2019-01-15 Nr. AB-1345-3-65-3-00359-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-16-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00359-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio pataisos namų (toliau – ir Panevėžio PN), 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neužtikrintų reikalingų ir tinkamų medicinos paslaugų.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjos J. B. skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai kategorijų, sąrašas pateiktas ABTĮ 17 straipsnyje. Administracinių teismų kompetencijos ribojimai nustatyti ABTĮ 18 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Teismas pažymėjo, kad pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra nurodyti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų (neužtikrintų) sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų – ir suteiktų ar neužtikrintų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-59/2014; 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-56/2015; 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-83/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi nurodytų aiškinimų (2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-586-442/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-41-520/2017; 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Išanalizavęs pareiškėjos skunde išdėstytas faktines aplinkybes dėl prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo ir pateiktus argumentus, teismas padarė išvadą, kad skunde nurodytais bausmės atlikimo vietos įstaigos veiksmais galbūt padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Teismo vertinimu, pareiškėjos keliamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Remdamasis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, teismas taip pat išaiškino pareiškėjai, kad ji skundą dėl žalos atlyginimo dėl teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės pirmiausiai turi paduoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutikdama su šios komisijos sprendimu – bendrosios kompetencijos teismui pagal atsakovo buvimo vietą.

III. Pareiškėja J. B. atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi, ir prašo priimti bei tenkinti jos skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą. Pareiškėja nurodo, kad į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio PN, skunde pakankamai aiškiai ir detaliai išdėstė visas aplinkybes, ir pabrėžia, kad neturtinę žalą kildino iš Panevėžio PN „med. dalies“ veiksmų, o administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. B. skundą dėl to, kad pareiškėjos skundo reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo reikalavimą, kuris buvo pareikštas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio PN, skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėja prašomą atlyginti neturtinę žalą grindė galbūt netinkamai jai suteiktomis (neužtikrintomis) sveikatos priežiūros paslaugomis, nutartyje konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl bylos teismingumo grindė Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimis.

Pareiškėjos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos skundą, nes į teismą ji kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Panevėžio PN medicinos personalo veiksmų (neveikimo), o administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7-2013).

Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-130-261/2018). Taigi dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde aiškiai suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės grindė tuo, jog jai Panevėžio PN buvo taikomas netinkamas gydymas, neatliekami reikiami tyrimai, skiriami netinkami vaistiniai preparatai. Faktų, susijusių su Panevėžio PN administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, pareiškėja skunde nenurodė. Taigi byloje reiškiamas reikalavimas susijęs su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 str. 1 d., 25 str.).

Pirmosios instancijos teismo išaiškinimai, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, yra teisiškai pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal teisės aktuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, nenukrypdamas nuo tokio pobūdžio teisinėse situacijose suformuotos teismų praktikos, ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė