2013-02-21 Nr. DBT-11-2-05-3-16652-2012-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr. T-35 Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16652-2012-5

(S) Procesinių sprendimų kategorija: 94.5

NUTARTIS

2013 m. vasario 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkės), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21239-285/2012 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, AB LESTO, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“, uždarajai akcinei bendrovei „Apšvietimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Elektros darbai“, dėl nuosavybės teisių gynimo,

n u s t a t ė :

ieškovas A. Ž. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas:

1) panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą L-66 10/04 kV kabelinės linijos statybai (duomenys neskelbtini).

2) panaikinti 2006 m. lapkričio 29 d. Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą Nr. 6808, patvirtintą Valstybinės energetikos inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus;

3) panaikinti 2006 m. gruodžio 7 d. aktą dėl pripažinimo tinkamu naudoti 10 Kv požeminės kabelinės linijos statybą;

4) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2012 m. sausio 2 d. potvarkį Nr. 13-01.

5) panaikinti 2012 m. sausio 18 d. aktą dėl pripažinimo tinkamu naudoti 10 Kv; įpareigoti atsakovus atlikti kabelio atkarpos, esančios prie ieškovo namų valdos, izoliacijos bandymus;

6) panaikinti projekto EDK-06-39-52 1 fragmentą prie ieškovo namo valdos.

Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad dalis 10 Kv kabelio trasos eina pro ieškovo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) namų valdą. Taip pat nurodo, kad 10 kV kabelio elektros linija buvo nutiesta gavus statybos leidimą, tačiau gaunant bei išduodant ginčijamą leidimą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų. Remiantis Statybos Techninio Reglamento STR 1.07.01:2002, patvirtintu 2002 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 218, 13 punktu, statybos leidimas išduodamas statytojui (užsakovui) arba statybos valdytojui, turinčiam statytojo įgaliojimus (toliau - Statytojas). Remiantis to paties teisės akto 15 punktu, kad leidimas būtų išduotas, statytojas turi pateikti savivaldybės administracijos subjektui šalia kitų dokumentų sutartį su gretimo žemės sklypo savininku dėl šio sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu ir servitutų naudojant pastatytą statinį, dėl kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jei ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti už Statytojui priklausančio žemės sklypo ribų ar kai gretimo sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti (15.4 punktas). Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis žemės sklypas, unikalus numeris 6919-0006-0105, esantis (duomenys neskelbtini), per kurį buvo tiesiamas kabelis, pagal 1997-11-17 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį nuosavybės teise priklausė ieškovui, tačiau prieš gaunant 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą Nr. L-66, statytojas negavo ieškovo sutikimo. Pažymėtina ir tai, jog remiantis viešais duomenimis, tai yra duomenimis esančiais VĮ Registrų centras, servitutai ieškovo žemės sklypui nėra nustatyti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 8 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei CPK 29 straipsniu, atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui ir jį su priedais grąžino ieškovui bei išaiškino ieškovui, kad jis su ieškiniu turi teisę kreiptis pagal teismingumą į Prienų rajono apylinkės teismą arba Vilniaus miesto apylinkės teismą, t. y. pagal atsakovų – juridinių asmenų buveinės vietą. Atsakovų UAB „Doleta“ bei Prienų rajono savivaldybės administracijos buveinės yra Prienų rajone, atsakovų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos bei AB LESTO buveinės yra Vilniaus mieste. Tokiu atveju, apylinkės teismo nuomone, ieškovas pagal CPK 33 straipsnio 1 dalį turi teisę pasirinkti vieną iš dviejų minėtų teismų, kuriems yra teismingas jo reiškiamas ieškinys (CPK 29 straipsnis).

Ieškovas pateikė Kauno apygardos teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutarties. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – bylą perduoti Vilniaus apylinkės teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Kauno apygardos teismui, besirengiant atskirojo skundo nagrinėjimui, kilo abejonių dėl to, koks teismas (bendrosios kompetencijos, ar administracinis) šią bylą turėtų nagrinėti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šioje byloje skundžiami aktai yra priimti viešojo administravimo subjekto – Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus, jam įgyvendinant Energetikos įstatyme numatytas energetikos objektų bei energetikos įrenginių valstybinės kontrolės funkcijas, kurių vykdymas laikytinas viešojo administravimo veikla. Surašydamas minėtus aktus (potvarkius) ir reikalavimus, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinis skyrius vykdė Energetikos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytas energetikos kontrolės funkcijas (Kauno apygardos teismo administracinė byla Nr. I-1087-422/2011). Esant tokioms aplinkybėms, manytina, jog vyraujantis ginčas aptariamu atveju kyla viešojo administravimo srityje, todėl kyla abejonė, ar ginčas neturi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tad apeliacinės instancijos teismui abejojant dėl bylos rūšinio teismingumo, nuspręsta kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją bylos teismingumo klausimui išspręsti.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Ginčas kilo dėl 10 kv kabelinės linijos, esančios (duomenys neskelbtini), kurios dalis eina pro ieškovo gyvenamojo namo namų valdą. Ieškovas pirmuoju ieškinio reikalavimu prašo panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą 2006 m. rugpjūčio 3 d. statybos leidimą L-66 10/04 kV kabelinės linijos statybai (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad išduodant ginčijamą leidimą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų. Darytina išvada, kad ieškovas ginčija statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Tokiems ginčams Statybos įstatymo 281 straipsnio 1 dalyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) įtvirtintas aiškus reglamentavimas: įstatymu nustatyta, jog, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teisingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, pradėjus statybą ( o šiuo atveju statyba jau yra baigta) yra kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą, net ir tada, kai ieškinyje nėra pareikšta reikalavimo dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 27 d. nutartį byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija „Housas“ v. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius).

Ieškovas antru – šeštu savo ieškinio reikalavimais skundžia viešojo administravimo subjekto priimtus administracinius aktus, kurie priimti viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis), tad šie reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio. Tačiau visi byloje pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, taigi juos išskirti į atskiras bylas netikslinga, todėl visų pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“, Prienų rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, AB LESTO, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „ELEKTROS TINKLO PASLAUGOS“, uždarajai akcinei bendrovei „Apšvietimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Elektros darbai“ Kauno apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys