2017-12-14 Nr. AB-23626-3-61-3-02629-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3059-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02629-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.8.; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos UAB „Unitransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo likviduojamos UAB „Unitransa“ skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjo likviduojamos UAB „Unitransa“ bankroto administratorius UAB „Simpatija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. (1-45)1-3288; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Užsienio išmokų tarnyba) sprendimus: 2014 m. vasario 26 d. sprendimus Nr. SPRE-445, SPRE -419, Nr. SPRE-426, Nr. SPRE-433, Nr. SPRE-444, Nr. SPRE-443, Nr. SPRE-442, Nr. SPRE-441, Nr. SPRE-440, Nr. SPRE-439, Nr. SPRE-438, Nr. SPRE-437, Nr. SPRE-436, Nr. SPRE-435, Nr. SPRE-434, Nr. SPRE-432, Nr. SPRE-431, Nr. SPRE-430, Nr. SPRE-429, Nr. SPRE-428, Nr. SPRE-425, Nr. SPRE-424, Nr. SPRE-423, Nr. SPRE-422, Nr. SPRE-421, Nr. SPRE-420; 2014 m. balandžio 4 d. sprendimus Nr. SPRE-756, Nr. SPRE-755, Nr. SPRE-754, Nr. SPRE-753, Nr. SPRE-752, Nr. SPRE-751, Nr. SPRE-757 ir 2014 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. SPRE-1300; 3) panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. rezoliucinį sprendimą ant 2011 m. lapkričio 11 d. prašymo grąžinti permoką; 4) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių užbaigti administracinę procedūrą ir grąžinti 552733,70 Lt (160082,74 Eur) permoką UAB „Unitransa“ naudai vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų skyriaus 2011 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. SPRE-1434 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 1-1933-121/2012; 5) priteisti iš VSDFV Klaipėdos skyriaus likviduojamos UAB „Unitransa“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. sausio 21 d.) ir teismo išlaidas 56 Eur.

2. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1933-121/2012 buvo konstatuota, kad VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. SPRE-1434, kuriuo panaikintas E101LT formos pažymos, išduotos UAB „Unitransa“ darbuotojams, bei VSDFV, nagrinėjusios ginčą ikiteismine tvarka sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus t. y. teisėti.

3. Papildomai paaiškino, kad 2014 m. sausio 2 d. rašte Nr. (7.2)SI-271 VSDFV Klaipėdos skyrius prieštaraudamas pats sau nurodo, kad pagal UAB „Unitransa“ VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktus dokumentus nustatyta tvarka buvo patikslinti (pašalinti) duomenys apie sąraše nurodytų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas UAB „Unitransa“ už laikotarpį nuo 2004 m. II ketv. iki 2009 m. III ketv., bet duomenų grąžinti permoką nepakako. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1933-121/2012 buvo nustatyta, kad Vokietijos delegacija, siekdama kompromiso pasiūlė, kad E101 formos pažymos būtų panaikintos tik Bendrovėje dirbusiems Lenkijos piliečiams, Vokietija gali sutikti, kad Bendrovėje dirbusiems Lietuvos piliečiams E101 formos pažymos nebūtų panaikintos. Tačiau Užsienio išmokų tarnybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. SPRE-1434, kuriuo buvo panaikintas EI01 LT formos prašymas ir, kurio pagrindu, buvo patikslinti (pašalinti) duomenys apie Sąraše nurodytų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokos UAB „Unitransa“ darbuotojams bei susidarė permoka, nebuvo pakeistas ar priimtas kitas naujas sprendimas nurodytų darbuotojų atžvilgiu. Tik 2016 m. birželio 1 d. rašte Nr. (1.45)1-3288 VSDFV nurodė, kad vadovaudamasi Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsniu bei atsižvelgdama atitinkamų UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymuose nurodytus argumentus, Užsienio išmokų tarnybos 2013 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. (7.2) SEU17-80, 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (7.8) SEU17-83, 2014 m. sausio 13 d. raštu Nr. (7.2)S2-1495 ir 2014 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (7.8)S2-11977 kreipėsi į Vokietijos kompetentingas įstaigas, prašydama sutikimo taikant Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnio nustatyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą 2006-2007 metais prašymus pateikusiems buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams, t. y. kreipėsi jau po 2013 m. lapkričio 11 d. pateikto prašymo grąžinti permoką ir dar nepriėmus jokio administracinio sprendimo dėl prašymo tenkinimo/netenkinimo.

4. Atsakovas Užsienio išmokų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Pabrėžė, kad nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. Užsienio išmokų tarnyboje iš buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų, kurių atžvilgiu buvo panaikintos EI01 LT formos pažymos, buvo gauti prašymai dėl išimties taikymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnį dėl socialinio draudimo Lietuvos Respublikoje nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims vienu metu gali būti taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnyje įtvirtinta, kad dvi ar daugiau valstybių narių, šių valstybių kompetentingos įstaigos ar valdžios institucijų paskirtos įstaigos bendru susitarimu gali nustatyti 13-16 straipsnių nuostatų išimtis atskiroms asmenų grupėms ar atskiriems asmenims. Vadovaudamasi Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsniu bei atsižvelgdama į UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymus, Užsienio išmokų tarnyba kreipėsi į Vokietijos kompetentingas įstaigas (GKV-Spitzenverband, Deutsche Verbindungstelle Krankenversicherung - Ausland, Deutsche Rentenversicherung Nord), prašydama sutikimo taikyti Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnį. Užsienio išmokų tarnyboje gauti Vokietijos kompetentingos įstaigos sprendimai buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams, pateikusiems prašymus dėl išimties taikymo nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. taikyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktus.

6. Užsienio išmokų tarnyba 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. balandžio 4 d. ir 2014 m. birželio 25 d. priėmė sprendimus dėl E101 LT formos pažymų išdavimo ir išdavė E101 LT formos pažymas, kurių pagrindu UAB „Unitransa“ darbuotojams nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. turi būti taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Sprendimai buvo priimti vadovaujantis teisės normomis, nebuvo apskųsti, todėl teisinio pagrindo jų naikinti neatsirado.

7. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Paaiškino, kad likviduojamos UAB „Unitransa“ bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ įgaliotas asmuo G. I. su 2013 m. lapkričio 11 d. prašymu grąžinti 552 733,70 Lt permoką UAB „Unitransa“ VSDFV Klaipėdos skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad yra įgyvendinta UAB „Unitransa“ darbuotojų teisė būti apdraustiems socialiniu draudimu jų darbo laikotarpiu 2006 m. – 2007 m. vienoje iš šalių – Lietuvoje ar Vokietijoje. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (7.2) SI-69387 UAB „Unitransa“ informavo, kad UAB „Unitransa“ VSDFV Klaipėdos skyriui pateikus Vokietijos ar Lietuvos kompetentingų valdžios institucijų paskirtų įstaigų išduotas E 101 formos pažymas dėl 2006 m. – 2007 m. laikotarpiais 66 UAB „Unitransa“ darbuotojams taikytinų teisės aktų, VSDFV Klaipėdos skyriuje būtų svarstomas klausimas dėl UAB „Unitransa“ lėšų grąžinimo. Remiantis VSDFV Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VIE-87, atlikus pašalpų perskaičiavimus dėl UAB „Unitransa“ apdraustųjų asmenų patikslintų duomenų apie valstybinį socialinį draudimą už 2006 m. – 2007 m. laikotarpius nustatyta 1 671,25 Lt pašalpų permoka.

9. Pareiškėjo likviduojamos UAB „Unitransa“ bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ įgalioto asmens G. I. prašomos grąžinti 552 733,70 Lt (160 082,74 Eur) įmokos į Fondo biudžetą buvo sumokėtos 2004 – 2009 metais, t. y. kai UAB „Unitransa“ buvo veikianti (moki) bendrovė (UAB „Unitransa“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1417-479/2012) ir turėjo pareigą jas mokėti, sumokėtos įmokos apskritai negalėjo būti laikomos socialinio draudimo įmokų permoka ir neturėjo būti grąžinamos.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsiliepime dėl Užsienio išmokų tarnybos sprendimų paaiškino, kad VSDFV 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. (1.45) I-3288 konstatavo, kad esant buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymams ir abiejų valstybių narių kompetentingų įstaigų susitarimui taikant Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnį nustatyti, kad šiems asmenims 2006-2007 metais taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, pareiškėjo 2014 m. lapkričio 6 d. skunde nurodyti Užsienio išmokų tarnybos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Kadangi UAB „Unitransa“ nebuvo pateikusi informacijos apie prašymų dėl Lietuvos socialinio draudimo teisės taikymo išimties tvarka Užsienio išmokų tarnybos nepateikusių buvusių jos darbuotojų teisės būti apdraustiems tinkamoje valstybėje narėje (Vokietijoje) įgyvendinimo, Užsienio išmokų tarnyba, gavusi šių asmenų prašymus dėl E101LT formos pažymų išdavimo išimties tvarka, kreipėsi į Vokietijos kompetentingas įstaigas dėl sutikimo taikyti Lietuvos teisę išimties tvarka. Šiai sutikus ir Užsienio išmokų tarnybai šiems asmenims išdavus E101LT formos pažymas dėl Lietuvos socialinio draudimo teisės aktų taikymo išimties tvarka 2006-2007 metais, būtų užtikrinta šių asmenų teisė būti apdraustiems tinkamoje valstybėje narėje (šiuo atveju – Lietuvoje). Tokiu atveju, BUAB „Unitransa“ sumokėtų įmokų permokos neliktų apskritai.

12. Fondo valdyba 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. (1.45) I-3288 informavo pareiškėją, kad likviduojamai UAB „Unitransa“ kreipiantis su nauju prašymu grąžinti įmokų permoką ir pateikus duomenis, kad Vokietijoje yra įgyvendinta prašymų dėl Lietuvos socialinio draudimo teisės taikymo išimties tvarka Užsienio išmokų tarnybai nepateikusių buvusių jos darbuotojų teisė būti apdraustiems socialiniu draudimu, toks prašymas tikėtina, kad būtų buvęs patenkintas.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo (III t., b. l. 22–28) likviduojamos UAB „Unitransa“ skundą atmetė.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienio išmokų tarnybos sprendimų, kuriais nuspręsta išduoti E101LT formos pažymas buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams už 2006-2007 m. bei VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas grąžinti 552733,70 Lt (160082,74 Eur) permoką, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1933-121/2012 netenkintas UAB „Unitransa“ skundas, kuriuo prašyta panaikinti VSDFV 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (1.45) 1-7712 bei VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. SPRE-1434. Šiuo VSDFV Užsienio išmokų tarnybos sprendimu panaikintos E101 LT formos pažymos apie pareiškėjo darbuotojams taikomus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktus, išduotos UAB „Unitransa“ darbuotojams. 2013 m. lapkričio mėn. Užsienio išmokų tarnyba išdavė E101LT formos pažymas, patvirtinančias, kad UAB „Unitransa“ darbuotojams 2004-2005 ir 2008-2009 metais turi būti taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, kurių pagrindu Klaipėdos skyrius patikslino duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras). VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. lapkričio 8 d. pateikė reikalavimą Nr. (7.2)SI-65347 pareiškėjui per 10 darbo dienų pateikti duomenis apie nurodytų UAB „Unitransa“ darbuotojų draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokas, tačiau UAB „Unitransa“ nepateikus prašytų duomenų, VSDFV Klaipėdos skyrius paliko nepakeistus duomenis Registro duomenų bazėje pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus.

