Legislator Case Law & Legislation
6166cfdf-a74c-4adb-a7d4-783c2be522be AI generated

6166cfdf-a74c-4adb-a7d4-783c2be522be · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 6166cfdf-a74c-4adb-a7d4-783c2be522be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Legislator headnote

AI generated

6166cfdf-a74c-4adb-a7d4-783c2be522be · Vilniaus miesto apylinkės teismas: K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text



Baudžiamoji byla Nr. 1-1002-716/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36860-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M. S.,

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,

gynėjui advokatui V. Ž.,

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms L. Ž., G. G. ir I. R.,

vertėjams Olgai Macijauskienei, Giedriui Račkauskui, Audronei Adomavičienei,

civilinio atsakovo atstovei S. P.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

D. K. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. ji 2017 m. liepos 21 d., apie 13.11 val., Vilniuje, Pajautos gatvėje, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama vienintele savo judėjimo krypties Pajautos gatvės eismo juosta link Pilaitės prospekto, ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, tai yra nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir prie greičio mažinimo kalnelio, ties Pajautos g. pastatu Nr. 31, sulėtinusio greitį automobilio „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. Ž., ir į šį atsitrenkė. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta kartu su vairuotoja L. Ž. važiavusios G. G. sveikata, buvo apgadintos abi transporto priemonės bei I. R. priklausantis telefonas „Samsung Galaxy S6 Edge“.

D. K. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad 2017 m. liepos 21 d. apie 13 val. važiavo Pajautos g. automobiliu. PrieÅ¡ jÄ važiuojantis automobilis staigiai sustabdė ir ji atsitrenkė į minėto automobilio kablį. IÅ¡lipusi atsiprašė. Nukentėjusiosios reiÅ¡kė ypatingÄ nepasitenkinimÄ , įvyko konfliktas. Jos automobiliui įlinko tik valstybinio numerio grotelės. Ji nepastebėjo, kad kitas automobilis bÅ«tų apgadintas. Vairuotoja pasiÅ«lė eismo įvykio vietoje supildyti eismo įvykio deklaracijÄ , nurodė, kad labai skuba, sužalojimų Å¡iuo metu nėra, bet gal atsiras vėliau. Po Å¡ių žodžių ji nusprendė iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus. Paskambinus numeriu 112 jos paklausė, ar yra nukentėjusiųjų. Priėjusi prie kito automobilio ji paklausė, ar yra sužalojimų. Vairuotoja pasakė, kad truputį skauda kaklÄ . Keleivė sužalota nebuvo. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, nukentėjusiosios buvo prie automobilio ir į šį įsėdo. Atvykus medikams nukentėjusiosios abi sėdėjo automobilyje. Buvo paklausta, ar vairuotoja gali vairuoti. Å i atsakė, kad gali. Vairuotoja nuėjo į greitosios medicinos pagalbos automobilį su įtvaru ant kaklo, o senutę nuvedė už rankų. Tikrai nesimatė, kad buvo kažkokie lūžiai. Nebuvo jokių nusiskundimų. Eismo įvykis kilo dėl to, kad kitas automobilis prieÅ¡ jÄ stabdė ir ji atsitrenkė. Ji kalta, nes nesilaikė saugaus atstumo.

Nukentėjusioji G. G. teisme parodė, kad važiavo iÅ¡ sodo Rastinėnuose. Prie sankryžos buvo įrengtas greičio mažinimo kalnelis. Dukra pristabdė, ir iÅ¡ galo pajuto stiprų smÅ«gį. Trenkėsi galvÄ Ä¯ lubas. IÅ¡ automobilio viskas iÅ¡lėkė. Tai truko vienÄ sekundę. Ji nieko nesuvokė. Å aukė dukrai, kÄ Å¡i padarė. Dukra pasakė, kad kažkas į jas atsitrenkė. Kaltininkė kažkÄ Å¡nekėjo. Ji iÅ¡lipo pažiÅ«rėti, kad ten darosi. Automobilis nukentėjo tik Å¡iek tiek. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, prie jos priėjo medikai ir paklausė, kaip ji jaučiasi. Jai pasakė, kad reiktų nuvykti į ligoninę. Ji sutikau. Greitoji medicinos pagalba ilgai aiÅ¡kinosi, kol jie nuvažiavo į Lazdynus. Nuėjus pas gydytojÄ Å¡is paklausė, kur skauda. Ji nurodė virÅ¡ugalvį ir krÅ«tinę. Kai gydytojas ranka paspaudė krÅ«tinkaulį, ji paÅ¡oko. Gydytojas pasakė, kad yra lūžis, pasiuntė daryti nuotraukÄ . Å i pasitvirtino, kad yra lūžis. Jos į ligoninę neguldė, kadangi tiesiog reikėjo gulėti, laukti, gerti vaistus. Po to ėjo į poliklinikÄ . Ten pasakė tÄ patį, kitokių sužalojimų gydytojai nenustatė. Jai skaudėjo galva. Iki dabar skauda. KaklÄ skaudėjo. Ji iÅ¡ karto po įvykio pajuto skausmÄ krÅ«tinės srityje.

Nukentėjusioji L. Ž. teisme parodė, kad prieÅ¡ degalinę stovi kelio ženklas, kuris riboja greitį. Kadangi važinėja ten dažnai, žinojo, kad ten yra greičio mažinimo kalnelis ir pėsčiųjų perėja. Ji pristabdė ir pajuto didelį smÅ«gį. Jos perskrido per kalniukÄ . IÅ¡ pradžių nesuprato, kas darosi. Po to iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Kaltinamoji taip pat iÅ¡lipo. Pas jÄ lyg sugadinimų nesimatė, nes yra kablys. Kaltinamosios automobilis buvo apgadintas. Å i nenorėjo kalbėti, bendrauti, buvo arogantiÅ¡ka, atsisėdo į automobilį ir daugiau nepriėjo. Kaltinamoji priėjo tik tada, kai reikėjo iÅ¡kviesti policijÄ ir klausė, ar iÅ¡kviesti greitÄ jÄ . Ji iÅ¡ pradžių skausmų nejuto, bet kaltinamoji pasakė, kad vis tiek iÅ¡kvies greitÄ jÄ . Sėdėjo ir laukė. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Greitoji medicinos pagalba nuvedė jas į greitosios automobilį, pradėjo tikrinti. Jai dar automobilyje pradėjo skaudėti kaklÄ . Jai uždėjo įtvarÄ ir nuvedė į greitosios automobilį. Ligoninėje padarė rentgenÄ . Ji iÅ¡girdo, kad yra sulaužytas Å¡onkaulis, kad yra kaklo patempimas. Ji siÅ«lė pildyti deklaracijÄ , bet kaltinamoji atsisakė ir iÅ¡kvietė policijÄ . Ä®vykio metu telefonas nuskrido po sėdyne, sudužo jo stiklas. Telefonas iÅ¡krito iÅ¡ dėtuvės prie pavarų svirties. Ligoninėje dėl kaklo pasakė, kad yra stiprus patempimas.

Nukentėjusioji I. R. teisme parodė, kad liepos 21 d. paskambino mama ir informavo, kad pateko į eismo įvykį, kad laukia medicinos pagalbos ir vyks į ligoninę. Mama informavo, kad pareigÅ«nas nuvairavo jos automobilį į Å¡alia esančiÄ EMSI degalinę, kad reikėtų automobilį pasiimti. Vėliau mama skambino iÅ¡ ligoninės ir informavo, kad jai nustatyti sužalojimai, jaučiasi prastai. Mama pasakojo, kad jos vyko su močiute iÅ¡ sodybos. Ties degaline yra kalnelis. Mama pristabdė ir į automobilio galÄ atsitrenkė kaltinamosios automobilis. Sakė, kad smÅ«gis buvo labai stiprus. SmÅ«gio metu jos paÅ¡oko ir atsitrenkė galvomis į stogÄ . Jos telefonu tÄ dienÄ naudojosi mama, buvo reikalinga navigacija. Mama neturėjo iÅ¡maniojo telefono. TelefonÄ jie surado tÄ pačiÄ dienÄ , kai vyras parvairavo automobilį. Buvo įskilęs telefono ekranas. Ji iÅ¡ draudimo bendrovės gavo žalos atlyginimÄ apie 200 eurų.

Specialistas J. M. P. apklaustas teisme parodė, kad byloje buvo atliekama dokumentų apžiÅ«ra. Buvo pateiktos asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės iÅ¡ ligoninės ir elektroninės laikmenos. L. Ž. pagal rentgeno vaizdus diske buvo nustatytas Å¡onkaulio lūžis. Kitokių sužalojimų nustatyta nebuvo. G. G. analogiÅ¡kai buvo pateikti dokumentai, tačiau pirmÄ kartÄ Ä¯prastu kompiuteriu atidaryti disko nepavyko. Medžiaga buvo pateikta vėliau. AntrÄ kartÄ pateiktÄ turinį jis įvertino. Buvo matomas krÅ«tinkaulio lūžis. Jis apžiÅ«rėjo asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę. Ä®raÅ¡ai sužalojimas, sumuÅ¡imas dažnai raÅ¡omi, kai skauda. Tai nepalyginamai menkesnis sužalojimas negu lūžis. Sužalojimo mastas dėl tokio įraÅ¡o nesikeistų. Jis žiÅ«rėjo L. Ž. istorijÄ ir davė iÅ¡vadÄ iÅ¡ Å¡ios istorijos. Å onkaulių lūžį jis konstatavo pagal CD esančius rentgeno vaizdus.

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti 2017 m. liepos 21 d. 13.11 val. gautas K. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Pajautos gatvėje, prie Emsi degalinės susidūrė automobiliai „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), moteriai 80 m. kaklo skausmai (b. l. 4).

IÅ¡ patrulio G. T. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2017 m. liepos 21 d., 13.11 val. gautas praneÅ¡imas apie Vilniuje, Pajautos gatvė 31, eismo įvykį, sužaloti asmenys. Atvykus rado automobilį „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K., ji paaiÅ¡kino, kad nepastebėjo, kad priekyje sustojo automobilis VW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė, automobilį VW valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo L. Ž., kartu važiavo G. G., atvykus GMP apžiÅ«rėjo vairuotojÄ ir keleivę, jÄ iÅ¡vežė į Lazdynų ligoninę dėl kaklo skausmų. D. K. buvo blaivi (b. l. 5).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų ir eismo įvykio vietos schemos matyti apžiūrėta eismo įvykio vieta, transporto priemonių padėtis, automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 6 - 9).

Iš VĮ „REGITRA“ pažymos matyti, kad automobilis „Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso D. K. (b. l. 11).

Iš apžiūros protokolų matyti, kad:

- specialistas J. M. P. pateikė iÅ¡vadÄ , kad L. Ž. nustatyta septinto kairės pusės Å¡onkaulio lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 19);

- specialistas J. M. P. pateikė iÅ¡vadÄ , kad G. G.nustatyta diagnozė, krÅ«tinkaulio lūžis ir kaklo patempimas, tačiau objektyvių medicininių požymių, kurie Å¡iÄ diagnozę patvirtintų, nekonstatuota (b. l. 20);

- specialistas J. M. P. pateikė iÅ¡vadÄ , kad G. G. nustatyta krÅ«tinkaulio rankenos lūžis, kuris matomas papildomai pateiktoje krÅ«tinkaulio Å¡oninės krypties rentgeno nuotraukoje (ankstesnės apžiÅ«ros metu Å¡ios nuotraukos DVD atidaryti nepavyko). Sužalojimas dėl krÅ«tinkaulio lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 23);

- teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. pateikė iÅ¡vadÄ , kad G. G. nustatyta krÅ«tinkaulio rankenos virÅ¡utinio trečdalio lūžis su poslinkiu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 152);

- teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. pateikė iÅ¡vadÄ , kad L. Ž. objektyvių iÅ¡orinių traumavimo požymių nenustatyta. Diagnozuotas kairės pusės VII Å¡onkaulio lūžis radiologiÅ¡kai yra senas, pilnai sugijęs (remiantis 2017-07-21 d. tieisne krÅ«tinės lÄ stos rentgenograma ties VII Å¡onkaulio užpakaline dalimi matomas kaulinis rumbas), todėl negali bÅ«ti siejamas su patirtu eismo įvykiu ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Taip pat diagnozuotas kaklo patempimas, kuris nepagrįstas objektyviais klinikinio ir instrumentinio iÅ¡tyrimo duomenimis (b. l. 154).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių matyti, kad 2017 m. liepos 21 d. atvykus GMP brigadai preliminariai diagnozuota:

- G. G. krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas (b. l. 121-122);

- L. Ž. kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (b. l. 123-124).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad D. K. vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

D. K. teisme savo kaltę iÅ¡ esmės pripažino neginčydama objektyviai atliktų veiksmų, dėl kurių kilo eismo įvykis. Kita vertus, tiek kaltinamoji, tiek jos gynėjas nesutiko su kilusiomis eismo įvykio pasekmėmis, kurias vertino kaip galimai lengvesnio pobÅ«džio, t. y. nepakankamas baudžiamajai atsakomybei kilti. Dėl to nustatydamas ir konstatuodamas eismo įvykio pasekmes teismas kruopščiai įvertino ir atsižvelgė ne į pavienius duomenis, bet jų visumÄ bei tarpusavio atitikimÄ .

Nukentėjusioji G. G. teisme parodė, kad po eismo įvykio greitosios medicinos pagalbos nuvežta į Lazdynų ligoninę ir pas gydytojÄ paklausta, kur skauda, nurodė virÅ¡ugalvį ir krÅ«tinę. Gydytojui ranka paspaudus krÅ«tinkaulį, ji paÅ¡oko, jai gydytojas pasakė, kad yra lūžis, kÄ patvirtino padaryta rentgeno nuotrauka. Teismas pastebi, kad apie skausmus krÅ«tinės srityje po eismo įvykio nukentėjusioji G. G. kalbėjo ir apklausiama tyrimo metu (b. l. 39). IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad į įvykio vietÄ iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba G. G. diagnozavo krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imÄ . Tyrimo metu apžiÅ«rėjus nukentėjusiosios ligos istorijÄ ir radiologinių tyrimų vaizdus medicinos specialistas J. M. P. pateikė iÅ¡vadÄ , kad G. G. dėl įvykio metu toje dalyje buvusio saugos diržo buvo padarytas gydytojų diagnozuotas ir rentgeno nuotraukoje matomas krÅ«tinkaulio lūžis, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ specialistas patvirtino apklaustas teisme bei papildomai paaiÅ¡kino, kad G. G. sveikatos sutrikdymo mastÄ Ä¯vertino atlikęs pakartotinę apžiÅ«rÄ , nes pirmÄ kartÄ Ä¯prastu kompiuteriu nepavyko atidaryti disko laikmenos su rentgeno nuotraukomis. Teismo iniciatyva pavedus atlikti papildomÄ medicininių dokumentų ir kitų objektų apžiÅ«rÄ teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. pateikė iÅ¡vadÄ , kad G. G. buvo nustatytas krÅ«tinkaulio rankenos virÅ¡utinio trečdalio lūžis su poslinkiu, kuris galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiu būdu, įvertinus visus minėtus ir tarpusavyje atitinkančius duomenis, dviejų medicinos specialių žinių turinčių asmenų vienodas išvadas teismas neturi pagrindo abejoti ir pripažįsta, kad dėl eismo įvykio metu G. G. padaryto krūtinkaulio lūžio nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kita vertus, įvertinus D. K. prokuroro pareikÅ¡tÄ tiek pirminį kaltinimÄ , tiek pakeistÄ kitÄ kaltinimÄ teisme nėra pagrindo pripažinti, kad dėl patirto eismo įvykio L. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota pirminė Å¡ios nukentėjusiosios diagnozė – kaklo sričių pavirÅ¡inis sužalojimas, sumuÅ¡imas. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo ir specialisto J. M. P. parodymų teisme matyti, kad tyrimo metu stebint radiologinių tyrimų vaizdus Å¡iai nukentėjusiajai dėl matomo kairės pusės Å¡onkaulio lūžio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo tarpu atlikus papildomÄ medicininių dokumentų ir kitų objektų apžiÅ«rÄ medicinos ekspertė J. M.-Č. pateikė iÅ¡vadÄ , kad L. Ž. objektyvių iÅ¡orinių traumavimo požymių nenustatyta, o diagnozuotas kairės pusės Å¡onkaulio lūžis yra senas, pilnai sugijęs. Pati nukentėjusioji L. Ž. teisme parodė, kad jai dar bÅ«nant automobilyje po įvykio pradėjo skaudėti kaklÄ , dėl ko atvykę greitosios pagalbos medikai uždėjo įtvarÄ . Ligoninėje padarius rentgeno nuotraukÄ ji iÅ¡girdo, kad yra sulaužytas Å¡onkaulis, kad yra kaklo patempimas.

Vertindamas Å¡ių duomenų visumÄ teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio vietoje nukentėjusioji L. Ž. skausmais krÅ«tinės lÄ stos srityje nesiskundė. Nukentėjusioji apie neva lūžusį Å¡onkaulį iÅ¡girdo ligoninėje po atlikto rentgeno tyrimo, kurio nuotraukose buvo matomas ne įvykio metu, bet seniau patirtas tokio pobÅ«džio sužalojimas. TokiÄ tiesÄ patvirtina papildomos apž\iÅ«ros metu pateiktas teismo medicinos ekspertės iÅ¡vada, kuri buvo padaryta įvertinus ne tik po įvykio padarytas rentgeno nuotraukas, bet ir papildomai iÅ¡reikalautÄ medicininę medžiagÄ apie nukentėjusiosios L. Ž. bÅ«senÄ iki eismo įvykio. Å ioje dalyje reikÅ¡minga ir abejonių nekelianti medicinos ekspertės iÅ¡vada dėl matomo kaulinio rumbo kaip gijimo požymio Å¡alina bet kokias abejones ir patvirtina tai, kad po įvykio atliktomis rentgeno nuotraukomis pastebėtas Å¡onkaulio lūžis su patirtu eismo įvykiu negali bÅ«ti siejamas ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas.

Spręsdamas dėl D. K. inkriminuoto I. R. priklausančio telefono „Samsung Galaxy S6 Edge“ apgadinimo įvertinęs visų trijų nukentėjusiųjų tarpusavyje atitinkančius parodymus, draudimui teiktÄ praÅ¡ymÄ (b. l. 64), techninės patikros aktÄ (b. l. 66) ir fotonuotraukas (b. l. 67-68), kuriais abejoti neturi pagrindo, teismas pripažįsta, kad įvykio metu automobilyje buvęs minėtas daiktas nukrito ir dėl to dužus jo ekranui buvo apgadintas. Tuo tarpu kitas pasekmes, o bÅ«tent didesnį ar mažesnį transporto priemonių apgadinimÄ , patvirtina tiek kaltinamosios ir nukentėjusiųjų parodymai, tiek transporto priemonių apžiÅ«ros protokolai ir kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas su papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 9).

Remiantis minėtais įrodymais, jų pagrindų padarytomis iÅ¡vadomis teismas pripažįsta D. K. neteisėtus veiksmus ir neatsargiÄ kaltės formÄ dėl kilusių pasekmių. Ä®vertinus tai, kad D. K. vairuodama transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, kurie numato vairuotojams pareigÄ atsižvelgiant į greitį laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kitos žmogaus sveikata, jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

D. K. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltininkė nors ir pripažindama savo kaltę ginčijo sukeltas pasekmes, dėl jų gailesčio neišreiškė, todėl teismas neturi pagrindo jos prisipažinimo pripažinti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Pagrindo atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmę kaltininkei už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teismas įvertina baudžiamojoje byloje iÅ¡tirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, D. K. kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus, pasekmes, kaltinamosios asmenybę. D. K. neatsargiu elgesiu nusikalto eismo saugumo srityje, praeityje neteista (b. l. 83), bet bausta administracine tvarka (b. l. 84-85), visi nusižengimai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių nuostatas. D. K. pirmÄ kartÄ nusikalto bÅ«dama jauno amžiaus, yra netekėjusi, dirbanti. Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes teismas siekdamas tinkamo baumsės tikslų įgyvendinimo mato pagrindÄ D. K. kaip dirbančiai skirti Å¡velniausio pobÅ«džio sankcijoje numatytÄ baudos bausmę, jos dydį nustatant pagal sukeltas pasekmes aukščiau minimalios ribos. Baudos dydį apskaičiuojant pinigine iÅ¡raiÅ¡ka teismas taiko nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį bausmių ir nuobaudų bazinį dydį.

Teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad D. K. nusikalto vairuodama transporto priemonę, t. y. naudodamasi specialia teise. Iki nusikalstamos veikos padarymo ji 5 kartus buvo bausta dėl įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, šį kartÄ Kelių eismo taisyklių nuostatas pažeidė sukeldama nusikalstamas pasekmes, padarė žalÄ ne tik kitų asmenų turtui, bet ir sveikatai. Be to, ir po nusikalstamos veikos padarymo D. K. nekeitė savo įpročių vairuojant transporto priemones, dėl ko 2017 m. rugsėjo 29 d. vėl padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , už kÄ nubausta pagal administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 3 d. Remiantis iÅ¡dėstytu teismas mato pagrindÄ D. K. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.

Kaltinamajai kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Teisme nukentėjusiosiomis pripažintos L. Ž. ir G. G. pareiÅ¡kė atskirus civilinius ieÅ¡kinius dėl 2000 eurų kiekvienai neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 129-131, 132-134), I. R. dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 135). Vėliau proceso metu ieÅ¡kovės patikslino pateiktus civilinius ieÅ¡kinius nurodydamos, kad neturtinę žalÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės AB „L. d.“.

Spręsdamas ieškovių reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis. ]

Vertindamas nustatytas aplinkybes, bylos medžiagÄ , nukentėjusiųjų pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ir jų parodymų turinį teismas nustatė, kad civilinės ieÅ¡kovės L. Ž. ir G. G. patyrė savo atžvilgiu eismo įvykio pasekmes ir dėl to turėjo nepatogumų. G. G. patyrė nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ dėl lūžusio krÅ«tinkaulio, kas suprantama pasireiÅ¡kė fiziniu skausmu, sveikatos bÅ«klės pablogėjimu. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismas pripažino, kad L. Ž. nepasitvirtino nustatytas pirminis sveikatos sutrikdymo mastas, tačiau dėl įvykio ieÅ¡kovė patyrė kaklo patempimÄ /sumuÅ¡imÄ , kÄ taip pat teismas pripažįsta daliniu sveikatos praradimu.

Tokios aplinkybės ir patirti nepatogumai atitinka neturtinės žalos turinį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ teismas atsižvelgia į kaltininkės D. K. nusikalstama veika sukeltas pasekmes, į jos neatsargiÄ kaltės rūšį, turtinę padėtį, ieÅ¡kovės atlygintÄ turtinės žalos dydį. Kita vertus, teismas nenustatė ir ieÅ¡kovės nepateikė reikÅ¡mingų įrodymų, kad dėl įvyko jų sveikatai kilo naujų nepataisomų liekamųjų reiÅ¡kinių.

L. Ž. pateikė ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos nežinodama, kad jai nepagrįstai kaip įvykio pasekmė buvo diagnozuotas Å¡onkaulio lūžis. Teismas nenustatė sÄ lygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos. Atsižvelgiant į nustatytÄ neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat įvertinus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotÄ teisminę praktikÄ , teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovių reikalaujama 2000 eurų neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelis, todėl remiantis jau minėtais kriterijais teismas neturtinę žalÄ mažina pripažindamas, kad ji atitinka G.

G. 1000 eurų sumÄ , o L. Ž. 250 eurų sumÄ . Ä®vertinus tai, kad įvykio metu D. K. buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį su AB „L. d.“, kuriai tenka pareiga žalÄ atlyginti, teismas neturtinę žalÄ pagal patikslintÄ ieÅ¡kovių reikalavimÄ priteisia bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios bendrovės.

Kita vertus, ieÅ¡kovė I. R. reikalaudamos atlyginti patirtÄ 1000 eurų neturtinę žalÄ nepateikė neabejotinų duomenų, kad tokia žala buvo padaryta bÅ«tent dėl nusikaltimo. Å i ieÅ¡kovė įvykyje nedalyvavo, todėl kaltinamosios nusikalstama veika neturtinės žalos jai sukelti negalėjo. Dėl sugadinto telefono ieÅ¡kovei buvo atlyginta turtinė žala. I. R. objektyviais duomenimis žalos padarymo jos sveikatai negrindė. Teisme ieÅ¡kovė pripažino, kad reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo įtakojo kaltininkės elgesys bendraujant po eismo įvykio, nepagarba jai ir jos močiutei bei mamai. Tokios aplinkybės verčia teismÄ Å¡ios ieÅ¡kovės neturtinės žalos pretenzijas pripažinti nepagrįstomis, kas pagal privalomus baudžiamosios teisės principus visas abejones vertinant kaltininko naudai Å¡alina galimybę ieÅ¡kovėms Å¡ias pretenzijas patenkinti. Dėl to ieÅ¡kovės I. R. reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ teismas atmeta.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

n u s p r e n d ė :

D. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti 70 MGL (2636,20 EUR) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jai 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones.

IÅ¡ AB „L. d.“ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ : L. Ž. 250 (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų, G. G. 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų.

Atmesti I. R. civilinį ieškinį dėl 1000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinį diskÄ su įraÅ¡ais – palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas M. S.