61663a90-e4b8-4dbd-b260-22b6a38e29e7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1956-241/2016Proceso Nr. 2-55-3-00295-2016-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 3.4.2.5                                                                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios A.

D. firmos „Darka“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tadrama“ kreditorinį reikalavimÄ A. D. firmos „Darka“ bankroto byloje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartimi A. D. firmai „Darka“ (toliau – ir firma „Darka“) iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M.

B. (M. B.). BUAB „Tadrama“ kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai A. D. firmai „Darka“ grindžiamas 2016 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 01-10/02/2016, kuria UAB „Tadrama“ perėmė iÅ¡ A. D. 117 097,05 Eur paskolos grÄ Å¾inimo reikalavimo A. D. firmai „Darka“ teisę. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti BUAB „Tadrama“ 117 097,05 Eur kreditorinį reikalavimÄ A.

D. firmos „Darka“ bankroto byloje. Teismas nustatė, kad BUAB „Tadrama“ 117 097,05 Eur kreditorinį reikalavimÄ kildina iÅ¡ reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties, kuria pradinis kreditorius A. D. perleido naujajam kreditoriui UAB „Tadrama“ pradinio kreditoriaus teisę, kylančiÄ iÅ¡ savininko įnašų į įmonės veiklÄ , kuriuos pagrindinis kreditorius paskolino A. D. firmai „Darka“ lėšas, reikalauti ir gauti iÅ¡ skolininko visus su skolos grÄ Å¾inimu susijusius mokėjimus, susikaupusias palÅ«kanas ir susidariusius delspinigius.

Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog perleistas reikalavimas susidarė iÅ¡ į firmÄ â€žDarka“ Å¡ios įmonės savininko A. D. įneÅ¡tų lėšų. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta likus vienai dienai iki pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti A. D. firmai „Darka“ bankroto bylÄ padavimo teismui dienos.Teismas sprendė, kad reikalavimo perleidimo sandoris negalėjo bÅ«ti sudarytas, kadangi individualios įmonės ir jos savininko turtas pagal Individualių įmonių įstatymÄ nėra atribotas, todėl pradinis kreditorius A.

D. neturi ir neturėjo reikalavimo teisės į A. D. firmÄ â€žDarka“. Neegzistuojant tokiai teisei, ji negalėjo bÅ«ti perleista. Teismas vertino, kad reikalavimo, kuris buvo perleistas 2016 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, iÅ¡ieÅ¡kojimas negalimas, todėl Å¡is sandoris prieÅ¡tarauja CK 6.102 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir yra negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nustačius, jog tarp UAB „Tadrama“ ir A. D. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra negaliojanti, nėra pagrindo įtraukti UAB „Tadrama“ į bankrutuojančios A.

D. firmos „Darka“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Bankrutuojančios A. D. firmos „Darka“ bankroto administratorius atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas BUAB „Tadrama“ 117 097,05 Eur kreditorinis reikalavimas, atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį, kuria patvirtinti bankrutuojančios A.

D. firmos „Darka“ kreditorių finansiniai reikalavimai, visa apimtimi. Atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė Individualių įmonių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias individualios įmonės ir jos savininko turto (ne) atribojimÄ , netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Tai lėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimÄ .Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad individualios įmonės ir jos savininko turtas nėra atribotas, todėl A.

D. neturi ir neturėjo reikalavimo teisės į A. D. firmÄ â€žDarka“, o tokiai teisei neegzistuojant, ji negalėjo bÅ«ti perleista. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Nepaisant Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, CK 2.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos neribotos privataus juridinio asmens dalyvio atsakomybės už juridinio asmens prievoles, jokiuose teisės aktuose tokio juridinio asmens ir jo dalyvio turtas nėra sutapatinami.Vertinant A.

D. reikalavimo teisės į A. D. firmÄ â€žDarka“ turėjimÄ ar neturėjimÄ bei tokios teisės perleidimo kitam asmeniui galimybę, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, koks yra individualios įmonės ir jos savininko turto santykis, ar Å¡is turtas nėra faktiÅ¡kai atribotas.Bankroto administratorius turi duomenis, kad įsteigęs firmÄ â€žDarka“ A. D. įsakymu nustatė koks turtas priklauso jam nuosavybės teise (neperduodamas individualios įmonės nuosavybėn) ir koks turtas nuosavybės teise priklausys firmai „Darka“.Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir skundžiamÄ teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:A. D. firmos „Darka“ bankroto administratoriaus veiksmai ginčijant teismo nutartį, kuria nepatvirtintas kreditoriaus reikalavimas, rodo administratoriaus nesÄ Å¾iningumÄ ir netinkamÄ pareigos atstovauti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesams netinkamÄ vykdymÄ :Bankrutuojančios A. D. firmos „Darka“ administratorius ir reikalavimÄ pareiÅ¡kusios BUAB „Tadrama“ bankroto administratorius dėl tiesioginio pavaldumo yra susiję asmenys.ReikalavimÄ pareiÅ¡kusi BUAB „Tadrama“ teismo nutarties, kuria atmestas jos reikalavimas, neskundžia.

Tai rodo, kad ji neturi suinteresuotumo būti firmos „Darka“ kreditoriumi.Teismo nutartį, kuria atmestas kreditoriaus reikalavimas, skundžia skolininko bankroto administratorius, kuris turėtų siekti, kad nepagrįsti reikalavimai nebūtų patvirtinti. Tokiu kaip šis atveju apeliantas veikia priešingai administruojamos įmonės ir jos kreditorių interesams.Apeliantas nepateikė skunde nurodomo firmos „Darka“ savininko A. D. įsakymo, todėl ši aplinkybė neįrodyta (CPK 178 straipsnis).Individualios įmonės savininkas neturi teisės priimti įsakymų, prieštaraujančių galiojančioms teisės normoms.

Nuo to momento, kai savininkas perduoda lėšas individualiai įmonei, jos tampa individualios įmonės nuosavybe ir savininkas netenka teisės jas susigrÄ Å¾inti (Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys).Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad A. D. neturėjo teisės neegzistuojančio reikalavimo perleisti UAB „Tadrama“. Atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai prieÅ¡tarauja įstatymo normoms ir nėra pagrįsti tinkamais įrodymais, todėl skundas nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas.PrieÅ¡ingas nei teismas nustatė aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, kad individualios įmonės savininkas, turėdamas teisę susigrÄ Å¾inti individualiai įmonei perduotas lėšas, įmonės bankroto atveju gali bÅ«ti savo paties kreditoriumi ir yra skolingas pats sau.

Tokia situacija negalima.Ä®monės bankroto administratorius nepateikė reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1, kuriame nurodyta sutarties kaina ir atsiskaitymo tvarka. Å ios sandorio sÄ lygos ir jų įvykdymas yra svarbus įmonės kreditoriams tuo atveju, jeigu teismas pripažintų A. D. reikalavimo įmonei pagrįstumÄ . Ä®monės kreditorių interesais bÅ«tina įvertinti reikalavimo perleidimo kainos pagrįstumÄ , A. D. gauto atsiskaitymo panaudojimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditoriaus reikalavimÄ individualios įmonės bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartimi A. D. firmai „Darka“ iÅ¡kelta bankroto byla; byloje atsakovais dalyvauja įmonės savininkas A. D. ir jo sutuoktinė I.

D.. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtino bankroto administratoriaus sudarytÄ bankrutuojančios A. D. firmos „Darka“ kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , kuriame trečios eilės kreditoriumi yra BUAB „Tadrama“ su 117 097,05 Eur reikalavimu. Bankrutuojančios A. D. firmos „Darka“ kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ padavė teismui skundÄ , kuriuo ginčijo BUAB „Tadrama“ kreditorinį reikalavimÄ . Vilniaus apygardos teismas, sutikdamas su skundu, 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi panaikino 2016 m. birželio 6 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas BUAB „Tadrama“ 117 097,05 Eur kreditorinis reikalavimas, Å¡io kreditoriaus reikalavimo tvirtinimÄ iÅ¡skyrė į atskirÄ bylÄ , nustatė jos nagrinėjimo teismo posėdžio laikÄ ir terminÄ BUAB „Tadrama“, UAB „Auditas 123“ ir A.

D. firmos „Darka“ bankroto administratoriui pateikti visus turimus įrodymus, susijusius su praÅ¡omu patvirtinti kreditoriniu reikalavimu. Byloje nėra duomenų, kad Å¡ios nutarties kopija buvo iÅ¡siųsta visiems joje nurodytiems asmenims.BUAB „Tadrama“ kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai A. D. firmai „Darka“ grindžiamas 2016 m. vasario 10 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. 01-10/02/2016, kuria UAB „Tadrama“ perėmė iÅ¡ A. D. 117 097,05 Eur paskolos grÄ Å¾inimo reikalavimo A.

