2020-10-21 Nr. AB-19667-3-61-3-02707-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-658-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02707-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjai I. M. ir prokurorui S. K. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas B. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas iškelti atsakovui baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį, įpareigoti grąžinti pareiškėjui 3,79 ha miško ir 5,20 ha žemės, priteisti 90 000 Eur turtinei ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (b. l. 14–15).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas turi trūkumų. Nepaisant to, iš skundo ir prie jo pridėtos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundai su identiškais reikalavimais iš esmės jau buvo atsisakyti priimti ir kitose valstybinėse institucijose (Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose, Kauno apygardos prokuratūroje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje), nurodant, kad baudžiamąjį procesą pradeda ikiteisminio tyrimo įstaiga arba prokuratūra.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, kurios nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai (1 d.); taip pat administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir kt. (2 d.).

Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo B. J. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, t. y. ikiteisminio tyrimo pradėjimo, NŽT Alytaus skyriaus vedėjai ir prokurorui, teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad kiti pareiškėjo reikalavimai (dėl žemės priteisimo ir žalos atlyginimo) yra susiję su reikalavimu pradėti ikiteisminį tyrimą, t. y. išvestiniai reikalavimai, todėl, atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, atsisakytina priimti ir išvestinius reikalavimus.

III. Pareiškėjas B. J. atskirajame skunde (b. l. 28–29) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį bei išspręsti žalos padarymo ir vagystės klausimus.

Pareiškėjo manymu, skundžiama teismo nutartis neatitinka nei juridinių, nei moralinių normų. Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su miško ir žemės netekimu, prokuroro atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą bei dėl to pareiškėjui kilusia turtine ir neturtine žala. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepastebėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo B. J. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Administracinio teismo kompetencijai yra priskirta nagrinėti tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų yra įtvirtinta Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje. Administracinių teismų kompetencijai nėra priskirtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų vertinimas, nes tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas reikalavimus grindžia aplinkybėmis, jog iš jo buvo pavogtas miškas ir žemė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėja I. M. prisipažino, kad pareiškėjo žemę paėmė ir atidavė P. J., todėl pareiškėjas siekė iškelti baudžiamąją bylą, tačiau prokuroras S. K. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir trukdė bylą perduoti teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo atsakingiems asmenims iškelti baudžiamąją bylą, įpareigoti grąžinti mišką ir žemę bei priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo, pareiškėjo pateikto teismui, faktinius ir teisinius pagrindus, konstatuoja, kad keliamas ginčas ne viešojo administravimo, o baudžiamojo proceso kodekso reglamentuojamų teisinių santykių srityje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo B. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė