Legislator Case Law & Legislation
614f8923-f4e2-4247-9a5b-7bee2ba49ae1 AI generated

614f8923-f4e2-4247-9a5b-7bee2ba49ae1 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas

Case Number 614f8923-f4e2-4247-9a5b-7bee2ba49ae1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atstovei adv. Karinai Račkauskienei, atsakovės KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms Aldonai Paplauskienei bei Sonatai Jonikavičienei, atsakovės VÄ® Valstybės turto fondas atstovei RÅ«tai Kurienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei,trečiojo asmens AB „Kauno dujotiekio statybos“ atstovei Jurgitai BeniuÅ¡ienei, trečiajam asmeniui K. K., nedalyvaujant atsakovui A. K., tretiesiems asmenims Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarei Dalytei KrikÅ¡tolaitytei, Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarei Rasai Birutienei, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Kauno apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® Valstybės turto fondas, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei, A.

Legislator headnote

AI generated

614f8923-f4e2-4247-9a5b-7bee2ba49ae1 · KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas: Neatsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės direktorius 2005 m. įsakymu patvirtino žemės sklypo planÄ , nustatė ribas ir specialiÄ sias naudojimosi sÄ lygas. Å io įsakymo pagrindu, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija įsakymu nustatė, kad žemės sklypas yra teiktinas nuomoti arba parduoti privatizavimo objektus įsigijusiems asmenims. Buvusiai Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, o Å¡iuo metu Nacionalinei žemės tarnybai nėra pareigos tikrinti kitų institucijų priimtų įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo, vien dėl to negalima pripažinti, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas yra neteisėtas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-14-548/2013Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00592-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.6., 21.4.1.1; 91.11;41.,95.7; 99.1;99.5;99.7; 116.1.(S) KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 15 d.Kaišiadorys Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Sandrai Striogaitei, Dalei Juškevičienei, dalyvaujant ieškovo Kauno apygardos prokuratūros prokurorui Marijui Šalčiui, atsakovo A.

K. atstovei adv. Karinai Račkauskienei, atsakovės KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms Aldonai Paplauskienei bei Sonatai Jonikavičienei, atsakovės VÄ® Valstybės turto fondas atstovei RÅ«tai Kurienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei,trečiojo asmens AB „Kauno dujotiekio statybos“ atstovei Jurgitai BeniuÅ¡ienei, trečiajam asmeniui K. K., nedalyvaujant atsakovui A. K., tretiesiems asmenims Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarei Dalytei KrikÅ¡tolaitytei, Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarei Rasai Birutienei, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Kauno apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, VÄ® Valstybės turto fondas, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei, A.

K., tretiesiems asmenims AB „Kauno dujotiekio statybos“, Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarei Dalytei KrikÅ¡tolaitytei, Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarei Rasai Birutienei, K. K., Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties, perdavimo-priėmimo akto bei paveldėjimo teisės liudijimo dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. T e i s m a s  n u s t a t ė:ieÅ¡kovas, Kauno apygardos prokuratÅ«ra prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas:1.

Panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymÄ Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo“, dalyje dėl po (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi esančios 1835 kv.m. ploto valstybinės žemės priskyrimo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) riboms;2. Panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-04-26 įsakymÄ Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (KaiÅ¡iadorių r.)“, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), KaiÅ¡iadorių m., (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasiraÅ¡iusiems asmenims;3.

Pripažinti negaliojančias 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, pardavimo;4. Pripažinti negaliojančia 2006-01-19 valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktÄ , dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, perdavimo nuosavybėn;5.

Pripažinti negaliojančiu 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ , liudijimo Nr. 2386, 1 punktÄ , dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, paveldėjimo;6. Taikyti restitucijÄ â€“ žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalį, esančiÄ po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybei, o VÄ® „Valstybės turto fondas“ įpareigoti M.

K. teisių perėmėjui A. K. grÄ Å¾inti 5185,37 Lt (t. 3, b.l. 38-40).. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas- prokuroras Marijus Å alčius ieÅ¡kinį palaikė pilnai. PaaiÅ¡kino, kad administraciniais aktais, t.y. KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymu Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo“ bei Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-04-26 įsakymu buvo sukurtos prielaidos perleisti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei priklausančiÄ (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, esančiÄ valstybinėje žemėje.

Didžioji gatvė įregistruota savivaldybės nuosavybės teise nuo 1999-06-09. Po gatvės danga esanti žemė gali priklausyti tik savivaldybei, todėl sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas turėjo bÅ«ti tvirtinami tokia apimtimi, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dalis nepatektų į privatizuotinų objektų sÄ raÅ¡Ä . Atsakovui A. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis – asfaltuota kelio danga yra sudėtinė(duomenys neskelbtini)gatvės dalis, kÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – 2000-02-23 KaiÅ¡iadorių rajono tarybos sprendimas Nr. 685, 2010-11-25 KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu V17-335, patvirtintų bendrųjų planų iÅ¡traukos, 1999-03-24 sudarytu KaiÅ¡iadorių miesto gatvių sklypų schematinio plano iÅ¡trauka, (duomenys neskelbtini) gatvės techninės apskaitos bylos inventorinis Nr. 2389, 1997-03-119 patvirtinto žemės sklypų planas, 1993-04-29 patvirtintas sklypo planas, 1997-10-01 miesto laidojimo paslaugų pagrindinių priemonių suvestinė, 1998-01-08 kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų perduodamų KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo aktas, internetinio portalo www.maps.lt iÅ¡trauka, 1997-10-01 miesto gerovės priemonių sÄ raÅ¡as, žemės sklypo planas, 2002-12-16 ilgalaikio turto inventorinė kortelė Nr. 24, bei kiti kartu su ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai.

Atsakovo pateiktos kadastrinio žemėlapio ištraukos akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl darytina išvada, kad registrų centre buvo užfiksuoti klaidingi duomenys. Nacionalinės žemės tarnybos teiginys, kad nepažeistos atsakovo –žemės sklypo ribos kaip jos buvo formuojamos įsigyjant, nepaneigia ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, kadangi žemės sklypas turėjo būti formuojamas taip, kad po gatve esanti žemė nebūtų perleista privačiai nuosavybei.

Atsakovai teigia, kad ginčo gatvėje yra kiemo statinys, kurį atsakovas įsigijo kartu su kitais statiniais, tačiau atsakovai painioja objektus – ginčo gatvę ir kiemo aikÅ¡telę, esančiÄ tarp atsakovui priklausančių pastatų. Tai patvirtina pačių atsakovų pateikta inventorinė byla, iÅ¡ kurios matyti, kad kiemo aikÅ¡telės statybos metai – 1981 metai, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) gatvės statyba buvo 1970 metais. Ginčytina pirkimo-pardavimo sutartimi Didžiojoje gatvėje atsakovo pastato nebuvo, sutarties dalykas yra kiti objektai, esantys tarp atsakovo pastatų.

IeÅ¡kiniu reikalaujama taikyti restitucijÄ , kas labiausiai atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ . Taip pat nurodė, kad byloje kvestionuojamas vieÅ¡ojo intereso buvimas, tačiau akivaizdu, kad imperatyviom nuostatom prieÅ¡taraujantys administraciniai aktai ir sandoriai diskredituoja valstybės institucijas. Naujos redakcijos ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnis aiÅ¡kiai reglamentuoja prokuroro teisę ir pareigÄ ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė Ernesta Mockutė teismo posėdžio metu su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nesutikimo motyvai: ginčijamas žemė sklypo planas, kuris buvo parengtas ir pasirašytas visų reikiamų institucijų, kurį Kaišiadorių rajono savivaldybės architektas savo parašu patvirtino, kad visi inžineriniai statiniai yra tinkamai išdėstyti ir toks planas yra galimas derinti, neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir kitiems teisės aktams. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo kelio statybos pabaigos metai yra 1970 m. ir jis nuosavybės teise priklauso Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai.

Neatsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės direktorius 2005 m. įsakymu patvirtino žemės sklypo planÄ , nustatė ribas ir specialiÄ sias naudojimosi sÄ lygas. Å io įsakymo pagrindu, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija įsakymu nustatė, kad žemės sklypas yra teiktinas nuomoti arba parduoti privatizavimo objektus įsigijusiems asmenims. Buvusiai Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, o Å¡iuo metu Nacionalinei žemės tarnybai nėra pareigos tikrinti kitų institucijų priimtų įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo, vien dėl to negalima pripažinti, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymas yra neteisėtas.

Taip pat iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, ar praÅ¡oma panaikinti (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, ar ginčo sklype esantis kelias yra laikomas visa (duomenys neskelbtini) gatve, todėl tokio ieÅ¡kinio tenkinti negalima. IeÅ¡kovo kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktas UAB „Geosoma“ parengtas planas, kuriame nurodyta konkreti kelio dalis – 1835 kv.m., nėra suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, todėl tai nėra juridinis dokumentas, juo remtis priimant sprendimÄ negalima. Be to, teismui taikant restitucijÄ , pastaroji turėtų bÅ«ti taikoma pilna apimtimi, tokiu bÅ«du užtikrinant savininko nuosavybės teises, savininkas turėtų iÅ¡reikÅ¡ti nuomonę, ar sutinka pirkti likusiÄ sklypo dalį ir ar liktų naudotoju kitos dalies (LAT nutartis 3K-3-109/2012). Be to, tiek prokuroras, tiek valstybinės institucijos gali kreiptis į teismÄ gindamos vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau tik teismas sprendžia, ar toks vieÅ¡asis interesas iÅ¡ tiesų yra.

Å ioje byloje vieÅ¡ojo intereso nėra, kadangi pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnį, žemė yra neprivatizuojama, jei ji yra užimta valstybės ar savivaldybės kelių, neprivatizuojama žemė, kuri užimta bendroms gyventojų ar kitų visuomenės naudojamų teritorijų plotais. Pagal Kelių įstatymÄ , vietinės reikÅ¡mės keliai, gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, įstatymo 3 str. 3 d. 1 p. detalizuoja, kas yra vieÅ¡asis kelias – kelias, jungiantis regioninius kelius, gyvenamÄ sias teritorijas, sÄ vartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultÅ«ros paminklus, gyvenamÄ sias vietoves.

Kiti keliai nepriskirti valstybinės reikÅ¡mės keliams. IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad ginčo kelias įeina į (duomenys neskelbtini) gatvę, tačiau Å¡i kelio dalis ir baigiasi sklypo dalyje, niekur toliau neveda, ta kelio atkarpa niekas nesinaudoja. Savivaldybė, suprojektuodama tokį sklypo planÄ , patvirtino, kad kelias suprojektuotas sklype esantiems pastatams eksploatuoti, todėl Å¡ioje byloje nėra vieÅ¡o intereso. K. K. ginčo keliu nesinaudoja, nes byloje nėra duomenų, jog bÅ«tų nustatytas servitutas.

K. K. turi galimybę patekti į savo sklypÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini)gatvės, arba privačių sklypų savininkai gali tarpusavyje susitarti dėl servituto nustatymo. Kilus nesutarimams tarp savininkų, nėra pagrindo naikinti sklypų dokumentų. Atsakovas A. K. Å¡ioje byloje kaltinamas nesÄ Å¾iningumu, tačiau jis neprivalo atsakyti už valstybinių institucijų klaidÄ . Valstybės institucijos suformavo sklypÄ , pardavė, nenurodydamos, kad yra kažkokių kliūčių. Be to, byloje taikytina ieÅ¡kinio senatis, kadangi praÅ¡oma panaikinti 2005 metų įsakymÄ .

Atsakovė KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė taip pat pripažįsta, kad yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl negali kreiptis į teismÄ , tos pačios teisės normos turi bÅ«ti taikomos ir prokurorui. Atsakovo A. K. atstovė adv. Karina Račkauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad ginčo kelias, kaip privažiavimo kelias ir kiemo aikÅ¡telė prie pastatų, esančių atsakovo A. K. sklype, buvo suformuotas dar 1998-03-25, kai buvo atlikta teisinė registracija Kauno apskrities teritorinės rinktinės vardu.

Techninės apskaitos byloje keliukas yra įvardijamas kaip pravažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę, būtent ši aplinkybė ir paneigia ieškovo teiginį, kad ginčo keliukas yra dalis (duomenys neskelbtini)gatvės ir kad ginamas viešasis interesas. 2005-11-21 sutartimi dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties 2 punktu numatyta, kad privatizavimo objektui yra priskirtas 1,410 ha valstybinės žemės sklypas, t.y. tas sklypas, į kurį įeina ir privažiavo kelias ir asfalto aikštelė.

Atsakovo A. K. motina M. K., įsigijo sklype esančius administracinius pastatus kartu su priklausiniais. Nors pirkimo-pardavimo sutartyje kelias nėra įvardintas, tačiau jį, kaip priklausinį, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, todėl jis tapo M. K., o vėliau A. K. nuosavybe. Kol Å¡i nuosavybė nėra nuginčyta, nėra pagrindo teigti, kad kelias ir asfalto aikÅ¡telė yra KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (3K-3-543/2010), tam, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį dėl pagrindinio daikto, antraeilis daiktas liktų pardavėjo nuosavybe, Å¡i sÄ lyga turi bÅ«ti  konkrečiai aptarta pirkimo-pardavimo sutartyje.

Å iuo atveju, kiemo aikÅ¡telė bei privažiavimo kelias nėra pagrindiniai daiktai, o priklausiniai, kÄ patvirtina inventorizavimo dokumentai, sutartyje dėl jų aptarta nebuvo, todėl Å¡iuos priklausinius iÅ¡tiko pagrindinio daikto likimas, jie tapo atsakovo A. K. nuosavybe. Taip pat paaiÅ¡kino, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kas sudaro (duomenys neskelbtini) gatvę, jokių įrodymų, kad ginčo keliukas yra sudėtinė (duomenys neskelbtini)gatvės dalis, taip pat nėra. Prie nei vieno iÅ¡ prokuroro iÅ¡vardintų dokumentų nėra pridėta grafinė medžiaga, iÅ¡ kuris galima bÅ«tų matyti, kad kur konkrečiai yra (duomenys neskelbtini) gatvė ir kas jÄ sudaro.

Miesto gerbÅ«vio planas iÅ¡ viso nėra patvirtintas jokiu paraÅ¡u nei antspaudu, nėra įvardintas jį sudaręs asmuo. Prokuroras remiasi techninės apskaitos byla, pagal kuriÄ (duomenys neskelbtini) gatvė yra įregistruota KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybe, tačiau KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė savo nuosavybę įregistravo vėliau nei buvo įregistruota nuosavybė ir teisinė registracija atlikta LR KraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų Kauno apskrities teritorinės gynybos rinktinės vardu.

Pravažiavimo kelias, asfalto danga bei kiemo aikštelė buvo įregistruoti 1998-08-31. CK 1.35 str. nustato, kad jei kyla ginčas dėl nuosavybės, tai ginama pirmiau to asmens nuosavybė, kuris pirmas įregistravęs nuosavybę savo vardu, šiuo atveju jau ne Kaišiadorių rajono savivaldybės. Be to, Kaišiadorių rajono savivaldybės techninės apskaitos byloje (duomenys neskelbtini) gatvės techninis planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jis nėra įregistruotas viešame registre, todėl juo vadovautis, sprendžiant dėl gatvės vietos, negalima.

Å iÄ aplinkybę patvirtina VÄ® Registrų centras Kauno filialas 2012-04-10 raÅ¡tas. Be to, Å¡is planas prieÅ¡tarauja kitiems savivaldybės pateiktiems dokumentams byloje apie (duomenys neskelbtini) gatvės iÅ¡dėstymÄ . 1999-03-29 KaiÅ¡iadorių miesto gatvių iÅ¡dėstymo schemoje matyti, kad Didžioji gatvė yra ir kitoje vietoje, ne tik privažiavimo keliukas. Vėliau (duomenys neskelbtini)gatvė pradingsta, lieka tik atsakovo žemės sklype. Sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad Å¡ioje byloje nėra vieÅ¡ojo intereso, kadangi atsakovo A.

K. žemės sklype esantis keliukas neatitinka vieÅ¡ojo kelio statuso. Taip pat praÅ¡o byloje taikyti ieÅ¡kinio senatį, kuri, vadovaujantis Aukščiausiojo teismo praktika, kurios termino eigos pradžia prokurorui, ginančiam vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi bÅ«ti taikoma kaip ir tam subjektui, kurio teises jis neva gina. Å ioje byloje, ginčas kilo tik iÅ¡kilus kitam – privačiam ginčui, kuomet atsakovo A. K. motina M. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl žalos padarymo jos turtui, t.y. kelio sugadinimo, atsakovais buvo patraukti AB „Kauno dujotiekio statyba“ bei KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė.

KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė neginė savo nuosavybės teisių, tol, kol nekilo privatus ginčas. Å iuo atveju prokuroras gina ne vieÅ¡Ä jį interesÄ , o AB „Kauno dujotiekio statyba“ interesÄ , pagal kurios skundÄ buvo užvesta byla. Be to, tokia restitucija, kuriÄ praÅ¡o taikuti ieÅ¡kovas, negalima, restitucija taikytina visa apimtimi, nes atsakovas nesutinka įsigyti 2005 metų pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi bei 2006 metų žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įgyto nekilnojamojo turto be priklausinių – kelio ir kiemo aikÅ¡telės. Todėl, jei teismas pripažins, kad yra pagrindas pripažinti neteisėtais administracinius aktus, tuomet taikytina restitucija, naikinant abi pirkimo-pardavimo sutartis bei priteisiant atsakovui 313 tÅ«kstančių litų.

Teismo posėdžio metu atsakovės VÄ® „Turto fondas“ atstovė RÅ«ta KÅ«rienė su ieÅ¡kiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Privatizavimo sandoriai buvo sudaryti per atstovÄ , t.y. per VÄ® „Turto fondas“, turto savininkas buvo valstybė, todėl VÄ® „Turto fondas“ negali atsakyti pagal ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje. VÄ® „Turto fondas“ duomenimis žemės sklypas buvo suformuotas pagal 1995 metų savivaldybės teikimÄ Nr. 030205983186 ir Å¡is sklypas panaudos pagrindais buvo priskirtas KraÅ¡to apsaugos ministerijai.

Sklype esantys statiniai, taip pat ir privažiavimo kelias yra 1981 metų statybos, 1997-04-03 atlikta statinių pradinė inventorizacija. Tik vėliau, jau po inventorizacijos, (duomenys neskelbtini) gatvė įregistruota kaip susisiekimo komunikacija, nurodant jos vertę 49006 Lt, nors jos vertė Å¡iai dienai aiÅ¡kiai neatitinka nurodytosios. Taip pat nurodė, kad nesutinka su tuo, jog Å¡ioje byloje yra vieÅ¡asis interesas. Taip pat nurodė, kad trečiojo asmens K. K. interesai patekti į jam 2012-04-24 atkurtÄ nuosavybę gali bÅ«ti ginami kitais bÅ«dais – į jo sklypÄ yra galimybė patekti kitais bÅ«dais.

Prijungtoje byloje yra visi duomenys dėl ginčo sklypo ribų, pažymėta, kur kelias pereina į akligatvį ir tenkina vieno asmens poreikius. Taip pat ir pagal Kelių įstatymÄ ginčo kelias negali bÅ«ti pripažįstamas (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi. Teismo posėdžio metu atsakovės KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos atstovė Aldona Paplauskienė nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka visiÅ¡kai, palaiko atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . PaaiÅ¡kino, kad ginčo kelias, t.y. (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpa, patenkanti į atsakovo A.

K. žemės sklypÄ , yra KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybė, kuri yra įregistruota ir nekilnojamojo turto registre. Gatvė buvo perduota KaiÅ¡iadorių miesto seniÅ«nijai patikėjimo teise, į ilgalaikio turto apskaitÄ Ä¯traukta 2002-12-16, jos buvimÄ patvirtina kiti byloje esantys dokumentai – perdavimo aktas, savivaldybės bendrasis planas su detaliuoju planu, KaiÅ¡iadorių miesto gatvių schematinis planas, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvė. Atsakovo A. K. argumentas, kad jo motina M.

K. kartu su pastatais įgijo ir jų priklausinius – keliÄ bei kiemo aikÅ¡telę ir už juos sumokėjo, yra nepagrįstas, kadangi pirkimo-pardavimo sutartyje yra įvardinti visi parduodami daiktai, kiemo aikÅ¡telė, įvardinta sutartyje, yra aikÅ¡telė tarp pastatų, o ne ta, kuri yra asfaltuota ir baigiasi gatvė. Gatvė nei pastatų nei į žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įtraukta, todėl iki Å¡ios dienos yra KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybė. Formuojant privatizuotinÄ Å¾emės sklypÄ , savivaldybė iÅ¡ dalies padarė klaidÄ â€“ suformavo sklypÄ su jai priklausančia gatve, tačiau tokiÄ klaidÄ privalėjo pastebėti žemėtvarkos skyrius ir netvirtinti tokių planų.

Atstovė taip pat nurodė, kad visiÅ¡kai sutinka su prokuroro reikalavimu dėl dalinės restitucijos taikymo. Taip pat nurodo, kad prokuroras ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido, kadangi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama teismų praktika, prokuroras, tik gavęs informacijÄ apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , privalo imtis priemonių nustatyti, ar tikrai yra pažeistas vieÅ¡asis interesas. Savivaldybė taip pat iki pat 2010 metų, kol atsakovas nepareiÅ¡kė ieÅ¡kinio dėl 250 tÅ«kstančių litų žalos atlyginimo, nežinojo, jog (duomenys neskelbtini) gatvė pateko į atsakovo A.

K. žemės sklypÄ , kilus ginčui, buvo patikrinti registro duomenys, nustatyta, kad gatvė tebėra savivaldybės nuosavybė. Ne visa gatvės dalis patenka į atsakovo A. K. žemės sklypÄ , o tik dalis, t.y. 3509 kv.m., likusi dalis – 1700 kv.m. Teismo posėdžio metu atsakovės KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos atstovė Sonata Jonikavičienė nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka visiÅ¡kai, palaiko atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad ginčo kelias yra laikytinas vieÅ¡uoju keliu, kadangi vieÅ¡ieji keliai, t.y. gatvės, klasifikuojami pagal paskirtį, o Å¡iuo atveju tai yra pagalbinė gatvė, skirta privažiuoti prie kitų objektų, statinių.

Pagalbinėmis gatvėmis gali naudotis ne tik pastatų savininkai. (duomenys neskelbtini) gatvė prasideda nuo sankryžos su (duomenys neskelbtini)gatve ir dalis gatvės iki A. K. sklypo patenka į valstybinę žemę. Teismo posėdžio metu atsakovės AB „Kauno dujotiekio statyba“ atstovė Jurgita Beniušienė ieškinį palaikė, siūlė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovė jokio savarankiško suinteresuotumo šioje byloje neturi, tačiau sprendimas šioje byloje turės įtakos kitai bylai.

Byloje dėl žalos atlyginimo, atsakovei kilo klausimas, ar privatizavimas buvo teisėtas, ji kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , kuri pati įvertino, kad Å¡iuo atveju bÅ«tina ginti valstybės interesÄ ir užtikrinti savivaldybės nuosavybės vieÅ¡Ä naudojimÄ . Šioje byloje svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kieno nuosavybė yra (duomenys neskelbtini) gatvė. Byloje yra pakankamai duomenų, kad keliukas, esantis atsakovo A. K. žemės sklype yra Didžiosios gatvės, priklausančios savivaldybei, dalis. A. K. sklype esanti gatvės dalis yra iÅ¡asfaltuota, todėl tai daliai buvo reikalinga inventorizacija, kaip inžineriniam statiniui, o iki sklypo einanti dalis yra gruntkelis, kuris, jei bus ateityje iÅ¡asfaltuotas, bus laikomas (duomenys neskelbtini) gatve.

Mano, kad pagrindo pilnai restitucijai Å¡ioje byloje nėra, kadangi atsakovo A. K. interesai nebus pažeisti, savivaldybei priklausančia gatve, turi teisę naudotis visi asmenys, tame tarpe ir atsakovas A. K. ir trečiasis asmuo K. K.. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. K. bylÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu ginčo keliuku nesinaudoja, į savo sklypÄ patenka kitu keliu, tačiau ateityje naudotųsi. Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (3 t., b.l. 107), teisme jis yra atstovaujamas advokatės. Tretieji asmenys Kauno miesto 9-ojo notaro biuro notarė Dalytė KrikÅ¡tolaitytė, Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarė Rasa Birutienė, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant (3 t., b.l. 112, 114, 119-120). IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino.Byloje atsakovai kelia klausimÄ , kad prokuroras, kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl administracinio pobÅ«džio reikalavimų nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismÄ nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

Å iam ginčui yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aiÅ¡kinant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kai į teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ . Termino pradžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiam subjektui kreiptis į teismÄ skaičiuojama nuo tada, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau.

Prokuroro, kaip ieÅ¡kovo, veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007). Termino prokurorui kreiptis į teismÄ , ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiÅ¡kinimo logika.

Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis. PrivatÅ«s subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar kitokiu bÅ«du dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose, todėl jie, gavę administracinį aktÄ , suvokia, ar Å¡is aktas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ ginant savo teises. Skirtingai nei privatÅ«s subjektai, prokuroras, ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informacijÄ apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų pažeidimÄ , ne kiekvienu atveju turi pagrindÄ manyti, kad aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ ir ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo.

Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su vieÅ¡uoju interesu, ar Å¡is aktas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Å ioje byloje į prokuratÅ«rÄ su praÅ¡ymu apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ AB „Kauno dujotiekio statyba“ bei KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė kreipėsi atitinkamai 2012-04-05 bei 2012-04-10 (b.l. 9, 45). Prokuroras, siekdamas iÅ¡tirti praÅ¡ymuose iÅ¡dėstytÄ situacijÄ , nustatyti ar praÅ¡ymuose iÅ¡dėstyti duomenys yra pagrįsti, ėmėsi aktyvių veiksmų, tinko informacijÄ ir į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2012-05-21, kai paskutiniai dokumentai, susiję su prokuroro tyrimu, prokuratÅ«roje gauti 2012-05-07.

Todėl teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl administracinių teisės aktų panaikinimo, Å¡ioje byloje nepraleistas. Dėl vieÅ¡ojo intereso buvimo.Atsakovai kelia klausimÄ , ar interesas Å¡ioje byloje, kurį gina prokuroras, yra vieÅ¡asis. Prokuroro pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 50 straipsnis taip pat nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Å i prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnyje, nustatančiame prokurorų statusÄ , kompetencijÄ , teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog įstatymų leidėjas vieÅ¡Ä jį interesÄ supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro ieÅ¡kinį.

VieÅ¡asis interesas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atskirai, vieÅ¡uoju interesu pripažįstant ne bet kokį teisėtÄ asmens ar grupės asmenų interesÄ , o tik tokį, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Å ioje byloje prokuroras bÅ«tent ir kreipėsi dėl vieÅ¡o intereso, kuris susietas su valstybinės žemės tinkamu bei teisėtu valdymu, neteisėtu valstybinės žemės privatizavimu, gynimo.

Tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigÅ«nas ir institucija privalo be jokių iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ arba kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis).

Taigi, nustačius faktÄ , kad valstybės institucijos priimtas aktas prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, neabejotinai yra vieÅ¡asis interesas, kad Å¡is pažeidimas bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alintas. Dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktÄ , o Å¡iuo atveju, nustatęs, kad KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas bei Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymui, Lietuvos Respublikos kelių įstatymui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymui bei sudarė pagrindÄ savivaldybei priklausančiÄ nuosavybę perleisti privatiems asmenims, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktÄ reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis.

Nors Å¡iuo atveju prokuroro tyrimas dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo yra inicijuotas privataus asmens – AB „Kauno dujotiekio statyba“ skundo, tačiau civilinė byla inicijuojama vieÅ¡ajam interesui apginti, o privataus intereso buvimas byloje nepaneigia vieÅ¡ojo intereso ir jo gynimo bÅ«tinumo nagrinėjamoje byloje buvimo fakto. Tai, kad ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , kartu gali bÅ«ti apgintas ir privatusis interesas, tiesiogiai numato ir įstatymas (CPK 49 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovų A.

