuvo padaromi darbai, jo darbų tempas buvo labai lėtas, per dienÄ padirbdavo pora valandų ir dingdavo, kÄ matydavo kaimynai, atrodė, kad niekas nejuda į priekį. S. U. tvarkė elektrÄ , klijavo plyteles antrame aukÅ¡te vonioje, klijavo dekoratyvinį akmenį svetainėje ir koridoriuje, kur reikia ar nereikia griovė, neteisingų dalykų padarė.

Buvo plytelės nebaigtos klijuoti, vonioje nebaigta, sienas meistrai turėjo perdaryti, turėjo klijuoti plyteles, sienas reikėjo perdaryti, reikėjo nuglaistyti, nudažyti, reikėjo paruoÅ¡ti sienas, galvojo plyteles lupti, nes buvo labai tragiÅ¡ka, meistrai turėjo gaiÅ¡ti laikÄ , kad perdarytų darbus, reikėjo jiems papildomai mokėti, dėl to turėjo nuostolių. Papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti sutartyje neatsirado, visi darbai ir jų kaina buvo aptarti pasiraÅ¡ant sutartį. Pagal 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį S. U. (sutartyje pasirašęs S. V.) buvo įsipareigojęs įrengti bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, už 3747 Eur sumÄ iki 2017-06-01.

Sutarties 2 punkte buvo nurodyta kokius darbus ir už kokiÄ sumÄ vykdytojas S. U. įsipareigojo atlikti. Pavyzdžiui, vonios kambario grindų ir sienų iÅ¡klojimo plytelėmis kaina buvo 360 Eur, sienos prie laiptų ir svetainės iÅ¡klojavimas dekoratyvinėmis akmens masės plytelėmis kaina 390 Eurų, taip pat sutartyje buvo aptarti kiti darbai, jų įkainiai, apimtys. L. V. už darbus buvo avansu sumokėjo S. U. 4000 Eur, t. y. 253 eurais daugiau, nei buvo numatyta sutartyje. Å ios aplinkybės S. U. neginčijo, tačiau sutartų darbų jis neatliko.

Tai patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos iÅ¡ USB laikmenos. Nuotraukos atitinka L. V. parodymus ir paneigia S. U. parodymus, kad jis atliko darbų už 4000 Eur. Kadangi, byloje nėra tikslių paskaičiavimų dėl S. U. atliktų darbų apimties ir kokybės, Å¡ių duomenų surinkti praėjus 2 metams nuo bÅ«sto remonto nėra galimybės, taip pat nėra L. V. nurodytų nuostolių paskaičiavimų, todėl, remiantis nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. parodymais, fotonuotraukomis bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad S. U. per 4 mėnesius atliko darbų ne daugiau nei trečdalį (už 1330 eurų), todėl realiai L.

V. padaryta žala sudaro 2670 Eur (4000 – 1330), nes Å¡i suma buvo pasisavinta neatlikus sutartyje numatytų darbų. Dėl to kaltinimÄ Å¡iame epizode teismas patikslina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. U. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes apgaulės bÅ«du jis užvaldė svetimÄ â€“ L. V. priklausantį turtÄ â€“ pinigines lėšas 2670 Eur sumai.

6. Dėl 2017 m. balandžio 14 d. darbų atlikimo sutarties, sudarytos su L. V., suklastojimo. Kaltinamasis S. U. teisme parodė, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažįsta. L. V. nurodė neteisingÄ savo pavardę ir asmens kodÄ , nes interneto portaluose buvo daug neteisingos informacijos apie jį, todėl nenorėjo, kad Å¡iÄ informacijÄ užsakovai sužinotų, atsisakytų jo paslaugų. Neteisingus duomenis sutartyje įrašė ne todėl, kad siektų apgaulės bÅ«du užvaldyti L. V. turtÄ , o todėl, kad internete buvo melagingi komentarai ir Å¡meižikiÅ¡ki gandai apie jį.

Nukentėjusysis L. V. parodė, kad jis su S. U. buvo pasirašę dvi sutartis po du egzempliorius. Sutartis paruošė jis pats (L. V.), nes žinojo, ko reikia. S. į sutartį savo dalį pats įraÅ¡inėjo. Jis matė, kad S. įrašė savo pavardę, asmens kodÄ , jam nekilo mintis patikrinti, nes nebuvo tam priežasčių. S. U. padėjo paraÅ¡Ä , kad duomenys yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. V. parodė, kad darbų atlikimo sutartyje S. U. nurodė savo netikrus duomenis, t. y. pats ranka įrašė „S. V. a/k (duomenys neskelbtini).

Sutarties antrame lape, paskutinėje eilutėje S. U. ranka įrašė "S. V." ir pasirašė. Jis mano, kad S. U. sÄ moningai įrašė savo netikrus duomenis, kad jį sunkiau bÅ«tų surasti, kad nebÅ«tų sužinota apie ankstesnius, panaÅ¡aus pobÅ«džio įvykius, kuriuose S. U. apgavo žmones. Po to, kai suprato, kad jį apgavo, interneto paieÅ¡kos sistemoje įvedus "S. V.", paieÅ¡kos sistema nieko nerodė. Jis nustatė, kad S. V. yra S. U., paieÅ¡kos sistemoje įvedęs S. U. telefono numerį (duomenys neskelbtini), ir tokiu bÅ«du sužinojo, kad S. U. yra apgavęs daugiau žmonių (1 t., b. l. 127).

Liudytoja M. V. nurodė, kad ji matė sutartį su S. U., sutartyje nurodyta kitokia jo pavardė, paskui tik sužinojo, kad S. tikroji pavardė U.. Dėl asmens kodo negali atsakyti, nežino. Prieš pasirašant sutartį ji netikrino asmens dokumento, taip pat nemano, kad L. tikrino, nes būtų pastebėjęs. Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta 2017-04-14 Darbų atlikimo sutartis ir apžiūros metu užfiksuota, kad pirmame lape, teksto pradžioje, eilutėje „Vykdytojas“ mėlynu rašikliu parašyta „S. V.“, po šio įrašo parašyta „a/k (duomenys neskelbtini) antrame lape, teksto gale, eilutėje „Vykdytojas“ mėlynu rašikliu parašyta „S. V.“, šalia yra parašas.

Vykdytojo kontaktai nenurodyti (1 t., b.l. 122-123, 124-125). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar suklastotÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).

Å io nusikaltimo sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja, todėl veikai kvalifikuoti neturi reikÅ¡mės, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtÄ tikslÄ â€“ įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotÄ dokumentÄ apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingÄ pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai Å¡iomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra patvirtinami neteisingi juridiniai faktai.

Å i veika pavojinga tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , lemti neteisingų sprendimų priėmimÄ , suinteresuotų asmenų teisių pažeidimÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-7-19-942/2017, 2K-251-1073/2018 ir kt.). IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. parodymus, 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį, bei paties kaltinamojo S. U. parodymus, jo prisipažinimÄ , kad neteisingai įrašė sutartyje savo pavardę ir asmens kodÄ , teismas konstatuoja, jog S. U. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ suklastojo 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį įraÅ¡ydamas joje melagingÄ informacijÄ apie save ir savo paraÅ¡u patvirtino tokios informacijos teisingumÄ .

Kaltinamojo gynėjas mano, kad sutarties suklastojimas nebuvo labai pavojinga veika ir nesukėlė reikÅ¡mingų padarinių L. V., jis žinojo S. U. duomenis ir galėjo savo teises galėjo civilinio proceso tvarka, neteisingų duomenų įraÅ¡ymas nebuvo nukreiptas į turto užvaldymÄ apgaule, S. U. dirbo pas L. V. ir padarė ženklius darbus, niekur nesislapstė, todėl praÅ¡o atleisti S. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-364/2013, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis Nr. 2K-364/2013). Ä®vertinęs S. U. veiksmus dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padarymÄ , teismas mano, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

Pažymėtina, kad suklastotos sutarties pagrindu L. V. priėmė sprendimÄ sukurti civilinius santykius su S. U., sumokėjo jam 4000 Eur už atliekamus darbus, tačiau norimo rezultato negavo, patyrė nuostolius, todėl buvo pažeistos jo, kaip užsakovo teisės. L. V. patvirtino, kad supratęs, jog yra apgautas jis ieÅ¡kojo informacijos apie S. V., tačiau tokia pavarde informacijos nerado. Tiesa apie vykdytojÄ paaiÅ¡kėjo, kai įvedė paieÅ¡kos sistemoje S. U. telefono numerį. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad S. U. tyčia nuslėpė savo duomenis ne tik dėl to, kad internete buvo daug jam nepatinkančios informacijos, bet ir dėl to, kad galėtų vykdyti apgavystes siekiant sau naudos ir sunku bÅ«tų jį identifikuoti, surasti ir pareikalauti atsakomybės, todėl jo veika buvo pavojinga ir turėjo esminės reikÅ¡mės L.

V. sudarant sutartį. Pavojingumas pasireiÅ¡kė ir tuo, kad neteisingai nurodžius duomenis buvo apsunkinta galimybė užsakovui patikrinti informacijÄ dėl vykdytojo patikimumo, o suklydimo įtakoje įstojus į sutartinius santykius buvo apsunkinta galimybė ginti savo pažeistas teises civilinės teisės priemonėmis, tuo labiau, kad sutartyje S. U. nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir iÅ¡ kitų epizodų, S. U. vykdydamas apgavystes, sutartis naudojo, kaip apgaulės priemonę įtraukdamas užsakovus į jiems nenaudingus sandorius ir užsakovai, tame tarpe ir L.

V., dėl to patyrė reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ . S. U. veikė pagal savo sukčiavimo modelį, jo veiksmai buvo pavojingi ir suklėlė L. V. reikÅ¡mingus padarinius, todėl nėra pagrindo pripažinti S. U. veikos mažareikÅ¡me.

7. Dėl įrankių vagystės iÅ¡ L. V. bÅ«sto. Kaltinamasis S. U. teisme parodė, kad plytelių pjovimo stakles jis pirko Kaune, nes Vilniuje tokių staklių prekyboje nebuvo. Jis L. V. nupirkti plytelių pjaustymo staklių neprašė, nes turėjo savo stakles. Paskui Å¡ias stakles grÄ Å¾ino pagal garantinį, kadangi buvo su defektu. Paliko pas L. V. savo senÄ neveikiantį perforatrorių. L. V. įrankių neiÅ¡sivežė, net nematė, kur jie buvo, gal jų name net nebuvo. Jis turėjo raktus ir signalizacijos kodÄ , tačiau be jo dar dirbo kiti darbininkai – J., laiptininkai, jie irgi turėjo raktus.

Jam teko taisyti prieÅ¡ tai dirbusio J. darbÄ , nes buvo padaręs daug broko ir L. V. J. iÅ¡vijo. Nukentėjusysis L. V. teisme parodė, kad jo įrankiai buvo padėti antrame aukÅ¡te ir buvo leidęs S. U. jais naudotis. Jie buvo tvarkingai sudėti, bet nematė, kad S. U. jais naudotųsi. S. U. praÅ¡ymu Savanorių prospekte buvo nupirkęs plytelių pjaustymo stakles, yra pateikęs prekių čekį, tačiau Å¡ios staklės ir kiti įrankiai po dviejų dienų dingo su S. U.. Kai atvežė plytelių pjaustymo stakles, tarėsi su S. U., kad į bendrÄ sÄ matÄ Ä¯trauks, kad už darbus nemokėti stakles jam nupirko.

Staklės buvo ilgos, bet kaip jos atrodė tiksliai neatsimena. Signalizacija yra pas jį namuose, kodÄ buvo pasakęs S. U.. Vėliau įrankiai neatsirado. S. U. savo senus įrankius paliko, t. y. senÄ perforatorių „Bosch“, senas plytelių pjaustymo stakles, Å¡viestuvÄ . Buvo paliktos staklės, tačiau ne tos, kurias jis nupirko. Už stakles mokėjo grynaisiais. Pateikė į bylÄ prekių čekį, kurį iÅ¡davė pardavėjas, kitų įrodymų apie staklių pirkimÄ neturi. S. U. buvo suorganizavęs nupirkti toje įmonėje stakles.

S. U. buvo padaręs užsakymÄ , o jis tik nuvažiavo ir nupirko. S. pirko stakles, ne sau. Nežino, kaip įrodyti, kad nemeluoja, tikrai buvo nupirkęs S. stakles, pats jas atvežė. Ä®rankių kaina įeina į jo paskaičiuotÄ civilinį ieÅ¡kinį. Tokie nauji įrankiai kainuoja apie 500 Eur, kaina pagal čekius buvo suraÅ¡yta. Ä®rankiai buvo naudoti, tačiau apynauji. Niekas kitas daugiau įrankių negalėjo paimti, tik S. U.. Laiptų meistrai dirbo gegužės mėnesį, jiems buvo davę raktus, tačiau dėl signalizacijos kodo neaiÅ¡kino, nes tuo metu name dirbo S. U..

Yra įsitikinęs, kad tik S. galėjo įrankius paimti. Namo langas nebuvo iÅ¡muÅ¡tas, signalizacija veikė, kaimynė visÄ dienÄ bÅ«na, todėl jeigu suveiktų signalizacija, ji iÅ¡ karto pažiÅ«rėtų. Kiti meistrai darbus pradėjo tik rugpjūčio mėnesį. Mėnesį laiko ieÅ¡kojo naujų meistrų po S. U. dingimo. S. U. iÅ¡sinešė jo įrankius, dingo su namo raktais. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. V. parodė, kad už darbus S. U. jis buvo nupirkęs stakles plytelėms pjauti, kurių vertė 255,20 eurų.

Neatlikęs visų numatytų darbų, S. U. pasisavino Å¡ias stakles. Taip pat S. U. pasisavino jam priklausančius daiktus: perforatorių „Makita“, kurio vertė 124,89 eurai, akumuliatorinį gręžtuvÄ â€žBosch“, kurio vertė yra 131,11 eurų, kampinį Å¡lifuoklį „Makita“, kurio vertė yra 64,99 eurai. Su Å¡iais daiktais S. U. pavogė ir bÅ«sto raktus, kuriuos turėjo. Dėl pavogtų raktų pretenzijų neturi, jų nevertina. S. U. objekte (duomenys neskelbtini), realiai dirbo nuo 2017 m. kovo pradžios iki 2017-07-18.

Jis yra įsitikinęs, kad minėtus daiktus pavogė bÅ«tent S. U., kadangi jis vienas atlikinėjo bÅ«sto apdailos darbus. Perforatorius, akumuliatorinis grÄ Å¾tuvas ir kampinis Å¡lifuoklis buvo laikomi antrame namo aukÅ¡te, sandėlyje. S. U. naudojosi tik staklėmis plytelėms pjauti, o jo perforatoriumi, akumuliatoriniu grÄ Å¾tu ir kampiniu Å¡lifuokliu nesinaudojo. Dėl Å¡ių daiktų vagystės jam padarytas 576,19 eurų nuostolis (1 t., b. l. 127). Liudytoja M. V. teismo posėdyje dėl įrankių dingimo paiÅ¡kino, kad juos pirko kartu su L., įrankiai buvo nuvežti į tuos namus, bet kai jų ieÅ¡kojo, įrankių nebuvo.

Raktus galėjo paimti tik vienas žmogus, todėl nekilo klausimų kas paėmė. Pamena, kad kovo pradžioje buvo dar vienas žmogus, jisai kažkÄ darė, negali pasakyti kÄ konkrečiai, nes ji nekoordinavo tų dalykų. Tas asmuo dirbo trumpai, jam sumokėjo ir jis išėjo. VisÄ kitÄ turėjo atlikti S. U.. Ä®rankiai dingo vasarÄ , daugiau žmonių tada nebuvo. Ä®silaužta į namÄ nebuvo. Laiptus įrenginėjo įmonė gal gegužės, balandžio mėnesį, jie labai greitai, gal per savaitę, įrengė, iÅ¡pylė betonÄ ir viskas.

Daugiau darbuotojų nebuvo. PareiÅ¡kimÄ dėl daiktų dingimo pateikė vėliau, nes galvojo, kad S. U. grįš, nežinojo, kas jam atsitiko, todėl laukė, bet kai suprato, kad negrįš, tada kreipėsi su pareiÅ¡kimu. S. U. turėjo savo įrankius, tik nežino kokius. L. V. minėjo, kad specialiai stakles nupirko, grÄ Å¾tÄ pirko gerokai anksčiau. Staklių ji pati nematė. Ä®rankius pirko darbui namie, nes kai įsirenginėjo pats L. V., jam reikėjo įrankių. Ji nežino, kiek jų buvo, bet juos matė.

Kai pasamdė S. U., L. V. pats neatliko darbų. S. U. turėjo raktÄ , žinojo signalizacijos kodÄ . Jie davė jam raktÄ , kurių paskui neatgavo, reikėjo keisti spynas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad ji yra įsitikinusi, kad L. V. įrankius pavogė S. U., nes jis vienas tuo metu, kai daiktai dingo, atlikinėjo bÅ«sto apdailos darbus (1 t., b.l. 132). UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės čekiai patvirtina, kad gręžtuvas “Bosch” buvo įsigytas už 131,11 Eur, perforatorius įsigytas už 124,89 Eur, o kampinis Å¡lifuoklis už 64,99 Eur.

Prekės įsigytos 2016 m. rugsėjo-spalio mėnesį (1 t., b.l. 119-121). Individualios įmonės (duomenys neskelbtini) prekių čekyje nurodyta, kad staklių plytelėms pjauti vertė yra 255,20 Eur (1 t., b.l. 118). Individuali įmonė (duomenys neskelbtini), atsakydama į teismo užklausimÄ , 2019-06-18 raÅ¡tu informavo, kad prekės (plytelių pjaustymo staklės ir kt.) L. V. pagal prekių čekį (1 t., b.l. 118), nebuvo parduotos, nes pateiktame prekių čekyje nurodytos prekės nebuvo apmokėtos nei per kasÄ , nei banko pavedimu (2 t., b.l. 90-93).

S. U. pateiktuose pirkimo dokumentuose ir fotonuotraukose užfiksuota, plytelių pjaustymo staklės „FS 3600 Scheppach“, kurias jis 2017-04-10 įsigijo už 345 Eur iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini), esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), ir kurias 2017-07-10 grÄ Å¾ino pagal garantijÄ (2 t., b.l. 30-31, 64-68). Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. parodymus, įrankių pirkimo kvitus, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių įrodymų pakanka konstatuoti, kad S. U. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017-07-18, atlikdamas bÅ«sto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apdailos darbus, iÅ¡ Å¡io bÅ«sto pavogė L.

V. priklausančius įrankius: perforatorių „Makita“, 124,89 eurų vertės, akumuliatorinį gręžtuvÄ â€žBosh“, 131,11 eurų vertės, kampinį Å¡lifuoklį „Makita“, 64,99 eurų vertės, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ - L. V. priklausantį 320,99 eurų vertės turtÄ . Priimdamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas remiasi nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. nuosekliais parodymais, kad tik vienas S. U. Å¡iuos įrankius galėjo paiimti, nes turėjo raktus nuo bÅ«sto, žinojo signalizacijos kodÄ , į namÄ Ä¯silaužta nebuvo, įrankiai dingo vasarÄ , kai kiti meistrai nedirbo (J. dirbo iki S. U. atėjimo kovo mėnesį, o laiptininkai dirbo gegužės mėnesį).

L. V. parodė, kad staklės ir kiti įrankiai dingo liepos mėnesį, kai iš darbo vietos pasišalino S. U.. Kadangi liepos mėnesį daugiau dirbančiųjų be S. U. name nebuvo, įrankius galėjo paimti tik S. U.. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu kaltinamasis pats sau prieštarauja, nes nurodo, kad be jo dar dirbo kiti darbininkai – J., laiptininkai, kurie irgi turėjo raktus, tačiau taip pat nurodė, kad jis dirbo po J., kurį L.

V. buvo iÅ¡vijęs. Taigi akivaizdu, kad liepos mėnesį jokie kiti asmenys pas L. V. nedirbo, anksčiau (gegužės mėnesį) dirbusiems laiptininkams signalizacijos kodo L. V. nebuvo davęs, nes tuo metu dirbo S. U., todėl įrankius galėjo paimti tik S. U.. Žinant, kad S. U. nuolat trÅ«ko pinigų, turėjo skolų, o įrankius nuomodavosi, S. U. turėjo tikslÄ ir motyvÄ Ä¯rankius pagrobti. Nagrinėjamu atveju yra kilusi abejonė tik dėl plytelių pjaustymo staklių pagrobimo, nes įmonė (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurios S. U. užsakymu L.

V. pirko stakles nurodė, kad staklės nebuvo parduotos, kadangi pateiktame prekių čekyje nurodytos prekės nebuvo apmokėtos nei per kasÄ , nei banko pavedimu. Kadangi visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negalima paÅ¡alinti, pagal BPK 44 straipsnio 6 dalį turi bÅ«ti vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai, teismas negali pripažinti, jog S. U. pagrobė plytelių pjaustymo stakles, todėl Å¡iÄ aplinkybę paÅ¡alina iÅ¡ kaltinimo, tačiau tai kaltinamojo atsakomybei įtakos neturi, nes pavogė kitus įrankius.

S. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimÄ â€“ L. V. priklausantį turtÄ (įrankius).

8. Dėl neteisėto vertimosi Å«kine komercine veikla ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje parodė, kad butų remontai buvo tik pavieniai jo darbai, nebuvo verslas, verslo liudijimo neturėjo, Å«kinės veiklos nevykdė. Jis smuikus ir kitus styginius instrumentus restauruodavo, komercinės veiklos nevykdė, dirbo pats ant savęs. Nuo 2012-07-09 dirbo taksi. Jis ėmėsi bÅ«sto remonto darbų apie kuriuos iÅ¡mano. IÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad S. U. nėra nustatyta tvarka įregistravęs individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtÄ vykdyti individualiÄ veiklÄ , susijusiÄ su bÅ«sto remonto darbais.

VMI pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad S. U. nuo 2012-07-09 vykdo individualiÄ taksi veiklÄ (1 t., b.l. 135-142). Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė tam, kas versliÅ¡kai ar stambiu mastu ėmėsi Å«kinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu bÅ«du. S. U. inkriminuojamos nusikalstamos veiklos laikotarpiu už neteisėtu bÅ«du vykdomÄ Å«kinę, komercinę veiklÄ buvo numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 173 straipsnyje (galiojusiame iki 2017-01-01) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 127 straipsnyje (galiojančiame nuo 2017-01-01).

Teismų praktikoje versliÅ¡kumas, kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis turi bÅ«ti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį Å¡ios veikos pavojingumÄ nei analogiÅ¡ko administracinės teisės pažeidimo (ATPK 173 straipsnis, ANK 127 straipsnis), todėl negali bÅ«ti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumÄ ar sistemingumÄ . SistemiÅ¡kumo ir pastovumo požymis paprastai bÅ«dingas bet kuriai ekonominei veiklai, todėl tai nėra vienintelis požymis, atribojantis baudžiamÄ jÄ ir administracinę atsakomybę už neteisėtÄ ekonominę veiklÄ .

ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, ANK 127 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliÅ¡kai“ reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip veiklos pastovumÄ , nuolatinį jos pobÅ«dį. Todėl versliÅ¡kumo sÄ voka turi apimti ne tik veiklos pastovumÄ ir nuolatinį jos pobÅ«dį, bet ir kitus požymius, skiriančius jÄ nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sÄ vokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, Å¡ios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį.

Kiekvienu atveju Å¡is klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2012, 2K-574/2011, 2K-428/2014, 2K-303-507/2016). Didesnį veiklos mastÄ (ir pavojingumÄ ) taip pat galėtų rodyti iÅ¡plėtota neteisėto verslo infrastruktÅ«ra, platÅ«s ryÅ¡iai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieÅ¡ka, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-262-697/2016).

Byloje nėra duomenų apie reikÅ¡mingų parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimÄ , didelių organizacinių pastangų poreikį tai veiklai, iÅ¡plėtotÄ infrastruktÅ«rÄ ir samdomus darbuotojus. Nors S. U. internete buvo patalpinęs skelbimÄ apie teikiamas bÅ«sto remonto paslaugas ir laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-07-31, t. y. per nepilnus 4 metus teikė Å¡ias paslaugas 4 užsakovams 4 objektuose (realiai vienas objektas per metus), tačiau tai nerodo nei didesnio veiklos masto, nei reikÅ¡mingų parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti, vykdyti ir valdyti, todėl teismas sprendžia, kad S. U. veiksmuose nėra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto versliÅ¡kumo požymio.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-58/2013) stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau sisteminis įstatymų aiÅ¡kinimas leidžia spręsti, kad baudžiamajai atsakomybei kilti bÅ«tina nustatyti tokį per metus iÅ¡ veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitÄ prekių vertę, kurie virÅ¡ija ATPK 173 straipsnyje numatytÄ 500 MGL (minimalių gyvenimo lygių), o ANK 127 straipsnyje numatytų bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio sumÄ . 500 minimalių gyvenimo lygių (bazinio bausmių ir nuobaudų) dydžio suma nuo 2009-01-01 iki 2015-01-01 buvo 65000 Lt, o nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 – 18830 Eur.

Bylos duomenimis S. U. inkriminuojamos nusikalstamos veiklos laikotarpiu jo pajamos pagal sudarytas būsto remonto ir darbų atlikimo sutartis per metus neviršijo 500 minimalių gyvenimo lygių (bazinio bausmių ir nuobaudų) dydžio sumos ir sudarė: 2014 m. – 3014 Lt (872,91 Eur, sumokėtų E. M.), 2015 m. – 2515,13 Eur (sumokėtų E. M. (815,13 Eur) ir E. Č. (1700 Eur)), 2016 m. – 1500 Eur (sumokėtų J. F. ir M. F.), 2017 m. – 4000 Eur (sumokėtų L. V.), iš viso 8888,04 Eur, todėl akivaizdu, kad jo veikla neturi stambaus masto požymio.

Atsižvelgiant į tai, S. U. neteisėtoje ūkinėje komercinėje veikloje nėra versliškumo ir stambaus masto požymių, dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį jis turi būti išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Bausmės skyrimas, kardomoji priemonė ir daiktiniai įrodymai. Kaltinamojo S. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybes teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamų veikų padarymui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį įtakos turėjo rizikingas pačių nukentėjusių asmenų elgesys, nes jie avansu mokėjo S. U. dideles pinigų sumas už neatliktus darbus, nors pagal sudarytas sutartis buvo įsipareigoję atsiskaityti su vykdytoju tik už atliktus darbus, t. y. elgėsi lengvabūdiškai, todėl savo rizika prisiėmė tokio elgesio pasekmes (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Skirdamas bausmę S. U., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė 6 tyčinius nesunkius nusikaltimus, visos veikos yra baigtos, buvo užvaldytas nukentėjusiųjų turtas ir padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. S. U. nedirba, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nusikalto pirmÄ kartÄ , savo kaltę pripažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, tačiau savo elgesio nevertino kritiÅ¡kai, nerodė nuoÅ¡irdaus gailesčio, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl, sutinkamai su BK 55 straipsniu, numatančiu, kad pirmÄ kartÄ teisiamam asmeniui už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. U.

BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , jos terminÄ nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 48 str. 2 d.), o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ kaltinamajam skiriama bauda, kurios dydis artimesnis minimaliam tokios bausmės dydžiui (BK 47 str. 3 dalies 2 punktas; straipsnio redakcija, galiojusi veikos padarymo metu). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, S. U. paskirtos laisvės apribojimo bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežčiausios bausmės pridedant Å¡velnesnių bausmių dalis ir nustatant galutinę subendrintÄ laisvės apribojimo ir baudos bausmę.

Bauda, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, nebendrinama ir skiriama kartu su kita bausme. Ikiteisminio tyrimo metu S. U. kardomoji priemonė nepaskirta, tačiau siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ , iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam skirtina kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (BPK 136 str.). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena su draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo pateiktais duomenimis (2 t., b.l. 75-76) ir USB laikmenos, 2 vnt., (1 t., b.l. 152; 2 t., b. l. 110) – paliktinos saugoti Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Civiliniai ieÅ¡kiniai Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Å io kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Baudžiamojoje byloje civiliniai ieÅ¡kovai (nukentėjusieji) pareiÅ¡kė civilinius ieÅ¡kinius dėl turtinės žalos atlyginimo: E. M. pareiÅ¡kė 1688 eurų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 30), E. Č. pareiÅ¡kė 1700 eurų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 60), M. F. pareiÅ¡kė 500 eurų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b. l. 95), J. F. pareiÅ¡kė 1000 eurų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b.l. 100), L. V. pareiÅ¡kė 4576,19 eurų civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 129). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad dėl kaltinamojo S. U. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta žala nukentėjusiems, kuri nėra atlyginta, kaltinamasis neneigė, kad gavo iÅ¡ nukentėjusių pinigus, todėl civiliniai ieÅ¡kiniai turi bÅ«ti tenkinami. Civilinių ieÅ¡kovų E. M., J.

F. ir M. F. civilinius ieÅ¡kinius teismas tenkina visiÅ¡kai, o E. Č. ir L. V. civilinius ieÅ¡kinius tenkina iÅ¡ dalies, nes analizuodamas S. U. nusikalstamas veikas E. Č. ir L. V. epizoduose, nustatė, kad Å¡iems nukentėjusiems buvo padaryta mažesnė žala, nei nurodyta ieÅ¡kiniuose, kadangi tam tikrÄ darbų dalį S. U. atliko. Taip pat teismas nepriteisia L. V. 255,20 Eur už dingusias plytelių pjaustymo stakles, kadangi bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių dėl Å¡ių staklių įsigijimo ir jų pagrobimo.

Atsižvelgiant į tai, civiliniams ieÅ¡kovams iÅ¡ S. U. priteistinas žalos atlyginimas: E. M. – 1688 Eur, J. F. – 1000 Eur, M. F. – 500 Eur, E. Č. – 1100 Eur ir L. V. – 2670 Eur už neatliktus darbus ir 320,99 Eur už pagrobtus įrankius, viso 2990,99 eurų (BPK 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 302-307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo E. M. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ 8 mėnesiams.

S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo E. Č. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ 7 mėnesiams. S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo J. F. ir M. F. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ 8 mėnesiams. S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo L. V. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams.

S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl įrankių vagystės iÅ¡ L. V.), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ 6 mėnesiams. S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2017-04-14 darbų atlikimo sutarties su L. V. suklastojimo), ir paskirti bausmę – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, o baudos bausmės nebendrinant, paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimÄ 2 (dvejiems) metams ir 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudÄ , įpareigojant S. U. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei atlyginti civiliniams ieÅ¡kovams priteistÄ turtinę žalÄ .

Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti S. U. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. IÅ¡aiÅ¡kinti S. U., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė gali bÅ«ti pakeista areÅ¡tu. Nustatyti, kad 20 MGL bauda turi bÅ«ti sumokėta per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Ä®mokos kvitÄ (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Per nustatytÄ terminÄ nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstine tvarka. S. U. iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2015-09-18 bÅ«sto remonto sutarties, sudarytos su E. Č., suklastojimo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. S. U. iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto vertimosi Å«kine, komercine veikla), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinių ieškovų E. M., J. F. ir M. F. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš S. U. civiliniams ieškovams: E. M. – 1688 eurų, J. F. – 1000 eurų, M. F. – 500 eurų. Civilinių ieškovų E. Č. ir L. V. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. U. civiliniams ieškovams: E. Č. – 1100 eurų, L. V. – 2990,99 eurų. Kitoje dalyje E. Č. ir L. V. civilinius ieškinius atmesti.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD ir USB laikmenas - palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Rolandas Bužinskas