2019-01-04 Nr. AB-633-3-61-3-00340-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2665-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00340-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų (95 Eur) nuo laiku negrąžintos 25 000 Eur sumos vykdant Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 3R-358 (AG-292/04-2016) (toliau – ir Sprendimas) nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d.; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA), 22 425 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistinos nuostolių atlyginimo sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 18 d. išmokėjo pareiškėjui 25 000 Eur avansinės paramos. NMA 2016 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą taikyti pareiškėjui sankcijas ir susigrąžinti dalį išmokėtos paramos, teigdama, kad pareiškėjas nepradėjo įgyvendinti verslo plano per 9 mėnesius, nors tai pareiškėjas padarė jau po 1 mėnesio nuo NMA sprendimo patvirtinti verslo planą bei raštu apie tai informavo Agentūrą pateikdamas dokumentus. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, 2016 m. rugpjūčio 18 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija), prašydamas jį panaikinti. Ministerija 2016 m. rugsėjo 9 d. šį skundą atmetė. Pareiškėjas, vengdamas neigiamų pasekmių, buvo priverstas nenaudoti avansinės išmokos ir 2016 m. rugsėjo mėn. NMA grąžino reikalaujamą 25 000 Eur sumą bei su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Agentūros 2016 m. liepos 15 d. ir Ministerijos 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimus. Komisija 2016 m. spalio 11 d. priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino skundžiamus sprendimus. Atsakovas neskundė Komisijos Sprendimo ir iki 2016 m. gruodžio 1 d. privalėjo jį įvykdyti, tačiau to nepadarė, informuodamas pareiškėją, kad tai padarys artimiausiu metu. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas vilkino Sprendimo įvykdymą, siekdamas galutinai sužlugdyti jo projekto vykdymą. Atkreipė dėmesį, kad pinigines lėšas, skirtas projekto įgyvendinimui, pareiškėjui grąžino tik 2016 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjas teigė, kad dėl NMA neteisėtų veiksmų, sprendimo taikyti sankcijas ir susigrąžinti išmokėtą paramą, pareiškėjas nepasodino 2016 metais lazdynų sodinukų, kaip numatyta projekte, todėl pasikeis projekte numatyti rodikliai ir pareiškėjas patirs neplanuotus nuostolius, negaus 22 425 Eur numatytų pajamų.

3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas teigė, kad pats pareiškėjas patvirtino, jog jis tinkamai neįgyvendina projekto. Pareiškėjas informavo atsakovą apie tai, kad nepradeda įgyvendinti verslo plano per 9 mėnesius, pateikdamas NMA prašymus dėl projekto pradžios laikotarpio nukėlimo. Pareiškėjas pateikė sutartis dėl sodinukų pirkimo, tačiau jis pats informavo, kad sodinukai pagal pasirašytą pirkimo sutartį nebuvo pristatyti ir projekto negali pradėti per pirmus 9 mėnesius.

5. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas realios žalos nėra patyręs, o pateiktas skundas grindžiamas prielaidomis ir pareiškėjo nusiteikimu nevykdyti projekto taip, kaip buvo numatęs ir kaip įsipareigojo vykdyti pagal teisės aktus, taigi NMA neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Priešingai, vertindama pateiktus dokumentus, siekdama padėti pareiškėjui vykdyti projektą taip, kaip jis įsipareigojęs, NMA teikė rekomendacijas ir konsultacijas, kaip vykdyti pirkimus, siūlė sodinukus įsigyti dalimis, arba kitoje kaimyninėje šalyje, bendravo su pareiškėju, vyko nuolatinis susirašinėjimas. Pareiškėjas neatsižvelgė į rekomendacijas ir siūlymus, nesistengė projektui reikiamų želdinukų įsigyti bent dalimis, priešingai, vykdė identiško mąsto pirkimus, neatsižvelgdamas, kad Lietuvos tiekėjas negali pasiūlyti jam reikiamo kiekio augalų. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pats informavo NMA apie tai, kad su vienu iš tiekėjų sudaryta prekių pristatymo sutartis nebus vykdoma, nes tiekėjas negalės pateikti tiek sodinukų, kiek pareiškėjui reikia. Taigi pareiškėjas pats pasirinko pirkimus vykdyti tik visa apimtimi neskaidant į dalis, o matydamas, kad negali įsigyti reikiamo kiekio sodinukų, jis nekeitė savo pirkimų vykdymo būdo ir toliau sąmoningai nevykdydamas projekto.

6. Atsakovas teigė, kad šiuo atveju yra neaiškus žalos dydis. Atsakovas Komisijos Sprendimą įvykdė, o pirkimus, dėl kurių pareiškėjas negalėjo įsigyti prekių, atliko jis pats. Pareiškėjo nurodomos galimai gautinos pajamos iš projekto yra tik hipotetinės, o hipotetinės pajamos negali būti priteisiamos.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu pareiškėjo J. P. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl 22 425 Eur dydžio turtinės žalos ir procesinių palūkanų iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, priteisimo, dėl to, jog NMA laiku neįvykdė Komisijos Sprendimo.

9. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Utenos paramos administravimo skyriui 2015 m. balandžio 29 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui įgyvendinimo taisykles“. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Utenos paramos administravimo skyrius 2015 m. rugsėjo 2 d. priėmė sprendimą Nr. KU-(4.4.22.)-1112, kuriuo nusprendė pareiškėją patvirtinti paramos gavėju ir jo projektui skirti 50 000 Eur dydžio paramos sumą. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Utenos paramos administravimo skyrius 2016 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą Nr. KU-07-51 „Dėl J. P. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ dalies susigrąžinimo“, kuriame nusprendė, kad pareiškėjui taikoma visos paramos susigrąžinimo sankcija – 25 000 Eur paramos avanso dalies, išmokėtos 2015 m. rugsėjo 18 d., susigrąžinimas. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 18 d. pateikė Ministerijai skundą, kuriuo prašė panaikinti NMA 2016 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. KU-07-51 bei įpareigoti NMA iš naujo svarstyti pareiškėjo pateiktą prašymą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 3IN-1180(8.1) konstatavo, kad skundžiamas NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais, kreipėsi su skundu į Komisiją, kuri 2016 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 3R-358(AG-292/04-2016) panaikino NMA 2016 m. liepos 15 d. sprendimą ir Ministerijos 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Utenos paramos administravimo skyrius 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. KU-(4.4.22)-1772 informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į Komisijos Sprendimą pareiškėjo paraiška nagrinėjama pakartotinai, avansinis mokėjimas ir parama bus pervedama artimiausiu laiku.

10. Teismas taip pat nustatė aplinkybes, kad pareiškėjas NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Utenos paramos administravimo skyriui 2016 m balandžio 11 d. pateikė prašymą dėl įsipareigojimų įvykdymo nukėlimo, kuriuo prašė leisti verslo planą pradėti įgyvendinti 2017 m. pavasarį ir paaiškino, jog atėjus 2016 m. pavasariui, visi sodinukų tiekėjai atsisakė pateikti jam reikiamą 7 250 vnt. lazdynų sodinukų kiekį ir kad tiekėjai žada tiekti sodinukus rudenį arba kitą pavasarį. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 23 d. pateikė dar vieną prašymą dėl įsipareigojimų įvykdymo nukėlimo, prašė leisti verslo planą pradėti įgyvendinti nuo 2017 m. pavasario, o visus prisiimtus įsipareigojimus įgyvendinti metais vėliau, nei nurodyta verslo plane. Nurodė, kad pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį su tiekėjais nutraukė dėl didelės pernykštės sausros nesusiformavus sodinukų šaknų sistemai ir nepadauginus sodinukų. NMA 2016 m. balandžio 18 d. interneto svetainėje paskelbė, kad perka 7 250 vnt. lazdynų sodinukų, tačiau gavo 0 pasiūlymų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tiekėjai garantuoja, jog kitam pavasariui reikiamą lazdynų sodinukų kiekį parduotų.

11. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, padarė išvadas, kad pareiškėjas jau 2016 m. pavasarį žinojo, jog negalės įgyvendinti verslo plane numatytų įsipareigojimų, kadangi negaus reikiamo kiekio lazdynų sodinukų ir apie tai informavo NMA. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas 22 425 Eur numatytų pajamų pirmiausia negaus dėl savo paties veiksmų, t. y. reikiamo kiekio sodinukų neįsigijimo, o ne dėl NMA veiksmų, t. y. šiuo atveju dėl kilusių pasekmių atsakingas pats pareiškėjas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio, kaip būtinosios sąlygos valstybės atsakomybei kilti, taip pat galimai neteisėtų NMA veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos. Atmetęs reikalavimą priteisti 22 425 Eur turtinės žalos, teismas taip pat atmetė ir išvestinį reikalavimą priteisti 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo prašomos priteisti sumos, nuo kreipimosi į teismą iki sprendimo įvykdymo dienos. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti jam 5 procentus metinių procesinių palūkanų (95 Eur) nuo laiku negrąžintos 25 000 Eur sumos vykdant Komisijos sprendimą nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d., t. y. už laikotarpį iki administracinės bylos iškėlimo.

III. 12. Pareiškėjas J. P., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalimi, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovo 22 425 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo įvykdymo, apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą, priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 22 425 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metines procesines palūkanas už priteisiamą nuostolių atlyginimo sumą už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo įvykdymo, o teismo sprendimo dalį dėl nepriteistų 95 Eur palikti nepakeistą.

13. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjas iš anksto žinojo, kad negalės pasodinti sodinukų 2016 metais ir kad jis neįrodė priežastinio ryšio tarp galimai neteisėtų NMA veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos. Pareiškėjas galėjo pasodinti lazdynų sodinukus 2016 m. pavasarį arba rudenį pagal verslo planą ir nepažeisdamas prisiimtų įsipareigojimų, tačiau atsakovui 2016 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. KU-07-51 neteisėtai pritaikius sankcijas ir pareiškėjui sugrąžinus 25 000 Eur, skirtus pirmojo etapo įgyvendinimui, pareiškėjas neteko jokių realių galimybių nurodytu laikotarpiu įsigyti ir pasodinti lazdynų sodinukus 2016 metų rudenį. Komisija savo sprendimu panaikino NMA sprendimą, pažymėdama, kad jis yra nepagrįstas. Taigi tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, kuris pasireiškė tuo, kad atsakovui priėmus neteisėtą sprendimą, pareiškėjas nebegalėjo įgyvendinti projekto dėl lazdynų sodinukų sodinimo laiku, t. y. 2016 metais, kaip numatyta verslo plane, kas atitinkamai turės tiesioginės įtakos numatytiems gautinų pajamų rodikliams 2018–2021 metais.

14. Pareiškėjas vertina, kad nesant atsakovo veiksmų taikyti sankcijas, nebūtų buvę jokių kliūčių įgyvendinti verslo planą. Pažymi, kad pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus pasiekti iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos ir išlaikyti paraiškoje bei verslo plane numatytus projekto priežiūros rodiklius, t. y. nuo 2015 m. rusėjo mėn. iki 2021 m. pabaigos, už kurių nesilaikymą gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos, dėl ko pats projekto įgyvendinimas būtų sužlugdytas ir pareiškėjas patirtų dar didesnius nuostolius. Taigi šiuo atveju įrodymų visuma patvirtina viešosios atsakomybės sąlygų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį egzistavimą. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus.

15. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepimą grindžia atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos, siejamos su galbūt neteisėtais NMA veiksmais, kuriais NMA priėmė neteisėtą sprendimą susigrąžinti 25 000 Eur, dėl kurių pareiškėjas nebegalėjo įgyvendinti projekto dėl lazdynų sodinukų sodinimo laiku, atlyginimo.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, netinkamai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjas iš anksto žinojo, kad negalės pasodinti sodinukų 2016 metais.

18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

19. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, kurias patvirtina byloje esantys duomenys, ir kuriais abejoti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų.

21. Primintina, kad CK 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Utenos paramos administravimo skyriui 2015 m. balandžio 29 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui įgyvendinimo taisykles“. Pareiškėjas buvo patvirtintas paramos gavėju ir jo projektui skirta 50 000 Eur dydžio paramos suma. NMA 2016 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjui pritaikė visos paramos susigrąžinimo sankciją – 25 000 Eur paramos avanso dalies, išmokėtos 2015 m. rugsėjo 18 d., susigrąžinimą. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu konstatavo, kad skundžiamas NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais sprendimais, kreipėsi su skundu į Komisiją, kuri 2016 m. spalio 11 d. sprendimu panaikino NMA 2016 m. liepos 15 d. sprendimą ir Ministerijos 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą. Pareiškėjas 2016 m balandžio 11 d. ir 2016 m. gegužės 23 d. raštais prašė atsakovo leisti verslo planą pradėti įgyvendinti nuo 2017 m. pavasario, o visus prisiimtus įsipareigojimus įgyvendinti metais vėliau, nei nurodyta verslo plane, nurodydamas, kad pasirašytą pirkimo–pardavimo sutartį su tiekėjais nutraukė dėl didelės pernykštės sausros nesusiformavus sodinukų šaknų sistemai ir nepadauginus sodinukų.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios kategorijos administracinėse bylose įrodyti atsakingos institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) privalo pareiškėjas, atitinkami faktai ir aplinkybės yra išdėstomi skunde teismui ir yra viena iš esminių skundo pagrindą sudarančių dalių, tuo pačiu apibrėžiančių ir bylos nagrinėjimo faktines ribas. Pareiškėjas iš esmės mano, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra, priimdama neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą taikyti paramos susigrąžinimo sankciją, užkirto kelią pareiškėjui laiku pasinaudoti 25 000 Eur Europos struktūrinių fondų parama. Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas jau 2016 m. pavasarį žinojo, jog negalės įgyvendinti verslo plane numatytų įsipareigojimų, kadangi negaus reikiamo kiekio lazdynų sodinukų, todėl pareiškėjas dėl 22 425 Eur numatytų pajamų negavimo yra atsakingas dėl savo paties veiksmų.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio, kaip būtinosios sąlygos valstybės atsakomybei kilti, taip pat pareiškėjui kilusios žalos. Vien aplinkybė, kad NMA priėmė neteisėtą 2016 m. liepos 15 d. sprendimą, kurį Komisija panaikino 2016 m. spalio 11 d. sprendimu, nesudaro pagrindo šiuo konkrečiu atveju vertinti žalos atsiradimo faktą, nes pareiškėjas jo neįrodė, be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria atsakovui ir bylą nagrinėjusiam teismui, kad pats pareiškėjas yra atsakingas už tai, kad nesistengė projektui reikiamų želdinukų įsigyti bent dalimis, t. y. nekeitė savo pirkimų vykdymo būdo ir toliau nevykdydamas projekto, neatsižvelgdamas į atsakovo rekomendacijas ir pasiūlymus. Šių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde.

25. Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina, kad patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Vadinasi, priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1002/2014).

26. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti NMA pareiškėjui kilusios žalos, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, ir priežastinio ryšio, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priteisti jam reikalaujamą žalos atlyginimą.

27. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat iš esmės pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo argumentams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Vadovaujantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė