6154ca79-e431-44a7-95b5-75be54a52ba0 · Alytaus rajono apylinkės teismas

  Baudžiamoji byla Nr. 1-265-572/2012                    Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00466-2011-9                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.                                           1.2.13.1.;2.1.10.1.;2.3.6.4.6.(S) ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 22 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nukentėjusiajam S. B., jo gynėjams advokatams A.

R., Ž. Å ., kaltinamojo gynėjui ir civilinio atsakovo UAB „Stiklo gama“ atstovui advokatui E. M., civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), ankščiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 176 straipsnio 1 dalyje.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: kad kaltinamasis J.

J., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. J. J. privalėdamas užtikrini saugų darbų saugos organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymÄ , turėdamas darbų saugos pažymėjimÄ B Nr. 309078, patvirtinantį, kad gali dirbti įvairių ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių įmonėse ir privalėdamas žinoti, kad bendrovėje naudojamas techniÅ¡kai netvarkingas įrenginys „Burke“, kurio neveikė apsaugos blokiruotė, kuris taip pat neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo nesiėmė priemonių sutvarkyti techniÅ¡kai netvarkingÄ Ä¯renginį, tuo pažeidė: darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2.8.p. „jei yra rizika, kad dėl mechaninio sÄ lyčio su darbo įrenginio judančio dalimis darbuotojas gali bÅ«ti traumuotas, tokios dalys privalo bÅ«ti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingÄ zonÄ arba sustabdyti pavojingų dalių judėjimÄ , kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje“, 2010-08-11 įdarbino, pagal darbo sutartį Nr. 6, S. B.

– dažytoju ir leido dirbti su techniÅ¡kai netvarkingu įrenginiu. Esant tokioms aplinkybėms, jis privalėjo numatyti, kad vykstant gamybai, S. B. naudojant techniÅ¡kai netvarkingÄ Ä¯renginį, pastarasis gali susižaloti, tačiau nesudarė saugių darbo sÄ lygų, neįvertino rizikos, dėl ko susidarė sÄ lygos nelaimingam atsitikimui. Esant tokiai situacijai ir toliau vykstant gamybai, 2011 m. gegužės 9 d. S. B., norėdamas užbaigti dažymo velenų džiovinimÄ , jų neiÅ¡jungęs, pradėjo džiovinimÄ oro srove.

Baigiant džiovinimÄ nukentėjusysis atsirėmė kaire ranka į guminį dažymo velenÄ , kuris pradėjo traukti rankÄ Ä¯ tarp velenų esantį 18 mm tarpÄ . Ä®renginio avarinio iÅ¡jungimo mygtuko nepasiekė, todėl pats bandė deÅ¡ine ranka iÅ¡traukti įkliuvusiÄ tarp velenų rankÄ , tačiau besisukantys velenai įtraukė ir deÅ¡inę rankÄ , tuo nukentėjusiajam S. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl abiejų plaÅ¡takų ir dilbių sužalojimų padarytų 2011-05-09 iÅ¡sivystė abiejų plaÅ¡takų visų pirÅ¡tų bei riešų kontraktÅ«ros, dėl ko nukentėjusysis prarado didelę dalį, t. y. 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo.Kaltinamasis J.

J. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu visiÅ¡kai prisipažino ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba nuo 2010 metų kovo mėnesio. Yra atsakingas už visÄ darbų saugÄ , susipažinęs su visais pagrindiniais darbų saugos įstatymais, turi darbų saugos pažymėjimÄ . Ä®monėje darbo instruktažus pravesdavo samdomos įmonės specialistė V. Č.. Priimant žmogų į darbÄ , jį pasiraÅ¡ytinai supažindina su visomis instrukcijomis. Kas ketvirtį meistras praveda instruktaÅ¾Ä darbo vietose.

Ä®monėje dirba neįgalÅ«s asmenys. S. B. priimant į darbÄ pateikė pažymėjimÄ , kuriame buvo nurodyta, kad darbingas 50 procentų. Jis buvo priimtas dažyti, pakuoti stiklus, tikrinti stiklų kokybę. Baigiantis darbui reikia iÅ¡valyti įrenginį. Klausdavo ar jam nesunku dirbti ir jis atsakydavo, jog viskas gerai, jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Jis, kaip direktorius, irgi buvo patenkintas jo darbu. Kai įvyko nelaimingas atsitikimas, tai S. B. buvo pirma darbo diena po nedarbingumo. Ä®monė įrenginį „Burkle“ įsigijo iÅ¡ partnerių Norvegijoje maždaug prieÅ¡ pusantrų metų iki nelaimingo atsitikimo.

Ä®renginys buvo naudotas, tačiau tvarkingas. Jį sumontavo įmonės darbuotojai, nes tai nesudėtingas vientisas įrenginys. Ä®renginio instrukcija buvo anglų kalba, jod apimtis labai didelė. Instrukcija į į lietuvių kalbÄ iÅ¡versta tik po nelaimingo atsitikimo. Buvo įsitikinęs, kad įrenginys techniÅ¡kai tvarkingas, nes buvo su apsaugos dangčiu, su „STOP“ mygtuku staklių Å¡one. Ä®renginio volai sukasi lėtai, tik 8 m per minutę, todėl nebuvo minties, kad tarp volų galima įkiÅ¡ti rankÄ .

Kad reikalingas automatinis blokavimo mygtukas, nežinojo. Tik atsitikus nelaimei suprato, kad kažkas negerai. IÅ¡vertus instrukcijÄ sužinojo, kad įrenginyje turi bÅ«ti automatinis blokavimo mygtukas. Vadovaujantis instrukcija džiovinama turi bÅ«ti per atstumÄ , suspaustu oru, neturi bÅ«ti jokio kontakto. Ä®renginys volų džiovinimo metu turi bÅ«ti iÅ¡jungtas. Nors nelaimingo atsitikimo metu ir buvo toje pačioje patalpoje, tačiau dirbo prie kompiuterio ir nematė ar volai sukosi tuo metu, kai B. juos džiovino.

B.riksmÄ iÅ¡girdo apie 12 val. B. iÅ¡jungė stakles. Jis atėjo pasižiÅ«rėti kas nutiko. Labai gailisi dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, nukentėjusiojo atsiprašė. Turtinę žalÄ pripažįsta, tačiau tiek, kiek jos jau buvo atlyginta. PraÅ¡o mažinti neturtinę žalÄ , nes 400 000 Lt sumos įmonė nepajėgi sumokėti, įmonei tektų bankrutuoti. Å iuo metu įrenginyje jau yra automatinio blokavimo sistema.Nukentėjusysis S. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo dažytoju nuo 2010-08-12.

Ä® darbÄ jį priėmė A. J., todėl ilgÄ laikÄ nežinojo, kad jo direktorius yra J. J.. Kai pradėjo dirbti, turėjo 50 procentų neįgalumÄ . Pirminis instruktažas buvo priimant į darbÄ , o vėliau darbo vietoje meistras supažindino su kitomis instrukcijomis. Su įrenginio „Burkle“ instrukcija susipažinęs nebuvo, jÄ pasirašė neskaitęs. A. parodė kaip su įrenginiu dirbti, be to tarpusavyje pasiaiÅ¡kindavo kas galima ir kas ne. Žinojo kaip saugiai turi atlikti darbus. Staklės buvo nepilnai sukomplektuotos.

Su B. ir A. pasikalbėdavo, kad prie kiekvieno įrengimo turi bÅ«ti apsauga, kad pirÅ¡tui arčiau priėjus, įrenginys automatiÅ¡kai iÅ¡sijungtų. Suprato, kad įrenginiui trÅ«ksta blokiruotės, tačiau direktoriui apie tai nesakė. Nelaimės dienÄ dirbo dviese. Reikėjo nudažyti tris stiklus skirtingomis spalvomis. VienÄ stiklÄ nudažė, o kitam reikėjo naujo spalvos kodo. Bijojo suklysti, todėl paprašė gamybos vadovo V. R. pagalbos. Å is jam priekaiÅ¡tavo, kad per daug sirgo. Susinervinęs norėjo eiti namo, bet gamybos vadovas liepė dirbti toliau.

NeÅ¡ant į plovyklÄ stiklÄ , koja užkabino ant žemės sudėtus stiklus ir kelis sudaužė. Apie tai pranešė meistrei. Meistrė surašė aktÄ . Darbas nesisekė, todėl skambino žmonai. Žmona jam patarė eiti namo, tačiau jis norėjo pabaigti pradėtus darbus. Paskambino gamybos vadovui ir pranešė, kad stiklas negerai nusidažė. V. R. pasakė, kad jis kaip dažytojas turi suprasti kÄ daro. Vėl susinervinęs paskambino žmonai ir pasakė, kad dirba paskutinę dienÄ . Ji liepė atsiskaityti ir nedirbti.

Nusiramino ir dirbo toliau. Ruošė trečiÄ stiklÄ dažymui. Apie 11.30 val. atėjo A. J., ir pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad per lėtai dirbama. Apie 11.50 val. K. liepė padžiovinti volus. Pradėjo džiovinti. Nežinojo, kad draudžiama džiovinti volus neiÅ¡jungus įrenginio, nes nuo pat pirmos darbo dienos volai buvo džiovinami veikiant įrenginiui, nes taip yra greičiau. Pučiant volÄ , pajautė, kad tempia rankÄ , pagavo tris pirÅ¡tus. Siekė iÅ¡jungėjo, bet jis buvo per toli. DeÅ¡ine ranka griebė kairę rankÄ , tuomet volai pagavo ir deÅ¡inę rankÄ .

Užriko ir tada atbėgęs B., iÅ¡jungė stakles, padidino tarpÄ tarp volų ir padėjo iÅ¡traukti rankas. Po to jam užriÅ¡o rankas ties pečiais, norėdami sustabdyti kraujavimÄ ir paguldė. Daugiau nieko neprisimena, pabudo ligoninės priėmimo skyriuje. Po Å¡io nelaimingo atsitikimo 7 mėnesius negalėjo savęs apsitarnauti. Jį slaugė sÅ«nus ir žmona. Dabar jam nustatytas 60 procentų nedarbingumas. Abi rankos lankstosi per rieÅ¡us, tačiau deÅ¡inė lankstosi kiek sunkiau, deÅ¡inės rankos nykÅ¡tys dirba atskirai nuo visų pirÅ¡tų.

IlgÄ laikÄ jautė didelį skausmÄ , naudojo stiprius nuskausminamuosius vaistus. Prisireikė psichologo konsultacijų. Å iuo metu migdomųjų vaistų nevartoja, bet nemiga ir nerimas yra iÅ¡likę. IÅ¡ medikų žino, kad jo sužalojimai negrįžtamojo pobÅ«džio. Po traumos sulaukė pažeminimo iÅ¡ buvusio darbdavio ir bendradarbių, buvo vadinamas aferistu, daug kas iÅ¡ draugų nuo jo nusisuko. Buvo kalbama, kad dėl to, jog jam reikia mokėti pinigus, kitiems darbuotojams buvo sumažinti atlyginimai.

Sutinka, kad nelaimės dienÄ buvo susinervinęs, kas galėjo turėti įtakos įvykiui. Tačiau nelaimingas atsitikimas nebÅ«tų atsitikęs, jei darbdavys bÅ«tų užtikrinęs saugias darbo sÄ lygas. Jis ne kartÄ apie tai sakė A. J., meistrei E., tačiau per daug priekaiÅ¡tauti bijojo, nes norėjo iÅ¡laikyti darbÄ . O juolab, kad priimant į darbÄ buvo pasirašęs pareiÅ¡kimÄ be datos dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Turtinė žala atlyginta nepilnai. Neturtinę žalÄ sutinka mažinti, tačiau dar galutinai neapsisprendė kokia tai turėtų bÅ«ti suma.Liudytojas V. r. parodė, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo pat jos susikÅ«rimo.

Dirba gamybos vadovu. KiekvienÄ rytÄ su darbuotojais pasikalba apie nesklandumus darbe. Nei S. B., nei kiti darbuotojai nesiskundė, kad dirba su netvarkingais įrenginiais. Pagal darbo specifikÄ S. B. darbas nebuvo sunkus. TÄ rytÄ S. buvo po ligos. Paklausus kaip jis jaučiasi, atsakė, kad blogai. S. B. pasiÅ«lė eiti pas gydytojÄ . Jokių dviprasmiÅ¡kų siÅ«lymų nebuvo. Tuo metu kai įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo darbo kabinete. Apie nelaimingÄ atsitikimÄ jam pranešė meistrė E.. Mažiau nei per minutę atsirado įvykio vietoje.

Atėjęs į dažymo patalpÄ , pamatė S. B. sėdintį ant kėdės, o jų darbuotojai jam suteikinėjo medicininę pagalbÄ . S. tuo metu buvo sÄ moningas, galbÅ«t Å¡oke. Bandė visais įmanomais bÅ«dais padėti, kad žmogus nesijaustų blogai. Ä®renginys „Burkle“ į įmonę buvo atvežtas maždaug metai iki įvykio. Ä®renginys nebuvo naujas. Jis buvo nupirktas Norvegijoje ir pastatytas toks, koks yra. Ä®renginio instrukcia buvo anglų kalba. Kas jiems buvo aktualu iÅ¡aiÅ¡kino, tačiau visos instrukcijos iÅ¡sivertę į lietuvių kalbÄ nebuvo.

Instrukcijos vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ padarė tik po nelaimingo atsitikimo. Kaip parodė tyrimas, įrenginys nebuvo pilnai sukomplektuotas. Jis buvo parvežtas kaip vientisas įrenginys, nes jis yra nedidelis. Manė, kad įrenginys yra techniÅ¡kai tvarkingas ir yra pakankamai saugus. Apsaugos blokiruotės nebuvo. Po to kai iÅ¡sivertė instrukcijÄ , viskÄ sutvarkė taip, kaip buvo reikalaujama. Anksčiau tokių įrenginių įmonė neturėjo. Avarinio iÅ¡jungimo mygtukai buvo visÄ laikÄ . Nuo pat įrenginio parvežimo ir jo pastatymo buvo ženklai, įspėjantys apie galimus pavojus.

Pagal darbo specifikÄ , tai nėra potencialiai pavojingas įrengimas, kurio reikia saugotis. Kad ten nebuvo apsaugos, tapo žinoma tik po to, kai buvo atliktas vertimas į lietuvių kalbÄ . Ar darbuotojai džiovino su įjungtu įrenginiu nežino. Å iaip džiovinimas turėtų vykti su iÅ¡jungtu įrenginiu. Velenai yra vienas prieÅ¡ais kitÄ , jie iÅ¡sidėstę horizontaliai. Džiovinant iÅ¡ Å¡ono, rankoms pakliÅ«ti tarp volų galimybės nėra. Ä®renginio aukÅ¡tis apie 130 cm ir rankas įkiÅ¡ti yra pakankamai sudėtinga.

Velenai sukasi maždaug 5 metrų per minutę greičiu. Guminis volas yra arčiau, o metalinis - toliau. Metalinio volo džiovinti nereikia. Dabar yra padaryta eilė keitimų, yra uždėta apsauga, kad prisilietus įrenginys išsijungia automatiškai. Liudytojas A. J. parodė, jo yra jo tėvas, o nukentėjusįjį pažįsta pagal darbinius santykius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra socialinė įmonė. Jis buvo šios įmonės iniciatorius, tačiau įmonės vadovu yra jo tėtis J.

J.. Darbo specifika leido naudoti lengvÄ negaliÄ turinčių žmonių darbÄ . Tuo pasinaudodamas ir inicijavo socialinės įmonės įkÅ«rimÄ . Neįgalieji galėjo atlikti tam tikrus nesunkius dažymo darbus. Kadangi socialinės įmonės negali turėti bandomojo laikotarpio, todėl darbuotojai buvo parašę praÅ¡ymus dėl atleidimo iÅ¡ darbo be datos, tačiau darbuotojams toks praÅ¡ymas spaudimo nedarė. UAB „Stiklo gama“ nupirko dažymo maÅ¡inÄ â€žBurkle“, kuri buvo nenauja.

Ä®sigydami įrenginį manė, kad jis pilnai sukomplektuotas. Tai buvo tvarkingas ir veikiantis įrenginys, su kuriuo žmonės dirbo Norvegijoje. Nežinojo, kad turi bÅ«ti automatinė įrenginio blokiruotė. Patys įmonės darbuotojai sumontavo įrenginį, nes jis nėra sudėtingas. Ä®renginio dokumentacijÄ turėjo, tačiau nebuvo instrukcijos lietuvių kalba. Tik vėliau sužinojo, kad įrenginiui trÅ«ko papildomų apsaugos mechanizmų. Niekas neįtarė, kad įrenginyje gali kažko trÅ«kti ir, kad gali atsitikti tokia nelaimė.

Matė kaip vyksta volų džiovinimas suspausto oro pistoletu. Jam nebuvo keista, kad pakėlus dangtį volai nesustodavo. Ä®monė turi profesionalius įrengimų priežiÅ«ros technikus ir jie manė, kad įrenginys tvarkingas. Dėl darbo patogumo buvo atjungta automatinio blokavimo sistema. Geležinio volo džiovinti nereikia. Jam matant, volai buvo džiovinami kai jie nesisukdavo. Dėl darbo saugumo S. B. niekada nieko nesakė. Nelaimės dienÄ , iÅ¡girdus, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, visa administracija atbėgo į įvykio vietÄ .

Pamatė S. B. gulintį ant žemės. Tuo metu įmonės darbuotojai jam suteikinėjo pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ . Matė smarkiai suniokotas S. B. rankas. IÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , nes atvejis vizualiai atrodė sunkus. Po Å¡io nelaimingo atsitikimo padarė automatiÅ¡kÄ džiovinimo kontrolę. Ä®renginio volai yra maždaug 130 cm aukÅ¡tyje. Jie sukasi pakankamai lėtai, nes dažo 2,5 -3 m per minutę. Volus reikia džiovinti iÅ¡ Å¡ono. Metalinis volas yra toli, todėl nesuprantama kaip S. galėjo įkiÅ¡ti rankas.

Tačiau jų darbe visko gali įvykti, jeigu žmogus nesilaiko elementarių darbo taisyklių. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra socialinė įmonė, todėl darbuotojų klausdavo ar viskas tvarkoje. S. sudarė sÄ lygas dirbti lengvesnėmis darbo sÄ lygomis. Jis turėjo kėdę ir galėdavo pasėdėti, nes žinojo, kad turi sveikatos problemų dėl stuburo. Po nelaimingo atsitikimo kartu su S. B. vyko į ligoninę. S. B. tuo metu blogai jautėsi, todėl jo nieko neklausė. Ä®vykio dienÄ kalbėjo su S. B.

žmona. Pooperaciniame etape rÅ«pinosi S. B.. Bendravo su S., jo žmona ir gydytoja. S. B. nustojo bendrauti tada, kai sužinojo, kad jis iÅ¡ įmonės nori prisiteisti 380 000 litų už nelaimingÄ susitikimÄ . SiÅ«lė nukentėjusiajam atlyginti žalÄ . Jam buvo pasiÅ«lyta 55 000 litų žalos atlyginimo. VisÄ laikÄ norėjo susitaikyti ir siekė, kad Å¡is konfliktas nesitęstų.Liudytojas k. b. parodė, kad kaltinamasis yra jo darbdavys, o nukentėjęs buvęs bendradarbis. KiekvienÄ rytÄ atvykus į darbÄ , gauna planÄ kÄ turi nudažyti.

PasižiÅ«ri ar yra stiklai ir tada maiÅ¡o dažus, eina prie įrengimų. TÄ dienÄ kai įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo keli užsakymai, kiekvienÄ stiklÄ reikėjo dažyti atskiromis spalvomis. Pasiėmę pirmÄ stiklÄ , pradėjo darbÄ . Po to nudažė dar vienÄ stiklÄ . Jis iÅ¡plovė stakles ir S. liepė nudžiovinti priedus, esančius prie staklių. S. nuėjo pÅ«sti volų. TÄ dienÄ B. buvo tik grįžęs po nedarbingumo. Girdėjo S. B. pokalbį su žmona. Žmona jam patarė atsiskaityti iÅ¡ darbo.

Netrukus iÅ¡girdo S. riksmÄ . Pribėgęs iÅ¡jungė stakles ir iÅ¡traukė S. rankas. Su įrenginiu iki įvykio dirbo apie 7 mėnesius. Prie staklių dirbo trise. Jis yra instruktuotas kaip reikia dirbti su įrenginiu „Burkle“. Volai yra maždaug 1,5 metro aukÅ¡tyje. Plauna abu volus, o džiovina tik guminį volÄ . Volai džiovinami suspausto oro pistoletu iÅ¡ Å¡ono, neprisiliečiant, kad nepažeistų volų. Volus reikia džiovinti atsitraukus nuo volo maždaug 15-20 cm atstumu. TÄ dienÄ džiovino sukantis volams, t.y. neiÅ¡jungus įrenginio.

Dirbantieji su įrenginiu buvo informuoti, jog volus reikia džiovinti iÅ¡jungus įrenginį. Jei darbo bÅ«na nedaug, tai įrenginys ir pats nudžiÅ«sta. O jei bÅ«davo daug darbo, tai nusižengdavo taisyklėmis ir volus džiovindavo neiÅ¡jungus įrenginio. Nežino ar S. žinojo, kad negalima džiovinti įjungto įrenginio. Metalinio volo nedžiovina, kai nuplauna, tai metalinį volÄ nuvalo skuduru. Ä®vykio dienÄ jis pats džiovino tÄ volÄ , todėl S. jo džiovinti dar kartÄ nereikėjo. Niekas iÅ¡ vadovaujančių asmenų nematė, kad volai džiovinami neiÅ¡jungus įrenginio.

Džiovinat volus įrenginį išjungdavo tik tada, jei pamatydavo ateinant vadovybę. Kad įrenginys buvo nepilnai sukomplektuotas, nesuprato. Dabar įspėjamieji ženklai ant įrenginio yra iš dviejų pusių. Darbdaviams pretenzijų dėl darbo saugos nereiškė nei jis, nei kiti darbuotojai. Nėra girdėjęs, jog S. B. būtų sakęs, kad jų staklės nesaugios.Liudytoja v. č. parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė paslaugų sutartį su UAB „SDG“ dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos dalies funkcijų vykdymo.

Pagal pasiraÅ¡ytÄ sutartį ji įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo dalį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų, kurios yra aptartos sutartyje. Viena iÅ¡ funkcijų yra vizualiai pasižiÅ«rėti ar įrenginiai yra techniÅ¡kai tvarkingi. Tai pat jai priklauso instruktuoti darbuotojus ir dalyvauti įvadinio instruktažo metu. Pagal sutartį į pareigas įeina organizuoti mokymus, kurie turi bÅ«ti suderinti su įmonės vadovu. Ä®monėje už darbų saugÄ yra atsakingas įmonės vadovas.

Ä®vadinio instruktavimo metu yra pakviečiami darbuotojai ir ji juos instruktuoja dėl darbų saugos darbe. S. B. instruktavo įvadiniame instruktaže. Instruktavimo metu aptarė kokia rizika ir kokie pavojai yra įmonėj. Taip pat įvadinio instruktažo metu klausia ar darbuotojai turi klausimų, paaiÅ¡kina, kad jei turės klausimų vėliau, tai jie visada gali kreiptis į jÄ . Instruktavimas vyksta apie valandÄ laiko. Darbuotojai žino, kad įmonėje yra darbų saugos segtuvai, kad iÅ¡kilus klausimams, jie patys gali pasiskaityti.

Apsilankymų įmonėje metu vaikÅ¡to po gamybos cechÄ ir žiÅ«ri ar darbuotojai dirba saugiai, klausia ar jie turi kokių pastabų ir nusiskundimų dėl darbo saugos reikalavimų. Jai visada bÅ«davo atsakoma,  kad viskas yra gerai. Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose yra nurodyta, kad jei yra rizika dėl mechaninio sÄ lyčio su įrenginio judančiomis dalimis, tai tos pavojingos zonos turi bÅ«ti uždengtos apsaugomis arba turi bÅ«ti įrengti apsauginiai dangčiai. ApžiÅ«rėdama įrenginį „Burkle“ matė, kad dangtis yra.

Žinojo, kad pagal teisės aktų reikalavimus turėjo bÅ«ti blokiruotė. Tai žinodama informavo įmonės vadovÄ , įrengimų priežiÅ«ros meistrÄ ir nurodė, kad tokios apsaugos turi bÅ«ti įrengtos. Tačiau kokios tai turėtų bÅ«ti apsaugos nežinojo ir tai neįeina į jos kompetencijÄ . Dėl įrenginio techninių reikalavimų daugiau bendravo su L. P.. Jis pasakė, kad kÄ gavo iÅ¡ pardavėjo, tÄ ir sumontavo, kitų papildomų detalių nemontavo. Pagal teisės aktų reikalavimus tokios blokiruotės įrenginiams turi bÅ«ti privalomos.

Pasakė, kad yra toks teisės aktas ir yra tokie reikalavimai veikiantiems įrenginiams. Ä®monėje nebÅ«davo nuolatos. Kai ateidavo į įmonę, tai niekada nebÅ«davo taip, kad vyktų koks tai darbo procesas su įrenginiu „Burkle“. Pagal darbų saugos instrukcijÄ buvo numatyta, kad veikiant įrenginiui negalima atlikti įrenginio džiovinimo darbų. Tokie darbai turi bÅ«ti atlikti tik tada, kai įrenginys yra iÅ¡jungtas. Liudytoja o. s. parodė, kad įmonėje dirba vyr. buhaltere. Ä® jos pareigas įeina darbo užmokesčio paskaičiavimas, darbo sutarčių pildymas ir įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Ä®monėje vienus instruktažus dėl darbo saugos praveda V. Č., o kitus – direktorius J. J.. S. B. pas jÄ pildė praÅ¡ymÄ priimti į darbÄ , praÅ¡ymÄ dėl NPD taikymo ir pasirašė už darbo pažymėjimÄ . Žurnalai, susiję su darbo sauga yra susegti į segtuvus. Ä®vykio dienÄ apie pietus telefonu sužinojo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sužalotas S. B.. Žinojo, kad S. B. buvo darbe pirma diena po nedarbingumo. Å iuo metu B. yra atleistas iÅ¡ darbo. Po įvykio darbuotojams atlyginimai nebuvo mažinami, darbo užmokestis darbuotojams buvo padidintas.

Liudytojas g. a. parodė, kad dirbo kartu su B. dažymo srityje. Jis kaip ir S. B. buvo įdarbintas kaip stiklo dažymo operatorius. Pareigų paskirstymo tarp jų nebuvo. Nelaimingo atsitikimo dienÄ nedirbo, apie šį įvykį sužinojo iÅ¡ K. B.. S. B. patiko visiems darbuotojams, su juo jokių konfliktinių situacijų nesa buvę. Kad S. B. skųstųsi dėl darbo sÄ lygų, negirdėjo. Ä®renginį „Burkle“ statė kartu su techniku L. P. ir konsultavosi su „Graveros“ darbuotojais.

Instrukcija buvo anglų kalba. Žinojo, kad įrenginys nebuvo naujas, tačiau galvojo, kad yra pilnos komplektacijos. Ä®renginys nebuvo sudėtingas. Buvo avarinis mygtukas įrengimui iÅ¡jungti, jei atsitiktų koks tai atvejis. Dirbant su įrenginiu kilo klausimas ar neturi bÅ«ti papildomo apsaugos mygtuko ir suprato, kad kažko lyg ir trÅ«ktų. Tačiau tai buvo tik pačių darbuotojų kalba. Buvo iÅ¡aiÅ¡kinta įrenginio technologija ir žinojo dažymo procesÄ . Su įrenginiu buvo nemažai laiko dirbę, žinojo kaip sukasi volai, kaip yra atliekamas džiovinimas.

Perprasti patį įrengimÄ nebuvo sudėtinga. Jis kitiems parodė visÄ darbo procesÄ su įrenginiu. Džiovinama tik uždarius tam tikras dalis. Volus džiovindavo su suspausto oro žarna ir pistoletu. Volų džiovinimo metu įrengimas bÅ«davo iÅ¡jungtas. Jis bÅ«davo įjungiamas tik dažymo metu. Džiovinimas užtrukdavo apie 15-20 minučių. Pro tam tikras skyles volai yra nupučiami oru ir tokiu bÅ«du jie džiÅ«sta. Metalinis volas yra už guminio volo ir jo džiovinti nereikia. Kai nudžiovini vienÄ volo pusę, tai tada atidengti dangtį, paspaudi mygtukÄ ir volas persisuka.

Tada džiovini kitÄ volo pusę. Dažniausiai volus džiovindavo jis. B. yra tekę džiovinti volus, tačiau jis tai darydavo retai. Kai džiovindavo volus neiÅ¡jungus įrenginio, bÅ«davo ne piktnaudžiavimas, o taip daroma, kad greičiau vyktų darbas. Vadovybė galėjo nežinoti, kad jie kartais džiovindavo volus, kai įrenginys bÅ«davo veikiantis. Rankos galėjo patekti, jei volas buvo džiovinamas iÅ¡ virÅ¡aus. IÅ¡ Å¡ono džiovinant rankos niekaip negali patekti į įrenginį.Liudytojas L.

P. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra atsakingas už Å¡ios įmonės įrenginius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienose patalpose, todėl jei bÅ«davo gedimai, tai patalkindavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nukentėjęs dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. TÄ dienÄ kai įvyko nelaimingas atsitikimas, nukentėjusiojo nematė. Ä®renginys su kuriuo dirbo S. B. - dažymo velenu maÅ¡ina. Ä®renginys ‚Burkle“ buvo naudotas, parvežtas iÅ¡ Skandinavijos.

Jo sumontavimas buvo labai paprastas, reikėjo tik įjungti į elektros tinklÄ . Prie įrenginio buvo 50-60 lapų instrukcija anglų kalba. Perskaitė tik tuos skyrius kurie buvo aktualÅ«s, t. y. techninę dalį. Kai montavo įrenginį, nepastebėjo, kad jam trÅ«ksta kokių tai dalių. Kadangi įrenginys buvo veikiantis, nesidomėjo ar jis buvo pilnai sukomplektuotas. Tuo metu atrodė, kad įrenginys turėjo visas reikalingas apsaugas. Po nelaimingo įvykio vadovas paprašė pažiÅ«rėti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti ar įrenginiui ko netrÅ«ksta.

Tada suprato, kad įrenginiui trÅ«ksta automatinio blokavimo. Su V. Č. bendravo tik po Å¡io įvykio. PraneÅ¡imo apie įrenginio netvarkingumÄ negavo. Matė, kad džiovinama suspaustu oru. Po įvykio buvo padarytas automatinis džiovinimas. Džiovinant iÅ¡ Å¡ono suspausto oro pistoletu, nėra jokios galimybės rankoms patektų tarp velenų. Velenai sukasi labai lėtai ir turi įkristi, kad rankos patektų tarp velenų.Liudytoja l. b.parodė, kad nukentėjusysis yra jos vyras. 2011 metų gegužės 9 d. jai paskambino vyro bendradarbis B. ir pasakė, kad vyrui nutraukė rankas.

Neužilgo paskambino vyro draugas ir pranešė, kad įvyko nelaimė, dėl ko visi bus pasodinti. Nuvažiavo į darbovietę, pasiėmė vyro maÅ¡inÄ ir nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje buvo A. J.. Vyro rankos jau buvo sutvarstytos. Prašė, kad vyrÄ vežtų į KaunÄ , tačiau į jos praÅ¡ymus niekas nereagavo. Vyras pasakė, kad jis rankų jau neturintis. Jos vyra po operacijos negalėjo valgyti, valgė tik daržoves. A. pradėjo Å¡aipytis, kad vyrÄ maitinu žolėmis ir kad vyro iÅ¡ jo nebus.

Sakė, kad vyrui nieko blogo nėra ir viskas bus gerai. Dar kartÄ A. J. jÄ pažemino, jai atėjus į vyro darbovietę. Po Å¡ių pažeminimų atsisakė su A. J. bendrauti. Vėliaus vyko derybos pas advokatę. Jiems buvo pasakyta „arba imate mÅ«sų siÅ«lomus pinigus 20000 Lt, arba bÅ«site nuÅ¡luoti nuo žemės“. Visur ji ir jos vyras buvo žeminami. Girdėjo sakant, kad jiems rÅ«pi tik pinigai. Apie vyro sveikatÄ niekas neklausė, neklausė apie iÅ¡gyvenimus, nors su darbdaviais buvo bandyta kalbėti kelis kartus.

Vyras patyrė turtinę žalÄ , nes jis neteko rankų, dėl ko dabar net savimi pilnai pasirÅ«pinti negali. Jis visada buvo Å¡eimos žmogus ir iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Jis net nusiprausti rankų pats negali, nes nejaučia nei Å¡alčio, nei karščio. A. J. sakė, kad padės viskuo kuo galės. SÅ«nus atsiskaitė iÅ¡ darbo ir grįžo slaugyti tėvo. Dukra taip pat atsiskaitė iÅ¡ darbo, o tada sÅ«nus pradėjo dirbti. Patyrė iÅ¡laidas dėl gydymo. Pagrindinis gydymas - masažai. Už vienÄ masaÅ¾Ä Â mokėjo po 25 litus.

Dabar jau apie 3-4 mėnesius vyro rankas masažuoja pati. Vyras įvykio pasekmes dėl sužalojimo jaučia iki dabar. Jis yra slogios nuotaikos. Kreipėsi į psichiatrus, nes nenorėjo gyventi. Nuo birželio 16 dienos gydosi sunkiÄ depresijÄ . Naktimis nemiega, jam atsikartoja traumos vaizdas, jaučia didelę baimę dėl ateities. Pas gydytojus lankosi iki dabar. Važiuoja pas mikro chirurgÄ konsultuotis. Operacijos atidėtos dėl sunkios depresijos, jos bus ateityje. Jos vyro psichine sveikata prasta, gydymas tęsiasi.

Jis yra patyręs trauminį Å¡okÄ . Jei jis susinervuoja, jaučia įtampÄ ir gydymas grįžta į pradinę padėtį. Iki įvykio vyras turėjo sveikatos problemų su stuburu. Ä®vykio dienos rytÄ Ä¯ darbÄ išėjo bÅ«damas sveikas. Vyras jai paskambino iÅ¡ darbo ir pasakė, kad R. su meistre jį užsipuolė. Ji patarė vyrui eiti namo. Patirta trauma ir po jos vartoti vaistai turėjo įtakos vyro dantims. Anksčiau jokių problemų su dantimis neturėjo. Einant pas gydytojÄ psichiatrę iÅ¡lūžo pirmas dantis.

O sausio mėnesį jau protezavo visus dantis, nes pradėjo judėti ir lūžinėti. Mano, kad vyro dantų bÅ«klei įtakos turėjo vaistai, kuriuos naudojo po traumos, nes leido morfijų, silpnesnius vaistus. Vyrui SantariÅ¡kėse buvo atlikta sÄ narių rekonstrukcija. Rekonstrukcijos metu buvo paÅ¡alinti randai, kurie spaudė pirÅ¡to nervÄ . Po to pas gydytojÄ važiavo 3 ar 4 kartus. Vyras nepilnai valdo abi rankas, nejaučia jų. Reabilitacija buvo tinkama, gydytojai džiaugėsi jų darbu, o kontraktÅ«ros tik mažėjo.

Rankos buvo traumuotos iki alkÅ«nių. Randų buvo labai daug ir buvo visos plėštinės žaizdos. Po trijų mėnesių buvo nutrauktas nedarbingumas ir jis atleistas iÅ¡ darbo dėl sveikatos bÅ«klės, nes negali dirbti. Darbdavys vyrui siÅ«lė darbÄ , susijusį su gaminių priežiÅ«ra. Vyras kito darbo neieÅ¡kojo, o siÅ«lomo darbo atsisakė. Negali dirbti, nes jam pačiam reikalinga priežiÅ«ra. Vyras negali pats pilnai apsirengti. Kiekviena ranka dirba skirtingai. Yra deÅ¡inės rankos kontraktÅ«ros - pritrauktas nykÅ¡tys ir jis negali suimti smulkių daiktų.

Ateityje yra numatyta operacijos pagalba atskirti nykščius. Vyras tikrai nesuras kito darbo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo siÅ«loma tik 20 000 litų. Dabar darbdaviai siÅ«lė daugiau, t.y. 55 000 litų. Žalos dydis priklauso nuo emocinės bÅ«senos, nuo iÅ¡gyvenimų, jis liko neįgalus, jam reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra. Vyrui masažus darė privačiai ir kvitų už mokėjimÄ neprašė. Masažai privačiai užtrukdavo apie valandÄ , masažistę parsiveždavo į namus. Jam buvo raÅ¡omi vaistai nuo stuburo:

Olfenas ir Melastanas. PrieÅ¡ keturis metus vyrui buvo operuotas stuburas ir po operacijos jis jautėsi gerai, kasdien vaistų nevartojo. Vyras vienas niekur neina. Jis jaučia baimę iÅ¡eiti, nori bÅ«ti uždaroje patalpoje. Po įvykio pasinaudojo psichologo pagalba. Namuose atlieka psichologinius seansus, tačiau tik tada kai pats nori. Galvos kompiuterinė tomograma buvo atliekama todėl, kad vyrui buvo dideli galvos skausmai. Galvos skausmai atsirado po nelaimingo atsitikimo. Ä® kitas iÅ¡laidas įskaičiuota kompiuterinė tomografija, taip pat bilietų iÅ¡laidos, tai kai ji važiavo pas advokatÄ autobusu.Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G.

T. nurodė, kad AB Lietuvos draudimas kaip civilinės atsakomybės draudikas pagal sutartį atsako už UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtÄ Å¾alÄ . Yra numatyta 1000 litų besÄ lyginė iÅ¡skaita. Å iÄ sumÄ turėtų atlyginti pati UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad civilinis ieÅ¡kinys yra iÅ¡ dviejų dalių, t. .y. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jų nuomone reikalaujama 400 000 litų suma neatitinka nei teismų praktikos, nei protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų.

Prašoma suma yra ženkliai per didelė ir tokia negalėtų būti priteista. Dėl turtinės žalos atlyginimo, mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje situacijoje elgėsi korektiškai. Iki praeito posėdžio buvo pateiktas pirminis ieškinys, kuriame buvo turtinis reikalavimas 8000 litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ net neanalizuodama jų, iš esmės visus reikalavimus patenkino, nors į ieškinį buvo įtrauktos ir išlaidos, kurios akivaizdžiai nesusijusiosios su trauma.

Su patikslintu ieškiniu pateikti nauji medicininiai dokumentai ir čekiai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad kairėje rankoje beveik nėra kontraktūrų. Analizuojant kokios išlaidos susiję ar nesusiję su šiuo įvykiu, matyti, kad dėl traumos atsirado psichologinės problemos ir paskirta daug ir įvairių medikamentų. Ir tai yra susiję su trauma. Draudimo įstaigos gydytoja-ekspertė atsižvelgdama į pateiktus medicininius dokumentus skaičiavo atstumus nuo nukentėjusiojo namų iki konsultacijų ar terapinių priemonių atlikimo vietų.

Suskaičiavo, kad buvo nuvažiuota ne daugiau 3640 kilometrų. Pagal skaičiavimus važiuodami automobiliu turėjo išnaudoti apie 164 litrus benzino, todėl kuro išlaidos, kurios būtų susiję su trauma būtų apie 1820 litų. Mano, kad teisinga būtų atlyginti 2000 litų išlaidų, susijusių su kuru. Prie ieškinio yra pateikti čekučiai iš UAB „Delano“, UAB „Nek“, kur yra pirkti gėrimai. Tai yra įprastinis maistas ir jo negalima laikyti turtine žala. Taip pat buvo pateikti stovėjimo dokumentai, kurie yra susiję su pietų valgymu.

Yra daug medikamentų, kurie nesusiję su trauma. Geležies preparatai buvo naudojami šiais metais. Tokie preparatai yra skiriami, kai žmogus turi problemų su krauju. Šiuo konkrečiu atveju, nukentėjęs tokių problemų neturėjo. Nepripažįsta diagnostikos centre turėtų išlaidų, nes ten buvo vykstama savo iniciatyva ir be jokio gydytojo paskyrimo. Dantų protezavimo ir kitos odontologinės paslaugos taip pat nėra tiesiogiai susiję su trauma ir to nepatvirtina joks dokumentas. Kad tokio dokumento byloje nėra patvirtino ir liudytoja L.

B.. Taip pat byloje yra pateikti čekiai, iÅ¡ kurių neaiÅ¡ku kokie vaistai buvo pirkti. Kai nėra žinoma kokie vaistai važinėjimo iÅ¡laidų. Visa kita tai yra atstovavimo iÅ¡laidos, kurios turi bÅ«ti vertinamos kitaip. AB „Lietuvos draudimas“ nuomone Å¡ioje situacijoje yra nukentėjusiojo akivaizdÅ«s neatsargumo požymiai. Nukentėjęs buvo neatsargus. Teismas spręsdamas tiek apie turtinės žalos dydžio priteisimÄ , tiek neturtinęs žalos priteisimÄ , žalÄ turėtų ženkliai mažinti.

Patirti tokiÄ traumÄ iÅ¡ esmės fiziÅ¡kai neįmanoma. Ä®renginys nėra sudėtingas ir labai paprasta suvokti jo veikimo principÄ , pavojų ir nesudaro didelės problemos. Bent minimaliai elgiantis atsargiai, traumos patirti negalėjo. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad įmonė sutinka atlyginti 20 000 litų neturtinę žalÄ . Sužalojimų mastai nėra tokie, kad bÅ«tų galima reikalauti nukentėjusiojo nurodytos žalos atlyginimo. Nukentėjęs sveiksta.

Jis valdo kairę rankÄ , blogiau funkcionuoja jo deÅ¡inė, iÅ¡gijimo prognozės yra teigiamos. Nustatant žalos dydį reikėtų atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, t.y., kad įmonė turi socialinės įmonės statusÄ , kad įmonėje dirba iÅ¡ dalies nedarbingi žmonės ir didelės sumos priteisimas įmonei bÅ«tų didelė naÅ¡ta. Bendrovės nuosavas kapitalas nėra didelis. Ä®monė užsidirba tik tiek, kad padengtų turėtas iÅ¡laidas. Didesnių sumų priteisimas įmonei sukeltų sunkias ir nepakeliamas pasekmes ir įmonė negalėtų vykdyti savo veiklos.

Nustatant žalos dydį, reikia atsižvelgti į tai, jog įvykiui kilti turėjo ir didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Buvo užklijuoti įspėjamieji lipdukai. Liudytojai nurodė, kad volai buvo aukÅ¡tai, jie sukosi į prieÅ¡ingas puses. Nukentėjęs pažeidė saugos ir sveikatos instrukcijÄ Nr. 6., t. y. kad sukantis velenams draudžiama atidaryti dangtį. Dalis turtinės žalos Å¡iai dienai yra atlyginta. Dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo pritaria AB „Lietuvos draudimas“ atstovo iÅ¡sakytai nuomonei.

Kai kurių vaistų naudojimas nepagrįstas medicininiais dokumentais, taip pat nepagrįsta galvos tomografija, dantų protezavimo paslaugos. Mano, kad iÅ¡laidos advokato paslaugoms turi bÅ«ti mažinamos, nes nukentėjęs samdė tris advokatus ir reikėtų taikyti rekomendacijas dėl apmokėjimo už paslaugas. Derybų eigoje buvo siÅ«lyta didesnė suma visai patirtai žalai, t. y. buvo siÅ«loma 55 000 litų. Derybos nepavyko ir todėl laikosi atsiliepime nurodytų motyvų. Mano, kad bÅ«tina atsižvelgti į didelį nukentėjusiojo neatsargumÄ , į kÄ neatsižvelgė derėdamiesi su juo.

Tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2011-05-09 13.23 val. gautas Alytaus GMP stoties medikės telefoninis pranešimas, jog į Alytaus apskrities St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių pristatytas S. B., dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris 2011-05-09 apie 12.10 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Alytuje darbo metu susižalojo abi rankas. Dėl abiejų rankų daugybinių plėštinių žaizdų paguldytas į traumatologijos skyrių. (b.t.1, l.29).2011-05-09 įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis užfiksuota ir apžiūrėta nelaimingo atsitikimo darbe vieta, esanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). (b. t. 1, l. 30-33).

Nelaimingo atsitikimo akte Nr. 1 nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys:

1) Stiklo dažymo įrenginio neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimas, tuo pažeista Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (Žin., 2000, Nr. 3-88) 2.8. punkto reikalavimas – „Jei yra rizika, kad dėl mechaninio sÄ lyčio su darbo įrenginio judančiomis dalimis darbuotojas gali bÅ«ti traumuotas, tokios dalys privalo bÅ«ti uždengtos apsaugais arba įrengti apsauginiai įtaisai, neleidžiantys patekti į pavojingÄ zonÄ arba sustabdantys pavojingų dalių judėjimÄ , kol darbuotojas yra pavojingoje zonoje ( ... )“.

2) Stiklo dažymo įrenginio valymas neveikiant apsauginiams blokavimo įtaisams, išjungiantiems įrenginį esant mažesniam kaip 120 mm tarpui tarp velenų, tuo pažeista Stiklo dažymo linijos : „Burkle“ naudojimo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 6 patvirtinta UAB „Stiklo gama“ direktoriaus įsako 2010-08-10 Nr. PS-4 29 punktas „Patikrinti, ar išorinis dažymo linijos apsauginis dangtis, durys pritvirtintos šarnyru prie išorinio korpuso ir ar atitinka šiuos reikalavimus: 29.3 ar veikia blokavimo mechanizmas: neleidžia atidaryti linijos esant atidarytam dangčiui, atidaryti dangtį mašinos darbo metu“.

3) Nepakankama darbų saugos ir sveikatos apsaugos kontrolė, tuo pažeista Lietuvos Respublikos darbų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170) 25 straipsnis 1 dalis „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas visais su darbu susijusiais aspektais:

13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nuÅ¡alina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.“ (b.t. l., l. 36-37). „Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalas patvirtina, kad S. B. 2010-08-11 yra iÅ¡klausęs įvadinį instruktaÅ¾Ä . (b.t.1, l. 38).„Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje įregistravimo žurnalas patvirtina, kad S. B. yra iÅ¡klausęs pirminį instruktaÅ¾Ä bei supažindintas su instrukcijomis Nr. 1,2,6,7,8. (b.t.1, l.39).UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo tvarkos taisyklės patvirtintos 2010-08-10 direktoriaus įsakymu Nr. DS-9 patvirtina, kad S. B. pagal įmonėje patvirtintas ir galiojančias darbo tvarkos taisykles privalėjo dirbti saugiai, laikytis prieÅ¡gaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų. (b.t.1, l.52, 75.2 punktas).Stiklo dažymo linijos BURKLE naudojimo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 6 patvirtina, kad vadovaujantis Å¡ia instrukcija draudžiama atidaryti dangtį, veikiant dažymo linijai. (b.t.1, l.85, 54.1. punktas).

Nukentėjusysis su Å¡ia instrukcija supažindintas ir tai patvirtina darbo saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje įregistravimo žurnalas. (b.t.l, l.39). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-10-21 Nr. 11-1957 (11) specialisto iÅ¡vadoje, nurodyta, kad nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo darbe mechanizmas buvo toks: S. B. atliekant staklių „Burkle“ techninį aptarnavimÄ ir minėto asmens kairei rankai patekus (dėl S. B. neatsargumo, netekus jam pusiausvyros, užkliuvus ar pan.) tarp judančių staklių dengimo ir dozavimo volų, dėl ko darbuotojo rankos buvo sužeistos; 2011-05-09 apie 12.20 val.

UAB „Stiklo gama“ gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), įvykusio nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, kad įvykio metu buvo naudojamos techniškai netvarkingos staklės "Burkle", kad darbuotojai neišjungė minėto įrenginio prieš pradėdami volų valymo darbus, bei tai, kad S. B. rankomis prisilietė prie staklių judančių dalių, t. y. Įstatymo [2] 16 str. 1 p., instrukcijos 6 54.1. p., 54.5. p., 54.

6. p. ir 60. p. reikalavimų nevykdymas. Pagal tyrimo pateiktÄ medžiagÄ nustatyti ar buvo vykdomi Nuostatų [3] 8. p., 22. p., Instrukcijos Nr. 6 1. p., 27. p. ir Instrukcijos Nr. 2 1. p. reikalavimai, negalima; Darbuotojai, dirbantys UAB „Stiklo gama“ įmonėje prie staklių „Burkle'“, tiriamo įvykio metu privalėjo vadovautis įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos norminių dokumentų reikalavimais bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, darbo priemonių dokumentuose nurodytais reikalavimais, įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, o konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatÄ bei gyvybę nustatomos įmonės darbuotojams, dirbantiems su darbo priemonėmis - darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, kitiems įmonės darbuotojams - pareigybės apraÅ¡ymuose; tiriamo nelaimingo atsitikimo metu nebuvo vykdomi Ä®statymo [2] 16 str. 1 p., Instrukcijos Nr. 6 54.1. p., 54.5. p., 54,6. p., ir 60.

P. reikalavimai. Jeigu minėti reikalavimai bÅ«tų įvykdyti, nelaimingas atsitikimas nurodytomis aplinkybėmis nebÅ«tų įvykęs; nagrinėjamo įvykio atveju darbų saugos organizacijų ir techninių reikalavimų vykdymÄ privalėjo užtikrinti darbdavys ir darbdavio įgalioti asmenys, asmuo davęs užduotis S. B. ir K. B. atlikti darbus, asmuo kontroliavęs darbų saugÄ Å¡ių darbų vykdyme, o taip pat Å¡iuos darbus vykdę darbuotojai savo pareiginių nuostatų ir instrukcijų suteiktų ir teisių ribose. (b.t.l., l 128-134). 2011-06-07 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 322/11 (06) nurodyta, kad S. B. sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl plėštos kairio dilbio, kairės plaÅ¡takos, deÅ¡inės alkÅ«nės, deÅ¡inės plaÅ¡takos žaizdos su deÅ¡inės rankos raumenų pažeidimu ir defektais sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų. (b.t.2, l. 3-5). 2011-07-21 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 86-322/11 (06), nurodyta, kad abiejų plaÅ¡takų ir dilbių sužalojimų padarytų 2011-05-09 S. B. iÅ¡sivystė abiejų plaÅ¡takų visų pirÅ¡tų bei riešų kontraktÅ«ros, dėl ko nukentėjusysis prarado didelę dalį t.y. 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo ir tai vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas; specialisto iÅ¡vados Nr. 322/11 (06), 3 punktÄ laikyti negaliojančiu, kadangi pateikiant iÅ¡vadÄ nebuvo pateikti visi reikalingi medicininiai dokumentai apie S. B. ligos eigÄ ir gydymÄ . (b.t.2, l. 8-10).2012-02-28 specialisto iÅ¡vada Nr. pG 15-322/11 (06), patvirtina, kad S. B. iÅ¡sivystę abiejų plaÅ¡takų pirÅ¡tų ir riešų kontraktÅ«ros yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su 2011-05-09 patirtais sužalojimais. (b.t. 2, l.13-14).2012-02-27 liudytojo G.

A. parodymų patikrinimo vietoje protokolu su fotonuotraukomis užfiksuota, kad liudytojas parodė vietoje įrenginio „Burkle“ veikimo principÄ , taip pat įrenginio plovimo ir džiovinimo procedÅ«ras bei vietas, kuriose 2011-05-09 nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo apgadintas guminis volas. (b.t.2, l.129-136).2011-12-29 kratos protokolu užfiksuota, kad pas A. J. adresu (duomenys neskelbtini) UAB „Stiklo gama“ patalpose rasta ir paimta S. B. praÅ¡ymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo be datos. (b.t.2, l.143,144).

Teismas atkreipia dėmesį, kad A. J. yra UAB „Sronglasas“ direktorius, o UAB „Stiklo gama“ vadovauja J. J..Darbdavio civilinės atsakomybės liudijimas patvirtina, kad UAB “Stiklo gama” yra apdraudusi darbdavio civilinę atsakomybę. (b.t.2, l. 148-149).2010-08-11 darbo sutartis tarp UAB “Stiklo gama” ir S. B. patvirtina, kad S. B. šioje įmonėje dirbo dažytoju. (b.t.2, l.166).UAB “Stiklo gama” darbo grafikas patvirtina, kad S. B. darbo laikas nuo 6.00 val. iki 14.00 val. (b.t.2, l. 170).UAB “Stiklo gama” 2011 metų lapkričio mėn. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas S. B.

įvyko darbo metu. (b.t.2, l. 171).Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. J. bÅ«damas darbdaviu, dėl neatsargumo pažeidė darbų saugos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjusiajam S. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todėl jo veika atitinka BK 176 str. 1 d. dispozicijÄ . Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo kaltu visiÅ¡kai prisipažino ir pats kaltinamasis. Objektyvių duomenų, kad kaltinamasis žinojo, jog dažymo įrenginys „Burkle“ yra nepilnos komplektacijos nėra.

Bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis bei liudytojai (ir prietaisÄ sumontavę asmenys) nurodė, kad įrenginys „Burkle“ buvo parvežtas iÅ¡ Norvegijos neiÅ¡montuotas, jį reikėjo įjungti į tinklÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip neatsargus nusikaltimas.Nukentėjusysis S. B. pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti 11 714,42 Lt turtinės žalos. S. B. sveikata sutrikdyta vykdant darbines funkcijas ir darbdaviui pažeidus įstatymus, reglamentuojančius darbų saugÄ , todėl vadovaujantis CK 6.264 str. 1 d. pareiga atlyginti žalÄ tenka UAB “Stiklo gama“.

Kadangi UAB „Stiklo gama“ buvo apdraudusi darbdavio civilinę atsakomybę, pareiga atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ kyla ir draudikui - AB „Lietuvos draudimas“. (CK 6.987 str.). Bylos nagrinėjimo metu S. B. buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 8728, 87 Lt turtinės žalos atlygimo. ŠiÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam atlygino UAB „Stiklo gama“ net nesigilindami ar visa praÅ¡omas suma yra pagrįsta reikiamais dokumentais ir ar visos iÅ¡laidos susijusios su turtinės žalos padarymu Å¡io nelaimingo atsitikimo pasekoje.

Su pareikÅ¡tu S. B. patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko nei UAB „Stiklo gama“ nei AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ ekspertai iÅ¡nagrinėję pateiktus medicininius dokumentus bei turtinę žalÄ pagrindžiančius dokumentus nurodė, jog jų manymu yra pagrįsta ir atlyginta 2397,08 Lt turtinės žalos. (b.t.4, l.29). Teismas iÅ¡analizavęs prie patikslinto ieÅ¡kinio pateiktus dokumentus, ieÅ¡kovo nuomone, patvirtinančius turtinės žalos dydį, iÅ¡ dalies sutinka su AB “Lietuvos draudimas“ argumentais dėl civilinio ieÅ¡kinio turtinės žalos atlyginimo dalyje.

Teismo nuomone, nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas S. B. praÅ¡ydamas priteisti turtinės žalos atlyginimÄ kaip turtinę žalÄ priskaičiavo ir su nelaimingu atsitikimu darbe visiÅ¡kai nesusijusias iÅ¡laidas: vaistus perÅ¡alimo ligoms gydyti bei geležies preparatus, dantų protezavimo iÅ¡laidas. Nukentėjusysis įrodinėjo, kad dantų protezavimo paslaugų reikėjo dėl to, kad nuo nuskausminamųjų jam pradėjo kristi dantys bei teigė, kad iki Å¡io įvykio jo dantys buvo sveiki. Å iam savo teiginiui pagrįsti pateikė gydytojo pažymÄ (b.t.4, l.31).

Å i pažyma negali bÅ«ti tinkamu įrodymų priežastiniam ryÅ¡iui patvirtinti. Pažymoje nurodyta, kad S. B. pastoviai lankosi pas gydytojÄ odontologÄ bei tai, kad jo dantys ir iki nelaimingo atsitikimo darbe buvo sanuoti. Tačiau pažymoje nėra jokių duomenų, kad dantų bÅ«klė pablogėjo bÅ«tent nuo vaistų, susijusių su nelaimingu atsitikimu darbe, vartojimo. Neįrodžius priežastinio ryÅ¡io, negali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kinys dėl 2420 Lt turtinės žalos atlyginimo už odontologines ir dantų protezavimo paslaugas.

Taip pat ieÅ¡kovas teismui pateikė kelionės autobusu kvitus, nesusijusius su Å¡iuo įvykius. Suvestinėje (b.t.3, l. 133) nurodoma, kad 2012-04-02 iÅ¡ namų buvo vykta pas advokatÄ Ä¯ Vilnių ir namo grįžta 2012-04-03, tačiau iÅ¡ pateiktų autobuso bilietų matyti, kad 2012-04-02 buvo vykta iÅ¡ Vilniaus į Alytų, o 2012-04-03 grįžta į Vilnių (b.t. 3, l. 149), todėl Å¡ie bilietai visiÅ¡kai nesusiję su turtinės žalos padarymu S. B. nelaimingo atsitikimo pasekoje. Taip pat kaip nesusijusios su nagrinėjamu nelaimingu atsitikimu laikomos ir maitinimosi iÅ¡laidos.

Apklausta liudytoja L. B. nurodė, jog jos vyras turi skrandžio problemų, todėl privalo dienos metu valgyti. Kadangi ji su virus buvo nuvykęs pas advokatÄ , tai kaip turtinę žalÄ priskaičiuoja pietus Vilniuje. Tačiau 2012-07-09 kelionių suvestinėje nėra nurodyta, kad nukentėjusysis bÅ«tų vykęs į Vilnių, nors kaip pateikia kvitÄ apmokėjimui už pietus trims asmenims 38,94 Lt sumai (b.t.3, l.138) bei už gėrimus 17 Lt sumai. Tai įrodo, kad civilinis ieÅ¡kovas jam įstatymo suteiktomis teisėmis naudojasi nesÄ Å¾iningai ir kaip turtinę žalÄ bando pateikti visiÅ¡kai su nelaimingu atsitikimu nesusijusias iÅ¡laidas.

S. B. praÅ¡o priteisti 467 Lt už Medicinos diagnostikos ir gydymo centre atliktÄ galvos KT, tačiau pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, jog S. B. toks tyrimas buvo reikalingas ir buvo paskirtas. Teismas sutinka su AB “Lietuvos draudimas” paskaičiuota suma, susijusia su kelionės iÅ¡laidomis. Pagal suvestinę buvo nuvažiuota 3640 km, todėl civilinio atsakovo paskaičiuota kompensuojama suma yra teisinga. Teismo nuomone yra pagrįstas reikalavimas priteisti už masažus. Nors S. B. ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių mokėjimÄ už masažus, tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, kad masažai buvo atliekami privačiai, už vienÄ masaÅ¾Ä nurodyta suma atitinka masažo kainas, todėl mano, kad civilinis ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje yra pagrįstas.

Masažai nebuvo paskirti gydytojo, tačiau jie buvo reikalingi greitesniam gijimui. Todėl teismas iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam priteisia 3397,08 Lt turtinės žalos atlyginimo. IÅ¡ Å¡ios sumos neiÅ¡minusuotina draudimo sutartyje nurodyta besÄ lyginė iÅ¡skaita, nes sumÄ didesnę nei numatytoji iÅ¡skaita nukentėjusiajam jau yra sumokėjęs civilinis atsakovas UAB „Stiklo gama“. S. B. kaip turtinę žalÄ Ä¯skaičiuoja advokato atstovavimo iÅ¡laidas.

Advokato atstovavimo išlaidos negali būti prilyginamos turtinei žalai, nukentėjusiajam jos atlyginamos vadovaujantis BPK 106 str. Kitoje dalyje S. B. civilinis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Nukentėjusysis S. B. prašo priteisti 4000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. (CK 6.250 str.2d.). Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifikÄ . Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirto praradimo dydį, jo įtakÄ tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eimyniniams santykiams, o žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d.

Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos iÅ¡vadų 10.1, 10.3 p.). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad J. J. dirbdamas UAB „Stiklo gama“ direktoriumi ir privalėdamas užtikrini saugų darbÄ Ä¯monėje, neužtikrino, kad bÅ«tų iÅ¡versta įrenginio „Burkle“ instrukcija į lietuvių kalbÄ ir leido dirbti su įrenginiu neveiki, dėl ko įvykus nelaimingam atsitikimui S. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl abiejų plaÅ¡takų ir dilbių sužalojimų padarytų 2011-05-09 iÅ¡sivystė abiejų plaÅ¡takų visų pirÅ¡tų bei riešų kontraktÅ«ros, dėl ko nukentėjusysis prarado didelę dalį, t. y. 30 ir daugiau procentų bendro darbingumo.Teismas sutinka, kad nukentėjusysis dėl J.

J. nusikalstamų veiksmų, patyrė negatyvius padarinius, kurie apibrėžti CK 6.250 str. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, įvertintas priežastinis ryÅ¡ys tarp darbdavio veiksmų, jo pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas vykdymo aspektu bei kilusių neigiamų pasekmių. Taip pat atsižvelgiama į civilinio atsakovo turtinę padėtį, tai kad UAB „Stiklo gama“ yra socialinė įmonė.

Teismo nuomone Å¡iam nelaimingam atsitikimui darbe įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, nes įrenginį džiovino sukantis velenams (įjungtÄ ), nors instrukcijai taip daryti griežtai draudžia. Nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog su panaÅ¡iais įrengimais dirba labai seniai ir turi patirtį bei žinojo, kad trÅ«ksta blokiruotės. Tačiau puikiai žinodamas kaip pavojinga džiovinti veikiant įrenginiui, vis tiek pažeidė instrukcijos Nr. 6 reikalavimus.

Nukentėjusysis nurodė, jog Å¡iuo metu negali susirasti darbo, tačiau pats pripažino, kad civilinio atsakovo UAB „Stiklo gama“ pasiÅ«lyto darbo atsisakė, o kito darbo net nebandė ieÅ¡kotis. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad pirÅ¡tų bei riešų kontraktÅ«ros yra psichologinio pobÅ«džio ir ateityje turėtų iÅ¡nykti. Tačiau pats nukentėjusysis nesinaudoja arba netinkamai naudojasi psichologo paskirtu gydymu, kadangi psichologo pateiktÄ vaizdinę medžiagÄ Å¾iÅ«ri tik tada kai nori.

Tai irgi turi įtakos, kad kontraktūros ilgai neišnyksta. Teismo nuomone nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala įvertinama 25 000 Lt. Dalį – 5000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam UAB „Stiklo gama“ jau yra sumokėjusi, todėl iš šio civilinio atsakovo priteistina 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neprotingai didelis ir prieštaraujantis susiformavusiai teismų praktikai dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J.

J. ir jo gynėjas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismui yra pateiktas kaltinamojo sÅ«naus praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį jo atsakomybėn pagal laidavimÄ . Valstybinį kaltinimÄ palaikantis prokuroras iÅ¡ esmės sutiko su tokiu praÅ¡ymu ir nurodė, kad galima atleisti kaltinamÄ jį J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali bÅ«ti kaltinamojo tėvai, artimi giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikaltimus ir dėl to gailisi, nusikalstama veika padaryta yra netyčinė. Turtinę ir neturtinę žalÄ privalo atlyginti civiliniai atsakovai, o ne kaltinamasis. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis anksčiau bÅ«tų padaręs nusikalstamas veikas, bÅ«tų padaręs teisės pažeidimus ir baustas administracine tvarka. Kaltinamasis yra pensininkas, neįgalus, todėl teismui yra pagrindo manyti, kad jo padarytas neatsargus nusikaltimas buvo atsitiktinis ir dėl to darytina iÅ¡vada, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje pateikti kaltinamojo sÅ«nų A. J. charakterizuojantys dokumentai patvirtina, kad A. J. dirba UAB „Stronglasas“ direktoriumi, neteistas, vienÄ baustas administracine tvarka už KET pažeidimÄ , pažeidimas nėra grubus, charakterizuojama teigiamai, todėl teismui yra pagrindas manyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo, turintis autoritetÄ kaltinamajam - tėvui J. J. ir galintis daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Esant tokių aplinkybių visumai ir atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumÄ bei į jį padariusio kaltinamojo savybes teismas mano, kad kaltinamÄ jį J.

J. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į laiduotojo A. J. turtinę padėtį, skirtinas laidavimas su užstatu.Nagrinėjant bylÄ teisme nukentėjusįjį atstovo advokatas. Nukentėjusysis advokatei Ž. Å . yra sumokėjęs 3000 Lt ir tai patvirtina pinigų priėmimo kvitai (b.t.3, l. 139, 151, t.4, l.48), todėl iÅ¡ kaltinamojo priteistinos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti. (BPK 106 str.2d.). Nukentėjusysis taip pat praÅ¡o atlyginti 650,00 Lt už advokatės I.AndriuÅ¡kevičienės paslaugas bei 600,00 Lt už advokato A.

R. paslaugas. Å ias sumas advokatams sumokėjęs ne nukentėjusysis, o jo sutuoktinė, be to, pateiktose sÄ skaitose nurodoma, kad buvo teikiamos įvairios paslaugos ne tik baudžiamojoje byloje, bet ir civilinėse bylose, kad apmokama už dalyvavimÄ bylose nurodoma mokėjimo paskirtyje. Baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti atlyginamos tik nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos ir tik susijusios su Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Nesant patikimų įrodymų, praÅ¡ymas atlyginti advokatų I.AndriuÅ¡kevičienės ir A.

R. turėtas iÅ¡laidas, atmesti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304-307 str., n u s p r e n d ž i a: J. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindu, tai yra pagal laidavimÄ su užstatu vieneriems metams ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Ä®pareigoti laiduotojÄ A. J. iki 2012-12-06 į Alytaus rajono apylinkės teismo (į.k. 191444642) sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) įneÅ¡ti 10 000 Lt užstatÄ .

UžstatÄ grÄ Å¾inti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per vienerių metų terminÄ nepadarys naujos nusikalstamos veikos.IÅ¡aiÅ¡kinti J. J., kad jeigu jis laidavimo metu, t.y. per vienerius metus, padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojui A. J., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grÄ Å¾inimo.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.Civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ S. B. 3397,08 Lt turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „Stiklo gama“ S. B. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ J. J. 3470,00 Lt S. B. advokato paslaugoms apmokėti.Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                          Ramunė Kuzmienė