2018-12-11 Nr. AB-22740-3-61-3-02555-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5388-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02555-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00488 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamento Imigracijos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimo argumentai paremti prielaidomis arba yra vertinti formaliai arba selektyviai. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje 2013 m. kovo 4 d. įsteigė įmonę UAB „Rompeta“ (toliau – ir Bendrovė, Įmonė) su 31 856 Eur įstatiniu kapitalu, kur 50 procentų Bendrovės akcijų priklauso pareiškėjui. Įmonėje šiuo metu dirba 3 Lietuvos Respublikos piliečiai, Bendrovė verčiasi krovinių vežimo paslaugomis. Sprendime nurodoma, kad Departamentui pareiškėjas nepateikė jokių Bendrovės sutarties su UAB „Irmira“ vykdymą patvirtinančių dokumentų, ši sutartis sudaryta prieš kelis mėnesius, darbai dar nėra pradėti, sutartyje nėra numatyta tiksli darbų vykdymo data, todėl UAB „Irmira“ kaip užsakovas sprendžia, kada pradėti darbus.

Nuo Įmonės užsakymų gavimas nepriklauso; susisiekus su UAB „Irmira“ buvo gautas patvirtinimas, kad sutartis nėra nutraukta. Sprendime teigiama, kad pareiškėjas Departamentui nepateikė Bendrovės PVM sąskaitos faktūros 1 830 Eur sumai, išrašytos OOO „Trans-Esterson“, apmokėjimo įrodymų. Pareiškėjas paaiškino, kad sąskaita nėra apmokėta dėl OOO „Trans-Esterson vidinių problemų, su šia įmone vyksta derybos, bylos nagrinėjimo eigoje ginčas turėtų būti išspręstas taikiai. Sprendime teigiama, pareiškėjas nepateikė atsakovui jokių įrodymų, kad vykdė sutartį tarp UAB „Rompeta“ ir UAB „Ecotech LT“.

Pareiškėjas paaiškino, kad su UAB „Ecotech LT“ vyksta derybos dėl krovinių pervežimo, bylos nagrinėjimo metu darbai turėtų būti pradėti. Sprendime nurodyta, kad Bendrovė nenurodė vienos iš verslo rūšių – montavimo darbų tiekimo, todėl Departamentui kelia abejonių, jog pareiškėjas vertėsi montavimo darbų paslaugomis. Dėl Įmonės teiktų montavimo darbų pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog bendrovės veiklos objektas įstatuose nurodomas trumpai apibūdinant bendrovės ūkinės komercinės veiklos pobūdį.

Taigi aplinkybė, kad nebuvo nurodyti pašaliniai veiklos variantai, minėto įstatymo nepažeidžia. Atsakovas abejoja apie Įmonės paslaugų tiekimo realumą, nes už darbus buvo atsiskaityta grynaisiais, o pareiškėjas nepateikė atsakovui kasos pajamų orderių. Dėl apmokėjimo grynaisiais pinigais pareiškėjas nurodo, kad fiziniai asmenys, pageidaujantys apmokėti už paslaugas grynaisiais, motyvuoja dideliais bankų komisiniais bei negreita lėšų įskaitymo tvarka. Bendrovė atlieka paslaugas tik gavusi mokėjimą, norėdama išvengti nesąžiningų klientų, todėl mokėjimas grynaisiais iš fizinių asmenų užtikrina, kad įmonei bus sumokėta už paslaugas.

Dėl pateiktų duomenų abstraktumo pareiškėjas paaiškino, kad Bendrovės vadovas pateikė visus duomenis, kurių reikalavo atsakovas, kuris turi teisę gauti visus duomenis iš pareiškėjo ir esant neaiškumui operatyviai užklausti pareiškėją, kad šis patikslintų neaiškius „abstrakčius“ duomenis. Tačiau atsakovas ėjo draudimo ir suvaržymo keliu, nors kilus neaiškumams šie gali būti greitai išspręsti apklausus pareiškėją. Tad pretenzija dėl duomenų abstraktumo pati iš savęs yra abstrakti ir nepagrįsta, o atsakovas netinkamai vykdė viešojo administravimo funkcijas, vėliau apkaltindamas pareiškėją duomenų abstraktumu.

3. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad iš spaudų pase matosi, jog pareiškėjas kerta išorinę Europos Sąjungos sieną įvairiose valstybėse, nes investuoja visoje Europoje. Bendrovę galima kontroliuoti ir nuotoliniu būdu, tačiau apribojus akcininko teisę gyventi Lietuvos Respublikoje būtų apribota jo galimybė vystyti verslą Lietuvos Respublikoje. Dėl vadovo atlyginimo pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas neprašė paaiškinti, kodėl įmonės vadovas negavo sutartyje numatytojo 880 Eur atlyginimo. Tais mėnesiais, kai vadovas dėl asmeninių priežasčių kelias dienas nebūdavo darbe, už šias dienas jam atlyginimas nebuvo mokamas.

4. Dėl formaliai įdarbintų įmonės darbuotojų pareiškėjas paaiškino, kad iš sumokėto atlyginimo ir GPM mokesčių bei mokesčių SODRA, bei laikotarpį už kurį buvo mokėta, nekyla abejonių, jog Įmonės darbuotojai realiai dirbo, gavo atlyginimą ir mokėjo mokesčius. Dėl įmonės buhalterės pabrėžė, kad atsakovas sprendime nepaminėjo fakto, jog buhalterė įmonę aptarnauja pagal paslaugų sutartį, o ne „nėra oficialiai įdarbinta“ kaip teigia atsakovas.

5. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo išvada, kad jam priklausanti Bendrovė registruota ir įkurta tik formaliai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas prieštarauja savo argumentams Sprendime, kad pareiškėjas formaliai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tačiau to neužtenka, kad pareiškėjui būtų suteiktas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Dėl nurodytų priežasčių Departamento Sprendimas yra nepagrįstas.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Departamentas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir vėliau papildomai pateiktus dokumentus, įvertinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Valdyba) atlikto Įmonės patikrinimo rezultatus, kitą surinktą medžiagą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė Sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Skundo argumentas, jog atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tačiau to neužtenka, kad pareiškėjui būtų suteiktas leidimas laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas tik siekė atitikti Įstatymo reikalavimus, tačiau įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad jis šių reikalavimų neatitinka.

Paaiškino, kad pareiškėjas atsakovui pateikė 2017 m. gruodžio 20 d. su UAB „Irmira“ sudarytą Krovinių vežimo sutartį, tačiau nepateikė jokių šios sutarties vykdymą patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neginčija aplinkybės, kad ši sutartis iki pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nebuvo vykdoma. Pareiškėjas atsakovui taip pat pateikė 2017 m. gruodžio 25 d. su įmone OOO „Trans-Esterson“ sudarytą Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos. Pagal 2018 m. kovo 29 d.

Departamento gautą Įmonės laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. išrašomų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis, Bendrovė 2018 m. vasario 28 d. (pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo dieną), išrašė OOO „Trans-Esterson“ sąskaitą faktūrą 1 830 Eur sumai, tačiau jos apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti. Nors skunde nurodoma, kad sąskaita nebuvo apmokėta dėl OOO „Trans-Esterson“ vidinių problemų, tačiau pareiškėjas turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog jis ne mažiau kaip 6 mėnesius iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdė teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.

Su prašymu pareiškėjas taip pat pateikė 2018 m. vasario 2 d. su UAB „Ecotech LT“ sudarytą Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos, tačiau jokių šios sutarties vykdymą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Prie prašymo buvo pateikti laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Bendrovės išrašomų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys, iš kurių matyti, kad buvo išrašyta tik 13 sąskaitų faktūrų, kurių bendra vertė yra 25 437 Eur ir kurių didžioji dalis išrašyta užsienio fiziniams ar juridiniams asmenims.

Taigi įvertinus šiuos sąskaitų faktūrų duomenis, yra rimtas pagrindas manyti, kad Įmonė nevykdo nuoseklios kasdienės veiklos, sandoriai pagal išrašytas sąskaitas faktūras yra atsitiktiniai ir keliantys pagrįstų abejonių dėl Įmonės realių paslaugų teikimo. Atsakovas pažymėjo, kad iš prie prašymo pridėtų laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. gaunamų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenų nustatyta, kad 2017 metais Bendrovė sąskaitas faktūras gavo tik iš UAB „Buhalterinės konsultacijos“ už buhalterinių paslaugų teikimą.

Atkreipė dėmesį, kad prie prašymo pareiškėjas pridėjo 2018 m. Įmonės verslo planą, kuriame nurodoma, kad Bendrovės veikla yra „tarptautinių vežimų paslaugų užsienio bei Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims teikimas“ bei kad Bendrovė „krovininiais ir lengvaisiais automobiliais pristatinėja krovinius į bet kurią Europos valstybę, artimuosius bei tolimuosius rytus, taip pat ir šalies viduje“. Be to, nors verslo plane buvo iškeltas tikslas „nuosavos licencijos kroviniams vežti gavimas“, tačiau iki šios dienos Bendrovė neturi išduotos ir galiojančios Bendrijos licencijos vežti krovinius ar licencijos verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais.

Bendrovės verslo plane taip pat deklaratyviai teigiama, kad „darbuotojams mokamas konkurencingas darbo užmokestis“, tačiau šis teiginys yra prieštaringas ir neatitinkantis tikrovės. Bendrovėje įdarbintiems 3 asmenims nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo mokami minimalūs mėnesiniai darbo užmokesčiai, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 381 Eur mėnesiniai darbo užmokesčiai. Departamento manymu, darbo užmokesčiai 2018 m. sausio 1 d. buvo padidinti tik tam, kad minėtas užsienietis ir antras Bendrovės akcininkas trečiosios šalies pilietis formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimams laikinai gyventi gauti.

Pažymėjo, kad Bendrovės verslo plane teigiama, jog: 1) 2015 m. pardavimo pajamos sudarė 36 129 Eur, tačiau iš tikrųjų jos buvo 9 305 Eur;

2) grynasis pelnas – 1 437 Eur, tačiau iš tikrųjų jis yra 580 Eur. Verslo plane taip pat yra nurodytos ir 2017 m. pardavimo pajamos (20 717 Eur). Tai reiškia, kad verslo planas yra parengtas ne anksčiau kaip 2018 m. sausio mėn. Dėl nurodytų priežasčių, Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, padaryta taip pat nustačius, kad Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Apklausus Bendrovės darbuotojus buvo nustatyta, kad jų darbo diena yra nefiksuota.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. liepos 17 d. priimto sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00488 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2018 m. vasario 28 d. pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje; prašyme nurodė, kad yra UAB „Rompeta“ akcininkas. Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė UAB „Rompeta“ verslo planą, bendrovėje įdarbintų asmenų darbo sutartis bei kitus dokumentus. Iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Rompeta“ buvo įregistruota 2013 m. kovo 4 d. (įstatinio kapitalo dydis – 31 856 Eur, akcijų skaičius – 1 100 vnt.).

Nuo 2016 m. kovo 22 d. M. G. yra UAB „Rompeta“ akcininkas, kuriam priklauso 550 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. UAB „Rompeta“ 2017 m. gruodžio 20 d. su UAB „Irmira“ sudarė Krovinių vežimo sutartį, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo priimti krovinį ir nugabenti į paskirties vietą bei išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui). Bendrovė 2017 m. gruodžio 25 d. su OOO „Trans-Esterson“ (su (duomenys neskelbtini) registruota įmone) sudarė Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos, pagal kurią šalys susitarė teikti viena kitai pagalbą, ieškant klientų ir teikiant pervežimo paslaugas, bei dalyvavimą kitoje bendroje veikloje, neprieštaraujančiai įstatymams.

UAB „Rompeta“ 2018 m. vasario 2 d. su UAB „Ecotech LT“ sudarė Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos, pagal kurią šalys susitarė „teikti viena kitai tarpusavio pagalbą teikiant transporto su krovėju paslaugomis bei prekių pristatymu užsakovo klientams sąskaitoje faktūroje nurodytu adresu, taip pat kitoje bendroje veikloje, neprieštaraujančiai įstatymams“. UAB „Buhalterinės konsultacijos“ ir UAB „Rompeta“ 2018 m. sausio 2 d. pasirašė Darbo vietos nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Buhalterinės konsultacijos“ Bendrovei išnuomojo vieną darbo vietą adresu Justiniškių g. 16, kab. 303. 2018 m. vasario 27 d. užpildyta lentelė Bendrovės „Išrašomų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys“ už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.; lentelėje nurodyta, kad 2017 m. buvo išrašytos 9 sąskaitos faktūros.

Bendrovė 2017 m. gegužės 5 d. išrašė sąskaitą faktūrą Anobios Solution s.r.o. už transporto paslaugą 1 830 Eur sumai, kuri į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2017 m. gegužės 9 d. Bendrovė 2017 m. rugpjūčio 8 d. išrašė sąskaitą faktūrą Veljas s.r.o. už transporto paslaugą 2 500 Eur sumai, kuri į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2017 m. rugpjūčio 30 d.; Bendrovė 2017 m. rugsėjo 5 išrašė sąskaitą faktūrą UAB „Oriola Vilnius“ už montavimo darbus 130 Eur sumai, kuri į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2017 m. rugsėjo 12 d.

Bendrovė 2017 m. rugsėjo 6 d. išrašė sąskaitą faktūrą V. T. už transporto paslaugą (Vilnius-Ryga-Talinas) 2 350 Eur sumai, kurią V. T. į Bendrovės banko sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruoto banko pervedė 2017 m. gruodžio 1 d. Bendrovė 2017 m. spalio 10 d. V. T. už transporto paslaugą (Vilnius-Ryga-Talinas-Sankt Peterburgas) 2 650 Eur sumai, kuri į Bendrovės banko sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) Respublikoje registruoto banko buvo pervesta 2017 m. gruodžio 1 d. Bendrovė 2017 m. lapkričio 23 d.

L. B. išrašė sąskaitą faktūrą už transporto paslaugą (Vilnius-Gardinas-Vilnius) 600 Eur sumai. Atsiskaitymą patvirtina 2018 m. sausio 2 d. kasos pajamų orderis. Bendrovė 2017 m. lapkričio 29 d. išrašė sąskaitą faktūrą Veljas s.r.o. už transporto paslaugą 9 000 Eur sumai, kuri dalimis į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2017 m. gruodžio 12 d. ir 2018 m. sausio 18 d. Bendrovė 2017 m. lapkričio 30 d. A. P. išrašė sąskaitą faktūrą už transporto paslaugą (Vilnius-Vitebsk-Vilnius) 932 Eur sumai. Atsiskaitymą patvirtina 2018 m. sausio 10 d. kasos pajamų orderis.

Bendrovė 2017 m. gruodžio 5 d. L. N. išrašė sąskaitą faktūrą už transporto paslaugą (Vilnius-Ryga-Talinas-Vilnius) 725 Eur sumai. Atsiskaitymą patvirtina 2018 m. vasario 1 d. kasos pajamų orderis. 2018 m. kovo 27 d. užpildyta lentelė Bendrovės „Išrašomų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys“ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d.; iš lentelės matyti, kad buvo išrašytos 4 sąskaitos faktūros:

1) Bendrovė 2018 m. sausio 15 d. išrašė sąskaitą faktūrą UAB „Jėgos linija“ 2 500 Eur sumai, kuri į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2018 m. vasario 12 d.;

2) Bendrovė 2018 m. sausio 15 d. išrašė sąskaitą faktūrą UAB „Jėgos linija“ 330 Eur sumai, kuri į Bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2018 m. vasario 28 d.; Bendrovė 2018 m. vasario 26 d. sąskaitą faktūrą išrašė UAB „Orbital Vilnius“ 60 Eur sumai;

4) Bendrovė 2018 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą išrašė OOO Trans-Esterson 1 830 Eur sumai. 2018 m. vasario 27 d. užpildyta lentelė Bendrovės „Gaunamų PVM mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenys“ už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d; iš lentelės matyti, kad 2017 metais Bendrovė sąskaitas faktūras gavo tik iš UAB „Buhalterinės konsultacijos“ už buhalterinių paslaugų teikimą. Pareiškėjas su prašymu taip pat pateikė 2018 m. Bendrovės verslo planą (toliau – ir Verslo planas), kuriame nurodyta, kad Bendrovės veikla yra „tarptautinių vežimų paslaugų užsienio bei Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims teikimas“ bei kad bendrovė „krovininiais ir lengvaisiais automobiliais pristatinėja krovinius į bet kurią Europos valstybę, artimuosius bei tolimuosius rytus, taip pat ir šalies viduje“;

Verslo plane nurodyta, kad darbuotojams mokamas konkurencingas darbo užmokestis; 2015 m. pardavimo pajamos sudarė 36 129 Eur; o grynasis pelnas – 1 437 Eur; 2017 m. pardavimo pajamos – 20 717 Eur. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Rompeta“ 2014 m. pardavimo pajamos – 36 129 Lt (10 464 Eur), veiklos sąnaudos – 34 615 Lt (10 026 Eur), 2015 m. pardavimo pajamos – 9 305 Eur, veiklos sąnaudos – 8 694 Eur, 2016 m. pardavimo pajamos – 16 506 Eur, bendrosios ir administracinės sąnaudos – 16 040 Eur, 2017 m. pardavimo pajamos – 20 717 Eur, bendrosios ir administracinės sąnaudos – 18487 Eur.

UAB „Rompeta“, atstovaujama direktoriaus E. P., 2013 m. rugsėjo 9 d. su J. L. pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią J. L. buvo priimtas į administratoriaus pareigas už 142,80 Lt darbo užmokestį per mėnesį; ši darbo sutartis buvo pakeista ir nuo 2016 m. kovo 21 d. J. L. buvo paskirtas Bendrovės direktoriumi, nustatant darbo užmokestį 350 Eur per mėnesį; pagal darbo sutarties priedus darbo sutartis buvo pakeista ir nuo 2016 m. liepos 1 d. J. L. nustatytas 380 Eur darbo užmokestis, nuo 2018 m. sausio 2 d. J. L. nustatytas 810 Eur darbo užmokestis per mėnesį, o nuo 2018 m. vasario 15 d.

– 880 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Tarp UAB „Rompeta“, atstovaujamos direktoriaus E. P., ir A. Ž. 2016 m. vasario 1 d. buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią A. Ž. buvo įdarbintas pardavimų vadybininku už 175 Eur atlyginimą per mėnesį; ši darbo sutartis buvo pakeista ir nuo 2016 m. kovo 22 d. A. Ž. nustatytas 350 Eur darbo užmokestis per mėnesį; nuo 2016 m. liepos 1 d. A. Ž. nustatytas 380 Eur darbo užmokestis per mėnesį; nuo 2018 m. sausio 2 d. – 450 Eur darbo užmokestis per mėnesį. UAB „Rompeta“, atstovaujama direktoriaus J.

L., 2016 m. kovo 23 d. su D. J. pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią D. J. buvo priimtas į pardavimų vadybininko pareigas už 350 Eur darbo užmokestį per mėnesį; ši darbo sutartis buvo pakeista ir nuo 2016 m. liepos 1 d. D. J. nustatytas 350 Eur darbo užmokestis per mėnesį; nuo 2018 m. sausio 2 d. – 450 Eur darbo užmokestis per mėnesį. Iš Sodros duomenų matyti, kad Bendrovėje įdarbintiems 3 asmenims A. Ž., D. J. ir J. L. nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo mokami minimalūs mėnesiniai darbo užmokesčiai, nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo mokama 381 Eur dydžio mėnesiniai darbo užmokesčiai.

Iš Sodros duomenų matyti, kad A. Ž. ir D. J. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. buvo mokamas 450 Eur mėnesinis darbo užmokestis. Iš Sodros duomenų matyti, kad J. L. buvo mokamas 810 Eur darbo užmokestis. Pagal Sodros duomenis už 2018 m. gegužės ir birželio mėnesius visiems A. Ž., D. J. ir J. L. mokėtas 401 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. J. L. Valdybai pateikė 2018 m. balandžio 25 d. paaiškinimus.

11. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2018 m. liepos 17 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas nurodė, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Teismas vadovavosi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Įstatymo (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. galiojusi redakcija) 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2, 12, 14 punktais.

13. Teismas, įvertinęs Bendrovės 2017 m. gruodžio 20 d. su UAB „Irmira“ sudarytą Krovinių vežimo sutartį, Bendrovės 2017 m. gruodžio 25 d. su OOO „Trans-Esterson“ sudarytą Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos, UAB „Rompeta“ 2018 m. vasario 2 d. su UAB „Ecotech LT“ sudarytą Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos, sutiko su Departamento išvadomis, kad sutarčių su UAB „Irmira“, su OOO „Trans-Esterson“ ir su UAB „Ecotech LT“ sudarymas bei sąskaitos faktūros OOO „Trans-Esterson“ išrašymas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Teismas nustatė, kad Įmonė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. išrašė 13 sąskaitų faktūrų 25 437 Eur sumai. Tačiau pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių realių paslaugų pagal Įmonės išrašytas sąskaitas faktūras teikimą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog Įmonė nevykdo nuoseklios kasdienės veiklos, sandoriai pagal išrašytas sąskaitas faktūras yra atsitiktiniai ir keliantys pagrįstų abejonių dėl Įmonės realių paslaugų teikimo.

Kasos pajamų orderių išrašymas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl Bendrovės realių paslaugų teikimo, be kita ko, kasos pajamų orderiai Departamentui buvo pateikti ne 2018 m. vasario 28 d., kai pareiškėjas teikė prašymą, o tik 2018 m. kovo 29 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą pateikė 2018 m. vasario 28 d., o Verslo planas anksčiausiai galėjo būti sudarytas 2018 m. sausio mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo veiklos pagal Verslo planą Įmonė vykdyti negalėjo, nes Verslo planas paruoštas ne anksčiau nei 2018 m. sausio mėnesį, o pareiškėjas prašymą pateikė 2018 m. vasario 28 d.

Verslo planas buvo parengtas prieš pat pareiškėjo kreipimąsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Taigi Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o minėtas užsienietis – Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Teismas konstatavo, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog Įmonė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal Verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje.

Bendrovė 2017 m. rugsėjo 5 d. išrašė sąskaitą faktūrą UAB „Oriola Vilnius“ už montavimo darbus, tačiau montavimo darbų teikimas nėra nurodytas Verslo plane ir nėra viena iš Bendrovės veiklos rūšių. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Verslo plane Bendrovės veikla nurodoma „tarptautinių vežimų paslaugų užsienio bei Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims teikimas“ bei, kad Bendrovė krovininiais ir lengvaisiais automobiliais pristatinėja krovinius į bet kurią Europos valstybę, artimuosius bei tolimuosius rytus, taip pat ir šalies viduje, tačiau byloje nėra duomenų apie Bendrovės turimą transportą ar joje įdarbintus vairuotojus (iš byloje esančių darbo sutarčių matyti, kad Įmonėje be direktoriaus yra įdarbinti 2 pardavimų vadybininkai).

Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad Verslo planas neparemtas konkrečiais skaičiavimais ir realiomis prognozėmis, jame pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie Bendrovės finansinius rodiklius (Verslo plane teigiama, kad 2015 m. pardavimo pajamos sudarė 36 129 Eur, tačiau iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro matyti, kad jos siekė 9 305 Eur, Verslo plane taip pat teigiama, kad grynasis pelnas 2015 metais – 1 437 Eur, tačiau iš tikrųjų jis siekė 580 Eur). Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 1 d. buvo padidinti darbo užmokesčiai UAB „Rompeta“ darbuotojams:

A. Ž. ir D. J. nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. buvo mokamas 450 Eur mėnesinis darbo užmokestis, J. L. – 810 Eur. Direktoriui buvo mokamas 810 Eur darbo užmokestis, nors pagal darbo sutarties priedą buvo sulygta J. L. mokėti 880 Eur darbo užmokestį. Aptarti Sodros duomenys bei darbo sutarčių turinys suponuoja išvadą, kad atlyginimai Įmonės darbuotojams padidinti tam, jog pareiškėjas formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimams laikinai gyventi gauti. Beje, Verslo plane deklaruojama, kad darbuotojams mokamas konkurencingas darbo užmokestis, tačiau Sodros duomenys įrodo, jog šis teiginys yra prieštaringas ir neatitinkantis tikrovės. Be to, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad abejonių dėl Įmonės veiklos perspektyvų bei galimybės išlikti konkurencinga rinkoje sukelia ir bendrovės finansiniai rodikliai, pagal kuriuos nustatyta, jog Bendrovės veikla iš esmės nesukuria pelno ir pridėtinės vertės. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad iš pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti, jog Bendrovė vykdė Verslo plane nurodomą veiklą ginčui aktualiu laikotarpiu.

Teismas priėjo išvadą, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas teikdamas prašymą gauti leidimą laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą į Lietuvos Respubliką ir siekė ne dirbti Lietuvoje, o atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai rodo minėto užsieniečio piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

14. Teismas nurodė, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, taip pat vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, kuriame, kaip minėta, nurodyta, kad išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – ir Migracijos politikos gairės), nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

Migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016). Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis.

Be to, įvertinus darbuotojų apklausos rezultatus, yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovės direktorius ir pardavimų vadybininkai Bendrovėje įdarbinti tik formaliai ir iš tikrųjų nedirba Bendrovėje visą darbo laiką. Byloje esantys įrodymai, be kita ko, patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios Įmonės veiklos vykdymo. Teismo vertinimu, atsakovas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne užsiimti ūkine-komercine veikla Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, dėl ko yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą.

15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtinto įsakymo Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 84 punktu, atkreipė dėmesį, kad Apraše nėra įtvirtinta besąlyginė Departamento pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Būtent tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2016 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3121-662/2016, 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016).

Šiuo atveju pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus, išsamius ir detalius paaiškinimus ir įrodyti savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokias papildomas aplinkybes būtų nurodęs, kokius papildomus dokumentus, kurie būtų galėję lemti kitokį sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimą, būtų pateikęs. Teismas taip pat pastebėjo, jog pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė argumentų ar duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovo Sprendimas priimtas nenustačius visų reikšmingų faktinių aplinkybių.

O tai, kad jis teise teikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus naudojosi neveiksmingai, atsakomybė tenka būtent pačiam pareiškėjui. Pareiškėjas skunde neginčija prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis dažnai lankydavosi kitose Europos Sąjungos valstybėse, nes turi verslą visoje Europoje. Pareiškėjas pripažįsta, kad Įmonę galima kontroliuoti ir nuotoliniu būdu, tačiau, sprendžiant tam tikrus klausimus, jam kaip įmonės akcininkui yra būtina būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4862-629/2018 išaiškino, kad teisėtos veiklos vykdymas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies prasme nėra vien formalus įmonės akcijų turėjimas, kadangi vien buvimas įmonės akcininku realiai neįsitraukus į įmonės veiklą, valdymą, kontrolę nesuponuoja poreikio gyventi Lietuvos Respublikoje, o toks poreikis atsižvelgiant į teisinį reguliavimą yra siejamas būtent su teisėtos veiklos vykdymu.

Tuo metu atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neatima galimybės pareiškėjui būti Bendrovės akcininku ir dalyvauti Bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, ne kartą pažymėjo, kad buvimas ne Lietuvoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonę (2018 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018; 2017 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4759-756/2017). Teismas, įvertinęs nurodytą praktiką, tai, kad pareiškėjas į Lietuvą atvažiuodavo retai, nors turėjo leidimą laikinai gyventi joje, bei tai, jog pats pareiškėjas neginčija, kad jis gali valdyti savo įmonę nebūdamas Lietuvoje, priėjo išvadą, jog skundo teiginiai, kad pareiškėjui kartais reikia būti Lietuvos Respublikoje, sprendžiant tam tikrus su įmone susijusius klausimus, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

16. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Departamento 2018 m. liepos 17 d. priimto sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamento Imigracijos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Nors teismas ir argumentavo savo sprendimą, taip pat pasisakė, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, tačiau niekaip nepasisakė dėl skundo argumento dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 6 punkto, kuriame nustatyta, kad nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais.

17.2. Apeliantas yra pateikęs finansinius dokumentus, iš kurių matosi, kad pridėtinė vertė UAB „Rompeta“ buvo kuriama. Prielaidos, kad įmonės veikla yra fiktyvi, yra nepagrįstos ir pažeidžia apelianto teises į teisingą teismą. Skundžiami sprendimai grindžiami prielaidomis, subjektyviais samprotavimais, t. y. informacija yra klaidinanti ir prieštaringa, tačiau nenurodomas nei vienas norminis teisės aktas, kurį bendrovė pažeidė, pateikdama finansines atskaitomybes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 18 straipsniu, UAB „Rompeta“ yra veikianti, pelninga įmonė, vykdanti visas finansines prievoles ir sukūrusi darbo vietas.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

19. Atsakovas nurodo, tiek Migracijos departamentas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei pritaikė teisės normas. Migracijos departamentas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir vėliau papildomai pateiktus dokumentus, įvertinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atlikto bendrovės patikrinimo rezultatus, kitą surinktą medžiagą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčijamame sprendime teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų teiginių (ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas niekaip nepagrindžia, kodėl šių teiginių įvertinimas gali turėti esminės įtakos sprendimo teisėtumui), savaime nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Abstraktūs argumentai, jog pareiškėjo netenkina įrodymų vertinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad įrodymai įvertinti netinkamai, o padarytos išvados yra nepagrįstos.

Ginčijamame sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o minėtas užsienietis – Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Atsakovas pažymi, kad jokių šią išvadą galinčių paneigti duomenų pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4839-502/2018 išaiškino, kad vadovaujantis Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Bendrovė, be reikalavimų, susijusių su darbuotojais ir jiems mokamu darbo užmokesčiu, turi ne tik vykdyti steigimo dokumentuose (šiuo atveju – Bendrovės įstatuose) nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, bet tokią veiklą turi vykdyti pagal verslo planą. Be to, Bendrovė tokią veiklą turi vykdyti tam tikrą nustatytą minimalų laikotarpį, t. y. bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo išdavimo.

Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo verslo planas buvo parengtas prieš pat kreipimąsi dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, pagrįstai atsisakė pakeisti jam leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, kadangi pareiškėjo įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų. Išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, buvo padaryta ne tik nustačius, jog Bendrovė ne mažiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi nevykdė pagal verslo planą teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje, bet ir nustačius, kad Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.

Ši išvada buvo padaryta įvertinus Bendrovėje įdarbintų darbuotojų darbo užmokesčio duomenis, atlikus jų apklausas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-822/2018 aiškindamas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus pabrėžė, jog nėra svarbu kiek laiko bendrovė neatitiko 45 straipsnyje 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, bet svarbu tai, kad tas straipsnio neatitikimo faktas buvo konstatuotas Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu.

Nors pareiškėjas ir nurodo, kad Migracijos departamentas, iškilus abejonėms, turėjo apklausti pareiškėją ir paprašyti pateikti visus duomenis, kad būtų išsklaidytos visos abejonės, tačiau, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3082-1062/2018 dar kartą pakartojo, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti atsakovui tikrovę atitinkančius duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016 ir kt.).

Todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tinkamai vertintas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos ar įrodymų pateikimo, o šios pareigos nevykdymas laikytinas esminiu pažeidimu. Apraše nėra įtvirtinta besąlyginė Departamento pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3121-662/2016; 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 3992-858/2016 ir kt.).

Migracijos departamentas suteikė galimybę pareiškėjui pateikti visus jo turimus dokumentus, galinčius patvirtinti, kad jis atitinka Įstatymo reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti (2018 m. kovo 19 d. pranešimas Nr. (15/4-11)10K-9982), tačiau pats pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo, nepateikė Migracijos departamentui visų prašomų duomenų, o tie, kurie buvo pateikti, taip pat nepatvirtino, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki minėto užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas pažymi ir tai, kad pats pareiškėjas skunde neginčija prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jog jis, turėdamas leidimą laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje negyveno, dažniau lankydavosi kitose Europos Sąjungos valstybėse, kadangi turi verslą visoje Europoje. Pareiškėjas pripažįsta ir tai, kad įmonę galima kontroliuoti ir nuotoliniu būdu, tačiau, sprendžiant tam tikrus klausimus, įmonės akcininkui yra būtina būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4862-629/2018 yra išaiškinęs, kad teisėtos veiklos vykdymas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies prasme nėra vien formalus įmonės akcijų turėjimas, kadangi vien buvimas įmonės akcininku realiai neįsitraukus į įmonės veiklą, valdymą, kontrolę nesuponuoja poreikio gyventi Lietuvos Respublikoje, o toks poreikis atsižvelgiant į teisinį reguliavimą yra siejamas būtent su teisėtos veiklos vykdymu.

Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neatima galimybės pareiškėjui būti Bendrovės akcininku ir dalyvauti Bendrovės veikloje (pvz., pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018; 2017 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4759-756/2017).

Atsižvelgiant į šią formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į tai, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje negyveno, o tik retkarčiais atvažiuodavo, bei į tai, kad pats pareiškėjas neginčija, jog jis gali valdyti savo įmonę ir nebūdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, skundo teiginiai, kad pareiškėjui kartais reikia būti Lietuvos Respublikoje, sprendžiant tam tikrus su įmone susijusius klausimus, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

Išnagrinėjus pateiktus dokumentus bei įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pareiškėjas tik siekė formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės veiklą, bendrovės darbuotojus, savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą.

Tai rodo pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Atsakovas vertino, kad bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjo nuolatinio buvimo Lietuvos Respublikoje, todėl darytina išvada, kad minėto užsieniečio nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas (Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių minėto užsieniečio realų įsitraukimą į bendrovės veiklos vykdymą).

Tai pasitvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2018 m. birželio 3 d., tačiau jis nesikreipė dėl daugkartinės nacionalinės (D) vizos, kuri jam galėjo būti išduota iki 2018 m. liepos 28 d., ir nepasiliko tęsti teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje. Ši aplinkybė sudaro rimtą pagrindą įtarti, kad pareiškėjas nėra suinteresuotas ūkinės-komercinės veiklos vykdymu Lietuvos Respublikoje, o leidimas laikinai gyventi jam reikalingas ne tam, jog užsiimtų teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, bet tam, kad galėtų nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes.

Kartu pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00488 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. G.“, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamento Imigracijos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, šio skundo netenkino, pripažino, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas įrodymais, atitinka teisės aktų reikalavimus.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skundžiami sprendimai grindžiami prielaidomis, subjektyviais samprotavimais, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo argumentus, kad, nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitais Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais. Pareiškėjo teigimu, UAB „Rompeta“ yra veikianti, pelninga įmonė, vykdanti visas finansines prievoles ir sukūrusi darbo vietas.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas M. G. 2018 m. vasario 28 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiame prašyme kaip pagrindą leidimo pakeitimui nurodė tai, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje; prašyme nurodė, kad yra UAB „Rompeta“ akcininkas (2 t., b. l. 9-19). Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas pateikė 2018 m. UAB „Rompeta“ verslo planą, bendrovėje įdarbintų asmenų darbo sutartis bei kitus dokumentus. 2018 m. Bendrovės verslo plane nurodyta, kad Bendrovės veikla yra „tarptautinių vežimų paslaugų užsienio bei Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims teikimas“ bei, kad Bendrovė „krovininiais ir lengvaisiais automobiliais pristatinėja krovinius į bet kurią Europos valstybę, artimuosius bei tolimuosius rytus, taip pat ir šalies viduje“; Verslo plane nurodyta, kad darbuotojams mokamas konkurencingas darbo užmokestis; 2015 m. pardavimo pajamos sudarė 36 129 Eur; o grynasis pelnas – 1 437 Eur; 2016 m. įmonės pajamos sudarė 16 506 Eur ir 402 Eur gryno pelno; 2017 m. įmonės pajamos – 20 717 Eur, o grynasis pelnas – 112 Eur gryno pelno. Pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, kad UAB „Rompeta“ buvo įregistruota 2013 m. kovo 4 d. (įstatinio kapitalo dydis – 31 856 Eur, akcijų skaičius – 1 100 vnt.) (2 t. b. l. 40–42). Byloje pateikti duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės „Rompeta“ akcininkus patvirtina, kad nuo 2016 m. kovo 22 d. M. G. yra UAB „Rompeta“ akcininkas, kuriam priklauso 550 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (2 t., b. l. 43).

24. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir vėliau papildomai pateiktus dokumentus, įvertinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatus, kitą surinktą medžiagą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

25. Atsakovas atsisakymą pakeisti pareiškėjui M. G. leidimą laikinai gyventi grindė tuo, kad pareiškėjo duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, Bendrovė (UAB „Rompeta“) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje, Bendrovėje visą darbo laiką nedirba darbuotojai, taip pat tuo, kad minėtas pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, todėl gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atsakovui pateiktus dokumentus, byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindų, dėl kurių Sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo motyvais, išdėstytais Sprendime.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų (žr., pvz., 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4530-624/2017; 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

27. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija), nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

28. Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

29. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

30. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo prašoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, teisės aktų, reglamentuojančių leidimo laikinai gyventi išdavimą (pakeitimą), normas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

31. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą ir spręsdamas klausimą, susijusį su UAB „Rompeta“ realios veiklos nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

32. Įvertinus Bendrovės 2017 m. gruodžio 20 d. su UAB „Irmira“ sudarytą Krovinių vežimo sutartį, Bendrovės 2017 m. gruodžio 25 d. su OOO „Trans-Esterson“ sudarytą Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos, UAB „Rompeta“ 2018 m. vasario 2 d. su UAB „Ecotech LT“ sudarytą Sutartį dėl bendradarbiavimo ir bendros veiklos, nustatyta, kad sutarčių su UAB „Irmira“, su OOO „Trans-Esterson“ ir su UAB „Ecotech LT“ sudarymas bei sąskaitos faktūros OOO „Trans-Esterson“ išrašymas nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje. Nustatyta, kad Įmonė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. išrašė 13 sąskaitų faktūrų 25 437 Eur sumai, tačiau pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių realių paslaugų pagal Įmonės išrašytas sąskaitas faktūras teikimą patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog Įmonė nevykdo nuoseklios kasdienės veiklos, sandoriai pagal išrašytas sąskaitas faktūras yra atsitiktiniai ir keliantys pagrįstų abejonių dėl Įmonės realių paslaugų teikimo.

33. Pagal bylos duomenis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė 2018 m. vasario 28 d., o verslo planas paruoštas ne anksčiau nei 2018 m. sausio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje situacijoje Bendrovė objektyviai negalėjo pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdyti veiklos, nes verslo planas buvo parengtas prieš pat pareiškėjo kreipimąsi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad toks aiškinimas dėl verslo plano parengimo datos atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose (2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4637-575/2018; 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4839-502/2018).

34. Akcentuotina ir tai, kad nors verslo plane buvo iškeltas tikslas „nuosavos licencijos kroviniams vežti gavimas“, tačiau iki šios dienos bendrovė neturi išduotos ir galiojančios Bendrijos licencijos vežti krovinius ar licencijos verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Bendrovės verslo plane deklaratyviai teigiama, kad „darbuotojams mokamas konkurencingas darbo užmokestis“. Tačiau šis teiginys, įvertinus Bendrovėje įdarbintų asmenų tam tikrais laikotarpiais darbo užmokesčius, yra prieštaringas ir neatitinkantis tikrovės. Be to, Bendrovės verslo plane buvo pateikti klaidingi ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės finansinius rodiklius, Bendrovės verslo planas yra abstraktus bei deklaratyvus, neparemtas konkrečiais skaičiavimais ir realiomis prognozėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamame sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, o pareiškėjas – Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių paneigti šias išvadas.

35. Iš byloje esančios medžiagos, išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, buvo padaryta ir nustačius, jog Bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Ši išvada buvo padaryta įvertinus Bendrovėje įdarbintų darbuotojų darbo užmokesčio duomenis, atlikus jų apklausas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie pareiškėjo bendrovėje įdarbintus darbuotojus, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, taigi, pagrįstai atsisakė pakeisti jam leidimą laikinai gyventi.

36. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus bei įvertinus visas nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pareiškėjas tik siekė formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi keitimo sąlygas ir teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės veiklą.

37. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovo veiksmai yra nesuderinami su gero administravimo principu. Pareiškėjas teigia, kad, nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kaip konkrečiai nagrinėjamoje situacijos pasireiškė minėtų principų nesilaikymas ir kokią esminę įtaką jie turėjo atsakovo sprendimo teisėtumui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. G. (M. G.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan