2020-09-16 Nr. AB-16838-3-62-3-00757-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1597-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00757-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. Z. ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas B. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė:

2.1. Nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2016 m. vasario 18 d. jis buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Visą laikotarpį pareiškėjas buvo kalinamas avarinės būklės, negyvenamame, galbūt ne pagal paskirtį naudojamame pastate, kurio stogas padengtas asbestu. Pastato išorinės sienos suskilinėjusios, langų ir durų sąramos prasėdusios, iš po asbestinio stogo iškritusios plytos.

2.2. Pareiškėjas iš karantino patalpos buvo perkeltas į 6-o būrio 2-ąją gyvenamąją patalpą, kurios plotas 33 kv. m, joje gyveno 16 nuteistųjų, dalį patalpos ploto užėmė baldai, nuteistųjų asmeniniai daiktai. 7-o būrio 8-osios miegamosios patalpos plotas siekė iki 15 kv. m, joje gyveno 7 nuteistieji, patalpa buvo užstatyta baldais, be to, šioje patalpoje buvo surūdiję, dviaukščiai gultai, kurie nebuvo pritvirtinti prie grindų, buvo blogas apšvietimas, miegamosiose patalpose veisėsi blakės. Atliekant bausmę 6–7 būriuose dėl didelio nuteistųjų skaičiaus nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasinaudoti sanitariniu mazgu, trūko sanitarinių įrenginių, todėl reikėjo laukti eilėje prie prausyklų ir tualeto. Vėliau pareiškėjas buvo perkeltas į 4-o būrio 5-ąją gyvenamąją patalpą, kurios plotas apie 33 kv. m, joje gyveno 16 nuteistųjų, gyvenamoji patalpa buvo apstatyta baldais, dalį ploto užėmė kitų nuteistųjų daiktai, gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų, buvo blogas apšvietimas, veisėsi tarakonai ir kiti gyviai. Atliekant bausmę 4-ame būryje pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasinaudoti praustuvėmis ir tualetais, nes jų trūko, naudojantis tupimais unitazais skaudėdavo kojas, jos tirpdavo.

2.3. 6–7 ir 4–5 būrių nuteistieji naudojosi vienu pasivaikščiojimo kiemeliu, kurio plotas be futbolo ir krepšinio aikštelių yra apie 260 kv. m, o nuteistųjų skaičius būriuose viršydavo 300, todėl pareiškėjui trūko ploto pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemelyje neįrengta pavėsinių ir stogelių, kanalizacijos šulinių lietaus vandeniui nutekėti, kiemelis neatskirtas nuo sporto aikštynų. Buitinių atliekų konteineriai pastatyti prie pat gyvenamųjų patalpų, todėl nuolat tvyrojo blogas kvapas. Pasivaikščiojimo kiemelis avarinės būklės, nutolęs maždaug 70–100 m nuo gamybinių cechų, ko pasėkoje oras būdavo užterštas dūmais.

2.4. Pareiškėjas iš 4-o būrio buvo perkeltas į 8-o būrio 6-ąją gyvenamąją patalpą, kurios plotas 15 kv. m, joje gyveno 8 nuteistieji. Patalpa buvo užstatyta baldais, kiekvienas nuteistasis turėjo iki 30 kg asmeninių daiktų, kurie netilpo į spinteles ir buvo laikomi po lova, patalpoje įrengti mažiausiai 2 papildomi dviaukščiai miegamieji gultai. Būdamas 8-ame būryje pareiškėjas negalėjo išsimiegoti, kadangi seni, surūdiję dviaukščiai geležiniai gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų, dėl ko jis miego metu vartydamasis judindavo visą gultą. Gyvenamojoje patalpoje buvo labai blogas apšvietimas, todėl pareiškėjas negalėjo nei rašyti, nei skaityti knygų, labai skaudėjo akis. Patalpose veisėsi blakės, pareiškėjas nuolat būdavo jų sukandžiotas, daug kartų dėl to kreipėsi į medicinos darbuotojus. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė tinkamai pasinaudoti praustuve, klozetais / unitazais ar pisuarais. 8-as ir 9-as būriai, kuriuose buvo 236 nuteistieji, naudojosi tuo pačiu sanitariniu mazgu, kuriame buvo įrengti 6 tupimi tualetai ir 1 kriauklė rankoms nusiplauti. Kitoje patalpoje įrengtos 5 praustuvės rankoms nusiplauti ir 2 kojoms. 8–9 būrių pasivaikščiojimo kiemelio pasivaikščiojimui skirtas plotas nesiekė 30 kv. m, šiuo pasivaikščiojimo kiemu naudojosi 236 nuteistieji, kiekvienam nuteistajam tekdavo po 0,12 kv. m ploto pasivaikščioti. Be to, 8–9 būriui po 20 nuteistųjų papildomai buvo suteikiama galimybė per dieną po 1 valandą pasivaikščioti už lokalinio sektoriaus ribų, aplink sporto aikšteles, kurių bendras plotas kartu su krepšinio ir mažojo futbolo aikštelėmis siekė 425 kv. m. Šis bendras pasivaikščiojimo kiemelis įrengtas su pažeidimais: nėra kanalizacijos šulinių nutekėti lietaus vandeniui, neįrengti 1,2 m pločio stogeliai, pasivaikščiojimo kiemelis neatskirtas nuo sporto aikštelės. Be to, tiek 8–9 būrių pasivaikščiojimui skirtas kiemelis, tiek bendras pasivaikščiojimo kiemelis apie 100 m nutolę nuo gamybinių patalpų – cechų, todėl pasivaikščiojimo kiemeliai buvo nuolat užteršti dūmais.

2.5. Visuose būriuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, drabužių ir avalynės džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, kambarys maisto produktams laikyti, įrengta per maža virtuvėlė. Gyvenamosiose patalpose buvo rūkoma, Pravieniškių PN-AK nėra įrengtų patalpų, skirtų rūkymui. Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje buvo ypač didelis skaičius nuteistųjų, sergančių tuberkulioze ir kitais ūminiais susirgimais. Šie nuteistieji ilgą laiką iki to momento, kol buvo diagnozuota tuberkuliozė, lankydavosi bendroje valgykloje, bendrose dušinėse, bibliotekoje, ilgalaikių pasimatymų kambariuose, todėl pareiškėjui buvo didelė tikimybė užsikrėsti tuberkulioze.

2.6. Pareiškėjas dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pablogėjo pareiškėjo sveikata, savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, jis negali ramiai miegoti, tapo dirglus, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, dėl to sumažėjo bendravimo galimybė, buvo pažeista teisė į orumą.

2.7. Pareiškėjas prašė netaikyti sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, kadangi bausmę atliko pirmą kartą ir 2012 m. sausio 16 d. nebuvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, jam nebuvo pateikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas, nebuvo pasirašytinai supažindintas su higienos normų reikalavimais, Pravieniškių PN-AK 9-o būrio koridoriuje nebuvo iškabinta jokios informacijos apie nuteistųjų teises ir pareigas, o bibliotekoje visa teisinė informacija arba pasenusi, arba dėl nuteistųjų pertekliaus jos trūko, be to, bendroje bibliotekoje buvo įrengtas tik vienas kompiuteris, kuris administracijos pareigūnų buvo nuolat perinstaliuojamas, neveikdavo po 2–3 mėnesius. Šio kompiuterio paslaugomis naudojosi apie 1 000 nuteistųjų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti ir taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjo asmens byloje skundų / prašymų aktualiu ginčui laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo gauta. Pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamųjų patalpų ploto norma. Kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti gyvenamojoje patalpoje arba gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemų ar sporto aikštelių plotų. Taip pat teisės aktai nenumato atskiro kambario įrengimo nuteistųjų daiktams sudėti. Pravieniškių PN-AK yra įrengti kanalizacijos šuliniai vandeniui nutekėti, patalpos nėra avarinės arba antisanitarinės būklės. Pravieniškių PN-AK yra sudarę sutartis dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ar pagal poreikį. Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpoje pastebėjus kenkėjus papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Pravieniškių PN-AK administracija užtikrina galimybę nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę gauti išskalbtą patalynę. Nuteistieji, pageidaujantys skalbti patys, gali tai padaryti dušinėje, kur yra skalbimui skirti indai. 3-ojo sektoriaus būrių teritorijose buvo įrengtos stacionarios drabužių džiovyklos, taip pat išduotos būriams nešiojamos džiovyklos. 3-ajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Kadangi 3-ojo sektoriaus būrių prausyklose buvo sumontuoti vandens šildytuvai, nuteistieji galėjo skalbtis savo asmeninius drabužius patys. Pravieniškių PN-AK 3-ame sektoriuje nebuvo įrengta atskiros valymo ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo patalpos. Būriuose valymo ir dezinfekavimo medžiagas išduoda būrio specialistas. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas.

3.2. Pravieniškių PN-AK esančiose nuteistųjų patalpose rūkyti draudžiama, tam bendrabučių teritorijose įrengtos rūkymo vietos, kurios pažymėtos informaciniais lipdukais „Rūkymo vieta“. Pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Pravieniškių PN-AK per pastaruosius metus atvira tuberkulioze nuteistieji nesirgo. Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus gyvenamojoje zonoje atliekos nebuvo deginamos. Gamybinėje zonoje veiklą vykdo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Mūsų amatai“. Siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, Pravieniškių PN-AK parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos.

3.3. Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.

3.4. Pareiškėjas nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių ar emocinių išgyvenimų, fobijų, kuriuos galėtų sukelti netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjo skundo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos yra nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą teisę į žalos atlyginimą.

3.5. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš įstaigos administracijos. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 728 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu pareiškėjo skundo reikalavimo daliai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2015 m. balandžio 12 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu (pareiškėjo kreipimųsi į pataisos įstaigos administraciją dėl informacijos suteikimo, atsisakymų suteikti jo prašomą informaciją, pareiškėjo skundų dėl negalėjimo naudotis bibliotekos paslaugomis, nekokybiškų bibliotekos paslaugų ir pan.). Priešingai, byloje esanti Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko 2018 m. gegužės 9 d. pažyma Nr. 63-1093 patvirtina, kad su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis bei kitais nuteistiesiems aktualiais teisės aktais pareiškėjas galėjo nekliudomai susipažinti būrio koridoriaus stende, kuriame informacija buvo nuolat atnaujinama, patalpinant tik galiojančių teisės aktų kopijas. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises, todėl nėra pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimui. Pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą teismas analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. vasario 18 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo patalpos ploto, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose. Teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovavosi pareiškėjo paaiškinimais ir pateiktais įrodymais, kadangi atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, kad jo kalėjimo 8-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje metu buvo įrengtos 4 dviaukštės lovos ir gyvenamojoje patalpoje nuolat gyveno 8 nuteistieji. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjui nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. vasario 18 d. kalint 8-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje teko 2,2 kv. m gyvenamojo ploto, pripažino, jog buvo pažeista vienam nuteistajam tenkanti minimali gyvenamojo ploto normą, t. y. buvo konstatuotas atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumas.

7. Teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl neįrengto laisvalaikio kambario, batų ir drabužių džiovyklos, kambario valymo inventoriui ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti, taip pat kambario maisto produktams laikyti, nustatęs, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu neįvykdė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.6, 5.8–5.10 punktuose nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį, drabužių ir avalynės džiovyklą, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlį, kambarį maisto produktams laikyti.

8. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad dėl pataisos namų perpildymo buvo sunku pasinaudoti tualetu, prausykla, trūko vietos virtuvėlėje, pasivaikščiojimo kieme, teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, pavalgyti ir tinkamai išsimiegoti, baldų, sanitarinių įrenginių trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su bloga pastato, kuriame buvo 8-as būrys, būkle, teismas nurodė, kad Statinio techninis (techninis energetinis) pasas Nr. 213 paneigia pareiškėjo tvirtinimą dėl šio statinio nepritaikymo gyventi žmonėms. Teismas, įvertinęs Statinio techninės priežiūros žurnalo 2014–2016 metų įrašus, pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl blogos pastato, kuriame buvo 8-as būrys, techninės būklės, asbesto gyvenamojoje aplinkoje.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad gyvenamosiose patalpose buvo netinkama dirbtinė apšvieta, ventiliacija, buvo drėgna, veisėsi pelėsis, pasivaikščiojimo kiemuose buvo dūmų nuo deginamų gamybinių atliekų, gyvenamosiose patalpose įrenti tupimi tualetai, lovos nepritvirtinimo prie grindų, nėra lietaus vandens kanalizacijos šulinių bei stogelių pasivaikščiojimo kiemeliuose. Šiais aspektais teismas nurodė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamas per langus ar ventiliacines angas, o pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (taip pat ir pareiškėjo) valinių veiksmų. VĮ „Mūsų amatai“ padaryti pažeidimai buvo konstatuoti iki šioje byloje vertinamo laikotarpio pradžios, o įrodymų, jog atliekos buvo deginamos šioje byloje vertinamu laikotarpiu, byloje nėra. Reikalavimai pritvirtinti lovą prie grindų, įrengti lietaus vandens kanalizacijos šulinius bei stogelius pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra reglamentuoti teisės aktuose, o tupimo tualeto (unitazo) įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

11. Teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose, kadangi patikrinimų metu patalpose buvo randama buitinių parazitų, dėl ko kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo vykdomos nepakankamai. Teismas taip pat pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelio neatskyrimo nuo sporto aikštyno.

12. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad 3-iame sektoriuje buvo pažymėtos vietos leidžiančios rūkyti (iškabintos lentelės su užrašu „vieta rūkymui“) prie įėjimo į bendrabučius durų, tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą rūkymo vietos nebuvo įrengtos, pastato viduje nebuvo draudžiančių rūkyti ženklų, todėl nuolatos buvo rūkoma bendrojo naudojimo ir gyvenamosiose patalpose, teismas nustatė, kad nors atsakovo atstovas bei pareiškėjas patvirtino, kad rūkymui skirta vieta buvo pažymėta, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų apie jos įrangos atitiktį Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 122:2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ 6–17 punktų reikalavimams. Atsakovo atstovas neargumentavo pareiškėjo pozicijos dėl rūkymą draudžiančių ženklų gyvenamosiose ir bendrojo naudojimo patalpose nebuvimo, nepateikė tokių ženklų egzistavimo faktą patvirtinančių įrodymų. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, o šie nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti, teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

13. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis buvo laikomas su nuteistaisiais, sergančiais tuberkulioze, kitomis užkrečiamosiomis ligomis, iki jiems būdavo nustatyta diagnozė, teismas nurodė, kad pareiškėjas nekėlė pretenzijų dėl Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų tvarkos aprašo, patvirtinto Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 343/191 (toliau – ir Aprašas), nuostatų netinkamo vykdymo, t. y. patikrinimų savalaikio neatlikimo, periodiškumo nesilaikymo, infekuotų asmenų neizoliavimo ir pan. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti konkrečių Aprašo normų pažeidimų, todėl atsakovo atstovo atsakomybė dėl pareiškėjo nurodytų nusiskundimų negalima.

14. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimus sukėlė būtent netinkamos kalinimo sąlygos, taip pat nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, įvertinęs tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų (312 dienų buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose, techniškai netvarkingose bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą) pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati yra 3 728 Eur suma.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

16. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus (Teismo šaukimą administracinėje byloje Nr. 1-3736-554/2018; pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą; Pravieniškių PN-AK 2013 m. vasario 25 d. raštą „Dėl konsultacijų užsakymo“; Pravieniškių PN-AK 2013 m. lapkričio 13 d. raštą „Dėl skundo“; Pravieniškių PN-AK 2014 m. kovo 7 d. raštą „Dėl prašymo“; Pravieniškių PN-AK 2014 m. kovo 21 d. raštą „Dėl prašymo“; Pravieniškių PN-AK 2014 m. balandžio 1 d. raštą „Dėl prašymo“; Pravieniškių PN-AK 2015 m. gruodžio 30 d. raštą „Dėl prašymo išsinešti maistą iš valgyklos“; pareiškėjo 2014 m. gruodžio 21 d. kreipimąsi; Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos 2015 m. vasario 9 d. raštą „Dėl kreipimosi“; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. vasario 9 d. raštą „Dėl kreipimosi“; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015 m. vasario 2 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. rugsėjo 9 d. raštą „Dėl 2013-07-31 skundo“; Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. vasario 12 d. raštą „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus“; liudytojų sąrašą ir jų parodymus).

17. Apeliaciniame skunde nurodoma:

17.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pareiškėjui nedalyvaujant, todėl jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti, iškviesti liudytojus ir pateikti papildomus įrodymus.

17.2. Teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pravieniškių PN-AK deklaratyviai teigė, kad pareiškėjui nebuvo suvaržyta teisė susipažinti su teisės aktais ir gauti reikiamą informaciją iš įkalinimo įstaigos administracijos, tačiau nepateikė, o teismas neišreikalavo, registruojamų žurnalų kopijų, kuriose buvo pažymėta, kiek kartų pareiškėjas kreipėsi su skundais ir prašymai į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl nebuvimo bibliotekoje teisinės literatūros ir sugedusio kompiuterio. Teismas neįvertino aplinkybių dėl darbuotojų, galinčių suteikti nuteistiesiems informacijos apie jų teises ir pareigas, trūkumo, taip pat neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus (Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriaus pažymą, 2015 m. sausio 25 d. liudytojų parodymus, kitus dokumentus).

17.3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų rūkymo vietų. Vertindamas, kad pareiškėjas dėl nurodytų nusiskundimų nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją, teismas neišreikalavo iš atsakovo atstovo registruojamų žurnalų kopijų, kurios patvirtintų pareiškėjo kreipimosi su skundais faktą. Dėl pareigūnų trūkumų ir vaizdo kamerų nebuvimo Pravieniškių PN-AK 6–7, 4–5 ir 8–9 būriuose buvo nepakankama nuteistųjų kontrolė.

17.4. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl laikymo kartu su tuberkulioze sergančiais asmenimis. Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad dėl Pravieniškių PN-AK perpildymo ir pareigūnų bei medicinos personalo trūkumo įstaiga visiškai nesusitvarko su įvairiausiais ligų protrūkiais ir nariuotakojų antplūdžiais. Atsakovo atstovas nepateikė 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. duomenų apie nuteistųjų atviros ir uždaros tuberkuliozės susirgimo atvejus bei kitų ūminių ligų užsikrėtimo atvejus.

17.5. Teismas priteisė per mažo dydžio neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo patirtai žalai kompensuoti, netinkamai įvertino pareiškėjo sveikatos sutrikimus, nepagrįstai nesusiejo jų su netinkamomis kalinimo sąlygomis.

18. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą ir pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant. Apeliaciniame skunde nurodoma:

18.1. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kurioje nustatytas bausmės atlikimo režimas skiriasi nuo izoliatoriaus-kalėjimo rėžimo, pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi. Pareiškėjas teismui pateikė prieštaringus duomenis apie kartu su juo Pravieniškių PN-AK ginčo gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis. Šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovo atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Todėl teismas nepagrįstai nesivadovavo atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis.

18.2. Pareiškėjo pateikti įrodymai nėra patvirtinti žyma „Kopija tikra“, atsakovo atstovas pareiškėjui tokių duomenų niekada neteikė, nes tokie duomenys nuteistiesiems nėra teikiami, nebent tokių duomenų paprašo teismas ar kitos įgaliotos institucijos. Pareiškėjo įrodymų negalima laikyti oficialiais rašytiniais įrodymais, gautais teisėtu būdu.

18.3. Teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą dėl parazitų gyvenamosiose patalpose. Kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje pagal poreikį arba gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje po du kartus kiekviena kartą atvykus atlikti numatytus darbus. Ginčo patalpose kenkėjų kontrolė buvo atliekama, tai patvirtina į bylą pateiktos Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo registravimo žurnalo kopijos.

18.4. Teismas, konstatuodamas, jog sporto aikštynai buvo netinkamai įrengti (neatitverti), neatsižvelgė į Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatas, kurios nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių atskyrimo nuo sporto aikštynų. Lokalinių sektorių sporto aikštynai yra įrengti kiemuose. Teisės aktai reikalavimų sporto aikštynams nenumato.

18.5. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo vertinimu, jog asbestas turėjo įtakos pareiškėjo kalinimo sąlygoms. Teismas neatsižvelgė į atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda asbesto dulkės. Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus pastatų rekonstrukcija buvo pradėta, kai pareiškėjo jau nebebuvo tose patalpose.

18.6. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė prisidėjimą prie atsakovo apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad sutinka su Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad 312 parų buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą, neįrengtas laisvalaikio kambarys, batų ir drabužių džiovykla, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, kambarys maisto produktams laikyti, 8-o būrio patalpos buvo techniškai netvarkingose, buvo asbesto gyvenamojoje aplinkoje, buitinių parazitų, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 3 728 Eur kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, taip pat taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį ir atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos, patirtos nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2015 m. balandžio 12 d., atlyginimą.

22. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniais skundais apskundė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada dėl sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino taikymo, atmestais teiginiais dėl neįrengtų rūkymo vietų ir laikymo kartu su tuberkulioze bei kitomis užkrečiamomis ligomis sergančiais nuteistaisiais. Pareiškėjas teigia, kad teismas, išnagrinėdamas bylą jam nedalyvaujanti, pažeidė jo teisę būti išklausytam ir nesudarė galimybės pateikti įrodymus, apklausti liudytojus. Pareiškėjas taip pat mano, kad teismas priteisė nepakankamo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą, neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, o ne kalėjime, nepagrįstai nustatė pažeidimus dėl sporto aikštyno neatskyrimo nuo pasivaikščiojimo kiemelio, asbesto pastato konstrukcijose, parazitų gyvenamosiose patalpose. Atsakovo atstovas mano, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Vertindama pareiškėjo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą jam nedalyvaujant, teisėjų kolegija nustatė, jog teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi paskyrė administracinę bylą nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 24 d. 13.00 val.; teismas, 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatęs, kad į 2018 m. rugsėjo 24 d. 13.00 val. teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, 2018 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas žodžiu pateikė prašymą atidėti administracinės bylos nagrinėjimą, kadangi dėl ūmios ligos negali atvykti į teismo posėdį ir tai patvirtinančius dokumentus pateiks vėliau, vertino, jog pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, todėl administracinės bylos nagrinėjimą atidėjo 2019 m. sausio 16 d. 09.00 val.; teismas, 2019 m. sausio 16 d. nutartimi nustatęs, kad į 2019 m. sausio 16 d. 09.00 val. teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, pareiškėjas dėl neaiškių priežasčių ligą patvirtinančių dokumentų nepateikė, 2019 m. sausio 15 d. ir 16 d. telefonu informavo teismą apie susirgimą ir dėl to negalėjimą atvykti į teismo posėdį, telefonu nurodė skirtingas diagnozes, vertino, jog pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko dėl nesvarbių priežasčių, todėl administracinę bylą nusprendė nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

25. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarką, padarė proceso teisės normų pažeidimą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, todėl nėra pagrindo vertinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Be to, iš byloje pateiktų pareiškėjo atsikirtimų į atsakovo atstovo atsiliepimą, skundo patikslinimo matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis.

26. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

27. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos, jo teigimu, jis ketino pateikti pirmosios instancijos teismui posėdžio metu. Konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, proceso teisės normų pažeidimo nepadarė, o pareiškėjui buvo sudaryta galimybė įrodymus ir paaiškinimus teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų.

28. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1507-520/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2339-822/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-291-822/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018, 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios (žr. 2018 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2202-756/2018).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises. Įvertinusi administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nusiskundimų, susijusių su rūkymo vietų neįrengimu ir laikymu kartu su tuberkulioze bei kitomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais nuteistaisiais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėjas, kritikuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, apeliaciniame skunde nenurodė jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis (žr. nutarties 12–13 p.). Pareiškėjo teiginiai dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų ir medicinos personalo trūkumo vertintini kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nesudaranti pagrindo kitaip vertinti bylos faktines aplinkybes.

31. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

32. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais.

34. Nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų nustatant pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per mažai jam tekusio ploto, atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais nebuvo paneigtos pareiškėjo pretenzijos, pagrįstai padarė išvadą, kad nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. vasario 18 d. 8-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui teko 2,20 kv. m, t. y. 312 parų bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui trūko 0,90 kv. m ploto. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų šią pirmosios instancijos teismo išvadą.

36. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje Stemplys ir Debesys prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 71024/13, 71974/13)), jog tuo atveju, jeigu kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto pataisos namuose, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, net jei asmenims, laikomiems pataisos namuose, ir suteikiama judėjimo laisvė. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjo kalinimo įstaigos režimo pobūdis šiuo atveju lemia tai, kad už nustatytą teisės pažeidimą pareiškėjui negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

37. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisės, be kita ko, buvo pažeistos dėl sporto aikštyno neatskyrimo nuo pasivaikščiojimo kiemelio, parazitų gyvenamosiose patalpose (žr. nutarties 11 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių įrodymais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Papildomai akcentuotina, kad blakės 8-ame būryje buvo pastebėtos Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 23 d. patikrinimo metu (pažeistas Higienos normos HN 76:2010 60 p.) (I t., b. l. 167–170), o pagal iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios (t. y. galiojusios ir dalį ginčo laikotarpio) Higienos normos HN 76:2010 18.3 punktą sporto aikštynai turėjo būti papildomai aptverti.

38. Dėl asbesto pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, vien asbesto buvimo faktas ginčo statinių stogo dangoje nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018; kt.). Asbesto gaminiai pavojų asmens sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nenustatė, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2016 m. vasario 18 d., buvo atliekami 3-ojo sektoriaus pastato ar šalia jo esančių pastatų rekonstrukcijos darbai. Byloje taip pat nėra pateikta konkrečių duomenų dėl pataisos įstaigos statinių būklės ar asbesto tiesioginės įtakos pareiškėjo sveikatai. Byloje pateikti medicininiai dokumentai apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra priežastiniu ryšiu susiję su asbestu pastato konstrukcijose. Taigi šiuo aspektu nebuvo pagrindo konstatuoti Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo) ir kilusios žalos pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai.

39. Vertindama atsakovo atstovo ir pareiškėjo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo (dydžio), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

40. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

41. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (312 parų buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose reglamentuotą minimalią vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamojo ploto normą, neįrengtas laisvalaikio kambarys, batų ir drabužių džiovykla, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, kambarys maisto produktams laikyti, 8-o būrio patalpos buvo techniškai netvarkingose, gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 3 728 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo ir pareiškėjo apeliaciniai skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ričardas Piličiauskas