2019-02-06 Nr. AB-3466-3-66-3-00005-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-5-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00005-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 5.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramutės Ruškytės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. J.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovei Svetlanai Misevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. vasario 1 d. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2019 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. Sp-47 „Dėl neregistravimo kandidatais į savivaldybių tarybų narius asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kurioje nuspręsta jo neregistruoti kandidatu į savivaldybių tarybų narius; 2) patenkinti pareiškėjo 2019 m. sausio 29 d. prašymą leisti jam patikslinti netiksliai užpildytos 2018 m. gruodžio 21 d. kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos (toliau – ir Anketa) duomenis; bei 3) pareiškėją registruoti kandidatu į Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narius.

2. Pareiškėjas paaiškina, kad 2008 metais Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystėje (toliau – ir Jungtinė Karalystė) už vairavimą neblaiviam jam taikyta baudžiamoji atsakomybė – bauda (390 svarų (443,09 Eur)), kurią jis sumokėjo laiku. Tuo metu Lietuvoje tokio pobūdžio nusižengimai buvo priskiriami administraciniams teisės pažeidimams. Pareiškėjas tvirtina nežinojęs, kad jam Jungtinėje Karalystėje buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, šią aplinkybę sužinojo tik 2019 m. sausio 29 d. Jo teigimu, teisminis procesas 2008 metais Jungtinėje Karalystėje buvo organizuojamas anglų kalba, kuri pareiškėjui nėra gimtoji, nedalyvaujant vertėjui, todėl jis nevisiškai suprato teisme sakomų žodžių turinį. Pareiškėjas, teikdamas Anketą, buvo įsitikinęs esąs neteistas, todėl šios aplinkybės Anketoje ir nenurodė. Jo veiksmuose akivaizdžiai nebuvo tiesioginės tyčios ar kito tikslo nuslėpti nuo rinkėjų ar Komisijos savo teistumą. Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos atsisakymas tenkinti jo prašymą leisti patikslinti netiksliai užpildytos Anketos duomenis laikytinas nepagrįstu.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.

4. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas Anketos 9 klausime (apie teistumą) nurodė „NE“, nors turėjo atsakyti „TAIP“. Pareiškėjas anketoje galėjo teikti paaiškinimus dėl šio savo biografijos fakto. Atsakovo nuomone, būdamas atidus ir rūpestingas, pareiškėjas turėjo galimybę duomenis apie Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse dėl jo padarytų nusikalstamų veikų priimtus nuosprendžius (sprendimus) gauti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), bet to nepadarė. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nėra įtvirtinta galimybė, pasibaigus kandidatų į savivaldybės tarybos narius pareiškinių dokumentų teikimo terminui (šiuo atveju – iki 2018 m. gruodžio 28 d.), tikslinti juose pateiktus duomenis. Juolab kad duomenų tikslinimas pagal savo prasmę galėtų būti susijęs su jau pateiktų duomenų apie konkrečią nusikalstamą veiką papildymu (pvz., techninių klaidų ištaisymu), o ne naujų duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas pateikimu. Kadangi pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas arba galbūt tyčia (sąmoningai) nuslėpė Jungtinės Karalystės teismo nuosprendžio buvimo faktą, jis buvo pagrįstai neregistruotas kandidatu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. 5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Komisijos 2019 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. Sp-47 dalies, kurioje nuspręsta pareiškėjo neregistruoti kandidatu į savivaldybių tarybų narius, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Ginčijamame sprendime Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi ir 37 straipsnio 7 dalimi, nusprendė neregistruoti kandidatais į savivaldybių tarybų narius asmenų, nenurodžiusių, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos (šių asmenų sąrašo 52 punkte nurodytas ir pareiškėjas).

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (2018 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XIII-1604 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. sausio 1 d.), kurio 36 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo, keliamas kandidatu į savivaldybės tarybos narius, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, be šio straipsnio 11 dalyje nustatytos informacijos, turi nurodyti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d.

Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas. Pateikdamas šią informaciją kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje asmuo privalo nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybę (vietą), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimą, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo datą ir nusikalstamą veiką, už kurią asmuo buvo nuteistas.

Šioje dalyje numatytos informacijos nurodyti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei. Pateikiant šioje dalyje nurodytą informaciją, kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje taip pat pažymima, kad teismo sprendimu asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kad asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.

Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu (37 str. 7 d.). Jeigu kandidatas Anketoje pagrįstai nurodė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytą informaciją, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta:

„Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, ir neturi būti pažymėta, jeigu kandidatas Anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei, arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu (37 str. 8 d.).

8. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme nustatyta, kad Komisija nustato rinkimų bei referendumo biuletenių, kitų rinkimuose bei referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką (3 str. 2 d. 6 p.). Komisija 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. Sp-52 patvirtino kandidato į savivaldybės tarybos narius ir kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketų formas, kurių 9 punkte nustatyta, kad kandidatas privalo nurodyti, ar po 1990 m. kovo 11 d. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar teistumas išnykęs ar panaikintas; taip pat ar kandidatas buvo pripažintas kaltu dėl nuskalstamos veikos, kuri vėliau buvo dekriminalizuota (9.2 p.); ar kandidatas užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama (9.3 p.); ar kandidatas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu (9.4 p.).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas aptariamų nuostatų dėl informacijos apie jau dekriminalizuotą nusikalstamą veiką, taip pat apie veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, ar nusikalstamą veiką, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu, reikšmę, 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pažymėjo, jog tokia informacija yra svarbi rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidatų tinkamumo renkamoms pareigoms, nes suteikia galimybę sužinoti apie svarbius jų gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesus ir tvarkant viešuosius reikalus. Asmuo, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nurodydamas informaciją apie tai, kad jis teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, turi galimybę tokią veiką konkrečiai nurodyti ir pateikti pakankamai plačią ir išsamią informaciją apie ją. Taip sudaromos pakankamos prielaidos rinkėjams tinkamai įvertinti tokią informaciją ir apsispręsti dėl asmens tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu.

10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad iš Įstatymo 36 straipsnio 12 dalies nuostatų matyti, jog Anketoje asmuo privalo pateikti apie save atitinkamą informaciją, susijusią su jo nuteisimu už nusikalstamų veikų padarymą tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, o pagal Įstatymo 36 straipsnio 12 dalies ir 37 straipsnio 8 dalies nuostatas, asmeniui suteikta teisė Anketoje pateikti ir papildomą informaciją apie jo turimo teistumo pobūdį, jei jis užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, t. y. nepaisant to, kad veika pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje šie duomenys privalo būti nurodyti. (žr., pvz., 2015 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-8-438/2015, 2015 m. vasario 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-14-634/2015, 2019 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-3-756/2019).

11. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad, teikdami pareiškinius dokumentus, kandidatai privalo būti itin atidūs, sąžiningi bei prisiimti visą atsakomybę, susijusią su reikalaujamų asmens duomenų neatskleidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-11-520/2015, 2019 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-4-492/2019).

12. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas 2019 m. sausio 10 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir Registras) duomenų išrašas patvirtina, kad pareiškėjui Jungtinės Karalystės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu (sprendimu) paskirta bauda ir draudimas vairuoti 20 mėnesių už vairavimą neblaiviam. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

13. Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodo, kad jis dalyvavo teismo posėdyje Jungtinės Karalystės teisme, bet dėl anglų kalbos žinių trūkumo ne viską suprato. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad vertėjas minėtame teismo posėdyje nedalyvavo, bet 2019 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu teigia nepamenantis, ar vertėjas dalyvavo. Pareiškėjas paaiškina baudą sumokėjęs, todėl jo teiginiai, esą jis nesuprato teismo sprendimo esmės, yra atmestini. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas jokiais duomenimis neįrodė aplinkybės, kad jis nėra gavęs Jungtinės Karalystės teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio (sprendimo).

14. Pareiškėjas teigia buvęs užtikrintas, kad jam nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, nes Lietuvoje už tokio pobūdžio nusižengimus baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma. Šiuo atveju sutiktina su pareiškėju, kad 2008 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio (sprendimo) priėmimo metu jis galėjo nesuprasti, jog eismo taisyklių pažeidimas, už kurį Lietuvos Respublikoje nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė, Jungtinėje Karalystėje laikomas nusikaltimu. Vis dėlto, žinodamas Įstatymo 36 straipsnio 12 dalies nuostatą, kad Anketoje privalo pateikti ir duomenis apie tai, ar užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama, būdamas atidus ir rūpestingas, turėdamas galimybę duomenis apie Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse dėl jo veikų priimtus nuosprendžius (sprendimus) gauti iš Departamento, prieš teikdamas Anketą pareiškėjas minėtus duomenis galėjo pasitikslinti, bet to nepadarė.

15. Įvertinus Įstatyme įtvirtintą reguliavimą, susijusį su kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus pareiškinių dokumentų pateikimu, matyti, kad įstatyme nėra nustatyta galimybė, pasibaigus tokių dokumentų pateikimo terminui (šiuo atveju – 2018 m. gruodžio 28 d. (Įstatymo 36 str. 1 d.)), tikslinti juose pateiktus duomenis. Juolab, kad duomenų tikslinimas pagal savo prasmę galėtų būti susijęs su jau pateiktų duomenų apie konkrečią nusikalstamą veiką(-as) papildymu, o ne naujų duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas pateikimu.

16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija, nustačiusi, jog pareiškėjas Anketoje nepateikė Įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytos privalomai teiktinos informacijos, Sprendimu pagrįstai neregistravo pareiškėjo kandidatu į savivaldybių tarybų narius. Naikinti ginčijamą Sprendimo dalį dėl pareiškėjo neregistravimo kandidatu į savivaldybės tarybos narius ir įpareigoti Komisiją leisti pareiškėjui patikslinti Anketos 9 punkto duomenis bei jį registruoti kandidatu į Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narius nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė