616bc2d7-3cc8-4ec3-9003-131eccf71218 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-566-464/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00860-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.10; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.2.4.8.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Macro Investment“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Macro Investment“ ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl įpareigojimo iÅ¡mokėti lėšas iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos ir palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Macro Investment“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė įpareigoti atsakovę „Swedbank“, akcinę bendrovę (toliau – ir AB) per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) 194 482,57 Eur, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 1 747,68 Eur palÅ«kanas, 8 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė (buvęs jos pavadinimas – UAB „Megrame“) ir atsakovė (buvęs jos pavadinimas – AB bankas „Hansabankas“) 2007 m. liepos 13 d. sudarė depozito sutartį. Depozito sutartis sudaryta atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė siekė atsiskaityti su AB „Vilma“ paprastųjų vardinių akcijų savininkais, priverstine tvarka iÅ¡pirkdama jų akcijas. Å io tikslo įgyvendinimui ieÅ¡kovė 2007 m. liepos 23 d. į depozitinę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) įnešė 960 916,18 Lt (278 300,56 Eur). Tačiau dalis buvusių AB „Vilma“ akcininkų pinigų už privalomo pardavimo bÅ«du parduotas AB „Vilma“ akcijas iÅ¡ minėtos depozitinės sÄ skaitos neatsiėmė net po daugiau nei 13 metų. Bendra suma, kurios neatsiėmė dalis buvusių AB „Vilma“ akcininkų, Å¡iuo metu yra 195 874,68 Eur.

3. IÅ¡ depozitinės sÄ skaitos pinigų neatsiėmusių asmenų atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1143-925/2021, kuriuo visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai atleido ieÅ¡kovę nuo prievolės sumokėti Å¡iems akcininkams už nupirktas akcijas. Teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovė buvo atleista nuo 194 482,57 Eur dydžio prievolės, įsiteisėjo 2021 m. birželio 22 d. IeÅ¡kovė 2021 m. birželio 22 d. nurodė atsakovei, kad atsiima visus depozitinėje sÄ skaitoje esančius pinigus ir paprašė juos pervesti į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB SEB banke, tačiau atsakovė nurodyto praÅ¡ymo neįvykdė ir be jokio pagrindo ieÅ¡kovei pinigų negrÄ Å¾ino.

4. Atsakovė, nepagrįstai delsdama vykdyti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir grÄ Å¾inti deponuojamus pinigus ieÅ¡kovei, privalo mokėti palÅ«kanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPÄ®) 3 straipsnio 2 dalį, kurios pagal ieÅ¡kovės paskaičiavimÄ sudaro 1 747,68 Eur ((194 482,57 Eur x 8 proc.) / 365 dienų x 41 dienos), taip pat turi mokėti 8 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1143-925/2021, iÅ¡nagrinėtoje pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams fiziniams asmenims, kurių turėtas AB „Vilma“ akcijas ji iÅ¡pirko, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl jos atleidimo nuo piniginės prievolės įvykdymo ir buvo patenkintas – ieÅ¡kovė visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai buvo atleista nuo prievolės sumokėti už privalomo pardavimo bÅ«du įgytas fizinių asmenų akcijas, tačiau apmokėjimÄ Å¡iems ir kitiems asmenims, kurie priklausančias lėšas yra atsiėmę, ieÅ¡kovė jau buvo įvykdžiusi 2007 m. liepos 23 d. pavedimu, įmokėdama buvusiems AB „Vilma“ akcininkams skirtas lėšas (278 300,56 Eur) į „Swedbank“ AB depozitinę sÄ skaitÄ .

Todėl vien tai, kad ieÅ¡kovė vėliau pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams – fiziniams asmenims, kurie neatsiėmė jiems skirtų pinigų iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos, o teismas pripažino ieÅ¡kovei teisę nebemokėti pinigų už akcijas buvusiems jų savininkams, neleidžia padaryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė nėra įvykdžiusi pareigos apmokėti už akcijas. PrieÅ¡ingai, akcijų savininkams buvo apmokėta įneÅ¡ant pinigus į banke esančiÄ depozitinę sÄ skaitÄ , o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė savo prievolę įvykdė visiÅ¡kai ir tuo sandoris yra užbaigtas.

7. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog fiziniai asmenys neatsiima jiems priklausančių sumų iÅ¡ depozitinės banko sÄ skaitos, nereiÅ¡kia, kad jie nepriima mokėjimo. Nėra aiÅ¡ki Å¡ių asmenų valia, t. y. nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ie asmenys atsisako priimti gautas lėšas už akcijas, todėl ginčo lėšų buvimas banko sÄ skaitoje yra ieÅ¡kovės mokėjimo prievolės ir buvusių akcininkų prievolės priimti pinigus įvykdymas. Fiziniai asmenys, pardavę jiems priklausiusias akcijas, turi teisę pasirinkti, kur laikyti gautus pinigus, be to, nėra nustatytas ir terminas, iki kada jie turi atsiimti gautas sumas už akcijas iÅ¡ banko depozitinės sÄ skaitos. Tai reiÅ¡kia, kad pinigų suma, kuriÄ praÅ¡oma grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, yra fizinių asmenų, pardavusių akcijas ir nurodytų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendime, nuosavybė, todėl ji negali bÅ«ti perduota ieÅ¡kovei.

8. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti lėšas, be kita ko, grindžiamas ir Å¡alių sudarytos depozito sutarties 13 punktu, tačiau nurodytame sutarties punkte, prieÅ¡ingai nei tvirtina ieÅ¡kovė, nėra tokio įpareigojimo depozito sÄ skaitos turėtojui – bankui. Å iame sutarties punkte nurodyta, kad ieÅ¡kovė gali atsiimti neiÅ¡mokėtas fiziniams asmenims lėšas tik Å¡alių susitarimu, o sutartis galioja iki klientas (ieÅ¡kovė) atsiims sutarties priede nurodytiems asmenims neiÅ¡mokėtas lėšas, kaip tai numatyta sutarties 10 punkte.

Kita vertus, depozito sutarties 10 punkte nėra numatyta, kokiu atveju ieÅ¡kovė įgyja teisę atsiimti neiÅ¡mokėtas lėšas. Teismas atsižvelgė į atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimus, kad tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta standartinė depozito sutartis, dėl to joje ir liko įraÅ¡ytos tokios nuostatos, kurios Å¡iuo atveju, kai lėšos buvo pervestos paprastųjų vardinių akcijų savininkams, nėra taikomos. AiÅ¡kindamas Å¡alių sudarytos depozito sutarties nuostatas, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad depozito sutartyje nėra numatyta sÄ lygų, kurioms esant klientas turėtų teisę atsiimti lėšas iÅ¡ sÄ skaitos, jeigu akcijų savininkai jų neatsiima.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. IeÅ¡kovė UAB „Macro Investment“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime nutylėti, niekaip neapraÅ¡yti ir neįvertinti esminiai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio argumentai bei aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieÅ¡kinys. Sprendimas nėra aiÅ¡kus, prieÅ¡tarauja įstatymams, kitam įsiteisėjusiam teismo sprendimui ir yra iÅ¡ esmės neteisingas.

Teismo sprendimo argumentai nepagrindžia sprendimo rezoliucinės dalies, o tai sudaro absoliutų jo negaliojimo pagrindÄ . 9.2. Ä®siteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendime yra nustatytos aplinkybės (prejudiciniai faktai nagrinėjamai bylai), kad ieÅ¡kovė už įsigytas AB „Vilma“ akcijas daliai depozito sutarties priede Nr. 1 nurodytų asmenų nesumokėjo ir teismo yra besÄ lygiÅ¡kai atleista nuo Å¡ios 194 482,57 Eur dydžio mokėjimo prievolės. Prejudiciniame sprendime konstatuota ir tai, kad ieÅ¡kovė negali įvykdyti iÅ¡ įstatymo jai kylančios prievolės sumokėti už privalomo pardavimo bÅ«du įgytas AB „Vilma“ akcijas“.

Tačiau skundžiamame teismo sprendime buvo padaryta prieÅ¡inga, nei anksčiau priimtame teismo sprendime, iÅ¡vada, t. y. kad ieÅ¡kovė, įmokėjusi 278 300,56 Eur į depozitinę sÄ skaitÄ , atsiskaitė ir su tais depozito sutarties priede Nr. 1 nurodytiems asmenims, kurie pinigų iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos neatsiėmė. 9.3. Depozito sutarties priede Nr. 1 nurodytų asmenų daliai, kurie neatsiėmė iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos pinigų už parduotas akcijas, Å¡ie pinigai niekada nebuvo sumokėti, jie jų negavo (neatsiėmė).

Todėl tokie teismo sprendimo argumentai, kad ieÅ¡kovė apmokėjimÄ jau buvo įvykdžiusi 2007 m. liepos 23 d., yra nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡tarauja aplinkybėms, kurios jau buvo nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse, ir kurios Å¡iai nagrinėjamai bylai turi prejudicinių faktų galiÄ . 9.4. Kadangi pinigų suma (194 482,57 Eur), esanti depozitinėje sÄ skaitoje, nebuvo iÅ¡mokėta depozito sutarties priede Nr. 1 nurodytiems asmenims, Å¡ie pinigai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.49 straipsnio 1 dalimi, niekada nebuvo perėję depozito sutarties priede Nr. 1 nurodytų asmenų nuosavybėn. Kitaip tariant, pinigai niekada nebuvo perduoti Å¡iems asmenims, todėl ir netapo jų nuosavybe. 9.5.

Vilniaus miesto apylinkės teismui 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu atleidus ieÅ¡kovę nuo prievolės atsiskaityti su akcininkais, nurodytais depozito sutarties priede Nr. 1, vykdymo depozito sutarties 4 punkte esantis ieÅ¡kovės pavedimas atsakovei „Swedbank“, AB iÅ¡mokėti jiems pinigus pasibaigė. Depozitinėje sÄ skaitoje esantys pinigai nuosavybės teise nepriklauso depozito sutarties priede Nr. 1 nurodytiems asmenims, todėl jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, nes prieÅ¡ingu atveju jie liktų atsakovei, kuri į Å¡iuos pinigus neturi jokių teisių. 9.6.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai atleido ieÅ¡kovę nuo prievolės sumokėti tiems AB „Vilma“ akcininkams, kurie neatsiėmė apmokėjimo už privalomo pardavimo bÅ«du parduotas akcijas, t. y. teismas pripažino, kad tokia ieÅ¡kovės prievolė pasibaigė (CK 6.64 straipsnio 2 dalis), todėl 2021 m. gegužės 21 d. teismo sprendimas yra dėl pripažinimo, kuris turi prejudicinę galiÄ ir byloje nedalyvavusiems asmenims, įskaitant atsakovę „Swedbank“, AB.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , privalėjo vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , t. y. vadovautis aplinkybe, kad ieÅ¡kovė yra atleista nuo prievolės akcininkams. Tačiau teismas ėmėsi iÅ¡ naujo spręsti tai, kas jau iÅ¡spręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. 9.7. Depozito sutarties 13 punkte nustatyta, kad depozito sutartis galioja iki tol, kol klientas (ieÅ¡kovė) atsiims sutarties priede Nr. 1 nurodytiems asmenims neiÅ¡mokėtas lėšas, kaip tai numatyta sutarties 10 punkte.

Depozito sutarties 10 punkte yra nustatyta, kad sutartis galioja iki sÄ skaitoje esančių lėšų tinkamo iÅ¡mokėjimo visiems sutarties priede Nr. 1 nurodytiems asmenims, ar jų turėtų teisių į sÄ skaitoje esančias lėšas perėmėjams. Tai reiÅ¡kia, kad sutartyje yra nustatytas depozito sutarties galiojimo pasibaigimas dviem skirtingais pagrindais – kai lėšos yra iÅ¡mokamos (sutarties 10 punktas) arba kai lėšas klientas (ieÅ¡kovė) atsiima (sutarties 13 punktas). Kadangi dalis akcininkų deponuotų lėšų nepriėmė, todėl ieÅ¡kovė Å¡ias lėšas pagal sutartį gali atsiimti iÅ¡ banko. 9.8.

Niekuo nepagrįstas yra atsakovės aiÅ¡kinimas bei juo paremtas teismo teiginys apie tai, kad tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta standartinė depozito sutartis ir joje liko įraÅ¡ytos tokios nuostatos, kurios Å¡iuo atveju, kai lėšos buvo pervestos paprastųjų vardinių akcijų savininkams, nėra taikomos. Visų pirma, atsakovė į bylÄ nepateikė jokių Å¡iuos jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas neturėjo pagrindo jais remtis. Antra, depozito sutarties Å¡alys yra du patyrę rinkos dalyviai, todėl ieÅ¡kovė ir atsakovė, sudarydamos sutartį, iÅ¡siaiÅ¡kino ir susiderėjo dėl visų jos sÄ lygų.

Depozito sutarties sÄ lygos Å¡alių buvo suderintos ir yra tokios, kokių Å¡alys iÅ¡ tikrųjų siekė, o prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra. 9.9. Bet kuriuo atveju skolininko teisę atsiimti į banko depozitinę sÄ skaitÄ sumokėtus pinigus nustato ir CK 6.56 straipsnio 7 dalis, pagal kuriÄ Ä¯ depozitinę sÄ skaitÄ sumokėtas sumas skolininkas gali atsiimti tik iki tol, kol kreditorius nepriėmė įvykdymo. Todėl visiÅ¡kai nepriklausomai nuo to, kokios yra ar bÅ«tų depozito sutarties sÄ lygos, ieÅ¡kovė turi teisę atsiimti į depozitinę sÄ skaitÄ sumokėtus pinigus iki kol jų neatsiėmė buvę AB „Vilma“ akcininkai.

Tačiau teismo sprendime iÅ¡ viso nėra nieko pasakyta dėl Å¡ios normos taikymo. 9.10. Net jeigu ir atsirastų koks nors buvęs AB „Vilma“ akcininkas, kuris 15 metų neatsiėmė pinigų už parduotas akcijas iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos, tai jis visada galės savo teises, kylančias iÅ¡ teisinių santykių su ieÅ¡kove, apginti pats teisės aktuose nustatyta tvarka. Å iuose santykiuose atsakovė „Swedbank“, AB nedalyvauja, nes neturi tam jokio teisinio pagrindo. Jeigu atsakovei kiek nors rÅ«pėtų buvusių AB „Vilma“ akcininkų interesai, tai ji pati bÅ«tų galėjusi įvairiais bÅ«dais praneÅ¡ti jiems apie laikomus pinigus.

Atsakovė to nedarė, nes tikrasis jos tikslas buvo toks, kad tie pinigai liktų jos (banko) sÄ skaitoje.

10. Atsakovė „Swedbank“, AB atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 10.1. Vien tai, kad ieÅ¡kovei nepatinka pirmosios instancijos teismo sprendimo apimtis ir tai, kad sprendimo motyvų ji subjektyviai nesupranta ir (ar) neranda atsakymų į jai kylančius klausimus, nereiÅ¡kia, jog teismas neatliko objektyvaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir dėl to teismo procesinis sprendimas yra nemotyvuotas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime glausta forma pateikė bylos įrodymų vertinimÄ , nurodė byloje nustatytas aplinkybes, argumentus, kuriais remdamasis priėmė skundžiamÄ sprendimÄ . 10.2. CK 6.56 straipsnio 2 dalis nustato, kad prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į CK 6.56 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ depozitinę sÄ skaitÄ laikomas tinkamu prievolės įvykdymu. Taigi, ieÅ¡kovei į depozitinę sÄ skaitÄ AB „Vilma“ paprastųjų vardinių akcijų nepardavusiems akcininkams sumokėjus iÅ¡perkamų akcijų kainÄ , ieÅ¡kovė įgijo nuosavybės teisę į iÅ¡perkamas bendrovės akcijas, o akcijų nepardavusieji akcininkai prarado nuosavybės teisę į tokias akcijas, bet įgijo nuosavybės teisę į ieÅ¡kovės už iÅ¡perkamas akcijas sumokėtas lėšas, t. y. kaip lėšų savininkai įgijo teisę kreiptis į atsakovę ir reikalauti iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos iÅ¡mokėti jiems priklausančias lėšas.

IeÅ¡kovės deponuotos lėšos laikomos apmokėjimu už iÅ¡perkamas akcijas ir tuo pačiu tinkamu prievolės sumokėti jų kainÄ Ä¯vykdymu, todėl sumokėjus iÅ¡perkamų akcijų kainÄ ieÅ¡kovė tapo akcijų savininke ir neteko teisių į sumokėtÄ akcijų kainÄ . IeÅ¡kovė neturi teisės į iÅ¡pirktų akcijų savininkams priklausančias lėšas, kadangi ieÅ¡kovė bÅ«tų laikoma neteisėtai praturtėjusia jų sÄ skaita. 10.3. IeÅ¡kovė akcijas iÅ¡ buvusių jų savininkų iÅ¡pirko remdamasi Lietuvis Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo (toliau – VPRÄ®) 37 straipsnio 11 dalimi, nustatančia, kad teismo sprendimas padaryti įraÅ¡us vertybinių popierių sÄ skaitose laikomas teisėtu pagrindu, kuriuo remdamiesi sÄ skaitų tvarkytojai privalo padaryti reikiamus įraÅ¡us, įrodančius akcijų nuosavybės teisės pasikeitimÄ .

Kadangi teismas sprendimÄ padaryti įraÅ¡us vertybinių popierių sÄ skaitose gali priimti tik nustatęs, kad akcijas iÅ¡perkantis asmuo yra atsiskaitęs su buvusiais akcininkais, sumokėdamas pinigus į depozitinę sÄ skaitÄ , pripažintina, kad šiuo atveju ieÅ¡kovė pinigus į depozitinę sÄ skaitÄ sumokėjo teisminio proceso metu. 10.4. CK 6.56 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu pinigai į depozitinę sÄ skaitÄ buvo įmokėti teisminio proceso metu, skolininkas įmokÄ gali atsiimti tik teismui leidus.

Taigi, net ir tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl įpareigojimo iÅ¡mokėti depozitinėje sÄ skaitoje esančias lėšas, negalėtų bÅ«ti tenkinami kiti du ieÅ¡kinio reikalavimai dėl palÅ«kanų iÅ¡ atsakovės priteisimo. PareigÄ ieÅ¡kovei sumokėti lėšas atsakovė įgytų tik po teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų patenkintas pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas, įsiteisėjimo. 10.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1143-925/2021 teiginys, kad ieÅ¡kovė negali įvykdyti iÅ¡ įstatymo jai kylančios prievolės sumokėti už privalomo pardavimo bÅ«du iÅ¡perkamas AB „Vilma“ akcijas“, yra absurdiÅ¡kas, nes ieÅ¡kovė nuosavybės teisę į privalomai iÅ¡perkamas akcijas įgijo bÅ«tent dėl to, kad už jas apmokėjo.

Tai ir yra konstatuota Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3804-656/2008. Pataruoju teismo sprendimu yra pripažinta, kad ieÅ¡kovė buvusiems AB „Vilma“ akcininkams sumokėjo už privalomai iÅ¡perkamas akcijas ir todėl įgijo teisę reikalauti, kad vertybinių popierių sÄ skaitų tvarkytojas padarytų įraÅ¡us vertybinių popierių sÄ skaitose apie akcijų perėjimÄ . 10.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1143-925/2021 neturi ir jokios prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes byloje nedalyvavo atsakovė.

Toje byloje taip pat nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovės ir atsakovės 2007 m. liepos 13 d. depozito sutarties vykdymu, taigi, nustatytos aplinkybės neturi galios ir Å¡ioje sutartyje nustatytoms Å¡alių teisėmis bei pareigomis. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-1143-925/2021 teismas nusprendė atleisti ieÅ¡kovę nuo pareigos įvykdymo ateityje, o Å¡ioje byloje vyksta ginčas dėl ieÅ¡kovės jau įvykdytos pareigos panaikinimo ir restitucijos taikymo, kadangi pripažinus, kad ieÅ¡kovei turi bÅ«ti gražintos pagal įvykdytÄ prievolę sumokėtos lėšos, turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos buvusiems AB „Vilma“ akcininkams paprastosios vardinės akcijos. 10.7.

Kiekviena Å¡alis, sudarydama 2007 m. liepos 13 d. depozito sutartį, prisiėmė įsipareigojimus – ieÅ¡kovė įsipareigojo nustatyta tvarka į depozitinę sÄ skaitÄ pervesti lėšas skirtas atsiskaitymui už iÅ¡perkamas AB „Vilma“ paprastÄ sias vardines akcijas ir taip įvykdyti savo prievolę apmokėti už jas, o atsakovė, gavusi asmens, kurio lėšos saugomos sÄ skaitoje, praÅ¡ymÄ dėl jam priklausančių pinigų pervedimo – iÅ¡mokėti jam priklausančiÄ sumÄ .

Todėl esant galiojančiai depozito sutarčiai atsakovė neturi pagrindo iÅ¡mokėti depozitinėje sÄ skaitoje esančių lėšų depozito sutarties priede Nr. 1 nenurodytiems asmenims. Nurodyti įsipareigojimai, remiantis sutarties 10 punktu, galioja iki depozitinėje sÄ skaitoje esančių lėšų tinkamo iÅ¡mokėjimo jos priede nurodytiems asmenims ar jų teisių perėmėjams. 10.8. MAPKSVPÄ® 1 straipsnio 1 dalis nustato, jog aptariamo įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palÅ«kanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarkÄ ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai.

Pagal MAPKSVPÄ® 1 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ aptariamas įstatymas netaikomas palÅ«kanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo bendrovių mokamomis draudimo iÅ¡mokomis. Taigi, MAPKSVPÄ® Å¡ioje konkrečioje ginčo situacijoje netaikomas, nes ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiai, susiklostę 2007 m. liepos 13 d. depozito sutarties pagrindu, neatitinka MAPKSVPÄ® 1 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei atitinka Å¡io įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl piniginių lėšų atsiėmimo iÅ¡ depozitinės banko sÄ skaitos 11. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prievolės dalykas lemia, jog skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu bÅ«du, iÅ¡skyrus tÄ , kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo bÅ«do vertės (CK 6.39 straipsnio 1 dalis). Jei asmuo įvykdys prievolę ne tokiu bÅ«du, kaip reikalauja prievolės dalykas, jis bus laikomas pažeidusiu sutartį.

Norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, bÅ«du, vadovaudamasis Å¡alių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kuris yra sÄ Å¾iningumo principo (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis) iÅ¡raiÅ¡ka, skolininkas privalo suderinti tai su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2013).

12. CK 6.56 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iÅ¡ piniginės prievolės įvykdymo bÅ«dų – sumokant skolÄ Ä¯ depozitinę sÄ skaitÄ . Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tai yra iÅ¡imtinis prievolės įvykdymo bÅ«das, galimas esant vienam iÅ¡ CK 6.56 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2013).

13. Pagal CK 6.56 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolÄ Ä¯ notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sÄ skaitÄ , jeigu:

1) vietoje, kurioje turi bÅ«ti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymÄ Ä¯galioto asmens; 2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globėjo;

3) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globėjo;

4) kreditorius neaiÅ¡kus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl teisės priimti prievolės įvykdymÄ . Pagal to paties straipsnio 2 dalį prievolei įvykdyti reikiamos sumos sumokėjimas į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sÄ skaitÄ laikomas tinkamu prievolės įvykdymu.

14. Vadinasi, prievolės įvykdymas įmokant pinigines lėšas į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sÄ skaitÄ yra galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. laikomas tinkamu prievolės įvykdymu tik tada, kai Å¡alims (skolininkui ir kreditoriui) toks prievolės vykdymo bÅ«das yra priimtinas arba tokiÄ teisę, prievolę turinčiam įvykdyti skolininkui, tam tikrose situacijose, net ir nesant kreditoriaus sutikimo, suteikia įstatymo normos. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.56 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ atvejų sÄ raÅ¡Ä detalizuoja specialiosios CK ir kitų įstatymų normos, pavyzdžiui, CK antrosios knygos II dalies IX skyriaus normos, reglamentuojančios priverstinį akcijų (teisių, pajų) pardavimÄ .

15. Pagal CK 2.120 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.), kai įsiteisėja teismo nutartis dėl priverstinai parduodamų akcijų (dalių, pajų) kainos nustatymo, atsakovas per dvi savaites turi perduoti ieÅ¡kovo nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), o ieÅ¡kovas turi priimti akcijas (dalis, pajus) ir sumokėti nustatytÄ kainÄ . Kaina turi bÅ«ti sumokama perduodant ieÅ¡kovo nuosavybėn akcijas. Perdavimas atliekamas juridinio asmens, kurio akcijos (dalys, pajai) perduodamos, buveinėje arba kitoje ieÅ¡kovo ir atsakovo sutartoje vietoje.

Pagal to paties straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu atsakovas nevykdo pareigos perduoti akcijas (dalis, pajus), juridinis asmuo turi perduoti akcijas (dalis, pajus) atsakovo vardu ir iÅ¡duoti ieÅ¡kovui dokumentus, liudijančius nuosavybės teisę į priverstinai parduodamas akcijas (dalis, pajus), o atitinkamus atsakovo dokumentus pripažinti negaliojančiais ir apie tai vieÅ¡ai paskelbti teisės aktų nustatytame Å¡altinyje. IeÅ¡kovas, gavęs dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į akcijas (dalis, pajus), sumoka kainÄ Ä¯ notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sÄ skaitÄ .

16. PanaÅ¡us teisinis reglamentavimas buvo įtvirtintas ir VPRÄ® (2007 m. vasario 8 d. neteko galios). Pagal VPRÄ® 19 straipsnio, nustatančio privalomo akcijų pardavimo ir pirkimo sÄ lygas ir tvarkÄ , 11 punktÄ tuo atveju, jei akcininkas per Å¡iame straipsnyje nustatytÄ terminÄ akcijų nepardavė, laikoma, kad paskutinę Å¡io straipsnio 10 dalyje nustatyto termino dienÄ akcijas iÅ¡perkantis akcininkas įgijo teisę ne vėliau kaip per 30 dienų kreiptis į teismÄ , ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad akcijų nepardavusiam akcininkui atliktas mokėjimas į depozitinę sÄ skaitÄ CK 6.56 straipsnyje nustatyta tvarka ar kitu bÅ«du, ir reikalauti įpareigoti sÄ skaitų tvarkytojus padaryti įraÅ¡us vertybinių popierių sÄ skaitose apie akcijų nuosavybės teisės perėjimÄ akcijas superkančiam akcininkui. Teismo sprendimas padaryti įraÅ¡us vertybinių popierių sÄ skaitose laikomas teisėtu pagrindu, kuriuo remdamiesi sÄ skaitų tvarkytojai privalo padaryti atitinkamus įraÅ¡us.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė, turėdama daugiau nei 95 procentus AB „Vilma“ paprastųjų vardinių akcijų, remdamasi VPRÄ® nuostatomis, inicijavo likusių mažiau nei 5 procentų akcijų privalomojo pardavimo ir pirkimo procedÅ«rÄ . Tuo tikslu tarp apeliantės ir atsakovės 2007 m. liepos 13 d. buvo sudaryta depozito sutartis, kurios pagrindu apeliantė 2007 m. liepos 23 d. į atsakovės valdomÄ depozitinę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 960 916,18 Lt (278 300,56 Eur) akcijų kainÄ .

Pagal Å¡iÄ sutartį, klientė (apeliantė) sumoka bankui (atsakovei) 6 000 Lt vienkartinį atlyginimÄ , kuris laikomas galutine ir nekintančia suma (sutarties 6 punktas) už pavedimo sumokėti atitinkamas lėšas asmenims (paprastųjų vardinių akcijų savininkams), iÅ¡vardintiems sutarties 1 priede, įvykdymÄ . Už sÄ skaitoje pagal Å¡iÄ sutartį saugomas lėšas bankas (atsakovė) palÅ«kanų nemoka (sutarties 8 punktas). Taip pat buvo sulygta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo ir galioja iki galutinio Å¡alių įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo arba iki tol, kol klientė (apeliantė) atsiims sutarties priede Nr. 1 nurodytiems asmenims neiÅ¡mokėtas lėšas, kaip numatyta sutarties 10 punkte.

Kitu atveju klientas turi teisę atsiimti neišmokėtas lėšas tik šalių susitarimu (sutarties 3 punktas).

18. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3804-656/2008 apeliantės pareiÅ¡kimÄ tenkino ir įpareigojo sÄ skaitų tvarkytojÄ AB finansų maklerio įmonę „Finasta“ padaryti įraÅ¡us vertybinių popierių sÄ skaitose apie AB „Vilma“ akcijų, priklausančių teismo sprendime nurodytiems akcininkams (fiziniams asmenims), nuosavybės teisės perėjimÄ apeliantei. Už priverstinai parduotas (nupirktas) akcijas iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos buvusiems AB „Vilma“ akcininkams (fiziniams asmenims) buvo iÅ¡mokėta iÅ¡ viso 82 425,88 Eur. Bendra depozito suma, kurios neatsiėmė dalis buvusių AB „Vilma“ akcininkų ir kuriÄ praÅ¡o grÄ Å¾inti apeliantė, yra 195 874,68 Eur.

19. Depozitas (iÅ¡ anglų kalbos žodžio deposit) turi dvi pagrindines reikÅ¡mes: (1) indėlis arba (2) užstatas. Kai depozito sÄ voka vartojama kaip užstato sinonimas, jis tampa garantu, kad sandorio Å¡alis laikysis savo įsipareigojimų. PanaÅ¡iÄ funkcijÄ atlieka ir banko depozito sÄ skaita, o joje laikomos lėšos iki depozitinės sÄ skaitos sutartyje nurodyto momento (pavyzdžiui, kai tos lėšos iÅ¡mokamos Å¡ioje sutartyje nurodytiems asmenims) iÅ¡lieka jas kredito įstaigai patikėjusių asmenų nuosavybė.

Tokį teisėjų kolegijos aiÅ¡kinimÄ lemia galiojantis teisinis reglamentavimas, kuriame, kaip pagrįstai nurodyta ir apeliaciniame skunde, expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais) yra įtvirtinta skolininko teisė atsiimti lėšas iÅ¡ notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinės sÄ skaitos. CK 6.56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į depozitinę sÄ skaitÄ sumokėtas sumas skolininkas gali atsiimti tik iki tol, kol kreditorius nepriėmė įvykdymo. Jeigu skolininkas atsiima iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos įmokÄ , laikoma, kad jis neįvykdė prievolės. Jeigu pinigai į depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėti teismo proceso metu, skolininkas įmokÄ gali atsiimti tik teismui leidus.

Skolininkas neturi teisės atsiimti įmokų, jeigu tai pažeistų trečiųjų asmenų arba solidariÄ jÄ pareigÄ turinčių skolininkų ar laiduotojų interesus.

20. Vadinasi, piniginių lėšų, skirtų konkrečiai prievolei įvykdyti, atsiėmimas iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos yra galimas, jeigu kreditorius nėra priėmęs prievolės įvykdymo ir tai nepažeidžia trečiųjų asmenų (solidarių skolininkų, laiduotojų ir kitų teisinį suinteresuotumÄ dėl prievolės įvykdymo turinčių asmenų) interesų. Tuo atveju, kai piniginės lėšos yra įneÅ¡tos į depozitinę sÄ skaitÄ teismo proceso metu, joms atsiimti papildomai reikalingas dar ir teismo leidimas.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.56 straipsnio 7 dalies lingvistinis ir sisteminis aiÅ¡kinimas pats savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog vien lėšų įneÅ¡imas į depozitinę sÄ skaitÄ dar nereiÅ¡kia, kad kreditorius laikomas priėmusiu prievolės įvykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prievolės įvykdymo priėmimas įvyksta tik tokiu atveju, kai kreditorius lėšas iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos atsiima (lėšos pereina jo nuosavybėn) ar kitais bÅ«dais iÅ¡reiÅ¡kia savo suinteresuotumÄ dėl depozitinėje sÄ skaitoje esančių lėšų perėmimo, pavyzdžiui, pateikia bankui ir (ar) skolininkui praneÅ¡imÄ , kad gautas lėšas priima.

Iki tokių kreditoriaus veiksmų atlikimo skolininkas gali atsiimti lėšas iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos, tačiau tada, kaip minėta pirmiau, jis bÅ«tų laikomas neįvykdžiusiu prievolės kreditoriui.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl piniginių lėšų, esančių depozitinėje sÄ skaitoje, teisinio statuso, taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad pinigai, kaip tokie, yra civilinių teisių objektas, ir kol pinigai yra depozitinėje sÄ skaitoje, tol nuosavybės teisė į juos iÅ¡lieka pinigų savininkui – skolininkui. IÅ¡ skolininko iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos iÅ¡ieÅ¡kotojo (kreditoriaus) nuosavybe tampa tik nuo jų perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui (kreditoriui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021).

Nors Å¡ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra pateikti bylose dėl antstolio veiksmų teisėtumo vertinimo, t. y. ratio decidendi (sprendimo priežastis, susiklosčiusios aplinkybės) nėra identiÅ¡kos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, visgi ir situacijoje, kuri faktiÅ¡kai susiklosčiusi nagrinėjamoje civilinėje byloje, depozitinėje sÄ skaitoje esančių lėšų nuosavybės teisės perėjimo momento interpretuoti kitaip nėra jokio pagrindo.

22. Taigi, atsižvelgus į aptartÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad skolininko (Å¡iuo atveju – apeliantės) į depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėtos lėšos, iki kol jos faktiÅ¡kai nėra perduotos kreditoriams (buvusiems akcininkams) arba kitais aiÅ¡kiais bÅ«dais kreditorių (buvusių akcininkų) priimtos, nuosavybės teise priklauso bÅ«tent kreditoriui (apeliantei), todėl kreditorius (apeliantė) jas gali iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos bet kada atsiimti, jeigu yra tenkinamos kitos sÄ lygos, t. y. nėra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai ir tam yra gautas teismo leidimas.

23. Tokiu atveju aiÅ¡kiai stokoja pagrįstumo skundžiamo teismo sprendimo motyvai, kad pinigų suma, kuriÄ praÅ¡o grÄ Å¾inti apeliantė, yra fizinių asmenų, priverstinai pardavusių apeliantei akcijas, bet iki Å¡iol neatsiėmusių jiems priklausančių lėšų, nuosavybė ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinio dalyku tapusi ginčo suma negali bÅ«ti grÄ Å¾inta apeliantei. TeisiÅ¡kai nėra pagrįsti ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad vien aplinkybė, jog fiziniai asmenys neatsiima jiems priklausančių sumų iÅ¡ depozitinės banko sÄ skaitos, nereiÅ¡kia, kad jie nepriima apmokėjimo už akcijas.

Pažymėtina, kad pagal bendrÄ sias sandorių (sutarčių) sudarymo ir vykdymo taisykles tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas prieÅ¡ingos Å¡alies pateikto pasiÅ«lymo (ofertos) priėmimu (akceptu) (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Taigi, Å¡iuo atveju akcininkų tylėjimas ar neveikimas negali įrodyti to, kad akcininkai prievolės įvykdymÄ galėtų bÅ«ti priėmę, juo labiau kad prievolės vykdymo priėmimÄ CK 6.56 straipsnio 7 dalies prasme patvirtina tik piniginių lėšų perdavimas kreditoriaus nuosavybėn ar kitokiu bÅ«du jo iÅ¡reikÅ¡ta valia priimti lėšas iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos.

24. Teisėjų kolegija kritiÅ¡kai vertina ir pirmosios instancijos teismo pozicijÄ , kad apeliantei 2007 m. liepos 23 d. atlikus mokėjimÄ už akcijas į depozitinę banko sÄ skaitÄ ir, atitinkamai, įgijus nuosavybės teisę į iÅ¡perkamas AB „Vilma“ paprastÄ sias vardines akcijas, Å¡alių sudarytas sandoris dėl akcijų pardavimo laikytinas visiÅ¡kai įvykdytu ir apeliantė nebeturi jokių teisių į ginčo lėšas. TokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ paneigia pirmiau aptartas iÅ¡imtinis apeliantės prievolės įvykdymo bÅ«das – pinginių lėšų įmokėjimas į depozitinę sÄ skaitÄ , bei tokių lėšų, iki jų perdavimo kreditorių nuosavybėn, teisinis statusas, t. y. priklausymas nuosavybės teise apeliantei.

25. Kasacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta ir tokiu aspektu, kad teismo sprendimu dėl priverstinio akcijų pardavimo ir teismo nutartimi dėl akcijų kainos nustatymo nustatytos ginčo Å¡alių teisės ir pareigos negali bÅ«ti prilyginamos kylančioms iÅ¡ pirkimo–pardavimo sutartinių santykių, kadangi jos atsiranda ne sutarties, o teismo sprendimo, pritaikius ultima ratio (kraÅ¡tutinė priemonė) akcininko teisių gynimo bÅ«dÄ , pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Tai reiÅ¡kia, kai pirkimo–pardavimo sutartims taikomos įprastas sandorio sudarymo ir jo įvykdymo modelis, kuomet pardavėjas, vykdydamas savo prievolę, laisva valia perduota pirkėjui parduodamÄ daiktÄ , o pirkėjas – sumoka pardavėjui daikto kainÄ , ir abi Å¡alys tokiu atveju laikomos tinkamai įvykdžiusiomis savo prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles, nagrinėjamo ginčo atveju nėra aktualus.

26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir CK 6.56 straipsnio 7 dalyje numatytos aplinkybės, kurios ribotų apeliantės teisę atsiimti pinigines lėšas iÅ¡ depozitines sÄ skaitos. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė, atsiimdama pinigines lėšas iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos, galėtų pažeisti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Nors asmenų, kurie nėra atsiėmę iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos jiems skirto apmokėjimo už akcijas (t. y. buvusių akcininkų), teisių ir interesų pažeidimu yra grindžiami atsakovės atsikirtimai į ieÅ¡kinį bei apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija tokius atsakovės argumentus pripažįsta teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais dėl kelių priežasčių.

Pirma, buvę akcininkai nėra 2007 m. liepos 13 d. sudarytos depozito sutarties Å¡alimis, kurios 13 punkte nustatytos atsakovei pareigos neįvykdymo klausimas nagrinėjamoje byloje yra keliamas. Antra, ir atsakovė nėra priverstinio akcijų pardavimo metu atsiradusių teisinių santykių dalyvė, ji taip pat nėra teisėtas nurodytų asmenų atstovas teisme nei pagal įstatymÄ , nei pagal pavedimo sutartį (tokių įrodymų į bylÄ ji nėra pateikusi), todėl negali jiems atstovauti ir veikti jų vardu.

Savo teisių ir interesų pažeidimo klausimÄ , kiek tai apibrėžta įstatymu ir teismo sprendimu dėl priverstino akcijų pardavimo, galėtų kelti tik patys buvę akcininkai, tačiau tokia galimybė labai menka, be kita ko, atsižvelgiant ir į vykdomųjų dokumentų pagal teismo sprendimus pateikimo vykdyti senatį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606 straipsnio 2 dalis). Trečia, aplinkybė, kad dalis akcininkų iki Å¡iol nėra atsiėmę jiems skirtos deponuotų lėšų dalies, t. y. nėra priėmę prievolės įvykdymo, sudaro prielaidas apeliantei pasinaudoti teise jas iÅ¡ depozitinės banko sÄ skaitos atsiimti, juo labiau kad apeliantės prievolė atsiskaityti su Å¡iais akcininkais už jų privalomai parduotas akcijas jau yra pasibaigusi ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, kurio iÅ¡vadas savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nepagrįstai kvestionuoja atsakovė.

27. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1143-925/2021 apeliantės reikalavimas dėl jos atleidimo nuo piniginės prievolės įvykdymo akcininkams, kurie nėra atsiėmę deponuojamų lėšų, buvo patenkintas – apeliantė visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai buvo atleista nuo prievolės sumokėti už privalomo pardavimo bÅ«du įgytas Å¡ių asmenų akcijas. Teismo sprendime konstatuota, kad atsakovais patraukti akcininkai yra pažeidę savo prievolę priimti iÅ¡ apeliantės pinigus už privalomo akcijų pardavimo bÅ«du parduotas AB „Vilma“ akcijas.

28. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti.

29. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas teismo sprendimo prejudicinę reikÅ¡mę, yra suformavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimas nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę, kadangi patvirtina šioje byloje apeliantės nurodytas aplinkybes, jog jos prievolė atsiskaityti su buvusiais AB „Vilma“ akcininkais yra pasibaigusi, todėl lėšų deponavimas yra nebetekęs prasmės. Priešingai nei nurodo atsakovė, šių faktinių aplinkybių prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai nepaneigia vien tai, kad atsakovė jokiu procesiniu statusu ankstesnėje civilinėje byloje nedalyvavo.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas gali sukelti teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Å iuo atveju atsakovės nedalyvavimÄ ankstesnėje byloje lėmė bÅ«tent tai, kad ji nėra priverstinio akcijų pardavimo metu atsiradusių teisinių santykių dalyvė, todėl jokio asmeninio materialaus teisinio suinteresuotumo nei į akcijas, nei į deponuojamas lėšas, kuriomis turėjo bÅ«ti įvykdyta apeliantės prievolė atsiskaityti už akcijas, neturėjo.

Tokio asmeninio intereso atsakovė, bÅ«dama finansų įstaiga (banku), kuri ginčo atveju yra tik suteikusi apeliantei priklausančių lėšų deponavimo paslaugÄ , neturi (negali turėti) ir Å¡iuo metu.

31. Teisėjų kolegija pritaria ir apeliacinio skundo argumentams, kad apeliantės teisę atsiimti lėšas iÅ¡ deponuojamos sÄ skaitos įtvirtina ir depozito sutarties sÄ lygos. Kaip nurodyta pirmiau, depozito sutartyje buvo sulygta, kad Å¡i sutartis galioja iki tol, kol klientas (apeliantė) atsiims sutarties priede Nr. 1 nurodytiems asmenims neiÅ¡mokėtas lėšas (sutarties 13 punktas) ir (arba) lėšos bus iÅ¡mokėtas visiems sutarties priede Nr. 1 nurodytiems asmenims, ar jų turėtų teisių į sÄ skaitoje esančias lėšas perėmėjams.

Å ios depozito sutarties nuostatos iÅ¡ esmės atitinka depozitinės sutarties sÄ skaitos esmę ir paskirtį, deponuojamų lėšų savininko (skolininko) teises, numatytas CK 6.56 straipsnio 7 dalyje. Jų aiÅ¡kinimas tokiu bÅ«du, kokį nagrinėjamoje byloje pateikia atsakovė, neabejotinai prieÅ¡tarauja Å¡iai teisės normai ir pažeidžia apeliantės nuosavybės teises. Be to, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, iÅ¡skyrus atsakovės daromas prielaidas, kad nurodytos depozito sutarties sÄ lygos ginčo Å¡alims dėl kokių nors priežasčių negalioja.

32. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas CK 6.56 straipsnio 7 dalies norma, nustatančia sÄ lygas, kuomet skolininkas turi teisę atsiimti pinigines lėšas iÅ¡ banko depozitinės sÄ skaitos, padarė teisės taikymo klaidÄ ir, netenkindamas apeliantės reikalavimo įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti jai nepanaudotas deponuotas lėšas, tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡sprendė neteisingai. Tai sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ (CPK 330 straipsnis).

Dėl atsakovės pareigos mokėti palÅ«kanas už deponuotas lėšas 33. Apeliantė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 1 747,68 Eur palÅ«kanas, kurį dydis apskaičiuotas pagal MAPKSVPÄ® 3 straipsnio 2 dalį, taip pat 8 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ 194 482,57 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantės teigimu, nepagrįstai delsdama vykdyti jos praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti deponuotus pinigus, atsakovė, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, privalo mokėti apeliantei palÅ«kanas.

34. Kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.210 straipsnis, 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Kaip nuosekliai pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda vien dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ .

Tokias įstatyme nustatytas kompensacines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Jos (palūkanos) laikomos minimaliais nuostoliais a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos, nei nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005;2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

35. Taigi, minėtose teisės normose įtvirtintos palÅ«kanos, kurios mokamos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, ir praleistÄ prievolės vykdymo terminÄ , savo prigimtimi yra kompensacinės palÅ«kanos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Kitokį palÅ«kanų dydį nustato CK 6.210 straipsnio 2 dalis, taip pat MAPKSVPÄ®, kurio nuostatomis praÅ¡o remtis apeliantė. Kadangi apeliantės praÅ¡omų priteisti kompensacinių palÅ«kanų mokėjimo atsiradimo teisinis pagrindas pagal teisinį reguliavimÄ yra siejamas su skolininko skolos mokėjimo (prievolės vykdymo) termino praleidimu, teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra tokia aplinkybė, ar atsakovė yra praleidusi deponuotų lėšų iÅ¡mokėjimo apeliantei terminÄ .

36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindas priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės 1 747,68 Eur kompensacinių palÅ«kanų sumÄ Å¡iuo konkrečiu atveju neegzistuoja. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė atsakovė, akcijas iÅ¡ buvusių jų savininkų apeliantė iÅ¡pirko VPRÄ® pagrindu, be kita ko, Å¡ios procedÅ«ros metu įmokėdama lėšas į depozitinę atsakovės sÄ skaitÄ tam, kad teismas galėtų įpareigoti sÄ skaitų tvarkytojus padaryti įraÅ¡us vertybinių popierių sÄ skaitose apie akcijų nuosavybės teisės perėjimÄ akcijas superkančiai apeliantei (žr.

Å¡io sprendimo 16 punktÄ ). Todėl pripažintina, kad apeliantė pinigus į depozitinę sÄ skaitÄ yra sumokėjusi teisminio proceso metu (dėl inicijuoto teisminio proceso), todėl pagal CK 6.56 straipsnio 7 dalį lėšų atsiėmimas galimas tik turint teismo leidimÄ . Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio patenkinimas teismo procesiniu sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent ir atitinka teismo leidimo atsiimti deponuotas lėšas iÅ¡davimo atvejį, todėl atsakovės pareiga grÄ Å¾inti jas ieÅ¡kovei vykdytina tik nuo jo įsiteisėjimo dienos.

37. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pastaroji norma nustato vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas, kurios taip pat priskirtinos kompensuojamosioms palÅ«kanoms.

38. Kasacinio teismo suformuotoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje nurodoma, kad pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). CK 6.37 straipsnio 2 dalis grindžiama ir tuo, kad jau iki kreipimosi į teismÄ dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019).

39. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių nėra pagrindo priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovės 8 proc. metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme momento, nes iki kreipimosi į teismÄ dienos apeliantė pareigos tenkinti apeliantės reikalavimo dar neturėjo, nesant vienos iÅ¡ sÄ lygų deponuotų lėšų grÄ Å¾inimui (teismo leidimo).

40. Kita vertus, procesinių palÅ«kanų ypatumas yra tas, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti bÅ«simus, t. y. iki teismo sprendimo galutinio įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus iÅ¡ieÅ¡komos ir tam tikro dydžio palÅ«kanos, mokėtinos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininkÄ greičiau įvykdyti teismo sprendimÄ ar neįvykdytÄ prievolę, nes prieÅ¡ingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

41. Teisėjų kolegija pripažįsta, apeliantės reikalavimas priteisti procesines, Å¡iuo konkrečiu atveju mokėjimo skatinimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas, kurių dydį praÅ¡oma nustatyti pagal MAPKSVPÄ® taisykles, yra pagrįstas ir tenkintinas. PrieÅ¡ingai nei atsakovė tvirtina savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , jos su ieÅ¡kove sudarytas sandoris visiÅ¡kai atitinka MAPKSVPÄ® 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 1 ir 6 dalyse apibrėžiamÄ komercinės sutarties sampratÄ (abi Å¡alys yra Å«kio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi Å«kine komercine veikla; atsakovė už depozito sutartyje numatytÄ atlyginimÄ teikė apeliantei paslaugas).

Nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija ir tuo aspektu, kad Å¡iam teisiniam santykiui turi bÅ«ti taikoma MAPKSVPÄ® 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta iÅ¡imtis. Nagrinėjamoje byloje reikalavimai yra pareikÅ¡ti ne dėl palÅ«kanų, susijusių su mokėjimo nuostolių atlyginimu, ir ne dėl draudimo įmonių mokamų iÅ¡mokų, o dėl sutartinės prievolės įvykdymo, priteisiant atsakovei įvykdyti pareigÄ natÅ«ra (CK 1.138 straipsnio 4 punktas).

42. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tuo atveju, kai kreditorius reikalauja taikyti MAPKSVPÄ® nustatytÄ palÅ«kanų normÄ , Å¡is specialusis įstatymas turi pirmenybę prieÅ¡ CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turėtų taikyti Å¡io įstatymo nustatytas palÅ«kanas, be kita ko, ir skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).

43. Todėl iki prievolės visiÅ¡ko įvykdymo apeliantei iÅ¡ atsakovės priteisiamos ir 8 proc. metinės procesinės palÅ«kanos, Å¡iuo konkrečiu atveju nustatant jų skaičiavimo pradžiÄ nuo termino, nustatyto teismo sprendimui dėl depozito sÄ skaitoje esančių lėšų grÄ Å¾inimo įvykdyti, pasibaigimo momento (žr. Å¡io sprendimo 36, 39 punktus). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 44. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

45. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė sumokėjo 2 447 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį ir patyrė 6 000 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro: 3 750 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 2 250 Eur už susipažinimÄ su atsakovės pateiktais dokumentais bei už dubliko parengimÄ .

46. Apeliantės patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nustatytų maksimalių sumų (už ieÅ¡kinį 3 793,50 Eur; už dublikÄ 2 276,10 Eur), todėl jai kompensuotinos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ .

47. Tokiu atveju pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ (194 482,57 Eur x 100 proc. / 196 230,25 Eur) apeliantei atlygintina 99,10 proc. jos bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. 5 946 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 2 469,22 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

48. Byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė sumokėjo 2 447 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Pagal tÄ pačiÄ patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ apeliantei atlygintina 2 469,22 Eur žyminio mokesčio dalis.

49. Atsakovė nepateikė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Ä®pareigoti atsakovę „Swedbank“, akcinę bendrovę, juridinio asmens kodas 112029651, per 3 (tris) darbo dienas nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo iÅ¡ depozitinės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“, juridinio asmens kodas 121317948, 194 482,57 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus 57 ct).

Priteisti iÅ¡ atsakovės „Swedbank“, akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 112029651, ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“, juridinio asmens kodas 121317948, 8 (aÅ¡tuonių) procentų metines palÅ«kanas už grÄ Å¾inamÄ 194 482,57 Eur sumÄ nuo termino iÅ¡mokėti Å¡iÄ sumÄ pasibaigimo dienos iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės „Swedbank“, akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 112029651, ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“, juridinio asmens kodas 121317948, 8 415,22 Eur (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių keturių Å¡imtų penkiolikos eurų 22 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės „Swedbank“, akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 112029651, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“, juridinio asmens kodas 121317948, 2 469,22 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Dalia Kačinskienė Vilija Mikuckienė Neringa Švedienė