615c2b71-1e4c-4f10-847c-e28b3d34bde6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-2402-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12446-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 26.8.; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. lapkričio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo S. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo S. G. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suinteresuoti asmenys – AB DNB bankas, AB DNB lizingas, UAB „Grifito transportas“, antstolis I.

G., antstolė N. Å ., I. G..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas S. G. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas iÅ¡kelti jam bankroto bylÄ , nes jo įsiskolinimai sudaro daugiau nei 200 000 Lt, todėl jis yra nemokus. Nurodė, kad į sunkiÄ finansinę bÅ«klę pateko po to, kai laidavo už UAB „Siglauda“, kuri dėl sunkios finansinės padėties negalėjo tinkamai įvykdyti įsipareigojimų lizingo sutarčių pagrindu, todėl AB DnB NORD lizingas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė 2006-07-13 11-17, 2006-11-22 ir 2007-03-15 sutartis.

Nurodo, kad vien trijų jo kreditorių – AB DNB bankas, AB DNB Lizingas, UAB „Grifito transportas“, finansinių reikalavimų suma yra 268 981,90 Lt.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-10 nutartimi (b.l. 163-166) atsisakė iÅ¡kelti S. G. fizinio asmens bankroto bylÄ . Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas S. G. nurodo, kad vienintelės jo gaunamos pajamos yra darbo užmokestis, gaunamas dirbant UAB „Deriva LT“, kurį sudaro 500 Lt suma neatskaičius mokesčių. Tačiau kaip matyti iÅ¡ „Sodros“ duomenų, S. G. dirba UAB „Nauja žvaigždė“, kur taip pat gauna darbo užmokestį.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes nenurodo tikrųjų savo gaunamų pajamų. Tokias iÅ¡vadas teismas padarė, nes S. G. yra darbingo amžiaus, nėra neįgalus, turi direktoriaus darbo patirties, todėl mažai tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas negali susirasti geriau apmokamo darbo ir taip pagerinti savo turtinės padėties. Taip pat S. G. pareiÅ¡kime nurodo, kad jam bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 1500 Lt suma. Taigi, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jo mėnesinės iÅ¡laidos yra didesnės nei gaunamos pajamos.

Nurodė, kad iÅ¡kėlus pareiÅ¡kėjui bankroto bylÄ bÅ«tų neįmanoma užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimo, mokumas nebÅ«tų atkurtas užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ , pasiekus teisingÄ skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, mokumas bÅ«tų atkurtas tik nuraÅ¡ant pareiÅ¡kėjo skolas, kas, neabejotinai, pažeistų kreditorių interesus. PareiÅ¡kėjas, teikdamas pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepateikė teismui duomenų apie turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Tik vėliau, teismui pareikalavus, S. G. pateikė po motinos mirties paveldėto turto, kuris buvo neįregistruotas, sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad paveldėto turto vertė yra 147 340,16 Lt. PareiÅ¡kėjas S. G. atskiruoju skundu (b.l. 168-171) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-10 nutartį ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ perduoti spręsti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad Å¡iuo atveju LR CK6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti apelianto nesÄ Å¾iningumo Å¡iuo pagrindu negalima.

Nurodo, kad apeliantas pareiÅ¡kime yra nurodęs, kad intensyviai ieÅ¡ko papildomo arba kito darbo, kad turėtų pakankamai pajamų Å¡altinių, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas ne tik jam pačiam, bet ir jo nepilnametei dukrai. Taip pat nurodo, kad apeliantas savo pareiÅ¡kime pateikė ne tik duomenis apie jam nuosavybes teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , bet ir prie pareiÅ¡kimo pridėjo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä patvirtinantį iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Nurodo, kad tai, jog paveldėto turto sÄ raÅ¡as nebuvo pateiktas kartu su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas apelianto elgesys, kadangi LR FABÄ® nenustato pareigos pateikti tokius dokumentus bei dėl to, jog paveldėtas turtas nepriklauso apeliantui nuosavybės teise.Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu (b.l. 175-178) į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti teismo nutartį nepakeistÄ . Nurodo, kad patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis buvo nustatyta, kad apeliantas taip pat dirba UAB „Nauja žvaigždė“ ir Å¡ioje įmonėje taip pat gauna darbo užmokestį.

Papildomai apeliantas nurodė, kad jo bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1500,00 Lt suma, t.y. žymiai didesnė suma, negu teigė gaunantis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad apeliantas iÅ¡ tikrųjų gauna didesnes pajamas, negu nurodė kreipdamasis į teismÄ dėl bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo. Nurodo, kad apelianto nesÄ Å¾iningumÄ kreditorių atžvilgiu įrodo ir ta aplinkybė, kad pateiktame pareiÅ¡kime dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo apeliantas nenurodė viso jam priklausančio nekilnojamojo turto.

Apeliantas neatskleidė duomenų apie tai, kad po savo mamos mirties (2010 m.) paveldėjo dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Nors Apeliantui buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau minėtas turtas iki Å¡iol nėra įregistruotas apelianto vardu. Neatskleisdamas duomenų apie visas gaunamas pajamas ir turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ apeliantas elgėsi nesÄ Å¾iningai savo kreditorių atžvilgiu ir pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybių nustatyti tikslių duomenų apie Apelianto gaunamas pajamas, turimÄ turtÄ ir jo vertę.

Nurodo, kad 2014-06-25 vykusio teismo posėdžio metu apeliantas pats pripažino, jog dukters naudai atsisakė tėvo palikimo ir tai pareiÅ¡kėjas padarė siekdamas iÅ¡vengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo ir skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir Å¡io turto. Apeliantas taip pat nurodė, kad siekdamas iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais savo sutuoktinei I. G. dovanojimo sutartimi perleido dalį jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Vokės Sodų 7-oji g., GrigiÅ¡kės, Vilnius. Nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo fiziniam asmeniui esminę reikÅ¡mę turi ne tik asmens pradelstų įsipareigojimų suma, bet ir turimo turto masė ir perspektyvos įvykdyti skolinius įsipareigojimus.Suinteresuoti asmenys AB DNB NORD lizingas, UAB „Grifito transportas“, antstolis I.

G., antstolė N. Å . ir I. G. atsiliepimų į pareikÅ¡tÄ atskirÄ jį skundÄ nepateikė.Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).IÅ¡ esmės byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABÄ®) 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu atsisakyta iÅ¡kelti apeliantui bankroto bylÄ , teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikęs teisės normas, reglamentuojančias skolininko sÄ Å¾iningumÄ , padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos neiÅ¡kėlimo.FABÄ® paskirtis yra sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningo fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumÄ užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABÄ® 1 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sÄ Å¾iningo fizinio asmens mokumo atkÅ«rimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABÄ® 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimui bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktÄ , bet ir įvertinti, ar nėra FABÄ® 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ .

Civilinė teisė įtvirtina sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ . CK 6.67 str. yra nustatyta iÅ¡imtis Å¡io principo ir tokiu bÅ«du yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesÄ Å¾iningumÄ . CK 6.67 str. iÅ¡vardintais atvejais sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintoms aplinkybėms, sandorio Å¡alys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje iÅ¡vardintų aplinkybių sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir plečiamai neaiÅ¡kintinas.

Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾iningi. Nagrinėjamu atveju CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nėra nustatyta, todėl preziumuoti pareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumo Å¡iuo pagrindu negalima. Tačiau FABÄ® 5 str. 8 d. 2 p. nustato kitÄ pagrindÄ , kuriam esant asmuo gali bÅ«ti pripažintinas nesÄ Å¾iningu, t.y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesÄ Å¾iningais.

CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymÄ . Minėto straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. SÄ Å¾iningumo principas teisėje reiÅ¡kia asmens ar institucijos savybę, kuriÄ interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimÄ , ar asmuo privalėjo kÄ nors daryti, nedaryti ar žinoti.

Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažkÄ daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesÄ Å¾iningas. Tokiu bÅ«du vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus. Pirmosios instancijos teismas savo atsisakymÄ iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ apeliantui S. G. iÅ¡ esmės motyvavo aplinkybe, kad apeliantas elgiasi nesÄ Å¾iningai nes nenurodo savo tikrų gaunamų pajamų bei nenurodo savo viso turto.

Apeliantas nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nurodo, kad įstatymas jo neįpareigoja teikti dokumentus apie paveldimÄ turtÄ , taip pat nurodo, kad Å¡iuo atveju jis turi tik teisę į turtÄ (palikimÄ ). Tačiau sutikti su tokiais apelianto teiginiais nėra jokio pagrindo. FABÄ® 4 str. 4 d. 3 p. numato, kad prie pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ pridedama ir pateikiama fizinio asmens turimo viso turto sÄ raÅ¡as (nekilnojamasis turtas; sÄ skaitose esančios lėšos, nurodant sÄ skaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma virÅ¡ija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė.

Tai gi, įstatymo leidėjas numatė ne baigtinį turto sÄ raÅ¡Ä . Apelianto teisė paveldėti turtÄ , savo prasme yra apelianto tiesė į turtÄ kuria jis disponuoja savo nuožiÅ«ra. Apeliantui pasirinkus nepriimti turto kuris jam priklauso palikimu ir perleisti galimybę pasinaudoti Å¡ia teisę, t.y. teisę įgyti turtÄ kitiems asmenis, apeliantas savo kreditorių atžvilgiu elgiasi nesÄ Å¾iningai, veikia prieÅ¡ingai savo kreditorių interesų atžvilgiu, kas rodo apelianto nenorÄ kuo greičiau atsiskaityti su savo kreditoriais, dėl ko pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai laikė nesÄ Å¾iningu.

Apeliantas priėmęs palikimÄ galėtų nevaržomai padengti dalį savo įsiskolinimų kreditoriams. Apelianto nesÄ Å¾iningumÄ taip pat patvirtina ir aplinkybė, jog apeliantas bÅ«damas UAB „Deriva LT“ direktoriumi uždirba tik 500 Lt per mėn. Byloje nėra duomenų apie apelianto neįgalumÄ , ar kitas aplinkybes trukdančias apeliantui dirbti įprastÄ darbÄ . Pažymėtina, kad 500 Lt alga yra neįprastai maža lyginant su Vyriausybės nustatytu minimaliu atlyginimu. Apeliantas tiek pareiÅ¡kime dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo tiek atskirajame skunde nurodo, kad intensyviai ieÅ¡ko papildomo darbo, tačiau Å¡io savo teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais, nors tokiÄ pareigÄ turi (CPK 178 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos iÅ¡sprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡kelti bankroto bylÄ pareiÅ¡kėjui S. G., kaip asmeniui neatitinkančiam FABÄ® 2 str. 2 d.Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismasn u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                     Rūta Veniulytė-Jankūnienė