2020-04-14 Nr. BB-1787-1-01-1-20631-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK 1464/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20631-2017-5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininko), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Ridiko, susipažinusi su nuteistojo V. T. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. nutarties, prašymu sustabdyti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. nutarties vykdymą bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis V. T. prašo pakeisti skundžiamus teismų sprendimus, perkvalifikuojant jam inkriminuotą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikant BK 54 straipsnio nuostatas, paskirti bausmės rūšį, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Kasatorius nesutinka ir dėl jo veikoje nustatyto kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų, ir veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei nurodo, kad netinkamas veikos kvalifikavimas pasireiškė dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 44 straipsnio 7 dalies pažeidimo (teisės pačiam kaltinamajam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „d“ punkto pažeidimo bei BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų. Taip pat teigia, jog nepagrįstai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažinta tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tvirtinama, kad paskirta pernelyg griežta bausmė, neproporcinga padarytai veikai, bausmė neindividualizuota, paskirta pažeidžiant BK 54 ir 62 straipsnių nuostatas. Skiriant bausmę neatsižvelgta į socialines charakteristikas, tai, kad nors veika pagal BK 11 straipsnio nuostatas priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal veikos padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią turi būti skiriamas realus laisvės atėmimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors nuteistojo paduotame skunde ir nurodomos atskiros pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos, tačiau iš šio skundo turinio matyti, kad didžioji dalis skunde dėstomų argumentų yra skirti teismų nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti bei atskirų įrodymų vertinimui, pateikiant savą jų vertinimą. Tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, tuo tarpu teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų buvimą, kasaciniame skunde nenurodyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 10 d. nutarties vykdymo sustabdymo paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. T. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė

Artūras Ridikas