61687b0b-3da3-4efa-ae6c-dfc8cadfa2ce · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-559-238/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42817-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorui R. M., nuteistojo J.

G. gynėjui advokatui R. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė – 110 MGL dydžio (5 500 eurų) bauda; BK 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d.

įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir paskirta bausmė – 80 MGL dydžio (4 000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie paskirtos griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridėta Å¡velnesnė bausmė, ir J. G. paskirta subendrinta bausmė – 160 MGL dydžio (8 000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžiÄ skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2018 m. rugsėjo 4 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – J. G. priklausančio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. J. G. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o bÅ«tent: 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 17.32 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis R. L. patikrinęs jo blaivumÄ alkoholio matavimo prietaisu - alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0237 nustatė 2,85 ‰ girtumÄ , VTMT pateikė 2018 m. rugsėjo 7 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. T-A 8982/2018(01), kurioje J. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,42 ‰ etilo alkoholio.

2. J. G. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad siÅ«lė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veiklos, o bÅ«tent: 2018 m. rugsėjo 4 d., apie 17.32 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«damas prie tarnybinio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimÄ neblaiviam, siÅ«lė policijos pareigÅ«nams važiuoti iki jo namų, kur jis perduos 1000 eurų (duomenys neskelbtini) AVPK KP Kelių patrulių I-ojo bÅ«rio vyriausiems patruliams A. K. bei R. L., tokiu bÅ«du siekdamas neteisėtos policijos pareigÅ«nų veiklos vykdant įgaliojimus, kad nebÅ«tų fiksuojamas teisės pažeidimas.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. G. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti ir jį iÅ¡teisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, taip pat praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamÄ veikÄ , kuri numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindais, pagal laidavimÄ , laiduotoja skirti B. P.. 3.1. Skunde nurodo, kad viso ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ perdavus teismui laikėsi tos pačios pozicijos, jo parodymai buvo nuoseklÅ«s. Apklausose nurodė, kad nepripažįsta jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos dėl valstybės pareigÅ«nų papirkimo, ir teigė, kad neturėjo tyčios papirkti pareigÅ«nÄ , o pinigus policijos pareigÅ«nams siÅ«lė visai kitu tikslu.

Apeliantas teigia, kad pinigus bandė įsiÅ«lyti, kadangi yra girdėjęs, jog policijos pareigÅ«nai priima kyÅ¡ius, kad nebÅ«tų nustatytas neblaivumas ar kitas teisės pažeidimas. Jei policijos pareigÅ«nai bÅ«tų sutikę priimti kyšį, tokiu bÅ«du jis (J. G.) bÅ«tų pasinaudojęs savo turimomis vaizdo filmavimo priemonėmis ir akivaizdžiais faktais, kad policijos pareigÅ«nai piktnaudžiauja tarnyba, ima kyÅ¡ius ir yra paperkami ir visÄ turimÄ medžiagÄ perdavęs policijos komisariato virÅ¡ininkui.

Turėjo tikslÄ iÅ¡aiÅ¡kinti galimai tarnybÄ piktnaudžiaujančius pareigÅ«nus ir apie tai pateikti informacijÄ jų vadovams, todėl pasiÅ«lė pareigÅ«nams vykti į jo namus, kur pažadėjo perduoti 1000 eurų. 3.2. Skunde teigiama, kad apeliantas tariamos pinigų sumos namie neturėjo, jų nebÅ«tų davęs policijos pareigÅ«nams. Taip pat teigia, jog supranta, kad jo veiksmai buvo neadekvatÅ«s ir nelogiÅ¡ki. Å iuos jo parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai ir kaip gynybinę pozicijÄ , tačiau nepagrįstai nesivadovavo jo parodymais.

Vien objektyvių požymių t. y. pasiÅ«lymo atlygio už teisėtus ar neteisėtus tokio asmens veiksmus nepakanka pripažinti asmenį kaltu už kyÅ¡io davimÄ , tačiau bÅ«tina nustatyti tyčiÄ , tai yra subjektyviÄ jÄ pusę, jog asmuo ne tik siÅ«lė kyšį pareigÅ«nui, bet ir bÅ«tų šį siÅ«lymÄ Ä¯vykdęs. Skundžiamas nuosprendis, apelianto manymu, priimtas vadovaujantis tik objektyviaisiais požymiais ir subjektyviųjų požymių nebuvo siekiama nustatyti, tai yra, kad jis bÅ«tų davęs atlygį už neteisėtus veiksmus.

Skundu taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kaip jo kaltės įrodymus teismas nuosprendyje cituoja policijos pareigÅ«no A. K. parodymus, R. L. tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl nustatyto neblaivumo, vaizdo įraÅ¡Ä , užfiksuotÄ pareigÅ«no A. K. telefonu, kuriame atsispindi jo bendravimas su pareigÅ«nais, siÅ«lomas tariamas kyÅ¡is, praÅ¡oma nefiksuoti pažeidimo, tačiau tai yra objektyvÅ«s duomenys, kurie nepatvirtina ir neįrodo subjektyviųjų požymių. Apeliantas įsitikinęs, kad jį pripažinti kaltu buvo galima tik tuo atveju, jei jis pasiÅ«lytÄ neteisėtÄ atlygį bÅ«tų ne tik pasiÅ«lęs, bet ir perdavęs policijos pareigÅ«nams.

Taip pat pabrėžia, kad jo siekis siÅ«lant neteisėtÄ atlygį policijos pareigÅ«nams buvo neiÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės nustatant neblaivumÄ , o iÅ¡siaiÅ¡kinti nesÄ Å¾iningus policijos pareigÅ«nus, kurie piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais, tokiu bÅ«du gaudami sau materialinę naudÄ .

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas R. B. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras R. M. prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

7. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino J. G. kaltu padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė nuteistajam pritaikyti tinkamai.

8. Apeliantas ginčija savo kaltę dėl pareigÅ«nų papirkimo, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė įrodymus ir kai kurias aplinkybes, tai sÄ lygojo neteisėtÄ jo nuteisimÄ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, taip pat, kad teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino visas aplinkybes ir įrodymus, rėmėsi iÅ¡ esmės vien tik kaltinimui palankiais parodymais, kitų parodymų nevertindamas. Tačiau pažymėtina, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su apelianto subjektyviu įrodymų vertinimu, nepatvirtina, jog nuosprendis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

9. Å ioje baudžiamojoje byloje J. G. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad siekdamas papirkti valstybės tarnautojus (policijos pareigÅ«nus) jų tarnybos metu, pasiÅ«lė policijos pareigÅ«nams važiuoti iki jo namų, kur jis perduos 1000 eurų (duomenys neskelbtini) AVPK KP Kelių patrulių I-ojo bÅ«rio vyriausiems patruliams A. K. bei R. L., kad nebÅ«tų fiksuojamas teisės pažeidimas, t. y., kad jis, siÅ«lė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veiklos, o bÅ«tent bÅ«damas prie tarnybinio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimÄ neblaiviam.

10. BK 227 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininkÄ pasiÅ«lė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pažymėtina ir tai, kad papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, Å¡ios veikos baigtumas siejamas su momentu, kai atliekamas bent vienas iÅ¡ alternatyvių veikų: kyÅ¡io davimas, jo pasiÅ«lymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę už papirkimÄ lemia tai, kad kyÅ¡is duodamas už pageidautinÄ kyÅ¡io davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikÄ vykdant įgaliojimus.

11. Nors nuteistasis J. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu tvirtindamas, jog jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, tačiau byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai paneigia apelianto keliamÄ versijÄ . Tokie įrodymai yra liudytojo A. K. pateiktas vaizdo įraÅ¡as bei parodymai, tarnybiniai praneÅ¡imai, apžiÅ«ros protokolai, kita bylos medžiaga.

12. Liudytojas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių I-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors ir perspėjus J. G. dėl to, jog bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad bandė papirkti policijos pareigūnus, nuteistasis vis tiek primygtinai siūlė važiuoti iki jo namų ir ten būtų padavęs 1000 Eur dydžio kyšį. Tuo tarpu, kol J. G. siūlė kyšį policijos pareigūnams būtent A.

K. tarnybiniu telefonu padarė vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame aiÅ¡kiai matyti, jog nuteistasis bando papirkti policijos pareigÅ«nus dėl atsakomybės iÅ¡vengimo. AnalogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir 2018 m. rugsėjo 4 d. vyriausiųjų patrulių A. K. ir R. L. tarnybiniuose praneÅ¡imuose, kur minima, kad buvo nustatytas neblaivumas ir bandymas papirkti policijos pareigÅ«nus (b. l. 60-61), tiek apklausiant A. K. liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 66). Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo parodymus, kadangi jis policijos pareigÅ«nams kyšį siÅ«lė dėl to, kad norėjo demaskuoti korumpuotus ir nesÄ Å¾iningus policijos pareigÅ«nus.

Apeliantas nurodo, kad jei bÅ«tų buvę pavykę policijos pareigÅ«nus įtikinti važiuoti iki jo namų, kuriuose tariamai bÅ«tų davęs 1000 Eur vertės dydžio kyšį, jis bÅ«tų viskÄ fiksavęs ir įraÅ¡inėjęs vaizdo įraÅ¡Ä tuÅ¡inuku, kuriame yra sumontuota filmavimo įranga, ir tokiu bÅ«du bÅ«tų demaskavęs policijos pareigÅ«nus. Teigiama, kad papirkimo subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia tik tiesiogine tyčia, turi bÅ«ti nustatytas asmens ketinimas papirkti Å¡iuo nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nus, ikiteisminio tyrimo metu įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis policijos pareigÅ«nams neteisėtai siÅ«lė pinigus už tai, kad Å¡ie veiktų (neveiktų) nuteistojo naudai.

13. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog J. G. iÅ¡ esmės pripažino faktines aplinkybes dėl savo veiksmų bandant papirkti policijos pareigÅ«nus, tačiau neigė kaltinimÄ nepripažindamas subjektyvaus požymio, kaltės buvimo veiksmuose. Å is skundo argumentas atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai pripažino J. G. kaltu dėl Å¡ios nusikalstamos veikos, kadangi neabejotinai nustatyta, kad įvykio metu jis vairavo transporto priemonę neblaivus ir teismo posėdyje pripažino, kad vairuoti transporto priemones teisė jam yra svarbi.

AukÅ¡tesnės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos motyvui, jog Å¡ios nurodytos aplinkybės, prieÅ¡ingai nei nurodo nuteistasis, patvirtina, kad siÅ«lant pinigus jo tikslas buvo įvykius pakreipti sau naudinga linkme, o ne provokuoti ir skatinti policijos pareigÅ«nus daryti nusikaltimÄ ir jį užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad J. G., suprasdamas savo veiksmų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , policijos pareigÅ«nams pasiÅ«lė 1000 Eur kyšį siekdamas, kad Å¡ie neatliktų teisėtų veiksmų, tai yra neteisėtai neveiktų vykdydami tarnybines pareigas ir nefiksuotų jo padarytos nusikalstamos veikos.

14. Minėtų liudytojų parodymai ir filmuota medžiaga, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai patvirtina, kad J. G. siÅ«lė 1000 Eur kyšį, siekdamas neteisėtos policijos pareigÅ«nų veiklos vykdant įgaliojimus, t. y. kad jis nebÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl vairavimo bÅ«nant neblaiviam, yra nuoseklÅ«s, tarpusavyje neprieÅ¡tarauja, vieni kitus papildo, yra pagrįsti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir filmuota medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ie duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų visumÄ ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl J.

G. padarytos nusikalstamos veikos, todėl teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai policijos pareigÅ«nai siektų nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ nebÅ«tos nusikalstamos veikos padarymu, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde.

15. Skundo argumentas, kad apeliantas tariamos pinigų sumos namie neturėjo, jų nebÅ«tų davęs policijos pareigÅ«nams taip pat atmestinas, kadangi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino faktus, jog nuteistasis dirba ir turi nuolatinę darbo vietÄ iÅ¡ kur gauna pastovias pajamas, turi turto, todėl įvertino jo kaip kyšį nurodytÄ pinigų sumÄ , jog nėra pagrindo manyti, kad ketinimas nebuvo realus, yra teisingas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog J. G. buvo nuteistas pagrįstai vadovaujantis tuo, kad jis siÅ«lė policijos pareigÅ«nams kyšį, o aplinkybė ar jis turėjo namie siÅ«lytÄ pinigų sumÄ , ar bÅ«tų davęs tuos pinigus Å¡iuo atveju nėra svarbi.

16. Byloje neginčytinai nustačius, kad J. G. 2018 m. rugsėjo 4 d., apie 17.32 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), bÅ«damas prie tarnybinio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimÄ neblaiviam, siÅ«lė policijos pareigÅ«nams važiuoti iki jo namų, kur jis perduos 1000 eurų (duomenys neskelbtini) AVPK KP Kelių patrulių I-ojo bÅ«rio vyriausiems patruliams A. K. bei R. L., tokiu bÅ«du siekdamas neteisėtos policijos pareigÅ«nų veiklos vykdant įgaliojimus, kad nebÅ«tų fiksuojamas teisės pažeidimas, jo veika pagal BK 227 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

17. Skirdamas nuteistajam J. G. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai J. G. skyrė bausmę – baudÄ , bausmės dydį pagrįstai parinko sankcijos ribose, artimÄ jos minimaliam dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Skunde bausmės Å¡velninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

18. Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojai B. P..

19. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ Â perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai.

20. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ jÄ Â sutaptį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010). Kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, J. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje, kurios tarpusavyje sudaro realiÄ jÄ Â sutaptį, todėl jis pagrįstai nelaikytas asmeniu, pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , taigi nagrinėjamoje byloje pagrįstai nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė. Be to, jis nepripažino kaltės.

21. Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas J.

G. pritaikytas tinkamai, nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo J. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Aurelijus Rauckis Danguolė Å iugždinytė