K., VÄ® „Turto fondas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos argumentas dėl vieÅ¡ojo intereso nebuvimo Å¡ioje byloje atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl administracinių teisės aktų panaikinimo. Å ioje byloje nustatyta, kad 2005-02-25 KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo“, patvirtinti žemės sklypo, suformuoto prie pastatų, priklausančių Valstybės turto fondui, (duomenys neskelbtini), ribos ir plotas – 1,4140 ha pagal parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ir vertės priedÄ dėl inžinerinių statinių – 12207,06 Lt (1 t., b.l. 66). 2005-04-06 Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (KaiÅ¡iadorių r.)“ nustatyta, kad 14140 kv. m valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priskirtas prie valstybės įmonės „Valstybės turto fondas“ patikėjimo teise valdomo pastato, teiktinas nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasiraÅ¡iusiems asmenims (1 t., b.l. 65).

Minėtų aktų pagrindu, 2006-01-19 sudaryta Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 175ž-05 bei Valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktas, pagal kuriuos 1,4140 ha valstybinės žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas ir perduotas M. K. (1 t., b.l. 35-37, 38). 2011-07-13 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ , patvirtinto Kauno m. 9-ojo notaro biuro notarės D.

KrikÅ¡tolaitytės, notarinio registro Nr. 2386, 11 punkto pagrindu, nurodytÄ 1,4140 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), po M. K. mirties paveldėjo atsakovas A. K. (b.l. 108-132). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (b.l.

12) matyti, kad KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso susisiekimo komunikacija-objektas – (duomenys neskelbtini) gatvė, ilgis – 191 m, plotas – 3509 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 12). Nekilnojamojo turto įraÅ¡as galioja nuo 1999-06-09. IeÅ¡kovas nurodo, kad 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 175ž-05 M. K. parduodant 1,4140 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduota ir po minėtos KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios susisiekimo komunikacijos-objekto – (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi esanti žemė.

Atsakovai A. K., Nacionalinė žemės tarnyba bei VÄ® „Turto fondas“ su Å¡iuo argumentu nesutinka, nurodo, kad į A. K. nuosavybės teise priklausantį sklypÄ patenka ne dalis (duomenys neskelbtini) gatvės, o tik pravažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tačiau teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė yra įrodyta byloje pateiktais dokumentais: (duomenys neskelbtini) gatvės techninės apskaitos byla, inventorinis Nr. 2389, (1 t., b.l. 50-64), kurios pagrindu yra įregistruota KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybė, kurioje esantys 1999-05-31 KaiÅ¡iadorių miesto gatvių schema (1 t., b.l. 15), 1999-05-24 (duomenys neskelbtini)gatvės dangos ir želdinių planas (1 t., b.l. 16), 1999-05-24 gatvės dangos bei želdinių techninis pasas (b.l. 1 t., b.l. 17-26) patvirtina, kad atsakovui A.

K. priklausančiame sklype yra bÅ«tent asfaltuotoji dalis (duomenys neskelbtini) gatvės, o ne asmeninio naudojimo keliukas ar pravažiavimas, kaip teigia atsakovas. Taip pat Didžiosios gatvės buvimÄ bei jos priklausomybę nuosavybės teise savivaldybei patvirtina 2000-02-23 KaiÅ¡iadorių rajono tarybos sprendimas Nr. 685 patvirtinti KaiÅ¡iadorių miesto bendrÄ jį planų kartu su detaliuoju planu (1 t., b.l. 97), iÅ¡traukos iÅ¡ 1999-03-24 sudaryto KaiÅ¡iadorių miesto gatvių sklypų schematinio plano (1 t., b.l. 100, 101), iÅ¡traukos iÅ¡ KaiÅ¡iadorių miesto bendrojo plano (1 t., b.l. 98, 99), 1997-10-01 miesto laidojimo paslaugų pagrindinių priemonių suvestinė (3 t., b.l. 7), 1997-10-01 miesto gerovės priemonių sÄ raÅ¡as (3 t., b.l. 11), kuriame be kitų gatvių nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvė, 1998-01-08 Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų perduodamų KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo aktas (3 t., b.l. 8-10), kuriuo KaiÅ¡iadorių miesto gatvės perduotos KaiÅ¡iadorių savivaldybei, 2002-01-31 KaiÅ¡iadorių rajono tarybos sprendimas dėl ilgalaikio materialiojo turto perdavimo Nr. 461 su priedu (3 t., b.l. 92, 93-94), kurio 127 eilutėje nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvė, KaiÅ¡iadorių miesto seniÅ«nijos 2002-12-16 ilgalaikio turto – (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinė kortelė Nr. 000024 (3 t., b.l. 5), 2010-11-25 KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu V17-335, patvirtintų bendrųjų planų iÅ¡traukos (3 t., b.l. 3 , 4).

Teismas atmeta kaip nepagrįstÄ atsakovų iÅ¡sakytÄ argumentÄ , kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra kitoje vietoje, o ne atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausančiame sklype, kas matyti iÅ¡ 1999-03-24 KaiÅ¡iadorių m. gatvių ir sklypų schematinio plano (1 t. b.l. 100). IÅ¡ minėto plano matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė iÅ¡ tiesų tęsiasi toliau greta atsakovui priklausančio žemės sklypo, tačiau teismas sprendžia, kad tai nereiÅ¡kia, kad į atsakovo sklypÄ patenkanti (duomenys neskelbtini) gatvės dalis nėra gatvė, o tik pravažiavimas į (duomenys neskelbtini)gatvę.

Besitęsianti greta atsakovo sklypo (duomenys neskelbtini) gatvės dalis kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, duotų teismo posėdžio metu yra grunto dangos, ji nėra inventorizuota, nuosavybės teisė į jÄ iÅ¡ viso nėra įregistruota, ginčo dėl Å¡ios (duomenys neskelbtini) gatvės dalies byloje nėra. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota savivaldybės nuosavybė tik asfaltuotai daliai 191 m ilgio (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri patenka į atsakovo A. K. žemės sklypÄ , kas, kaip jau minėta, įrodyta aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais.

Valstybės institucijos, kaip civilinio sandorio Å¡alies parduodant valstybinę žemę, kompetencijÄ nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Lietuvos Aidas, 1991, Nr. 151; Vyriausybės Žinios, 1991, Nr. 24-635; Valstybės Žinios, 1997, Nr. 69-1735) - ginčo administracinių aktų priėmimo metu galiojusi redakcija, 13 str. 1 d. 1 p., nustatė, kad žemė neprivatizuojama, jei ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių, 13 str. 1 d. 2 p., nustatė, kad žemė neprivatizuojama, jei ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.).

Å ių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. (administracinių aktų priėmimo metu galiojusi redakcija, ) nustatė, kad vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Minėto įstatymo 3 str. 3 d. 1 p., detalizuoja vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių sÄ vokÄ â€“ tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamÄ sias vietoves, sÄ vartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultÅ«ros paminklus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikÅ¡mės keliams.

Kelių įstatymas taip pat pateikia gatvės sÄ vokÄ (2 str.), pagal kuriÄ gatvė – kelias ar jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintis pavadinimÄ . Teismas sutinka su ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) gatvės dalis, patenkanti į atsakovo A. K. žemės sklypÄ , turi bÅ«tent vieÅ¡ojo kelio - gatvės statusÄ , tuo pagrindu ji yra įtraukta į KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės ilgalaikio turto sÄ raÅ¡Ä (3 t., b.l.

5) bei įregistruota nekilnojamojo turto registre, nurodant pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – kelių (gatvių) (1 t., b.l. 12). Gatvė, vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytomis normomis, negali bÅ«ti apibÅ«dinama kaip vidaus kelias, Dėl to, teismas, kaip nepagrįstÄ atmeta atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovės bei atsakovo A. K. atstovės argumentÄ , kad ginčo objektas yra akligatvis, todėl jis negali bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju keliu, o yra vidaus kelias, nes niekam kitam nėra reikalingas, iÅ¡skyrus žemės sklypo, į kurį kelias pateko, savininkÄ .

Taip pat kelių įstatymas (2 str.) pateikia ir kelio sÄ vokÄ , pagal kuriÄ - kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. KeliÄ (gatvė, kaip minėta ir yra kelias) sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo bei kiti įrenginiai su Å¡ių objektų užimama žeme.

Todėl teismas taip pat sutinka su ieÅ¡kovo pateiktu argumentu, kad tokia situacija, kai po KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančia Didžiosios gatvė, kartu su Å¡io objekto užimama žeme, pateko į privataus asmens žemės sklypÄ , yra negalima. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad valstybinės žemės, užimtos bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (nagrinėjimu atveju -gatvės), privatizuoti nebuvo galima.

Taigi, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius bei Kauno apskrities virÅ¡ininkas, priimdami ginčijamus administracinius aktus, nepagrįstai neatsižvelgė į minėtus teisės aktus. Žemės, užimtos bendroms gyventojų ir kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų, priklausymas iÅ¡imtine nuosavybės teise Lietuvos Respublikai reiÅ¡kia, kad toks turtas Lietuvos Respublikoje nėra civilinės apyvartos objektas ir jokiomis sÄ lygomis negali bÅ«ti privačios nuosavybės objektas, todėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas turėjo bÅ«ti tvirtinami bei sklypas teikiamas privatizuoti, tokia apimtimi, kad į jo plotÄ nepatektų įstatymu draudžiama privatizuoti žemė.

Žemės sklypo planas ir kiti sklypo formavimo dokumentai negalėjo sukurti pareigos Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai priimti sprendimÄ dėl valstybinės žemės sklypų priskyrimo privatizavimo objektams, jeigu tai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, galiojančioms sprendimo priėmimo metu. Asmenys, įgiję valstybinės reikÅ¡mės turtÄ privačia nuosavybe, negali bÅ«ti ginami pagal CK 1.80 str. 4 d. ir CK 4.96 str. taisykles ir toks turtas iÅ¡ jų turi bÅ«ti paimamas bei grÄ Å¾inamas valstybės nuosavybėn.Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto 2012-12-10 sudaryto (KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Statybos, vietinio Å«kio ir teritorijų planavimo skyriaus derinimo žyma 2012-12-17) kelio žemės sklypo plano (3 t., b.l. 42), žemės sklypas, sudarantis (duomenys neskelbtini) gatvės dalį, užima 1835 kv.m atsakovui A.

K. priklausančio sklypo, tokiu bÅ«du, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymas Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo“, dalyje dėl po (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi esančios 1835 kv.m. ploto valstybinės žemės priskyrimo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) riboms bei Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-04-26 įsakymas Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (KaiÅ¡iadorių r.)“, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. 4997-0018-6010) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasiraÅ¡iusiems asmenims savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, galiojusiam imperatyviam teisiniam reguliavimui ir tai yra pagrindas ginčijamiems administraciniams aktams (jų dalims) panaikinti.

Pripažinus, kad administraciniai teisės aktai priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų normas, darytina išvada, kad ir žemės sklypo perleidimo privačiai nuosavybei sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas (CPK 178 str., 185 str.). CK 1.80 straipsnis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu.

Dėl to yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje ir pripažinti negaliojančiais: 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, pardavimo, 2006-01-19 valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktÄ , dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, perdavimo nuosavybėn, 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ , liudijimo Nr. 2386, 1 punktÄ , dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini)gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, paveldėjimo.

Vadovaujantis LR CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, kai sandoris negalioja, viena jos Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad Å¡alys, gavusios turtÄ vykdydamos nuginčytÄ sandorį, privalo jį grÄ Å¾inti viena kitai, taip atkuriant status quo ante.

Tokia restitucijos paskirtis nulemia jos taikymo sÄ lygas. Restitucijos taisyklės yra nustatytos CK Å¡eÅ¡tosios knygos I dalies X skyriuje. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grÄ Å¾inti kitam asmeniui turtÄ , kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidÄ , arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtÄ , pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 1.95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad fizinis asmuo, Å¡iuo konkrečiu atveju – atsakovas A. K., neturi prisiimti pasekmių, kurios kilo dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, jo negalima laikyti nesÄ Å¾iningu įgijėju. Teismas šį argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . LR CK 4.96 str. 2 d. numatyta, kad iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas nekilnojamasis daiktas, iÅ¡skyrus atvejį, kai savininkas tokį daiktÄ prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Tuo tarpu iÅ¡ nesÄ Å¾iningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas gali bÅ«ti iÅ¡reikalautas visais atvejais. Administracinio akto pagrindu civilines teises ar pareigas įgyjantis asmuo gali bÅ«ti pripažintas nesÄ Å¾iningu ne tik dėl to, kad atliko kaltus ar prieÅ¡ingus teisei veiksmus. Asmens nesÄ Å¾iningumas siejamas su žinojimu ar turėjimu žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliÅ«tis (LAT 2006-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006, 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ginčijamų sandorių dalys prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, vadovaujantis principu „IÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė“ bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (LR CK 1.5. str.), negalima atsakovo laikyti sÄ Å¾iningu įgijėju LR CK 4.96 str. 2 d. prasme, todėl panaikinus imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančius sandorius, neteisėtai įgyta žemės sklypo dalis gali bÅ«ti iÅ¡reikalauta iÅ¡ atsakovo natÅ«ra.

Nagrinėjamoje byloje restitucijos klausimas kilęs iš sutartinių santykių, kurių viena šalis buvo valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Valstybės turto fondo. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies ir 6.145 straipsnio l dalies normas restitucija taikoma sandorio šalims. CK 2.36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė ir jos institucijos yra civilinių santykių subjektai lygiais pagrindais, kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Ji įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybines institucijas.

Sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį valstybę pagal suteiktÄ kompetencijÄ atstovavo valstybės įmonė Valstybės turto fondas (sutarties sudarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo redakcija, 4 str. 1 d., 4 str. 2 d. 8 p.). Nors pirkėja M. K., vadovaujantis valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 4 punktu (1 t., b.l. 77), pardavimÄ kainÄ â€“ 39957 Lt sumokėjo į Valstybės turto fondo sÄ skaitÄ , tačiau, kaip minėta, valstybės įmonė Valstybės turto fondas atstovavo valstybei, tai reiÅ¡kia, kad pripažintas negaliojančiu sandoris buvo sudarytas valstybės vardu per atstovÄ , taigi sandorio Å¡alis buvo valstybė, tačiau ne valstybės įmonė Valstybės turto fondas.

Todėl pripažinus sandorį iÅ¡ dalies negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, valstybė, o ne valstybės įmonė Valstybės turto fondas privalo grÄ Å¾inti dalį gautos už žemės sklypÄ kainos. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl restitucijos taikymo tenkintinas, byloje taikytina restitucija natÅ«ra – atsakovas A. K., kaip žemės sklypo pirkėjos teisių perėmėjas, įpareigotinas grÄ Å¾inti valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalį, esančiÄ po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, grÄ Å¾inti, o valstybė įpareigotina M.

K. teisių perėmėjui A. K. grÄ Å¾inti dalį M. K. sumokėtos žemės sklypo kainos - 5185,37 Lt (1835 kv.m x 39957 Lt / 14140 kv.m). IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio paduodant ieÅ¡kinį pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Byloje pareikÅ¡ti reikalavimai, už kuriuos mokėtinas 442 Lt žyminis mokestis.

Atsakovais byloje patraukti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė, valstybės įmonė Valstybės turto fondas bei A. K.. Ä®vertinant tai, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl neteisėtų KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos bei valstybės įmonės Valstybės turto fondas veiksmų, kuriais jos pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, iÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir valstybės įmonės Valstybės turto fondas ir turėtų bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos į valstybės biudžetÄ .

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atsakovai veikė kaip valstybės atstovai, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovų nepriteistinos (CPK 93 str., LAT 2012-04-12 nutartis 3K-7-109-2012). Dėl tų pačių argumentų, byloje susidariusios 196,88 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 270 straipsniais,n u s p r e n d ž i a :ieškinį patenkinti visiškai.1.

Panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-02-25 įsakymÄ Nr. VI-95 „Dėl žemės sklypo, priskirto privatizavimo objektams, ploto ir ribų patvirtinimo ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų nustatymo“, dalyje dėl po (duomenys neskelbtini) gatvės dalimi esančios 1835 kv.m. ploto valstybinės žemės priskyrimo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) riboms;2. Panaikinti Kauno apskrities virÅ¡ininko 2005-04-26 įsakymÄ Nr. 02-04-4040 „Dėl ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui (KaiÅ¡iadorių r.)“, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po (duomenys neskelbtini) gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, teikimo nuomoti arba parduoti privatizavimo objektų pirkimo-pardavimo sutartis pasiraÅ¡iusiems asmenims;3.

Pripažinti negaliojančia 2006-01-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 175ž-05, dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, pardavimo;4. Pripažinti negaliojančiu 2006-01-19 valstybinės žemės sklypo nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktÄ , dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, perdavimo nuosavybėn;5.

Pripažinti negaliojančiu 2011-07-13 paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ , liudijimo Nr. 2386, 1 punktÄ , dalyje dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalies, esančios po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, paveldėjimo;6. Taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti M. K. teisių perėmėjÄ A. K. grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybei žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1835 kv.m. ploto dalį, esančiÄ po Didžiosios gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi, o M.

K. teisių perėmėjui A. K. iÅ¡ valstybės priteisti 5185,37 Lt. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                             Ričardas Juodis            Â