2022-09-28 Nr. AB-23643-3-62-3-00759-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-614-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00759-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. (J. J.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų 2022 m. vasario 3 d. nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 49-191, kuriuo jam paskirta drausminė nuobauda.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2022 m. gegužės 2 d. gautas pareiškėjo skundas, tačiau teismas nurodė, kad šis skundas taip pat neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo pakartotinai nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2022 m. gegužės 23 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame pareiškėjas nurodė, jog kategoriškai nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi, kadangi „<...Iš pradžių teismas nurodė, kad buvo trūkumas skundo kopijų, kurias reikėjo pateikti kiekvienai šaliai, bet kai paprašiau, kad atsiųstų sąskaitos numerį, kur už skundo kopijų parengimą pervesti lėšas, arba grąžinti patį skundą su visais priedais, tai atsirado mano rašytas skundas ir dvi jo kopijos...>“. Pareiškėjas nesutiko, kad jis buvo atleistas teismo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. buvo nurodyta jam už skundą sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir nori, kad būtų atleistas visiškai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nedirba, yra neįgalus, gautas pajamas iš trečiųjų asmenų jis išleidžia būtiniems daiktams įsigyti, todėl neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį net iš dalies.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 7 d. nutartimi: 1) netenkino pareiškėjo prašymo visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 2) netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies įpareigojant jį sumokėti 15 Eur žyminį mokestį; 3) pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas klaidingai teigė, jog jam buvo nustatytas trūkumas dėl skundo kopijų pateikimo šalims, kadangi trūkumas dėl skundo kopijų jam nei viena teismo nutartimi nebuvo nustatytas. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi iš pareiškėjo buvo prašoma pateikti šalims prie skundo pridėtų dokumentų kopijas, o ne paties skundo kopijas. Be to, nors pareiškėjas pats prašyme nurodė, kad yra pasirengęs sumokėti tiek už skundo, tiek už skundo priedų kopijų parengimą bei prašė nurodyti banko sąskaitos numerį, kur jis galėtų pervesti reikiamą sumą, tačiau teismui Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi nurodžius teismo banko sąskaitos numerį, pareiškėjas 1,26 Eur sumos už dokumentų kopijų parengimą nesumokėjo.

Teismas nurodė, kad jis 2022 m. balandžio 12 d. raštu kreipėsi į Alytaus pataisos namus dėl pažymos apie pareiškėjo per paskutinius šešis mėnesius gautas pajamas bei tai patvirtinančius įrodymus, pateikimo.

Alytaus pataisos namai teismui pateikė pareiškėjo sąskaitos išrašą nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. balandžio 12 d. iš kurio matyti, jog pareiškėjas per minėtą laikotarpį gavo 222 Eur. Be to, pareiškėjui nuobauda buvo paskirta 2022 m. vasario 3 d., kurią 2022 m. vasario 7 d. jis apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamentas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 2S-699 pareiškėjo skundo netenkino. Taigi, pareiškėjas, žinodamas, kad teiks skundą teismui (skundas pateiktas 2022 m. kovo 30 d.) dėl jam paskirtos Alytaus pataisos namų 2022 m. vasario 3 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ panaikinimo, nepaisant to, kad 2022 m. kovo 28 d. gavo 40 Eur iš trečiųjų asmenų (tai patvirtina Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) teismui pateiktas pareiškėjo sąskaitos išrašas), 2022 m. kovo 29 d. juos visus išleido ir, kaip minėta, 2022 m. kovo 30 d. pateikė skundą teismui dėl minėtos nuobaudos panaikinimo. Taigi, kreipimosi į teismą metu pareiškėjas disponavo lėšomis savo sąskaitoje ir būdamas apdairus bei savo procesinėmis teisėmis naudodamasis sąžiningai turėjo galimybę įvertinti situaciją, jog jam reikės susimokėti žyminį mokestį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, jog asmenys savo lėšomis turi disponuoti protingai, atsakingai ir numatyti galimas išlaidas.

Atsižvelgdamas į pareiškėjo gaunamas pajamas ir į tai, kad jis yra įkalinimo įstaigoje, t. y. pilnai išlaikomas valstybės, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėją visiškai nuo žyminio mokesčio ar atleisti iš dalies įpareigojant sumokėti 15 Eur.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui nepašalinus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų (nesumokėjus žyminio mokesčio ir nepateikus teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento) skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. nutartimi ir prašo priimti nagrinėti jo skundą arba perduoti skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuolat atmetinėja pareiškėjo skundus ir prašymus, nurodant, kad jie neatitinka ABTĮ reikalavimų.

Pareiškėjas tikina, kad jo pateiktas skundas atitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. Skundo su priedais turi būti tiek, kad galima būtų įteikti kiekvienai šaliai, todėl pareiškėjas nurodo, kad buvo išsiuntęs skundo tris egzempliorius, bet jų, neva, teismas negavo, taip bandydamas atsisakyti priimti skundą. Vėliau trys egzemplioriai atsirado, nors viskas buvo viename voke, tai rodo teismo šališkumą.

Pareiškėjas pažymi, kad Alytaus PN ir Kalėjimų departamento atsakymus jis pateikė po vieną egzempliorių, nes teismui pateiktos pažymos užtekdavo po vieną egzempliorių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Kalėjimų departamentas ir Alytaus PN nemoka pašalpų ir išmokų už mokslus jau ne vieną mėnesį, todėl nesuprantama, kaip pareiškėjas galėjo sumokėti už kopijas ir žyminį mokestį.

Pareiškėjas nurodo, kad jis yra neįgalus, todėl jokių darbinių pajamų negauna. 222 Eur pareiškėjas gavo iš savo artimųjų ir už juos pirko vitaminus ir vaisius. Jokių tabako gaminių pareiškėjas nepirko.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo dalykas yra skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas neatleido pareiškėjo nuo žyminio mokesčio ir laikė pareiškėjo skundą nepaduotu nepašalinus trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017).

ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Akcentuotina, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (ABTĮ 37 str.). Pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-873/2011, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-891-525/2016). Sunki finansinė padėtis gali būti įrodinėjama įvairiais duomenimis. Asmens sunkią turtinę padėtį gali įrodyti duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, pajamų ir turto deklaracijos už atitinkamą laikotarpį (žr., pvz., 2008 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-393/2008), duomenys apie draudžiamąsias pajamas, gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (žr., pvz., 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-148/2010) ir, kaip yra aktualu nagrinėjamu atveju – duomenys apie turimas pajamas, gauti iš bausmių vykdymo institucijų (žr., pvz., 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA63-28/2011) ir kt.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu, 2022 m. balandžio 12 d. nustatė terminą trūkumams pašalinti: tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą, prašant pirmiausiai panaikinti Alytaus PN direktoriaus nutarimą ir Kalėjimų departamento sprendimą, aiškiai nurodant ginčijamus aktus priėmusias institucijas, jų priėmimo datas ir numerius; teismas išaiškino, kad nors skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, tačiau reikalavimo dėl žalos atlyginimo pareiškėjas nereiškė, o prašė panaikinti tik jam paskirtą nuobaudą, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo skundas yra nepriskirtas prie žyminių mokesčiu neapmokestinamų skundų, todėl pareiškėjas turi pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą, patvirtinantį jo sumokėjimą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas taip pat pažymėjo, kad jei pateikiant naują skundą pareiškėjas skundo reikalavimus formuluos ne tik prašant priteisti neturtinę žalą, kuri atlygintina Lietuvos valstybės, atstovaujamos institucijos, kurios pareigūnų veiksmais padaryta žala, kur tokio pobūdžio skundai yra neapmokestinami žyminiu mokesčiu ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, bet ir prašys panaikinti administracinius sprendimus, tuomet ABTĮ 34 straipsnis numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. (ABTĮ 25 str. 2 d., 35 str.); teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pateikė teismui skundo kopijas kaip to reikalauja teisės aktai, tačiau prie skundo pridėtų dokumentų, kuriuos būtina įteikti atsakovo atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl tinkamo atsiliepimo į pareiškėjo skundą paruošimo, gautas tik vienas egzempliorius.

Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jis kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas padaryti dokumentų kopijas ir jam atsisakė prašomus dokumentus kopijuoti, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti teismui tiek patikslinto skundo su priedais egzempliorių (kopijų), kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme. Minėta įstatymo norma yra imperatyvi ir nenustato išimčių, todėl pareiškėjas ja vadovaudamasis privalo pateikti naują skundą su priedais ir jų kopijas.

Teisme 2022 m. gegužės 2 d. gautas pareiškėjo prašymas. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis pateikė skundo originalą ir dar dvi skundo kopijas. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl žyminio mokesčio, pažymėjo, kad jis yra neįgalus, nedirbo ir darbo pajamų neturėjo. Tai, pareiškėjo manymu, sudarė pagrindą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad teismui manant, jog būtina parengti reikiamas skundo priedų kopijas, už jų parengimą pareiškėjas buvo pasirengęs sumokėti, tik prašė nurodyti banko sąskaitos numerį.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą trūkumams pašalinti – teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktas skundas nepriskirtinas prie skundų, neapmokestinamų žyminiu mokesčiu, todėl pareiškėjas turi pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą, patvirtinantį mokesčio sumokėjimą; nors pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau Alytaus PN pateikė pareiškėjo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. balandžio 12 d. gavo 222 Eur iš trečiųjų asmenų. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsniu, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo padėtis specifinė – nuteistasis, taip pat neįgalus, lėšų suma, kuria jis disponavo minėtu laikotarpiu nėra didelė, patenkino pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio iš dalies, nustatant, kad pareiškėjas turi sumokėti 15 Eur žyminį mokestį; taip pat pareiškėjui nurodyta, kad už skundo priedų kopijas mokėtina suma yra 1,26 Eur, teismas taip pat nurodė sąskaitos numerį, į kurią pasiūlė pervesti pinigus už kopijas byloje.

2022 m. gegužės 19 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi. Pareiškėjas tikino, kad jo skundas atitiko ABTĮ reikalavimus, o skundo kopijas teismas, visgi, turėjo. Jeigu teismas manė, kad yra reikalingas pareiškėjo rašytas skundas Kalėjimų departamentui, teismas galėjo įpareigoti Kalėjimų departamentą šį skundą pateikti; be to, pirminiame skunde pareiškėjas prašė išreikalauti pareiškėjo rašytų skundų kopijas. Taip pat pareiškėjui kilo klausimas, kodėl teismas kreipėsi į Alytaus PN, jeigu pareiškėjo skundas dar nebuvo priimtas. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis neturėjo galimybės sumokėti žyminio mokesčio, kadangi Alytaus PN nemoka išmokų už mokymąsi.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi: 1) netenkino pareiškėjo prašymo visiškai atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 2) netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš dalies įpareigojant jį sumokėti 15 Eur žyminį mokestį; 3) pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio turinį ir kitus jo skundo ir patikslinto skundo (prašymų) argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarties bei pareiškėjo atskirojo skundo motyvus šiuo aspektu, kitą bylos medžiagą, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas nepašalino esminio skundo trūkumo, t. y. nesumokėjo teismo nustatyto žyminio mokesčio (15 Eur).

Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pirminiuose prašymuose teigė, kad jis turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą, ir nurodė ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriame nustatyta, jog žyminiu mokesčiu nepamokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Ši pareiškėjo pozicija yra neteisinga, nes pareiškėjas skundą padavė ne dėl žalos atlyginimo, o sprendimų panaikinimo. Toks skundas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnyje nurodytą neapmokestinamų skundų kategoriją (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-415/2021; kt.). Taigi, pareiškėjui pagrįstai buvo nurodyta sumokėti žyminį mokestį. Be to, pirmosios instancijos teismas net iš dalies atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio ir nurodė sumokėti 15 Eur žyminį mokestį.

Sprendžiant dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, be kitų aplinkybių, atsižvelgiama į pareiškėjo teisinės padėties ypatumus. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. AS39-22/2008 teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgus į pareiškėjo sąskaitoje turimas pinigines lėšas, taip pat į tai, kad pareiškėjas, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, yra išlaikomas valstybės, pareiškėjas gali būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS39-22/2008).

Įvertinus Alytaus PN Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštį matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. balandžio 12 d. gaudavo lėšas iš privačių asmenų (kas mėnesį (išskyrus 2022 m. vasario mėn.) nuo 20 iki 40 Eur), pašalpą už mokslą, taip pat lėšas (30 Eur) 2022 m. sausio 27 d. pervedė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Iš žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas, daugiausiai, už gautus pinigus atsiskaitydavo įstaigos parduotuvėje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio 16 d. sumokėjo 9,84 Eur už vaistus, vėliau, iš esmės, tik pirko prekes parduotuvėje (taip pat 2022 m. vasario 7 d. sumokėjo 0,14 Eur už „2 kopijos“). Pažymėtina, kad iki skundo surašymo dienos (2022 m. kovo 31 d.) pareiškėjas į savo asmeninę sąskaitą 2022 m. kovo 28 d. gavo 40 Eur iš privataus asmens, o pareiškėjas, kaip galima suprasti iš jo skundo, siekė apskųsti sprendimus, priimtus 2022 m. vasario 3 d. (Alytaus PN vasario 3 d. nutarimas Nr. 49-191) ir kovo 17 d. (Kalėjimų departamento 2022 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 25-699). Atsižvelgiant į tai, kad daugiausiai išlaidų pareiškėjas patirdavo apsipirkdamas parduotuvėje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog pareiškėjas, kaip nuteistasis, yra išlaikomas valstybės ir aprūpinamas būtiniausiais reikmenimis, be kita ko, nemokamai aprūpinamas maistu, pagal racionalaus maitinimo normas. Nors pareiškėjas bendro pobūdžio teiginiais remdamasis nurodė, kad pirko vitaminus, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išlaidos parduotuvėje (pirktos prekes) pareiškėjui buvo neišvengiamai būtinos, priešingai – iš žiniaraščio matyti, kad vaistus pareiškėjas įsigijo 2021 m. lapkričio 16 d., sumokėjo, kaip minėta, 9,84 Eur. Šių išvadų pareiškėjas konkrečiais įrodymais nepaneigė. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo finansinė padėtis buvo tokia sunki, kad jis dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių nebūtų pajėgęs sumokėti 15 Eur žyminį mokestį.

Pažymėtina, kad, pareiškėjui neištaisius skundo trūkumo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, kiti pirmosios instancijos teismo nustatyti skundo trūkumai bei jų šalinimas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, kadangi žyminio mokesčio nesumokėjimas savaime suponuoja tolesnio administracinio proceso negalimumą. Todėl teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl kitų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti sumokėto žyminio mokesčio kvitą, t. y. nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjui per nustatytą terminą nepašalinus nurodytų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė pareiškėjo skundą nepaduotu.

Taip pat pareiškėjas kėlė abejones dėl teisėjos šališkumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-257-629/2020).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o pareiškėjui nepašalinus nustatyto skundo trūkumo, t. y. nesumokėjus žyminio mokesčio ir nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo. Pareiškėjas atskirajame skunde pateiktais argumentais išdėstytų išvadų nepaneigė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Ričardas Piličiauskas

Virginija Volskienė