16. UAB „Unitransa“ 2013 m. lapkričio 11 d. prašymu Nr. 01 VSDFV Klaipėdos skyriaus prašė sugrąžinti 552773,70 Lt sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų permoką, susidariusią dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1933-121/2012. VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu nusprendė permokos negrąžinti, nes pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad įgyvendinta darbuotojų teisė 2006-2007 metais būti apdraustiems socialiniu draudimu vienoje iš valstybių Vokietijoje arba Lietuvoje bei nebuvo kompensuota žala, padaryta Valstybinio socialinio draudimo fondui, kuris buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams buvo nepagrįstai išmokėjęs socialinio draudimo išmokų – pašalpų. 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. Užsienio išmokų tarnyba iš buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų, kuriems buvo panaikintos E 101 LT formos pažymos, gavo prašymus dėl išimties taikymo pagal Reglamento 1408/71 EEB 17 straipsnį dėl socialinio draudimo taikymo Lietuvos Respublikoje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.

17. Užsienio išmokų tarnyba 2013 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (7.2) SEU17-80, 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (7.8) SEU17-83, 2014 m. sausio 13 d. raštu Nr. (7.2) S2-1495 ir 2014 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (7.8)S2-11977, vadovaudamasi Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsniu, kreipėsi į Vokietijos kompetentingas įstaigas (GKV-Spitzenverband, Deutsche Verbindungstelle Krankenversicherung – Ausland, Deutsche Rentenversicherung Nord), prašydama sutikimo, taikant Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnį nustatyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą 2006-2007 metais prašymus pateikusiems buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams. 2014 m. sausio 9 d., 2014 m. sausio 28 d., 2014 m. kovo 17 d. ir 2014 m. gegužės 19 d. Užsienio išmokų tarnyba gavo Vokietijos kompetentingos įstaigos sprendimus taikyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktus buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams, pateikusiems prašymus dėl išimties taikymo, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Užsienio išmokų tarnyba priėmė skundžiamus sprendimus (2014 m. vasario 26 d. sprendimus Nr. SPRE-445, SPRE-419, Nr. SPRE-426, Nr. SPRE-433, SPRE-444, Nr. SPRE-443, Nr. SPRE-442, Nr. SPRE-441, Nr. SPRE-440, Nr. SPRE-439, Nr. SPRE-438, Nr. SPRE-437, Nr. SPRE-436, Nr. SPRE-435, Nr. SPRE-434, Nr. SPRE-432, Nr. SPRE-431, Nr. SPRE-430, Nr. SPRE-429, Nr. SPRE-428, Nr. SPRE-425, Nr. SPRE-424, Nr. SPRE-423, Nr. SPRE-422, Nr. SPRE-421, Nr. SPRE-420; 2014 m. balandžio 4 d. sprendimus Nr. SPRE-756, Nr. SPRE-755, Nr. SPRE-754, Nr. SPRE-753, Nr. SPRE-752, Nr. SPRE-751, Nr. SPRE-757; 2014 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. SPRE-1300), kuriais nusprendė išduoti E101LT formos pažymas buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams.

18. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio 1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (toliau – ir Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71), 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Pagal šio reglamento 17 straipsnį dvi ar daugiau valstybių narių arba šių valstybių kompetentingos valdžios institucijos bendru susitarimu gali nustatyti 13 – 16 straipsnių nuostatų taikymo išimtis atskiriems darbuotojams ar darbuotojų grupėms.

19. Užsienio išmokų tarnyba, gavusi UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymus dėl išimties taikymo, pagrįstai vadovavosi Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsniu ir kreipėsi į atitinkamas Vokietijos institucijas su prašymu nustatyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą 2006-2007 metais šiems prašymus pateikusiems buvusiems pareiškėjo darbuotojams. Gavusi Vokietijos kompetentingos įstaigos sprendimus dėl buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų, pateikusių prašymus dėl išimties taikymo 2006-2007 m., taikyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktus, pagrįstai ir teisėtai 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. balandžio 2 d., 2014 m. birželio 25 d. priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais nusprendė išduoti E101LT formos pažymas.

20. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo išpildytos sąlygos, leidžiančios Užsienio išmokų tarnybai išduoti E101LT formos pažymas buvusiems pareiškėjo darbuotojams, t. y. buvo gauti pareiškėjo buvusių darbuotojų prašymai dėl išimties taikymo ir remiantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsniu gauti Vokietijos kompetetingų įstaigų sprendimai taikyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktus šiems asmenims. Ginčijami sprendimai priimti 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. gavus UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymus dėl išimties taikymo, kurie buvo pateikti jau po Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SPRE-1434 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1933-121/2012 priėmimo, todėl, priešingai nei teigė pareiškėjas, Užsienio išmokų tarnyba turėjo spręsti dėl šių prašymų pagrįstumo ir išnagrinėjusi juos priimti naujus sprendimus.

21. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. rezoliucinį sprendimą ant 2011 m. lapkričio 11 d. prašymo grąžinti permoką.

22. VSDFV Klaipėdos skyriui atlikus pašalpų perskaičiavimus dėl pareiškėjo apdraustųjų asmenų patikslintų duomenų apie valstybinį socialinį draudimą už 2006-2007 m. buvo nustatyta 1671,25 Lt pašalpų permoka (VSDFV Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. VIE-87).

23. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė VSDFV Klaipėdos skyriui minėtų duomenų ir nekompensavo 1671,25 Lt žalos Fondui, nustatytos dėl pašalpų permokos, VSDFV Klaipėdos skyrius turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo grąžinti 552733,70 Lt (160082,74 Eur) permoką UAB „Unitransa“ naudai. VSDFV 2016 m. birželio 1 d. sprendime Nr. (1.45)I-3288, be kita ko, pagrįstai sprendė, kad Užsienio išmokų tarnybai 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. balandžio 4 d. ir 2014 m. birželio 25 d. išdavus prašymus pateikusiems 34 buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams E101LT formos pažymas, patvirtinančias, kad jiems 2006-2007 išimties tvarka taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, o didžiąją dalį prašomų grąžinti socialinio draudimo įmokų UAB „Unitransa“ yra sumokėjusi, nes turėjo pareigą jas sumokėti, todėl tokios sumokėtos įmokos apskritai negalėjo būti laikomos socialinio draudimo įmokų permoka ir neturėjo būti grąžinamos.

24. Teismas pripažino, kad VSDFV Klaipėdos skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjo 2011 m. lapkričio 11 d. prašymo grąžinti permoką, atmetė kaip nepagrįstus ir reikalavimus įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių užbaigti administracinę procedūrą ir grąžinti 552733,70 Lt (160082,74 Eur) permoką UAB „Unitransa“ naudai bei priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus likviduojamos UAB „Unitransa“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų.

25. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. lapkričio 6 d. skundą, 2016 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (1-45)I-3288 pripažino, kad pareiškėjo skunde nurodyti Užsienio išmokų tarnybos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, o VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. gruodžio 23 d. priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjui negrąžinti 552733,70 Lt lėšų pagal pareiškėjo 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. 01. Teismas, nekartodamas aukščiau nurodytų teismo sprendimo motyvų ir sutikdamas su VSDFV 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. (1-45)I-3288 argumentacija, teismas darė išvadą, kad VSDFV priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundo netenkinti, todėl nebuvo pagrindo tenkinti skundo reikalavimo dėl šio sprendimo panaikinimo.

26. Teismas pažymėjo, kad netenkinus pareiškėjo skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (ABTĮ 40-41 straipsniai).

III. 27. Pareiškėjo likviduojamos UAB „Unitransa“ bankroto administratorius UAB „Simpatija“ (III t., b. l. 31–37) nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

28. Nors teismo sprendime nurodytas motyvas, kad Užsienio išmokų tarnyba turėjo teisę spręsti buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymų pagrįstumo klausimą bei priimti naujus sprendimus, tačiau šie skundžiami sprendimai buvo įterpti į jau pasibaigusius teisinius santykius, t. y. įvykdžius Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 06 d. sprendimą Nr. SPRE1434 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 05 d. sprendimą, t. y. pašalinus duomenis apie 66 UAB „Unitransa“ darbuotojų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, bei perskaičiavus grąžintino permokos sumą pagal pateiktus BUAB „Unitransa“ duomenis. Skundžiami priimti sprendimai prieštarauja Konstitucinio teismo praktikai. Kaip nurodoma Konstitucinio teismo praktikoje, kad nei įstatymais, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą (Konstitucinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas, 2011 m. spalio 25 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013).

29. Pareiškėjo skunde buvo pateikti bylai svarbūs rašytiniai įrodymai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m, birželio 26 d. nutartimi UAB „Unitransa” buvo iškelta bankroto byla, 2012 m. gruodžio 05 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, 2012 m. lapkričio 24 d. nutartimi įmonė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t. y. sprendžiant šio ginčo teisinį santykį teismas privalėjo vadovautis ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis.

30. Tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, tiek Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nuostatos, kuriomis rėmėsi tiek atsakovai, tiek teismas šiam ginčui išspręsti negalėjo būti taikomas, nes juose specialiai nėra reglamentuota socialinio draudimo Įmokų permokos grąžinimo, kai draudėjas apskaičiavo ir sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir šio mokesčio mokėjimo ypatumus, kuriuos diktuoja bankrutuojančios, šiuo atveju bankrutavusios įmonės statusas. Todėl veiklos nevykdanti bankrutavusi UAB „Unitransa” neturėjo prievolės skaičiuoti ir pateikti duomenis pagal atsakovės VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. reikalavimą Nr. (7.2)SI–65347 apie nurodytų UAB „Unitransa“ darbuotojų draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokas, atliekant perskaičiavimą pagal dar nepriimtus Užsienio išmokų tarnybos sprendimus išduoti E101 LT pažymas. Teismas savo sprendime nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas nepateikė VSDFV Klaipėdos skyriui aukščiau nurodytų duomenų, ir nekompensavo 1671,25 Lt žalos Fondui, nustatytos dėl pašalpų permokos, todėl VSDFV Klaipėdos skyrius turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo grąžinti 552733,70 Lt (160082,74 Eur) permoką. Tačiau pareiškėjas UAB „Unitransa” negalėjo šio reikalavimo įvykdyti dėl nustatytos Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyvios teisės normos.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 66– 72), prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

32. Pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigė, kad konstituciniam teisingumo principui prieštarauja galimybė pakeisti teisės normas po to, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, šiuo atveju teisinis reguliavimas keičiamas nebuvo, tiesiog pasikeitus faktinėms aplinkybėms (atsiradus darbuotojų prašymams nustatyti taikytiną teisę išimties tvarka susitarimų pagrindu ir susitarus su Vokietijos kompetentinga įstaiga dėl išimties nustatant taikytiną teisę nustatymo) retrospektyviai buvo nustatyta kitos valstybės (Lietuvos) taikytina teisė prašymus pateikusiems asmenims, dėl kurių buvo gautas kitos šalies sutikimas. Retrospektyvų taikytinos teisės nustatymą Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 574/72 leidžia.

33. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (III t., b. l. 59–65, 66–72), prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo likviduojamos UAB „Unitransa“ apeliacinį skundą atmesti.

34. Paaiškina, kad nagrinėjamoje byloje aktualus Europos Sąjungos teisės šaltinis tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse yra Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ (Reglamentas (EEB) 1408/71), kurio vienas iš esminių tikslų yra išvengti situacijos, kai asmuo lieka neapdraustas jokioje valstybėje.

35. Atkreipia dėmesį į tai, kad vienas iš Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo principų yra taikytinos teisės nustatymas, t. y. draudimo vienoje valstybėje principas. Europos Sąjungos reglamentų nuostatomis siekiama suderinti skirtingas valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, kad skirtingų nacionalinių sistemų taikymas nepakenktų migruojantiems asmenims, kad piliečiai persikeldami iš vienos valstybės narės į kitą neprarastų su socialine apsauga susijusių savo teisių ar visai jų netektų, kad būtų išvengta rizikos dirbančiam asmeniui likti neapdraustam.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos struktūrinių padalinių sprendimų bei veiksmų, susijusių su socialinio draudimo įmokų už 2006-2007 metais buvusius UAB „Unitransa“ darbuotojus mokėjimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pareiškėjas likviduojama UAB „Unitransa“ kreipėsi į teismą, manydamas, kad atsakovai nepagrįstai išdavė 34 jo buvusiems darbuotojams nustatytos E101LT formos pažymas, retroaktyviai taikė teisinį reguliavimą ir be teisėto pagrindo atsisakė pareiškėjui grąžinti socialinio draudimo įmokų permokas.

38. Pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė atsakovo poziciją, akcentavęs tai, kad buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymai dėl išimties taikymo turėjo būti išspręsti ir atsakovas, remdamasis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsniu nagrinėjamu atveju pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktus.

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad skundžiami atsakovo sprendimai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, bankrutuojančiai įmonei teisės aktai neleidžia vykdyti jokių finansinių prievolių, o teismas į tai neatsižvelgė bei taikė byloje teisės aktus, kurių neturėjo taikyti.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį , kad šiuo metu galiojančio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Panašus savo tikslu, tik netoks detalus teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir šio administracinio ginčo kilimo laikotarpiu.

41. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjos darbuotojai, kuriems ginčijamais Užsienio išmokų tarnybos sprendimais buvo išduotos E101LT formos pažymos, ginčo laikotarpiu pagal darbo sutartis dirbo sausumos transporto įmonės UAB „Unitransa" darbuotojais (t.y. vilkikų vairuotojais). Ši įmonė yra juridiškai registruota Lietuvoje ir teikė tarptautines transporto paslaugas, veždama krovinius automobiliais. Taigi šie darbuotojai buvo asmenys, dėl savo darbo pobūdžio važinėjantys po Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybes nares, t.y. judantys Bendrijoje

42. Tokių asmenų socialinės apsaugos klausimus reglamentuoja tiek Lietuvos Respublikos teisės aktai, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktai. Europos Sąjungos valstybės, siekdamos koordinuoti socialinės apsaugos sistemas ir pašalinti galimybes, kad pagal darbo sutartis dirbantys asmenys, judantys Bendrijoje, liktų neapdrausti socialiniu draudimu arba jų socialinio draudimo sąlygos ženkliai skirtųsi, priėmė visą eilę teisės aktų. Šią sritį reglamentavo 1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, 1972 m. kovo 21 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 574/72, nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo bei 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką. Pagrindinis šių teisės aktų tikslas – užtikrinti, kad darbuotojas būtų apdraustas socialiniu draudimu bent vienoje Europos Sąjungos šalyje.

43. Įgyvendinant Valstybinio socialinio draudimo įstatymą bei minėtus Europos Tarybos reglamentus, Lietuvos Respublikoje buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 81 d. įsakymas Nr.253 , kuriuo buvo patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas bei E 101 LT, E 102 LT, E 103 LT formų pažymų išdavimo pagal 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimų nariams, judantiems Bendrijoje, tvarkos aprašas. Pastarojo aprašo 25 punktas numato, kad jis gali būti taikomas ir E101LT formos pažymos gali būti išduodamos atgaline data.

44. Įsiteisėjus 2012 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr.Ik-1933-121/2012 ir atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 nustatytą teisinį reguliavimą, UAB „Unitransa“ privalėjo imtis priemonių, kad jos buvusiems darbuotojams už 2006-2007 metus būtų taikoma veiklos šalies, t.y. Vokietijos socialinio draudimo teisė, taip pasiekiant jau minėtą socialinės apsaugos tikslą. To bendrovė nepadarė, todėl atsakovai pagrįstai ėmėsi priemonių, užtikrinančių UAB „Unitransa“ darbuotojų tinkamą socialinę apsaugą už 2006- 2007 metus.

45. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su tuo, kad atsakovas savo sprendimais nustatė naują teisinį reguliavimą jau pasibaigusiems teisiniams santykiams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju naujas teisinis reguliavimas nebuvo nustatinėjamas. Atsakovas visų 34 buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų - Lietuvos piliečių - atžvilgiu priėmė individualius administracinius aktus ir išdavė pažymas, kuriomis konstatavo, kad šiems asmenims 2006-2007 metais buvo taikomi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktai ir tuo įteisino pareiškėjo jau atliktą pareigą darbuotojams – apskaičiuotas ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Taigi į pasibaigusius socialinio draudimo santykius nebuvo įsiterpta, tačiau sprendimais buvo tinkamai įformintas minėtų darbuotojų socialinio draudimo įmokų sumokėjimas, socialinio draudimo stažas ir kitos garantijos.

46. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokiems sprendimams priimti egzistavo visos reikalingos faktinės aplinkybės ir teisinės sąlygos: buvę UAB „Unitransa“ darbuotojai atsakovui pateikė prašymus nustatyti taikytiną socialinės apsaugos teisę išimties tvarka, buvo gautas Vokietijos kompetentingų įstaigų sutikimas. Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 ir Aprašo 25 punktas leido retroaktyviai nustatyti taikytiną socialinės apsaugos teisę ir išduoti E101LT formos pažymas atgaline data. Dėl šios priežasties skundžiami atsakovo Užsienio išmokų skyriaus sprendimai pripažintini pagrįstais ir teisėtais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio pareiškėjo skundo reikalavimo.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad VSDFV Klaipėdos skyrius privalėjo grąžinti 552733,70 Lt (160082,74 Eur) socialinio draudimo įmokų permoką. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, susijusius su darbuotojų socialinio draudimo užtikrinimu, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad minėta suma kreipimosi į teismą momentu negalėjo būti laikoma socialinio draudimo įmokų permoka. Šios lėšos po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 21 d. sprendimo kurį laiką buvo sumokėtos į Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą be teisėto pagrindo, nes darbdavys tuo metu privalėjo apdrausti darbuotojus pagal Vokietijos socialinės apsaugos teisę, t.y. tinkamai įforminti socialinio draudimo dokumentus ir prašyti VSFDV pervesti įmokas Vokietijos kompetentingai įstaigai. Darbdaviui to nepadarius ir nepateikus duomenų, kad buvę jo darbuotojai 2006-2007 metais buvo apdrausti socialiniu draudimu, atsakovai ėmėsi teisėtų veiksmų, kad užtikrinti buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų socialinę apsaugą ir pagrįstai atsisakė grąžinti sumokėtas socialinio draudimo įmokas.

48. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas bankrutuojančiai įmonei draudžia vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Tačiau kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pareiškėjo prievolė mokėti socialinio draudimo įmokas už savo darbuotojus jau buvo įvykdyta iki bankroto bylos iškėlimo, todėl šis apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas.

49. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo motyvai, jog ta aplinkybė, jog likviduojama UAB „Unitransa“ neatlygino galimos žalos VSDFV biudžetui, trukdė grąžinti socialinio draudimo įmokų permoką, nėra pagrįsti. Pareiškėjas neturėjo teisinės galimybės vykdyti kokias nors naujai paaiškėjusias finansines prievoles valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, todėl Draudėjų permokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių ir palūkanų grąžinimo tvarkos aprašo 5 punktas nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikomas. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nenuneigia VSDFV Klaipėdos atsisakymo grąžinti permoką kitu pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nežymi socialinio draudimo įmokų dalis – 10197,54 Eur – ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo sumokėta be pagrindo, nes ši suma sumokėta už buvusius UAB „Unitransa“ darbuotojus, kurie yra Lenkijos piliečiai. Turint omenyje tuos faktus, kad atsakovas ėmėsi priemonių informuoti šiuos asmenis apie galimybę jiems taikyti Reglamente (EEB) Nr. 1408/71 nurodytas išimtis ir klausimas nėra išspręstas, pripažintina, kad ir šią sumą atsakovas atsisakė grąžinti pagrįstai. Šiems darbuotojams pareiškus sutikimus taikyti Lietuvos socialinio draudimo teisę už 2006-2007 metus ir su tuo sutikus Vokietijos kompetentingai institucijai, atsirastų teisinė galimybė užtikrinti ir šių asmenų socialinę apsaugą. Grąžinus lėšas pareiškėjui, kuris yra likviduojamas dėl bankroto, būtų prarasta galimybė kokiu nors būdu išieškoti socialinio draudimo išmokas.

51. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas taikė teisingai, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo likviduojamos UAB „Unitransa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė