616bb2e2-928b-412e-9cb5-91b1e978d473 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1551-281/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00205-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 9 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. F. (R. F.), vieÅ¡ame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. F. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. F. teismui pateikė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–3). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ kalinimo sÄ lygų, kurios esÄ neatitinka teisės aktų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017-03-29 iki 2017-10-19. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, kurių plotas vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Gyvenamosiose patalpose rÅ«kantieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais. Asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, esant žemai temperatÅ«rai liepiama nusirengti, o daiktai dedami į purvinas dėžes. Kamerose drėgna, Å¡alta, yra pelėsio, nėra užtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, kameros netvarkingos, nuo lubų byra tinkas. Nurodo, kad sanitariniai mazgai yra netvarkingi, nuolat jaučiamas nemalonus kvapas. PareiÅ¡kėjas žalÄ taip pat kildina iÅ¡ netinkamo pareigÅ«nų elgesio, teigia, kad pareigÅ«nai piktnaudžiauja savo pareigomis ir taip siekia apriboti pareiÅ¡kėjo teisių žinojimÄ arba Å¡ias teises apskritai panaikinti.

Atkreipė dėmesį, kad siekiant iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ po mygtuko paspaudimo reikia laukti mažiausiai valandÄ , nes pareigÅ«nai savo postuose nebÅ«na. Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ orumo pažeminimu, psichologiniu poveikiu, teigia, kad serga depresija, turi gerti raminančius vaistus. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ( b. l. 7–16).

PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nedaro įtakos suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos nevisiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , atsižvelgiant į esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmens apžiÅ«ros vykdomos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministro direktoriaus 2014-09-10 įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ VIII skyrių, kuriame yra reglamentuojamas kratų ir apžiÅ«rų atlikimas laisvės atėmimo vietose.

Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgiant į įstaigos užpildymÄ , kriminologinę bÅ«klę įstaigoje, o taip pat suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų. Tualetas nuo likusios kameros dalies yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m. sienele, kai kuriose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos. Gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apÅ¡vietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo normas. LukiÅ¡kių TI-K 2016-2017 m. buvo sumontuota nauja aliarminio iÅ¡kvietimo sistema visose kamerose ir ji veikia.

Teisės aktai nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas. Su suimtaisiais bei nuteistaisiais pareigūnai bendrauja laikydamiesi etikos taisyklių. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, žalos atsiradimo pagrindų pareiškėjas neįrodė, todėl žala nepriteistina. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui už kalinimÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikotarpiu nuo 2017-03-29 iki 2017-10-19, sÄ lygomis, galimai neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis kamerose LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamÄ jį plotÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015), patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-03-30 iki 2017-10-19 Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose: 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 108 (1 asm.), 8,09 kv. m ploto kameroje Nr. 306 (2 asm.), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 152 (1-2 asm.), 7,56 kv. m ploto kameroje Nr. 200 (1-2 asm.), 7,94 kv. m ploto kameroje Nr. 143 (1-2 asm.), 34,71 kv. m ploto kameroje Nr. 258 (4-5 asm.), 7,38 kv. m ploto kameroje Nr. 121 (1 asm.), 7,28 kv. m ploto kameroje Nr. 381 (1 asm.), 7,77 kv. m ploto kameroje Nr. 310 (1-2 asm.), 7,76 kv. m ploto kameroje Nr. 271 (1-2 asm.), 7,92 kv. m ploto kameroje Nr. 278 (1-2 asm.), 7,84 kv. m ploto kameroje Nr. 274 (1 asm.), 7,73 kv. m ploto kameroje Nr. 291 (1-2 asm.), 7,33 kv. m ploto kameroje Nr. 377 (1-2 asm.), 7,77 kv. m ploto kameroje Nr. 279 (2 asm.), 7,28 kv. m ploto kameroje Nr. 362 (2 asm.).

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose laikytų asmenų skaičių, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas visÄ kalinimo laikotarpį, pareiÅ¡kėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,64 kv. m. iki 8,68 kv. m. ploto. Todėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų Å¡iuo aspektu nenustatyta. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K atliekamos asmens apžiÅ«ros pažeidžia asmens garbę ir orumÄ .

Jos atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis, asmenys turėdavo nusirengti iki apatinių rÅ«bų, esant žemai oro temperatÅ«rai, o jų daiktai sudedami į neÅ¡varias dėžes. Kratos ir apžiÅ«ros laisvės atėmimo vietose pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu turėjo bÅ«ti atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija).

Instrukcijos 153 punkte nustatyti atvejai, kuomet privalomai atliekama nuteistųjų visuminė krata. Reikalavimai tokiai kratai atlikti nustatyti Instrukcijų 154 punkte, kuriame nurodyta, kad visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. PrieÅ¡ kratÄ pasiÅ«loma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiÅ«rimi ir apčiupinėjami. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad neturtinė žala kilo dėl to, kad jam buvo liepta nusirengti iki apatinių rÅ«bų ir atiduoti daiktus, teismas pastebi, kad Å¡ie privalomi veiksmai yra neatsiejama kratos procedÅ«ros dalis.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas taip pat neneigia aplinkybės, jog paimti daiktai nebuvo konfiskuojami ar gadinami, o tik laikinai sudėti į plastikinę dėžę, kol bus atlikta asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra. Kratos ir apžiÅ«ros yra atliekamos siekiant užtikrinti, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietoje neturėtų su savimi uždraustų daiktų, tarp jų ir narkotinių medžiagų, ginklų. Pagrindinis kratų ir apžiÅ«rų tikslas yra užtikrinti kalinamų asmenų, pareigÅ«nų ir kitų laisvės atėmimo vietoje dirbančių asmenų saugumÄ .

Taip pat pastebėtina, kad krata atliekama ne lauke, o specialiai tam skirtoje patalpoje. Todėl vien natÅ«raliai jaučiamas temperatÅ«ros pokytis nusirengus virÅ¡utinius drabužius, nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ . Byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų priverstas nusirengti itin žemoje temperatÅ«roje ar tam nepritaikytoje patalpoje. Pažymėtina, kad dėl pareiÅ¡kėjo teises bei interesus pažeidžiančio kratos atlikimo bÅ«do, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę kreiptis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , tačiau byloje nėra medžiagos ir pareiÅ¡kėjas pats nenurodė, kad dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų skundęsis dėl savo teisių pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu atmetami kaip objektyviai nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis buvo laikomas kamerose, kuriose buvo šalta, drėgna, yra pelėsio, nebuvo užtikrinamas natūralus apšvietimas, nuo lubų trupėjo tinkas, kameros netvarkingos. Higienos normos 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C; santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Higienos normos 134:2015 14 p. nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (Higienos normos 134:2015 17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 134:2015 39 punktas), o patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos 134:2015 37 punktas).

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė aplinkybes, susijusias su drėgmės, temperatūros, apšvietos reikalavimų pažeidimais. Pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė ar šiuos pažeidimus jis pastebėjo visose kamerose, kuriose buvo kalinamas, ar kai kuriose, konkrečių kamerų numerių nenurodė. Iš Vilniaus visuomenės patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrintos kameros Nr. 108, 143, 271, 274, 381, (b. l. 31, 41, 54, 58, 63–64), kuriose pareiškėjas buvo laikomas.

Å iose kamerose drėgmės, temperatÅ«ros, vėdinimo ar apÅ¡vietos reikalavimų pažeidimų nenustatyta, pelėsio neaptikta. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pagal bendrojo naudojimo bei gyvenamųjų patalpų tvarkos apraÅ¡Ä , gyvenamÄ sias patalpas ir jose esančius įrenginius valo jose laikomi asmenys (b. l. 41). Dalį gyvenamųjų patalpų (imtinai nuo kameros Nr. 104 iki Nr. 125) valo asmenys, atliekantys Å«kio darbus LukiÅ¡kių TI-K ir paskirti į valytojo pareigas, todėl į Å¡ias kameras valymo inventorius neiÅ¡duodamas (b. l. 41).

Patikros metu užfiksuota, kad kameroje Nr. 274 buvo priklausantis valymo inventorius ir priemonės (b. l. 64). Atsižvelgiant į nurodytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl drėgmės, apÅ¡vietos, temperatÅ«ros laikomi nepagrįstais ir neįrodytais, tuo tarpu už tvarkÄ dalyje kamerų yra atsakingi patys nuteistieji, jiems yra suteiktos tinkamos priemonės susitvarkyti kamerÄ . Taigi, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kameros yra tikrinamos reguliariai, o visi kiekvienoje kameroje nustatomi pažeidimai yra tiksliai fiksuojami.

Nors kitos kameros, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas tikrintos nebuvo, tačiau pareiÅ¡kėjas dėl pažeidimų likusiose kamerose nesikreipė, iÅ¡skyrus jo skundÄ dėl kamerų Nr. 362 ir 379 (b. l. 22–23). Teismas pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K, atsakydami į pareiÅ¡kėjo nusiskundimus dėl kamerų Nr. 362 ir Nr. 379 atkreipė dėmesį, kad Å¡ios kameros suremontuotos 2017 m spalio mėn. todėl abejoti tokiais atsakovo teiginiais teismas neturi teisinio pagrindo, juolab, kad pareiÅ¡kėjas nurodyto atsakymo, neskundė, nors tokiÄ teisę turėjo (b. l. 21).

Taigi nustačius, kad pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl kamerų neatitikties teisės aktų reikalavimams yra bendro pobūdžio, įvertinus, kad pareiškėjas neišskyrė, nekonkretizavo kuri konkreti kamera, kokių reikalavimų neatitiko, o byloje esant rašytiniams įrodymams, kad tikrintose kamerose pažeidimų nenustatyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų šiais aspektais. Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniai mazgai yra netinkamai įrengti, nuolat jaučiamas nemalonus kvapas.

Pažymėtina, kad Higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009-03-12 sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016-01-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai).

Taigi nesant duomenų, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas, buvo visiÅ¡kai atitvertas nuo gyvenamosios kamerose dalies, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista jo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu, t. y. nuo 2017-03-29 iki 2017-10-19, iÅ¡ viso 204 paras. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžias dėl to, kad gyvenamosiose patalpose rÅ«kantieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nurodė tik bendro pobÅ«džio teiginius, susijusius su rÅ«kančių ir nerÅ«kančių asmenų laikymu kamerose.

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, ar konkrečiai jis pats ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nerÅ«kė, ar, kad bÅ«tų skundęsis dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis, ar prašęs perkelti į kamerÄ , kurioje laikomi nerÅ«kantys asmenys, byloje nėra, to, beje, neteigia ir pats pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjo bendro pobÅ«džio teiginiai, kad rÅ«kantys nuteistieji buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais ir dėl to kyla konfliktų, yra nepakankami pažeidimui įrodyti.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai nėra susiję su kokiomis nors paties pareiÅ¡kėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iÅ¡ to kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl neturi teisinės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos žalos dydžio. PareiÅ¡kėjas žalÄ taip pat kildina iÅ¡ netinkamo pareigÅ«nų elgesio, teigia, kad pareigÅ«nai piktnaudžiauja savo pareigomis ir taip siekia apriboti pareiÅ¡kėjo teisių žinojimÄ arba Å¡ias teises apskritai panaikinti.

Nurodo, kad siekiant iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ po mygtuko paspaudimo reikia laukti mažiausiai valandÄ , nes pareigÅ«nai savo postuose nebÅ«na. IÅ¡ skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ių teiginių nedetalizavo, nenurodė kokie pareigÅ«nai provokavo pareiÅ¡kėjÄ ar netinkamai su juo elgėsi. Taip pat pareiÅ¡kėjas nepaaiÅ¡kino kokiu kalinimo laikotarpiu Å¡ie veiksmai jo atžvilgiu buvo atlikti, ar tai pasireiÅ¡kė visÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpį LukiÅ¡kių TI-K, ar atskiromis dienomis prižiÅ«rint atitinkamiems pareigÅ«nams.

Be to, neaiÅ¡ku koks pareigÅ«nų elgesys pareiÅ¡kėjo laikomas netinkamu. Todėl pareiÅ¡kėjo skunde pateikti bendro pobÅ«džio teiginiai nesudaro pagrindo įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl Å¡ių aplinkybių paneigimo perkelti LukiÅ¡kių TI-K administracijai. Taip pat pareiÅ¡kėjas nenurodė nei vieno konkretaus fakto ar situacijos, kai jam buvo bÅ«tina ir jis negalėjo prisikviesti budinčio pareigÅ«no, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl to bÅ«tų patyręs kokių nors papildomų nepatogumų, dėl to teikęs administracijai skundus.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo apibendrinti teiginiai nėra pagrindas vertinti visų LukiÅ¡kių TI-K administracijos pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo aspektu, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo dvasiniais, psichologiniais, moraliniais iÅ¡gyvenimais, teigia, kad tapo irzlus, abejingas, mieguistas.

Nurodo, kad dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas susirgo depresija, prireikė gerti raminamuosius vaistus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys.

Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016-08-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindÄ spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant privatumÄ naudojantis sanitariniais mazgais iÅ¡ viso 204 paras, tačiau kitų kalinimo sÄ lygų pažeidimų nenustatyta. Teismo vertinimu, 204 parų laikotarpis, kai pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas pakankamai ilgu ir sudarančiu pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 204 paros, į pažeidimo mastÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, 2018-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas reikÅ¡mingÄ kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiÅ¡kėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir jam priteistinas 700 Eur neturtinės žalos dydis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo R. F. (R. F.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui R. F. (R. F.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Mefodija Povilaitienė