D. firmai „Darka“ teisę.Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti pareiÅ¡kėjos kreditorinį reikalavimÄ iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad pirminis kreditorius A. D. neturėjo reikalavimo firmai „Darka“ teisės, dėl to toks reikalavimas nėra vykdytinas, todėl cesijos sandoris, kuriuo grindžiamas BUAB „Tadrama“ kreditorinis reikalavimas, prieÅ¡tarauja CK 6.102 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir yra negaliojantis (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).Remiantis Individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalimi individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.

Tai reiÅ¡kia, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), individualios įmonės atveju – jos savininkas. Tačiau nepaisant tokio pobÅ«džio juridinio asmens dalyvio atsakomybės už juridinio asmens prievoles, teisės aktuose juridinio asmens ir jo dalyvio turtas nėra sutapatinami. Juridiniai asmenys turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis).

Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (IĮĮ 8 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

Individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas. Tačiau tokie individualios įmonės ir jos savininko civilinės atsakomybės ypatumai nepaÅ¡alina įmonės savininko teisės turtÄ Ä¯monei ne tik neatlygintinai perduoti jos nuosavybėn, bet ir suteikti įmonei tiek beprocentinę, tiek atlygintinę paskolÄ .Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad A.

D. firmos „Darka“ savininko ir įmonės turtas nėra atribotas, todėl A. D. neturi ir neturėjo reikalavimo firmai „Darka“ teisės. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punktas, kuriame nurodyta, kad A. D. paskolino firmai „Darka“ pinigines lėšas, kurių reikalavimo teisę perleido UAB „Tadrama“. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į reikalavimo perleidimo sutarties ir jos priedų nuostatas, nenustatė piniginių lėšų perdavimo individualiai įmonei pagrindo, netyrė ir nevertino pinigų perdavimo dokumentų, kurie turi bÅ«ti įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, kaip to reikalauja IĮĮ 8 straipsnio 3 dalis.Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino tiek byloje esančių, tiek reikalautinų naujų įrodymų ir nenustatinėjo, ar realiai paskola bankrutuojančiai įmonei buvo suteikta, taip pat koks realus suteiktos ir grÄ Å¾intinos paskolos, jeigu tokia buvo suteikta, dydis ir atitinkamai likęs savininko kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei. Nors apeliacinės instancijos teismas yra ir fakto instancija, tačiau Å¡iuo atveju byla apeliacinėje instancijoje turėtų bÅ«ti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, joje reikalinga rinkti naujus įrodymus, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.

Bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje neatitinka apeliacinės instancijos teismo pareigos patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei apriboja Å¡alių teisę į apeliacijÄ .Svarstytinas klausimas ir dėl kitų asmenų dalyvavimo byloje. Pagal reikalavimo perleidimo sutarties 3.1 punktÄ , A. D. atsako naujajai kreditorei UAB „Tadrama“ už perleisto reikalavimo negaliojimÄ , todėl skundžiamos nutarties priėmimas turi įtakos įmonininko materialiosioms teisėms ir pareigoms.

Taip pat iÅ¡ firmos „Darka“ bankroto bylos duomenų, esančių teismų informacinėje sistemoje LITEKO, matyti, kad ginčo sutartimi įgijusi A. D. reikalavimo teisę dabar bankrutuojanti UAB „Tadrama“ šį reikalavimÄ perleido UAB „Auditas 123“, kurios dalyvavimas BUAB „Tadrama“ kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai firmai „Darka“ nagrinėjimo byloje yra bÅ«tinas.BylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo bÅ«tina pareikalauti ir teisiÅ¡kai įvertinti ne tik reikalavimo perleidimo sandorį, bet ir piniginių lėšų įmokėjimo finansinius dokumentus, įnašų paskirtį bei atskirajame skunde nurodytÄ individualios įmonės steigėjo A.

D. įsakymÄ .Konstatuotas bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis procesinės teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinėje instancijoje negali bÅ«ti iÅ¡taisytas, todėl egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamÄ nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti BUAB „Tadrama“ kreditorinio reikalavimo bankrutuojančiai A.

D. firmai „Darka“ tvirtinimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                    Danutė GasiÅ«nienė                                                     Antanas Rudzinskas                                                     Vigintas ViÅ¡inskis