2020-06-17 Nr. AB-12418-3-61-3-02906-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3598-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02906-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 170 dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui (toliau – ir Ambasada) nagrinėti jo prašymą iš naujo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis dėl nacionalinės vizos D išdavimo kreipėsi tuo pagrindu, jog yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Goldvelas“ (toliau – ir Bendrovė) dalyvis ir direktorius, jam priklauso 100 procentų Bendrovės akcijų. Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų yra pareiškėjo investuotos lėšos, jo atvykimo tikslas yra gauti pelną iš įmonės veiklos bei joje dirbti.

2.2. Numatomas buvimo tikslas Lietuvoje yra pagrįstas oficialiai užregistruotais dokumentais. Ambasadai pateikė visus reikalaujamus dokumentus: Bendrovės įsteigimo ir įsigijimo dokumentus; dokumentą, patvirtinantį, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų ir jo investuotos lėšos yra 14 000 eurų; dokumentus, patvirtinančius, kad yra Bendrovės dalyvis ir jo tikslas yra darbas Bendrovėje; išrašą iš banko, patvirtinantį, kad jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje ir grįžti į savo kilmės valstybę; sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.

2.3. Abejonių ambasadoriui, pareiškėjo manymu, galėjo sukelti pateiktas Paysera banko išrašas ir dokumentai iš buhalterės. Pareiškėjas nėra buvęs Lietuvoje, tačiau rekomendacijų pagrindu susirado teisininkus Lietuvoje, kurie jam rekomendavo buhalterę. Buhalterė pagal pareiškėjo pateiktus duomenis parengė dokumentus. Nors pareiškėjas nėra buvęs Lietuvoje, tai neturėtų būti pagrindas manyti, kad dokumentai galėtų būti suklastoti.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas 2018 m. spalio mėn. kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvą gavimo nurodęs vykimo tikslą – studijuoti. Ambasados konsulinis pareigūnas sprendimu atmetė šio užsieniečio prašymą dėl vizos išdavimo, tačiau užsienietis šio sprendimo neskundė. Pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. pakartotinai kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvą išdavimo. Pareiškėjas pateikė specialios formos prašymą išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 21 d., nurodė kelionės tikslą – verslas.

3.2. Ambasadoje 2019 m. gegužės 21 d. vykusio pokalbio su konsulu metu pareiškėjas negalėjo paaiškinti jo pateiktų, lietuvių kalba surašytų, dokumentų turinio, teigė, jog ketina užsiimti Lietuvoje verslu, tačiau nepateikė verslo plano, negalėjo nurodyti, ar planuoja susitikti su kokiais nors verslo partneriais ir pan. Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės bei pokalbio – interviu metu gautos informacijos padarė išvadą, jog informacija yra nepatikima, o norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Pareiškėjas nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe Pakistanu (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę). Pareiškėjas pateikė 2019 m. balandžio 15 d. kasos perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog 2 500 eurų perdavė A. M., o juos priėmė pareiškėjas, pasirašė abu šie asmenys, nors pareiškėjas tuo metu nesilankė Lietuvoje. 2019 m. balandžio 18 d. akcijų pasirašymo sutartyje Nr. l nustatyta, jog už pasirašytas akcijas (25 500 eurų sumai) pareiškėjas sumoka grynais pinigais į Bendrovės kasą arba banko sąskaitą. Ambasados konsului pateiktame Bendrovės 2019 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderyje Nr. 002 nurodyta, jog pareiškėjas akcinio kapitalo didinimui grynaisiais pinigais sumokėjo 11 400 eurų, pinigus gavo kasininkas, kuriuo yra pareiškėjas. Be to, 2019 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderyje kaip vyr. buhalterė pasirašė A. R., tačiau sutartis su UAB „Skaičių šalis“ dėl A. R. buhalterinių paslaugų teikimo pasirašyta 2019 m. liepos 2 d. Pareiškėjas nebuvo Lietuvoje, taigi negalėjo sumokėti 11 400 Eur grynais pinigais į Bendrovės kasą, dėl ko konsului kilo abejonių dėl deklaruojamo Bendrovės įstatyminio kapitalo dydžio. Pareiškėjas konsului nepateikė jokių duomenų, kad jo, kaip Bendrovės akcininko ir Bendrovės direktoriaus, buvimas Lietuvoje yra objektyviai būtinas Bendrovės veiklai vykdyti. Pareiškėjo pateikti dokumentai buvo identiški kito užsieniečio teiktiems dokumentams.

3.3. Vizų išdavimą reglamentuojantys tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai Ministerijos konsuliniam pareigūnui nustato plačią diskrecijos teisę įvertinti gautą medžiagą ir surinktą informaciją bei jos pagrindu priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę vertinant nelegalios migracijos pavojų ir nagrinėjant asmenų prašymus dėl vizų išdavimo. Pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Atsakovo konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo ir visą surinktą informaciją, kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl atsakovo konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvą išdavimo, pareiškėjas Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 21 d., kelionės tikslas – verslas, kviečiantis asmuo – Bendrovė, kontaktinis asmuo – pareiškėjas. Ambasada Sprendimu pareiškėjui atsisakė išduoti nacionalinę vizą, nurodydama, kad, norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Byloje ginčas kilo dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktu, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.10, 78.11, 79 punktais.

7. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo deklaruoto vykimo į Lietuvą tikslas – verslas, todėl konsulinis pareigūnas privalėjo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas yra verslas. Konsulinis pareigūnas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe Pakistanu (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę), jokių duomenų apie Bendrovės veiklos pobūdį, vykdomą veiklą. Prašyme išduoti vizą nurodoma, jog visas kelionės ir pragyvenimo buvimo metu Lietuvoje išlaidas padengs pareiškėjas. Teismas pažymėjo, jog Ambasadoje vykusio interviu su pareiškėju metu konsulinis pareigūnas nustatė, kad pareiškėjas nesupranta jo paties pateiktų lietuvių kalba surašytų dokumentų turinio ir negalėjo paaiškinti aplinkybių, susijusių su jo planuojamu verslu. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nepateikė jokių paaiškinimų ir papildomų rašytinių įrodymų, kuriuos teismas galėtų pripažinti duomenimis, pagrindžiančiais jo tikslą. Pareiškėjas pokalbio Ambasadoje metu pateikė deklaratyvius paaiškinimus dėl Bendrovės veiklos tikslų – prekybos tekstilės gaminiais, tačiau jokių detalesnių paaiškinimų (kur tiksliai numato vykdyti prekybą, iš kur įsigytų prekes ir kt.) ir dokumentų (verslo plano, preliminarių susitarimų su kitais verslo partneriais ir kt.) nepateikė, nors tokia galimybė jam buvo sudaryta tiek teikiant paaiškinimus Ambasadoje, tiek teikiant skundą teismui.

8. Teismas nurodė, kad byloje pateikti pareiškėjo prie prašymo vizai išduoti pridėti dokumentai, iš kurių turinio matyti, jog 2019 m. balandžio 15 d. kasos perdavimo aktu Bendrovės direktorė A. M. perdavė pareiškėjui kasos pinigus (25 500 Eur), abu asmenys pasirašė kasos perdavimo aktą. 2019 m. balandžio 18 d. akcijų pasirašymo sutartyje Nr. 1 nurodyta, kad už akcijas 25 500 Eur sumą pareiškėjas sumoka grynais pinigais į Bendrovės kasą ar banko sąskaitą (sutarties 5 p.). Bendrovės 2019 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderyje Nr. 002 nurodyta, kad pareiškėjas akcinio kapitalo didinimui sumokėjo grynais pinigais 11 400 Eur. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas Bendrovės 2019 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderis Nr. 002 kelia pagrįstų abejonių, nes, kaip Ambasada nustatė, pareiškėjas neturėjo galimybės būti Lietuvoje. Ambasada, priimdama Sprendimą, taip pat įvertino aplinkybę, kad Bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra. Pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, taip pat nurodė, kad jis nėra buvęs Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad Ambasada pokalbio metu nustatė, jog pareiškėjas lietuvių kalba nekalba, tačiau visi jo pateikti Bendrovės dokumentai yra surašyti tik lietuvių kalba. Esant šioms aplinkybėms, teismo teigimu, yra pagrįstas pagrindas spręsti, kad pareiškėjas nesupranta jo pateiktų dokumentų turinio. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl vizos išdavimo, nustatytos aplinkybės sukėlė rimtų įtarimų, kad tikrieji pareiškėjo kelionės tikslai gali būti kitokie nei oficialiai deklaravo pareiškėjas.

9. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašymą, kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, kitą turimą informaciją. Teismas pažymėjo, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą. Nagrinėjamu atveju teismas sutiko su Ambasados išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo, sąlygų, turimų pragyvenimo lėšų buvimo Lietuvoje laikotarpiu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Ambasados konsulinis pareigūnas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų. Ambasados Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ambasadą pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėti iš naujo.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo iš esmės prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

10.1. Ambasada pareiškėjo neapklausė. Ambasada nepagrįstai nurodė, kad visi dokumentai buvo surašyti tik lietuvių kalba, daugelis jų buvo parašyti abiem kalbomis – anglų ir lietuvių.

10.2. Dabar prie skundo pridėjo išsamų verslo planą. Pareiškėjas išmano tekstilės verslą. Pareiškėjo sąskaita taip pat registruota įmonės vardu. Pareiškėjas pridėjo santuokos liudijimą, šeimos registracijos pažymėjimą, informaciją apie nekilnojamąjį turtą, darbo sutartį. Pareiškėjas turi tvirtus socialinius ryšius su Pakistanu. Nepateikė šių dokumentų, nes nerado jokių reikalavimų Lietuvos migracijos tinklalapyje, o advokatas jam taip pat nepatarė juos pateikti.

10.3. Nuo 2019 m. gegužės 3 d. Bendrovė įsteigė laikinąjį filialą Pakistane, kad tvarkytų grynuosius pinigus ir sudarytų sutartis su tiekėjais. Pareiškėjas kaip akcininkas sumokėjo grynuosius pinigus kaip Bendrovės kasininkas ir pervedė į laikiną Bendrovės kasą Pakistane. Taip pat 2019 m. liepos 2 d. iš savo asmeninės lietuviškos banko sąskaitos į Bendrovės lietuvišką banko sąskaitą sumokėjo 14 100 eurų, kad padidintų įstatinį kapitalą. Pareiškėjas pervedė pinigus į asmeninę „Paysera“ banko sąskaitą Lietuvoje iš užsienio, atidarė Bendrovės banko sąskaitą ir pervedė grynuosius pinigus kaip akcinį kapitalą.

10.4. Pareiškėjas turi būti Lietuvoje, norėdamas išsirinkti parduotuvę, samdyti darbuotojus, pasirinkti teisininką, buhalterį, studijuoti kompiuterinį programavimą ne visą darbo dieną. Pareiškėjas jau įstojo į Vilniaus kolegiją.

10.5. Nelegalios migracijos grėsmė nekyla. Pareiškėjas laikysis Lietuvoje galiojančių taisyklių ir normų. Pareiškėjas pateikė Ambasadai visus reikalaujamus dokumentus: Bendrovės įsteigimo ir įsigijimo dokumentus; dokumentą, patvirtinantį, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų ir jo investuotos lėšos yra 14 000 eurų; dokumentus, patvirtinančius, kad yra Bendrovės dalyvis ir jo tikslas yra darbas Bendrovėje; išrašą iš banko, patvirtinantį, kad jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje ir grįžti į savo kilmės valstybę; sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.

11. Atsakovas Ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

11.1. Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno ir nacionalinės vizų išdavimą užsieniečiams, selektyviai atskleidžia bylos faktines aplinkybes. Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą ir priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punktu, Vizų kodekso 14 straipsniu, 21 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies b punktu, 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčiu, 32 straipsnio 1 dalies b punktu, Aprašo 70.10 punktu, 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) priimtu prejudiciniu sprendimu byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federalinę Respubliką. Konsului sukėlė abejonių pareiškėjo pateikta informacija ir kiti duomenys dėl jo prašyme deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų.

11.2. Pareiškėjas 2018 m. spalio mėn. kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvą gavimo nurodęs vykimo tikslą – studijuoti. Ambasados konsulinis pareigūnas sprendimu atmetė šio užsieniečio prašymą dėl vizos išdavimo, tačiau užsienietis šio sprendimo neskundė. Pareiškėjas, negavęs vizos vykti į Lietuvą, 2019 m. balandžio 15 d. įsigijo Bendrovę ir jau kitu pagrindu kreipėsi dėl vizos gavimo vykti į Lietuvą. Pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. pakartotinai kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos vykti į Lietuvą išdavimo, nurodęs kelionės tikslą – verslas, t. y. užsiimti teisėta veikla. Pareiškėjas pateikė 2019 m. balandžio 15 d. kasos perdavimo aktą, kuriame nurodyta, jog 2 500 eurų perdavė A. M., priėmė pareiškėjas, pasirašė abu šie asmenys, tačiau pareiškėjas tuo metu nesilankė Lietuvoje. Ambasados konsului pateiktame Bendrovės 2019 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderyje Nr. 002 nurodyta, jog pareiškėjas akcinio kapitalo didinimui grynaisiais pinigais sumokėjo 11 400 eurų, pinigus gavo kasininkas pareiškėjas, t. y. tas pats asmuo. Be to, jis nebuvo Lietuvoje, taigi negalėjo sumokėti 11 400 Eur grynais pinigais į Bendrovės kasą. Konsului su prašymu pateikti dokumentai sukėlė pagrįstas abejones dėl Bendrovės deklaruojamo įstatinio kapitalo dydžio ir jo atitikimo Aprašo 70.10 punkto reikalavimui (suformuotas Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti lygis 28 000 eurų) bei dėl pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo Aprašo 70.10 punkto sąlygoms. Pareiškėjas konsului nepateikė jokių duomenų, kad jo, kaip Bendrovės akcininko ir Bendrovės direktoriaus, buvimas Lietuvoje yra objektyviai būtinas Bendrovės veiklai vykdyti. Pareiškėjas su prašymu nepateikė jokių patvirtinamųjų dokumentų, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjo pateikti dokumentai buvo identiški kito užsieniečio teiktiems dokumentams.

11.3. Pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai neturėtų daryti įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir teisingumui ir Ambasados Sprendimui, kadangi pareiškėjo pateikti įrodymai nebuvo pateikti konsului su prašymu išduoti nacionalinę vizą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje tikrinamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos ambasados Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui 2019 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. 170 atsisakyti išduoti nacionalinę vizą teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą pagrįstumo.

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 15 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. liepos 22 d. iki 2020 m. liepos 21 d. Prašyme nurodė, kad kelionės tikslas – verslas, kviečiantis asmuo – Bendrovė, kontaktinis asmuo – pareiškėjas. Ambasada, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjo prašomą vizą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais (nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti <...>, jeigu: 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo <...> 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė).

14. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinius klausimus, susijusius su nacionalinės vizos, kurią byloje ginčijamu Sprendimu atsisakyta išduoti, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, Įstatymas bei Aprašas.

16. Kaip minėta, Ambasada Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą remdamasi dviem pagrindais, t. y. Įstatymo 19 straipsnio (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija) 1 dalies 3 ir 10 punktais. Ginčijame Sprendime nėra nurodyta, jog nacionalinę vizą pareiškėjui atsisakyta išduoti ir kitais pagrindais, todėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybės, susijusios su Sprendime nenurodytais pagrindais, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingos.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pateikė Ambasadai visus reikalaujamus dokumentus: Bendrovės įsteigimo ir įsigijimo dokumentus; dokumentą, patvirtinantį, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų ir jo investuotos lėšos yra 14 000 eurų; dokumentus, patvirtinančius, kad yra Bendrovės dalyvis ir jo tikslas yra darbas Bendrovėje; išrašą iš banko, patvirtinantį, kad jis turi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje ir grįžti į savo kilmės valstybę; sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą.

18. Nagrinėjamu atveju Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turėjo teisę vertinti pateiktus dokumentus, surinktus duomenis, ir atitinkamai spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje.

19. Pažymėtina, jog vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl duomenų, kurių konsulinis pareigūnas nusprendė neišduoti vizos pareiškėjui, pakankamumo tokiam sprendimui priimti: pareiškėjo pateiktų ir pasirašytų dokumentų – 2019 m. balandžio 15 d. kasos perdavimo akto dėl 2 500 eurų perdavimo pareiškėjui, 2019 m. balandžio 15 ir 18 d. vienintelio akcininko sprendimų, 2019 m. balandžio 18 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. 1 – sudarymo vieta nurodytas Vilnius, nors pareiškėjas nesilankė Lietuvoje; kaip dokumentas, įrodantis, kad pareiškėjas atitinka Aprašo 70.10 punkto reikalavimus, pateiktas Bendrovės 2019 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderis Nr. 002, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas akcinio kapitalo didinimui grynaisiais pinigais sumokėjo 11 400 eurų, o šias lėšas gavo kasininkas, kuriuo yra pareiškėjas, nors pareiškėjas nebuvo Lietuvoje. Be to, 2019 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderyje kaip Bendrovės vyr. buhalterė pasirašė A. R., tačiau sutartis su UAB „Skaičių šalis“ dėl A. R. buhalterinių paslaugų teikimo pasirašyta 2019 m. liepos 2 d. Pažymėtina, kad jokie įrodymai, kurie pašalintų abejones dėl pateiktų įrodymų turinio teisingumo, nebuvo nurodyti ir pateikti su skundu pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškėjo su apeliaciniu skundu teikti tokio pobūdžio įrodymai nėra vertinami: nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 3 d.), ko nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti.

21. Ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus dokumentus, informaciją gautą pokalbio su pareiškėju Ambasadoje metu, Ambasados konsuliniam pareigūnui ir teismui, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų turinio teisingumo ir užsieniečio atitikimo Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, kas savo ruožtu sudarė rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

22. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Ambasada išsamiai išnagrinėjo visas su pareiškėjo prašymu išduoti vizą susijusias aplinkybes ir, neperžengdama jai suteiktų diskrecijos ribų, priėmė faktiniais duomenimis ir teisės normomis pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė