615877ff-e304-4ab4-979f-536d346a2476 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Aušra Maškevičienė                                       Civilinė byla Nr. 2S-381-460/2014Teisėjas Egidijus Mickevičius                                       (Proceso Nr. 2-06-3-14180-2013-1)                                       Procesinio sprendimo kategorijos (S) 106.3; 122.4                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M.

Å . (apeliantė) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16176-512/2013, kuria iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės M. Å . ieÅ¡kinio atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „MiÅ¡ko tyla“ dėl teisės be bendraturčių sutikimo kreiptis į statybÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡duodančiÄ institucijÄ pripažinimo priėmimo klausimas.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovė 2013-12-10 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo praÅ¡o pripažinti jos teisę be atsakovės DNSB „MiÅ¡ko tyla“ visuotinio narių susirinkimo sutikimo kreiptis dėl statybÄ leidžiančio dokumento gavimo, bÅ«tino WC ir vonios kambario grindų Å¡ildymo sistemos pakeitimams bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įteisinti, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-16 nutartimi ieÅ¡kovei M. Å . nustatė terminÄ paÅ¡alinti nutartyje nurodytus ieÅ¡kinio trÅ«kumus. Nurodė, kad pirmiau į bylÄ turi bÅ«ti pateiktas su atitinkamomis institucijomis suderintas statinio projektas (paprastojo remonto apraÅ¡as), kuris patvirtintų tai, kad yra galimybė įteisinti ieÅ¡kovės bute pakeistÄ Å¡ildymo sistemÄ , nes prieÅ¡ingu atveju negalima iÅ¡spręsti klausimo dėl ieÅ¡kovės galimybės kreiptis dėl statybÄ leidžiančio dokumento gavimo.Apeliantė teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ .

Juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-16 nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad pertvarkymo idėja atsakovei yra atskleista. Teigia, kad atsakovė apie grindų Å¡ildymo įrengimÄ Å¾ino, jÄ tikrino. Mano, kad neturint bendraturčių sutikimo ruoÅ¡ti projektÄ nėra prasmės. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta. Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo        2013-12-16 nutarties, kuria ieÅ¡kovei nurodyta paÅ¡alinti trÅ«kumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas pirma atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal esamÄ teisinį reguliavimÄ ji pirmiausiai turi parengti statinio projektÄ (paprastojo remonto apraÅ¡Ä ) ir tik tada gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (raÅ¡ytinį pritarimÄ ). Preliminariai vertinant ieÅ¡kinyje pateiktÄ teisinį reguliavimÄ , matyti, kad prieÅ¡ parengiant projektÄ , ji turi gauti bendraturčių sutikimÄ . Kadangi jo negavo, dėl to ir kreipėsi į teismÄ . Taigi, pirmasis grindų Å¡ildymo įrengimo įteisinimo etapas yra sutikimas kreiptis dėl statybÄ leidžiančio dokumento gavimo.

Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinama pateikiant teismui ieÅ¡kinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytÄ tvarkÄ (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieÅ¡kiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iÅ¡ esmės ieÅ¡kinį sudaro du reikalavimai – ieÅ¡kinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R.

B. pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010; kt.). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ (faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ ), bei savo reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

Č., kt. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; kt.). Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieÅ¡kinį pareiÅ¡kiantis asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis).

Tačiau įstatyme ieÅ¡kovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismÄ suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai taip, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo jau kreipimosi į teismÄ momentu bÅ«tų pareikalauta įrodyti pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . IeÅ¡kinio pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., kt. v.

Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2008; kt.).Kita vertus, įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių padarinių. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties.

Tokio pobÅ«džio klausimai turėtų bÅ«ti sprendžiami ne per trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Turint šį tikslÄ Ä¯tvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iÅ¡kvietus Å¡alis, jas apklausti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti ginčo esmę ir netgi visiÅ¡kai suformuluoti Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta pagal pareiÅ¡kėjo R.

B. pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-43/2010). Taigi iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutas gali bÅ«ti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieÅ¡kinio dalykÄ ar pagrindÄ , iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio visiÅ¡kai neaiÅ¡kus ieÅ¡kovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas apskritai negali bÅ«ti pradėtas. Tokia ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. K. v. D. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2009).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė yra aiÅ¡kiai ir konkrečiai suformulavusi ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , todėl apylinkės teismo reikalavimas pirmiau į bylÄ pateikti su atitinkamomis institucijomis suderintÄ statinio projektÄ yra perteklinis ir peržengiantis ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto ribas, kadangi faktiÅ¡kai tai yra reikalavimas pateikti faktų vertinimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindÄ jÄ panaikinti – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ spręsti iÅ¡ naujo.

Teisėja                                                                                                                                 Aušra Maškevičienė