61531fe3-8a9c-4bed-a389-d39e16caa2c4 · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-879/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03514-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.2 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorams Justinai Vingilytei, Gražvydui Kazlauskui, išteisintajam A.

J., gynėjui advokatui Arvydui Peneliui, nukentėjusiajam A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiosios prokurorės S. P. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kurio A. J. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: A. J. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. sausio 21 d. (2 paros); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduoda iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, A.

J. paleistas iÅ¡ pataisos namų. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. A. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. sausio 20 d., apie 8 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. J. nurodžius, jog Å¡iuo metu neturi 10 Eur skolos grÄ Å¾inimui, grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ â€“ rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas juo durti į kojÄ , pareikalavo A. J. perduoti jam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , dėl ko Å¡is, iÅ¡sigandęs, kad nebÅ«tų sunkiai sužalotas, perdavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, tuomet, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sukurta bauginančia situacija, liepė A.

J. atneÅ¡ti pinigus, Å¡iam atneÅ¡us ir padavus 50 Eur, 30 Eur grÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ , A. J. priklausantį bendros 379 Eur vertės turtÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, kurio vertė – 369 Eur, ir pinigus – 10 Eur.

2. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinis skundas buvo patenkintas ir A. J. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2018 m. sausio 20 d., apie 8 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ â€“ rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas juo durti į kojÄ , pareikalavo iÅ¡ A. J. perduoti jam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , dėl to jis iÅ¡sigandęs, kad nebÅ«tų sunkiai sužalotas, perdavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele ir dėklu, tuomet, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sukurta bauginančia situacija, liepė A.

J. atneÅ¡ti pinigų, Å¡iam atneÅ¡us ir padavus 50 Eur, 30 Eur grÄ Å¾ino, taip pagrobė svetimÄ A. J. priklausantį bendros 389 Eur vertės turtÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele ir dėklu, bendros 369 Eur vertės, ir pinigus – 20 Eur.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduoda iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatavo, kad kai kurie apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai palieka abejonių dėl jų tikrumo ir atitikties plėšimo nusikalstamos veikos sudėčiai, taip pat ne visi teismo pateikti įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai yra įtikinami ir neprieÅ¡taringi.

Apeliacinės instancijos teismas, paneigęs pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl to, kad A. J. veikoje nebuvo plėšimui bÅ«dingos tyčios, ir padaręs prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nepateikė Å¡iai iÅ¡vadai pagrįsti iÅ¡samių argumentų, atitinkančių byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėjo, jog padarius iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo ir iÅ¡teisintojo nesiejo jokie ankstesni turtiniai santykiai, liko neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių iÅ¡teisintasis grÄ Å¾ino nukentėjusiajam 30 Eur, be to, minėta aplinkybė nustatyta remiantis gana prieÅ¡taringais nukentėjusiojo parodymais.

Nepaisydamas akivaizdaus nelogiÅ¡kumo, apeliacinės instancijos teismas pripažino faktÄ , kad plėšimÄ darantis A. J. grÄ Å¾ino nukentėjusiajam dalį pinigų, atneÅ¡tų telefonui iÅ¡pirkti, tačiau neiÅ¡siaiÅ¡kino tokio elgesio motyvų. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismas, tikslindamas pagrobto turto vertę, pažeidė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnis) ir nesilaikė kaltinimo keitimo taisyklių (BPK 255, 256 straipsniai).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – pripažinti A. J. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme.

5. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nuosprendį grindė vien subjektyviu bylos duomenų vertinimu, kadangi buvo vadovaujamasi tik A. J. teisinančiais duomenimis bei atmetant ir nepripažįstant įrodymais A. J. kaltę pagrindžiančių duomenų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme A. J. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , nors neneigė kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bendravęs su nukentėjusiuoju A. J. bei paėmęs Å¡iam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau tvirtino, jog jokio peilio nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo, pastarajam peiliu negrasino, pinigų iÅ¡ A.

J. negrobė ir telefono prievarta neėmė. Anot prokurorės, A. J. parodymai, jog nukentėjusysis geranoriÅ¡kai jam perdavė savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ kaip garantÄ , kol grÄ Å¾ins skolÄ , iÅ¡ esmės nepagrįsti jokiais kitais duomenimis. Apylinkės teismas kritiÅ¡kai įvertino nukentėjusiojo A. J. parodymus, motyvuodamas tuo, jog jo parodymai dėl įvykio aplinkybių proceso metu buvo nenuoseklÅ«s ir kito tiek dėl apiplėšusio asmens, tiek dėl pagrobtos pinigų sumos, tiek dėl apiplėšusio asmens reikalavimų, tiek dėl grasinimo peiliu.

Prokurorė teigia, kad nukentėjusysis apklausose nenurodė, jog telefonÄ savo valia perdavė iÅ¡teisintajam kaip garantÄ už skolÄ . Byloje nėra paneigti nukentėjusiojo A. J. parodymai, kad norėdamas atgauti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ iÅ¡teisintajam padavė 50 Eur kupiÅ«rÄ , tačiau pastarasis telefono atgal negrÄ Å¾ino, t. y. jį užvaldė. Minėtos aplinkybės paneigia A. J. parodymus, kad jo tyčia buvo nukreipta ne į A. J. priklausančio mobiliojo ryÅ¡io telefono užvaldymÄ , o į skolos atgavimÄ .

A. J. viso tyrimo metu buvo nuoseklus nurodydamas, kad A. J. rankose turėjo peilį, juo jam grasino ir to pasėkoje, iÅ¡gÄ sdintas, jog gali bÅ«ti sužalotas, iÅ¡teisintajam atidavė pinigus bei mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Be to, policijos pareigÅ«no M. R. parodymai visiÅ¡kai paneigia teismo argumentÄ , kad A. J. buvo nenuoseklus duodamas parodymus apie jį apiplėšusį asmenį. Apylinkės teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog A. J. nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jam inkriminuotų veiksmų, rėmėsi liudytojo A.

R. parodymais, kad Å¡is praeidamas pro įvykio vietÄ ir ten matydamas nukentėjusįjį su iÅ¡teisintuoju, matė juos besikalbančius, nepastebėjo, kad Å¡ie konfliktuotų, nematė, kad A. J. A. J. bÅ«tų grasinęs peiliu, negirdėjo, kad Å¡is bÅ«tų reikalavęs iÅ¡ A. J. pinigų ir telefono. Prokurorė teigė, kad tokia iÅ¡vada nėra pagrįsta, kadangi liudytojas įvykio vietoje nebuvo viso įvykio metu, be to ji prieÅ¡tarauja po įvykio nukentėjusįjį mačiusių liudytojų O.

V., N. J. ir M. R. parodymams, kad iš bendrabučio išėjęs A. J. buvo labai susinervinęs, išsigandęs. Nors nei įvykio vietoje, nei prie įtariamojo nebuvo surastas peilis, kuriuo, A. J. parodymais, jam grasino A. J., tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad po įvykio A. J. nepasiliko įvykio vietoje, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), o ir buvo sulaikytas praėjus maždaug valandai nuo nusikaltimo padarymo, todėl išteisintasis turėjo pakankamai laiko ir galimybių atsikratyti nusikaltimo įrankiu.

Apylinkės teismas netinkamai taikė in dubio pro reo principÄ , kadangi nagrinėjamu atveju neaiÅ¡kumus dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių buvo galima paÅ¡alinti betarpiÅ¡kai apklausiant nukentėjusįjį, kuris preliminariai iÅ¡ užsienio turėjo grįžti 2018 m. lapkričio mėn., tačiau teismas tokį prokuroro praÅ¡ymÄ atmetė.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

7. Teismo posėdyje prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir A. J. veikos kvalifikavimÄ , t. y. jog A. J., be kita ko, įgijo A. J. pinigus – 20 Eur bei savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 1 dalyje. IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė palikti pirmosios instancijos teismo priimtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinis skundas tenkinamas.

9. Apeliaciniu skundu prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamÄ ja byla, įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, prokuroro apeliacinio skundo argumentus bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ , t. y. apklaususi nukentėjusįjį A. J. ir iÅ¡teisintÄ jį A. J., sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl A. J. įrodymų nepatikimumo bei įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus dėl jo atžvilgiu A. J. įvykdytos nusikalstamos veikos, nebuvimo nėra pagrįstos iÅ¡samiu ir visapusiÅ¡ku byloje surinktų duomenų vertinimu.

11. Pagal 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ . BÅ«tinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymÄ , siekė pagrobti svetimÄ turtÄ .

12. A. J. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nukentėjusiajam A. J. nurodžius, jog neturi 10 Eur skolos grÄ Å¾inimui, grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ â€“ rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas juo durti į kojÄ , pareikalavo A. J. perduoti jam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , dėl ko Å¡is, iÅ¡sigandęs, kad nebÅ«tų sunkiai sužalotas, perdavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su SIM kortele bei dėklu, tuomet, A. J., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sukurta bauginančia situacija, liepė A. J. atneÅ¡ti pinigus, Å¡iam atneÅ¡us ir padavus 50 Eur, 30 Eur grÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ , A. J. priklausantį bendros 379 Eur vertės turtÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ su SIM kortele bei dėklu, kurio vertė – 369 Eur, ir pinigus – 10 Eur.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ iÅ¡teisinti A. J. iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo motyvavo tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog Å¡is asmuo atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobÅ«džio turto pagrobimo veiksmus. Apylinkės teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymų nepatikimumÄ , kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio paskolinius santykius, jų elgesį prieÅ¡ inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, Å¡ių veiksmų metu, jiems pasibaigus, taip pat remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize, yra pagrindas manyti, kad A.

J. veikė ne vedinas tyčios įvykdyti plėšimÄ , o kitu tikslu, t. y. A. J., paėmęs iÅ¡ nukentėjusiojo A. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , siekė susigrÄ Å¾inti skolÄ , o ne apiplėšti nukentėjusįjį. Vien tai, kad pas iÅ¡teisintÄ jį rastas nukentėjusiajam A. J. priklausantis mobilaus ryÅ¡io telefonas su SIM kortele bei dėklu, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neleidžia konstatuoti neteisėto turto užvaldymo fakto.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas bei surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertinant įrodymus svarbu tai, kad turi bÅ«ti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to daromos apibendrinamosios iÅ¡vados, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kos, tikslios ir logiÅ¡kos.

15. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

16. Apylinkės teismas nukentėjusiojo A. J. parodymus vertino kaip nenuoseklius ir prieÅ¡taringus, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡io asmens parodymai yra nepatikimi. Analizuojant A. J. parodymus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2018 m. sausio 20 d. protokole – pareiÅ¡kime nurodyta, jog antro aukÅ¡to laiptinėje, grasindamas peiliu, nepažįstamas vyras iÅ¡ A. J. pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir 50 Eur (t. 1, b. l. 8). BÅ«damas apklaustas iÅ¡kart po pareiÅ¡kimo priėmimo nukentėjusysis patikslino, kad kai bendradarbis M.

G. nuėjo į kiemÄ , kartu su juo buvęs iÅ¡ matymo pažįstamas vyras laiptinėje iÅ¡ kelnių iÅ¡sitraukė peilį ir laikydamas jį prie A. J. kaklo liepė duoti telefonÄ , po to užsimojo peiliu ir grasindamas durti į kojÄ vėl pareikalavo duoti telefonÄ , po ko nukentėjusysis atidavė jam savo telefonÄ . Po to vyras pasakė, kad jei nukentėjusysis nori atgauti telefonÄ , turi duoti 50 Eur, todėl A. J. nulipo į apačiÄ ir, paprašęs brolio 50 Eur, Å¡iuos pinigus grįžęs padavė vyriÅ¡kiui bei paprašė atiduoti telefonÄ , tačiau jis liepė dingti.

A. J. nurodė, jog nubėgo į namus ir iÅ¡kvietė policijÄ , o kartu su atvykusiais pareigÅ«nais vykstant į įvykio vietÄ pamatė stovintį minėtÄ vyriÅ¡kį (t. 1, b. l. 19-20). Papildomos apklausos, vykusios 2018 m. vasario 6 d., metu A. J. nurodė, kad rÅ«kant laiptinėje prie jo priėjo iÅ¡ matymo pažįstamas vyriÅ¡kis, kuris iÅ¡sitraukė peilį ir pridėjęs jį prie nukentėjusiojo kaklo pasakė atiduoti telefonÄ , po to nuleido peilį ir paklausė į kuriÄ kojÄ durti.

Tuomet A. J. padavė jam savo telefonÄ , o vyras pasakė, kad jei nukentėjusysis duos 50 Eur – atgaus telefonÄ . Dėl to A. J. iÅ¡bėgo į kiemÄ , paprašė brolio 50 Eur, kuriuos antro aukÅ¡to koridoriuje padavė minėtam vyrui, kuris liepė dingti arba, prieÅ¡ingu atveju, papjaus. Po to pabėgo namo, iÅ¡sikvietė policijÄ ir važiuodamas kartu su pareigÅ«nais į įvykio vietÄ pamatė stovintį minėtÄ vyrÄ . Nukentėjusysis patvirtino, kad niekuomet nesiskolino pinigų iÅ¡ Å¡io vyro (t. 1, b. l. 23-25). 2018 m. balandžio 6 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ A.

J. nurodė, jog jį apiplėšusį vyrÄ â€“ A. J. – pažįsta apie 3-4 mėn. laiko. Ä®vykio metu besėdint laiptinėje, iÅ¡ kambario išėjo A. J., su kuriuos pradėjo kalbėti apie skolas. PrieÅ¡ tai iÅ¡teisintojo buvo prašęs pavežti ir pasiskolino iÅ¡ jo 10 Eur, kuriuos A. J. norėjo susigrÄ Å¾inti. Atsakius, kad pinigų neturi, iÅ¡teisintasis pareikalavo duoti telefonÄ , šį reikalavimÄ A. J. įvykdė, po to nulipo žemyn pas brolį, pasiėmė iÅ¡ jo 50 Eur, kuriuos prieÅ¡ tai buvo pas jį pasidėjęs, padavė A.

J., kuris atidavė 30 Eur. Nukentėjusysis patvirtino, kad išėjęs iÅ¡ kambario iÅ¡teisintasis rankoje laikė peilį, pagrasino juo durti į kojÄ jei A. J. neduos telefono. IÅ¡teisintasis telefono negrÄ Å¾ino, pasakė dingti, po ko A. J. pabėgo namo, iÅ¡ sesers telefono iÅ¡sikvietė policijÄ ir važiuodamas su atvykusiais pareigÅ«nais pamatė prie bendrabučio stovintį A. J. (t. 1, b. l. 30-32).

17. Iš aptartų parodymų visumos matyti, kad iš tiesų kai kurias įvykio detales A. J. apklausų metu nurodė skirtingai. Kadangi iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiesioginių įvykio liudytojų nėra, o A. J. viso proceso metu neigė jam inkriminuojamus veiksmus, nukentėjusiojo parodymai nagrinėjamu atveju turi itin didelę reikšmę nustatant nusikalstamos veikos aplinkybes.

18. Nukentėjusysis nedalyvavo teismo posėdžiuose baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apklaustas nebuvo. Apylinkės teismas nutarė atmesti prokuroro ir A. J. gynėjo praÅ¡ymÄ dėl pakartotinio nukentėjusiojo iÅ¡kvietimo į teismo posėdį.

19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Ar teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys laikytini įrodymais, teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, sprendžia nuosprendžio priėmimo metu. Ä®rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

20. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nustatęs, jog tarp A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, egzistuoja tam tikri neatitikimai, vadovaudamasis aptartomis BPK 20 straipsnio nuostatomis privalėjo iÅ¡naudoti visas priemones, kad Å¡ie neatitikimai bÅ«tų paÅ¡alinti ir tik po to daryti iÅ¡vadas apie nukentėjusiojo parodymų nepatikimumÄ bei nenuoseklumÄ . Juolab, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. J. ketino grįžti į Lietuvos RespublikÄ , jo artimieji nurodė konkrečiÄ Å¡io asmens parvykimo datÄ (t. 2, b. l. 22). Taigi, apylinkės teismas, nuspręsdamas teismo posėdyje betarpiÅ¡kai neapklausti A. J., o po to skundžiajame nuosprendyje konstatuodamas, kad Å¡io asmens parodymai yra prieÅ¡taringi, padarė BPK 20 straipsnio pažeidimÄ , kuris sukliudė Å¡iam teismui priimti teisingÄ baigiamÄ jį procesinį sprendimÄ .

21. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme A. J. nurodė, jog nebuvo skolingas iÅ¡teisintajam, A. J. jį buvo sutikęs ir prašė pasakyti teisme, kad jam buvo skolingas. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad sutiko taip pasielgti, nes buvo iÅ¡sigandęs, bijojo iÅ¡teisintojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie A. J. parodymai yra patikimi, nes pilnai atitinka esmines bylos aplinkybes ir pirmuosius nukentėjusiojo parodymus iki tol laiko, kol jie buvo duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . IÅ¡ pirmiau aptartų nukentėjusiojo protokolo – pareiÅ¡kimo bei apklausų, vykusių iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ matyti, kad A.

J. iki įvykio iÅ¡teisintojo nepažinojo, negalėjo jo konkrečiai įvardinti, kÄ patvirtino ir liudytojas M. R., taip pat A. J. nurodė, kad A. J. grasino jam peiliu, dėl ko atidavė jam savo telefonÄ , o po to – 50 Eur, kad šį telefonÄ atgautų, tačiau jokių aplinkybių apie esamÄ skolÄ nenurodė. Tai rodo, jog tarp nukentėjusiojo ir A. J. neegzistavo jokie paskoliniai santykiai. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir 2018 m. sausio 21 d. užfiksuotas susiraÅ¡inėjimas vykęs tarp O. V. ir A. J. programėlėje „Messenger“, iÅ¡ kurio turinio matyti, kad O.

V. raÅ¡o jog sakys, kad A. J. buvo iÅ¡ A. J. pasiskolinęs pinigų bei nurodo, kad nukentėjusysis turi sakyti tÄ patį, o A. J. du kartus atraÅ¡o, kad iÅ¡ iÅ¡teisintojo nieko nebuvo pasiskolinęs ir kad O. V. nieko kas vyko tarp nukentėjusiojo ir A. J. nematė (t. 1, b. l. 75-90). Aptartos aplinkybės visiÅ¡kai paneigia A. J. iÅ¡keltÄ versijÄ apie tariamÄ A. J. skolÄ bei O. V. parodymus teisme, jog pastarasis iÅ¡ nukentėjusiojo pasakojimo žino, kad vasarÄ A. J. iÅ¡ A. J. pasiskolino pinigų. Tokiu bÅ«du paneigus paskolinių santykių tarp A.

J. ir A. J. buvimÄ byloje nustatyti faktai leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad A. J. užvaldė A. J. telefonÄ su dėklu bei SIM kortele ne norėdamas atgauti tariamÄ skolÄ ar užsitikrinti, kad nukentėjusysis grÄ Å¾intų jam neva paskolintus pinigus, o turėdamas tikslÄ Å¡Ä¯ turtÄ be jokio teisėto pagrindo pasisavinti.

22. Darydama Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija remiasi A. J. parodymais, duotais apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ kurių matyti, kad atvykęs į bendrabutį, jo antrojo aukÅ¡to koridoriuje sutiko A. J., kuris liepė iÅ¡traukti tai, kÄ turi kiÅ¡enėje. Nukentėjusysis nurodė, kad turėjo 50 Eur ir telefonÄ , sakė, kad jų iÅ¡teisintajam neduos, po ko A. J., laikydamas deÅ¡inėje rankoje peilį, liepė pasirinkti kojÄ , dėl ko atidavė iÅ¡teisintajam telefonÄ , 50 Eur, iÅ¡ kurių grÄ Å¾os iÅ¡teisintasis neatidavė, ir pabėgo.

Nukentėjusysis patikslino, jog pradžioje A. J. peilį laikė už nugaros, po to – prie kojos, prie kaklo pridėjęs nebuvo. Å ie parodymai atitinka esmines aplinkybes, kurias A. J. nurodė protokole – pareiÅ¡kime ir ikiteisminio tyrimo metu – kad A. J., pagrasinęs durti peiliu, liepė duoti telefonÄ , dėl ko nukentėjusysis Å¡iam reikalavimui pakluso ir atidavė telefonÄ , o po to iÅ¡teisintasis pasakė, kad jei nukentėjusysis nori atgauti telefonÄ , turi duoti 50 Eur, kam A. J. taip pat pakluso, tačiau A.

J. telefono neatidavė ir liepė dingti. Aptarti parodymai atitinka ir liudytojo M. R. parodymus, iš kurių matyti, kad 2018 m. sausio 18 d., apie 8 val. 30 min., buvo gautas pranešimas apie tai, jog pagrobtas A. J. mobiliojo ryšio telefonas ir pinigai – 50 Eur. Šioje vietoje pažymėtina, jog nors liudytojas A. R. parodė, kad eidamas bendrabučio koridoriumi matė fotelyje sėdintį A. J., o šalia jo – stovintį A. J., jie abu kalbėjosi ir jokio konflikto tarp šių asmenų nebuvo, tačiau iš liudytojo parodymų matyti, jog jis su nukentėjusiuoju ir išteisintuoju pabuvo trumpai, o po to išėjo.

Pritartina apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems argumentams, jog A. R. parodymai nepaneigia A. J. parodymų ir nėra jiems prieÅ¡taringi, nes iÅ¡ minėto liudytojo ir nukentėjusiojo parodymų visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , jog A. J. peiliu A. J. pagrasino po to, kai išėjo A. R..

23. Nors pirminės ir papildomos apklausų metu nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo grasinta peilį pridedant ne tik prie kojos, bet ir prie kaklo, kÄ skundžiamame nuosprendyje akcentavo apylinkės teismas, tačiau vertinant Å¡iuos parodymus pažymėtina, kad dėl neblaivumo (prieÅ¡ tai nukentėjusysis visÄ naktį gėrė ir nemiegojo) bei stresinės bÅ«senos A. J. galėjo nevisai tiksliai suvokti įvykio aplinkybes, kÄ jis patvirtino ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir apeliacinės instancijos teisme A.

J. nurodė, kad A. J. grasino peilį pridėjęs prie kojos bei neigė, jog jam buvo grasinta pridėjus peilį prie kaklo. Liudytojas N. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, jog A. J. sakė, jog iÅ¡teisintasis buvo įrėmęs peilį į kojÄ (t. 1, b. l. 56-58). Atsižvelgdama į tai, kad apie grasinimÄ peiliu durti į kojÄ nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, teisėjų kolegija laiko įrodyta, jog A. J., reikalaudamas perduoti jam svetimÄ turtÄ , pagrasino durti peiliu A.

J. į kojÄ .

24. Nors apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad sulaikius A. J. pas jį nebuvo surastas nusikaltimo įrankis, tačiau Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia prieÅ¡ tai aptartos iÅ¡vados dėl grasinimo peiliu įrodytumo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. J. buvo sulaikytas ne iÅ¡kart po įvykio. Iki atvykstant policijos pareigÅ«nams jis dar spėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) ir nueiti į parduotuvę, taigi, iÅ¡teisintasis turėjo realiÄ galimybę paslėpti nusikaltimo įrankį tam, kad iÅ¡vengtų jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

25. Analizuojant A. J. parodymus matyti, jog telefonÄ A. J. jis atidavė todėl, kad iÅ¡sigando pastarojo grasinimo peiliu. Taigi, panaudojęs prievartÄ A. J. įgijo realiÄ galimybę disponuoti svetimu turtu – A. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonu su dėklu ir SIM kortele. Toliau iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, jog A. J. pasakė, kad jei nukentėjusysis nori atgauti telefonÄ , turi duoti 50 Eur, todėl A. J. atidavė su savimi turėtus 50 Eur. Nors tarp nukentėjusiojo parodymų egzistuoja nenuoseklumas dėl to, iÅ¡ kur buvo paimti pinigai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, patikimi parodymai buvo duoti bÅ«tent apeliacinės instancijos teisme.

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas gretina Å¡iuos A. J. parodymus su kitais byloje surinktais įrodymais: liudytojai N. J. ir O. V. apklausti pirmosios instancijos teisme nurodė, kad A. J. nebuvo atėjęs pasiimti 50 Eur. Tai rodo, jog nukentėjusysis A. J. padavė pinigus, kuriuos turėjo kartu su savimi, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus, duotus apeliacinės instancijos teisme.

26. IÅ¡vadÄ , jog A. J. pagrobė iÅ¡ A. J. bÅ«tent 50 Eur bei neatidavė grÄ Å¾os, be pirmiau aptartų nukentėjusiojo parodymų, patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. IÅ¡ liudytojos N. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie buvo pagarsinti nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apylinkės teisme, matyti, kad 2018 m. sausio 20 d., apie 8 val. 40 min., į parduotuvę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), atėjo A. J. ir atsiskaitydamas už prekes padavė 50 Eur kupiÅ«rÄ , jam atidavė grÄ Å¾Ä : dvi 20 Eur kupiÅ«ras ir metalines monetas (t. 1, b. l. 70-71).

Å iuos parodymus patvirtina bylos esantis vaizdo įraÅ¡as iÅ¡ minėtos parduotuvės, kuriame užfiksuota kaip A. J., atsiskaitydamas už prekes, paduoda vienÄ banknotÄ (t. 1, b. l. 74, 75-76). Liudytojas M. R. taip pat patvirtino, kad sulaikius A. J., pas jį buvo rastas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, 2 kupiÅ«ros po 20 Eur ir 57 ct. Tai neabejotinai sutampa su nukentėjusiojo parodymais ir patvirtina, kad Å¡iuos pinigus – vienÄ 50 Eur nominalo banknotÄ â€“ iÅ¡teisintasis įgijo iÅ¡ A. J..

27. Aptartų motyvų pagrindu yra neginčijamai įrodyta, kad A. J., neturėdamas jokio teisėto pagrindo, nukentėjusiajam pagrasino peiliu ir tokiu bÅ«du palaužęs jo pasiprieÅ¡inimÄ bei pasinaudojęs savo paties sukurta bauginančia situacija pagrobė A. J. turtÄ . Taigi, iÅ¡teisintojo veikoje yra visi plėšimo objektyvieji požymiai. Pažymėtina, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 180 straipsnį bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymÄ pagrobti svetimÄ turtÄ .

28. IÅ¡teisintasis viso proceso metu teigė, kad tenorėjo iÅ¡ A. J. susigrÄ Å¾inti skolÄ , tačiau tokia iÅ¡kelta versija apeliacinės instancijos teismo motyvuotai atmesta Å¡io nuosprendžio 21 pastraipoje, kadangi nustatyta, jog nukentėjusiojo ir A. J. nesiejo absoliučiai jokie civiliniai teisiniai santykiai (tame tarpe ir paskoliniai). Neabejotina, jog grasinimas durti peiliu į kojÄ buvo iÅ¡reikÅ¡tas tam, jog bÅ«tų neutralizuotas A. J. pasiprieÅ¡inimas, kadangi iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad pradžioje jis nesutiko A. J. atiduoti telefono, tačiau, paveiktas grasinimo tuojau pat panaudoti peilį, sutiko atiduoti savo turtÄ iÅ¡teisintajam. Taigi, A. J. suvokė, kad A. J. turtas jam yra svetimas ir norėjo jį pagrobti grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtÄ â€“ durti peiliu į kojÄ , todėl A. J. veikė vedinas tiesiogine tyčia.

29. Nors prokurorė apeliacinės instancijos teisme prašė A. J. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį kaip turto prievartavimÄ , tačiau su tokia valstybinio kaltintojo pozicija nesutiktina. Pažymėtina, kad iÅ¡ tiesų plėšimas ir turto prievartavimas – pagal kai kuriuos požymius panaÅ¡ios veikos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad plėšimo atveju paprastai kėsinamasi į neapibrėžtÄ turtÄ , nenurodant grobimo motyvo ar tikslo, o turto prievartavimo atveju versdamas perduoti turtÄ kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvÄ , priežastį, be to, dažniausiai verčiama perduoti apibrėžtÄ turtÄ â€“ nurodytÄ pinigų sumÄ ar konkretų daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-436-697/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, jog reikalaudamas perduoti A. J. telefonÄ A. J. nenurodė jokio atviro ar užslėpto reikalavimo motyvo ar priežasties. Pastebėtina ir tai, jog iÅ¡ pat pradžių A. J. netgi nežinojo kokius daiktus kartu su savimi turėjo A. J. ir tik po to, kai nukentėjusysis jam pasakė kÄ turi kiÅ¡enėse, pareikalavo Å¡iuos daiktus atiduoti. Be to, grasinimas tuojau pat panaudoti peilį buvo nukreiptas neutralizuoti A. J. pasiprieÅ¡inimÄ , kadangi pastarasis iÅ¡ pradžių nesutiko savanoriÅ¡kai atiduoti savo turto, kas yra BK 180 straipsnyje numatyto nusikaltimo vienas iÅ¡ esmių požymių, atribojančių jį nuo turto prievartavimo, taigi, A.

J. veiksmais neabejotinai kvalifikuotini kaip plėšimas.

30. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ jog įrodyta, kad A. J. 2018 m. sausio 20 d., apie 8 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ â€“ rankoje demonstratyviai laikydamas peilį ir grasindamas juo durti į kojÄ , pareikalavo A. J. perduoti jam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , dėl ko Å¡is, iÅ¡sigandęs, kad nebÅ«tų sunkiai sužalotas, perdavė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, tuomet, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasinaudojęs sukurta bauginančia situacija, liepė A.

J. atiduoti kartu su savimi turimus pinigus – 50 Eur, dėl ko nukentėjusysis, bijodamas bÅ«ti sužalotas, Å¡iam reikalavimui pakluso ir padavė 50 Eur, tai yra A. J. pagrobė svetimÄ , A. J. priklausantį bendros 379 Eur vertės turtÄ â€“ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žHuawei Mate 10 Lite“ su SIM kortele bei dėklu, kurio vertė – 369 Eur, ir pinigus – 50 Eur, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje.

31. Dėl prieš tai šiame nuosprendyje aptartų motyvų pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis panaikinamas bei priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

32. Pripažinus A. J. kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, būtina išspręsti šiam asmeniui skirtinos bausmės ir kitus byloje iškilusius procesinius klausimus.

33. Skirdama bausmę A. J., teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimÄ reglamentuojančias taisykles ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

34. A. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Nors nusikaltimo padarymo metu A. J. buvo neblaivus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ji nepripažįstama atsakomybe sunkinančia. A. J. praeityje yra teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, todėl laikytina, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neteistas. A. J. baustas administracine tvarka, Å¡iuo metu dirba UAB „Palink“. Jo padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.

Teisėjų kolegija taip pat vertina tai, jog nusikalstama veika nesukėlė sunkių ar negrįžtamų padarinių, nukentėjusysis Å¡iuo metu pretenzijų dėl A. J. nereiÅ¡kia, telefonas buvo surastas ir grÄ Å¾intas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, A. J. skirtina vienintelė BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau įvertinus aptartus motyvus trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijos vidurkis. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas A.

J. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas – 2 paros bei atliktos bausmės laikas pagal Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį. A. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikintina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu, nusprendžia: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 7 mėnesiams 22 dienoms.

Ä® Å¡ios bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. J. laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. sausio 20 d., 9 val. 10 min., iki 2018 m. sausio 21 d., 13 val. 52 min. (2 paros), bei atliktos bausmės laikÄ pagal Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nuosprendį ir laikyti, jog A. J. yra atlikęs visÄ jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė Daina Vaidachavičienė