2020-10-28 Nr. AB-20417-3-62-3-02076-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-715-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02076-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2020 m. liepos 29 d. raštą Nr. 3S-6215 „Dėl gautų skundų ir prašymų grąžinimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, kad atsakytų į 13 skundų ir prašymų.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą.

Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ nuostatas (17 str., 18 str. 2 d., 23 str. 1 d.), taip pat Rašto turinį, konstatavo, kad pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūrai teikė skundus ir prašymus, susijusius su ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-18312-20 ir Nr. 01-1-25884-19 priimtais Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų sprendimais bei pareiškėjui pateiktais atsakymais. Skundžiamame Rašte nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18312-20 ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25884-19, kuriuose pareiškėjas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas yra perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog ginčijamas Raštas buvo priimtas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103, nekeičia teisinio santykio turinio. Pareiškėjas į Kauno apygardos prokuratūrą yra kreipęsis dėl prokurorų veiksmų atliekant ikiteisminius tyrimus, kuriuose pareiškėjas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu.

Teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, skundą dėl reikalavimo panaikinti 2020 m. liepos 29 d. raštą Nr. 3S-6215 „Dėl gautų skundų ir prašymų grąžinimo“ bei dėl išvestinio reikalavimo įpareigoti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, kad atsakytų į 13 skundų ir prašymų, atsisakė priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas papildomai nurodė, kad pareiškėjas gali paduoti skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad Rašte meluojama, jog visi 15 prašymų yra susiję su bylomis, kurios yra teisme.

Pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašo panaikinti skundžiamą teisės aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūrai teikė skundus ir prašymus, susijusius su ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-1-18312-20 ir Nr. 01-1-25884-19 priimtais Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų sprendimais bei pareiškėjui pateiktais atsakymais, konstatavo, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad Rašte meluojama, jog visi 15 prašymų yra susiję su bylomis, kurios yra teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – kreiptis į tą teismą, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reguliuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-18312-20 ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25884-19, kuriuose pareiškėjas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas yra perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ir, kadangi pareiškėjo skundai yra susiję su teisme nagrinėjamomis baudžiamosiomis bylomis, pareiškėjo skundai paliekami nenagrinėti ir grąžinami. Taigi, pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu t. y. šiuo atveju ginčas susijęs su prokuratūros veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija. Nors pareiškėjas nurodo, kad Rašte yra meluojama, tačiau šį savo teiginį nepagrindžia jokiais argumentais.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė