2020-07-13 Nr. BB-3882-1-01-1-34060-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3164/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34060-2018-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Stasio Lileikio kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 3 d. nutarties, prašymu sustabdyti skundžiamų sprendimų vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. V. ir jo gynėjas advokatas S. Lileikis kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat prašoma sustabdyti skundžiamų nuosprendžio ir nutarties vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje.

Paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, t. y. nuteistojo veiką neteisingai ir nepagrįstai kvalifikavo kaip viešosios tvarkos pažeidimą (pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį), bei pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Kasatorių teigimu, bylos nagrinėjimo metu išaiškėjusios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintos nenuosekliai, išimtinai nuteistojo nenaudai, neatsižvelgta į ikiteisminio tyrimo metu padarytas klaidas, nuteistojo kaltė dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo grindžiama prielaidomis, vien tik nukentėjusiojo parodymais ir nevienareikšmiškais liudytojo V. B. parodymais, nuteistojo veika nepagrįstai vertinta kaip pakankamai pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, ji įvertinta ne pagal realias veikos pasekmes, o pagal numatomas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, išplėtė kaltinimą, teismo posėdžio metu pažeidė nuteistojo teisę į gynybą ir jo gynėjo teisę į baigiamąją kalbą. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, formuluodamas tam tikras išvadas, demonstravo savo šališkumą ir šališkai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Šiuo atveju iš kasacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės tik nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu. Kasatoriai savaip interpretuoja nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodo, kad atlikti veiksmai turėtų būti vertinami ne kaip viešosios tvarkos pažeidimas, o kaip su kelių eismo taisyklėmis susiję pažeidimai, atliktus veiksmus vertina nebuvus pakankamai pavojingus, kad jie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Tokie skundo teiginiai patvirtina, kad nuteistasis ir jo gynėjas siekia kitokio, jiems palankaus įrodymų vertinimo, tačiau tokia skunde dėstoma teismų padarytų išvadų kritika paremta tik sava teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių interpretacija šiuo atveju nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo.

Skundo teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, įrodymų vertinimo taisyklių ir BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų, pirmosios instancijos teismo šališkumo nagrinėjant bylą grindžiami ne teisiniais argumentais, o subjektyvia kasatorių pozicija, nesutinkant su teismų išvadomis. Kasatoriai, nors ir nurodo BPK pažeidimus, tačiau nepateikia teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad padaryti pažeidimai buvo esminiai ir esmingai suvaržė nuteistojo teises. Teiginiai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų deklaratyvūs, taip pat grindžiami tik nesutikimu su įrodymų vertinimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. V. ir jo gynėjo advokato Stasio Lileikio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Armanas Abramavičius

Tomas Šeškauskas