2024-06-03 Nr. CB-3591-2-68-3-18879-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-1972

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18879-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 13 d. paduotu atsakovo V. Ch. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė tenkinti iš dalies ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį:

priteisti ieškovei 530-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai iš atsakovo V. Ch. 12 364,24 Eur žalos atlyginimą ir 150 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 12 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1807,20 Eur bylinėjimosi išlaidas;

priteisti iš atsakovės B. S. ieškovei 530-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai 150 Eur skolos ir 186,62 Eur bylinėjimosi išlaidų;

priteisti atsakovei B. S. iš ieškovės 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 642,39 Eur bylinėjimosi išlaidų;

priteisti atsakovui V. Ch. iš ieškovės 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 498,09 Eur bylinėjimosi išlaidų;

priteisti valstybei iš ieškovės 530-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 55,38 Eur bylinėjimosi išlaidų;

priteisti valstybei iš atsakovo V. Ch. 130,65 Eur bylinėjimosi išlaidų;

priteisti valstybei iš atsakovės B. S. 13,49 Eur bylinėjimosi išlaidų;

kitus reikalavimus atmesti.

Atsakovas V. Ch. kasaciniu skundu prašo:

1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; arba

2. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo; arba

3.1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalis, kuriomis priteista ieškovei iš atsakovo 12 364,24 Eur žalos atlyginimas, 150 Eur skola, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 12 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1807,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties dalis, kuriomis buvo paliktos nepakeistos minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalys ir šiose bylos dalyse priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti;

3.2. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria priteista atsakovui iš ieškovės 498,09 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atsakovui iš ieškovės priteisti 2450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, taip pat 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme;

3.3. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria valstybei iš atsakovo priteista 130,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai pažeidė materialiosios teisės normas (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalis, 2.87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktus, 4 dalį, 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalį, 6.189 straipsnio 1 dalį, 6.200 straipsnio 1 dalį, 6.221 straipsnio 1 dalį, 6.246 – 6.249 straipsnius, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 14 straipsnio 4 ir 8 dalis) ir proceso teisės normas (Civilinio proceso kodekso 12, 21, 141 straipsnio 1 dalį, 176, 177, 185 straipsnius, 266 straipsnį, 331 straipsnio 4 dalį).

2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neatsakė į didelę dalį pagrindinių (esminių) apeliaciniame skunde nurodytų motyvų dėl bylos faktinių ir teisinių aspektų tiek dėl bylos ginčo esmės, tiek dėl procesinių aspektų (teisėjos šališkumo, CPK 141 straipsnio pažeidimo priimant ieškinį su pakeistais ieškinio dalyku ir pagrindu), dėl to byla buvo neteisingai išspręsta.

3. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neįvertino apeliacinio skundo argumentų dėl palankaus ieškovei ir nepalankaus atsakovui pirmosios instancijos teismo teisėjos elgesio.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas su advokatų profesine bendrija sudarydamas sutartį viršijo jam suteiktus įgaliojimus, tačiau nepagrįstai neįtraukė į bylą trečiuoju asmeniu advokatų profesinės bendrijos.

5. Ieškinys atsakovo atžvilgiu turėjo būti atmestas, kadangi ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovė tariamą žalą kildina, be kita ko, nurodydama 2014 – 2021 metų aplinkybes. Tačiau ieškovė į teismą su pradiniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2022 m. rugsėjo 16 d., o ieškinį patikslino 2023 m. vasario 7 d., t. y. ieškovė praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos pareikšti tiek, kiek tai susiję su ieškovės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis iki 2019–2020 metų.

6. Teismai nekonstatavo, kad egzistuotų visuma sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teismai niekaip nepagrindė nei vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Vadinasi, sprendimas dalyje dėl žalos iš atsakovo priteisimo priimtas pažeidžiant žalos atlyginimą reglamentuojančias CK 6.246 – 6.249 straipsnių normas.

7. Teismų išvada, kad atsakovas neįrodė, jog už advokatų profesinės bendrijos pagal sutartį suteiktas teisines paslaugas atsakovas sumokėjo iš asmeninių lėšų, padaryta pažeidžiant CPK 176, 177 bei 185 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, neteisingai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl yra nepagrįsta. Byloje nėra jokių įrodymų, o bylą nagrinėję teismai nenustatė fakto, kad advokatų profesinei bendrijai atsakovo sumokėti 5929 Eur grynieji pinigai priklausė bendrijai. Teismai, kvalifikuodami atsakovo veiksmus, nepagrįstai ignoravo CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas, o atsakovas už bendriją savo asmeninėmis lėšomis atsiskaitydamas už teisines paslaugas jokių neteisėtų veiksmų bendrijos atžvilgiu neatliko ir nepadarė jokios bendrijai žalos. Sutartis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčyta, teismų nekonstatuoti pagrindai laikyti sutartį niekine, todėl bendrijai ir advokatų profesinei bendrijai sutartis turėjo įstatymo galią ir turėjo būti vykdoma.

8. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad bendrijai draudžiama bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų ir kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Už advokatės J. Razminaitės-Gvozdovičienės suteiktas teisines paslaugas bendrija atsiskaitė bendrijos lėšomis. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ignoravo Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą draudimą ir bendrijos naudai iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurios atsirado bendrijai neteisėtai panaudojus bendrijos lėšas sprendžiant ginčą tarp bendrijos ir atsakovo, kaip bendrijos nario ir buvusio pirmininko. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl 1807,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo iš atsakovo turi būti panaikinta, kadangi ši sprendimo dalis neatitinka Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyto draudimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė