6158d703-ce13-48cd-be3e-0ed083d7d6df · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A–396/2014Proceso Nr. 1-68-1-00019-2013-2          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Lino Žukausko, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei, M. P.,dalyvaujant prokurorei D. M.,nuteistajam V. B.,gynėjui advokatui J. S.,nukentėjusiajai A. P. ir jos atstovei pagal įstatymÄ A. B.,specialistui T. C.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo:              V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.             IÅ¡ V.

B. nukentėjusiosios A. P. naudai priteista 30 000 litų neturtinei žalai atlyginti.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo mėn. viduryje ir 2012 m. spalio mėn. viduryje, tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, esančio Gargžduose, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, įvesdamas savo varpÄ jai į makÅ¡tį, du kartus lytiÅ¡kai santykiavo su A.

P. prieÅ¡ jos valiÄ , t. y. išžagino mažametę A. P..Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendį – pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį, suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Apeliantas teigia, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, nurodo, jog ankščiau nėra padaręs nusikaltimų ar kitokių teisės pažeidimų, ateityje nusikalstamų veikų nedarys, todėl nėra pagrindo manyti, kad paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė atims ar apribos jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo.

Pasak nuteistojo, tai, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, iki sulaikymo augino du vaikus, dirbo, byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sudaro pagrindÄ suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54/2014, teigia, kad nagrinėjamu atveju yra sÄ lygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam Å¡velnesnę, negu numatyta įstatymo sankcijoje, bausmę.

Apeliantas pažymi, kad dėl jo kalinimo sutuoktinė A. B. viena rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko keturis nepilnamečius vaikus, Å¡eimos finansinė padėtis yra bloga, A. B. turi sveikatos problemų, yra neįgali, be to, Å¡eimos gyvenamasis bÅ«stas yra įsigytas pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį, dėl netinkamo sutarties vykdymo (kredito nemokėjimo) bankas jÄ nutraukė ir kreipėsi dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimas perduotas antstoliui vykdymui, Å¡eima gali likti be gyvenamosios vietos.Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.Nuteistojo V.

B. apeliacinis skundas atmestinas.Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis V. B. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 4 dalį ir nubaustas devyneriems metams laisvės atėmimo. Nuteistojo nuomone, paskirta bausmė yra per griežta ir jam BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu turi bÅ«ti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str., kurio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. Paprastai Å¡velnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti Å¡velnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis.

Nuteistasis V. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, teisingai nurodęs, kad padaryta sunkiai pataisoma žala pilnavertės vaiko (nukentėjusiosios) asmenybės formavimuisi. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – V.

B. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad V. B. teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas. Pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydis mažesnis nei BK 149 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kaip minėta, įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatų taikymas susijęs su Å¡iame straipsnyje nurodytų konkrečių sÄ lygų buvimu. Å ioje baudžiamojoje byloje Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatoms taikyti bÅ«tinos sÄ lygos nenustatytos, nuteistojo V. B. atžvilgiu taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Be to, pats nuteistasis nepraÅ¡o Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę nurodyto BK straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Å iuo požiÅ«riu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas laikytinas iÅ¡imtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su iÅ¡imtinių aplinkybių, darančių įtakÄ padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimÄ , pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai pažeistų bausmės teisingumo principÄ .

Kaip minėta, nuteistasis V. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamais nuteistojo veiksmais buvo padaryta didelė žala mažamečio vaiko fizinei ir psichologinei bÅ«klei: po išžaginimo mažametė nukentėjusioji pastojo bei pagimdė nuteistojo vaikÄ , jai konstatuotas adaptacijos sutrikimas, vyraujant emocijų sutrikimui, tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu įvykiu. Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu, nurodydamas, kad jo sutuoktinė A.

B. turi sveikatos problemų, yra neįgali, ji viena rÅ«pinasi ir iÅ¡laiko keturis nepilnamečius vaikus (tarp jų – nukentėjusiÄ jÄ ), Å¡eimos finansinė padėtis yra bloga, o Å¡eimos gyvenamasis bÅ«stas yra įsigytas pagal bÅ«sto kreditavimo sutartį, ir nuteistojo Å¡eima gali likti be gyvenamosios vietos. Tačiau nuteistojo apeliaciniame skunde nenurodomos jokios aplinkybės, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog BK 149 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad palikus jam pirmosios instancijos teismo paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jo sutuoktinė ir vaikai liks be gyvenamosios vietos ir pragyvenimo Å¡altinio. Apelianto teiginiai apie tai, kad jis, galbÅ«t, materialiai padėtų savo sutuoktinei ir jos vaikams (tarp jų – ir nukentėjusiajai), nesudaro pagrindo pagal BK 54 straipsnio 3 dalį Å¡velninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, Å¡velnesnės nei įstatyme nustatytos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, paskyrimas nuteistajam Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. pagrindu prieÅ¡tarautų teisingumo principui ir bÅ«tų neadekvatus nuteistojo padarytai veikai.

Nuteistojo V. B. sutuoktinės ir jos nepilnamečių vaikų sunki finansinė padėtis negali bÅ«ti nuteistojo praÅ¡omos paskirti neadekvačios jo padarytai veikai bausmės taikymo pagrindu.Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              Nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                       Elena Vainienė                                                                                                                L.

Ž.