2026-05-27 Nr. AB-11106-3-61-3-05421-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-821-602/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05421-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 45; 46

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 21RE-689.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjas teismui skundo originalo per tris kalendorines dienas nepateikė, todėl teismas vertino, jog pareiškėjas skundo teismui nepateikė.

Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2024 m. spalio 10 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti 2024 m. spalio 10 d. nutartį.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi panaikino savo 2024 m. spalio 10 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. spalio 30 d. skundo trūkumams pašalinti – suformuluoti reikalavimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2024 m. spalio 14 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti 2024 m. spalio 14 d. nutartį ir nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumą dėl reikalavimo tikslinimo, todėl šiuo atveju žyminio mokesčio sumokėjimas neturi prasmės. Pareiškėjas taip pat prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas tvirtino, kad aptariamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad ji neskundžiama, kadangi ši nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2024 m. spalio 14 d. nutarties panaikinimo.

Pareiškėjas G. B. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartį paliko nepakeistą.

Regionų administracinio teismo teisėja N. Z. 2025 m. kovo 3 d. nutartimi nutarė baigti pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą

Teisme 2025 m. gruodžio 1 d. žodinio posėdžio metu pareiškėjas G. B. pareiškė nušalinimą administracinę bylą Nr. I2-3238-402/2025 nagrinėjančiai teisėjai N. Z.. Pareiškėjas pažymėjo, kad, nespręsdama procesinių prašymų, teisėja pažeidinėja teisėjo etikos kodekso principus.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

Teisme 2026 m. sausio 26 d. žodinio posėdžio metu pareiškėjas G. B. pareiškė pakartotinį nušalinimą administracinę bylą Nr. I2-659-402/2026 (buvęs bylos numeris Nr. I2-3238-402/2025) nagrinėjančiai teisėjai N. Z..

II. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2026 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė pareiškėjo G. B. pakartotinį pareiškimą dėl teisėjos N. Z. nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-659-402/2026 nagrinėjimo ir skyrė pareiškėjui 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė jokių faktinių aplinkybių, nesusijusių su teisėjos vykdoma jurisdikcine veikla, kurios būtų pagrįstos objektyviais duomenimis ir keltų pagrįstą abejonę teisėjos nešališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi. Vien tai, kad teisėja sprendė procesinius klausimus, su kuriais pareiškėjas nesutinka, savaime nereiškia, jog teisėja yra šališka pareiškėjo atžvilgiu. Nenustačius nei vieno ABTĮ įtvirtinto teisėjos nušalinimo pagrindo ir pareiškėjui nepateikus objektyvių duomenų, nenurodžius jokių kitų faktinių aplinkybių, patvirtinančių teisėjos suinteresuotumą bylos baigtimi, nėra pagrindo tenkinti prašymo nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo.

Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl galimo teisėjos šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi iš esmės yra susiję su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais (sprendimais). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjo šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl negali būti laikomos šališkumo aplinkybėmis. Nesutikdamas su teisėjos procesiniais veiksmais, priimtais konkrečioje administracinėje byloje, pareiškėjas turi teisę juos ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui (pvz., teikdamas apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo, jei nenumatytas atskiras apskundimas).

Kitų objektyvių duomenų, jog teisėja yra nusiteikusi neigiamai, šališkai pareiškėjo atžvilgiu, remiantis bylos duomenimis, nenustatyta.

2025 m. gruodžio 2 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, jog pakartotinis, nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas gali sudaryti pagrindą vertinti galimą piktnaudžiavimą teismo procesu ir (ar) jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Įvertinus pateikto nušalinimo pareiškimo argumentus, daryta išvada, kad pareiškėjas tiek 2025 m. gruodžio 1 d. vykusio teismo posėdžio metu, tiek 2026 m. sausio 26 d. žodinio bylos nagrinėjimo metu prašymą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją iš esmės grindžia nesutikimu su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais administracinėje byloje Nr. I2-659-402/2026. Pareiškėjas nurodo, kad teisėja, priimdama, jo vertinimu, nepakankamai motyvuotas nutartis, pažeidžia teisėjų etikos kodekso principus bei nesiima procesinių veiksmų, būtinų liudytojos apklausai užtikrinti. Vis dėlto, atsižvelgiant į pareiškėjo procesinį elgesį ir tai, kad nušalinimo pareiškimai grindžiami bendro pobūdžio, abstrakčiais argumentais, kurie nesudaro įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo vertinimu konstatuotina, jog pareiškėjas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal jų paskirtį. Toks elgesys neatitinka sąžiningo proceso dalyvio elgesio standartų, trukdo sklandžiai proceso eigai, todėl pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesine teise, t. y. teise pareikšti nušalinimą, skirtina bauda.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas dėl nušalinimo netenkintas.

III. Pareiškėjas G. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. sausio 27 d. nutarties dalį dėl baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise skyrimo ir skirtą baudą panaikinti.

Pareiškėjas nurodo, kad reiškė nušalinimą turėdamas tokią teisę, įstatymo nustatyta tvarka ir forma, tinkamai pagrįsdamas. Pareiškėjas neturi jokių motyvų trukdyti proceso eigą ar vilkinti procesą. Pareiškėjas siekia greito ginčo išnagrinėjimo. Pareiškėjas reiškė nušalinimą matydamas, kad byla negali būti išnagrinėta teisingai šališkos teisėjos, kuri dar net nepradėjusi nagrinėti bylos rodo savo šališkumą atsakovui, elgiasi priešiškai pareiškėjui ir nepripažįsta akivaizdžių (objektyviai bylos dokumentais įrodytų) pažeidimų. Pareiškėjas įstatymo nustatytu laiku ir tvarka pareiškė nušalinimą, ir jo netenkinimas neturi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas ir už tai skirtina bauda.

Pareiškėjui skirta bauda yra per didelė, nes pareiškėjas yra bedarbis, daug metų negauna ne tik darbo pajamų, bet ir nedarbo išmokų. Taip pat neatsižvelgta, kad pareiškėjas savo lėšomis bylinėjasi su atsakovu dėl dalyko, kuris yra reikšmingas daugeliui mokesčių mokėtojų ir iš esmės siekia ne asmeninės naudos, bet visuomeninės naudos, kad valdžios įstaiga tarnautų žmonėms.

Pareiškėjas, kuris niekada nepiktnaudžiavo nušalinimo teise, prašo, nusprendus skirti baudą, sumažinti ją iki 1 Eur.

Pareiškėjo vertinimu, teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymo normas, reglamentuojančias teisę pareikšti nušalinimą, teismo teisę skirti baudas, pažeidė pareiškėjo teisę pareikšti nušalinimą, be teisėto pagrindo paskyrė baudą, priėmė nepagrįstą (tinkamai nemotyvuotą, turinio reikalavimų neatitinkančią ir nepagrįstą teisės aktų nuostatomis) nutartį (jos dalį dėl baudos skyrimo); piktnaudžiavo valdžia, sąmoningai trukdė pareiškėjui įgyvendinti turimas procesines teises, tinkamai neištyrė bylos (skundžiamos dalies), nevykdė teisingumo. Nagrinėjamu atveju vilkina teismo procesą, laiku nesprendžia ir įstatymo nenustatytu būdu (nemotyvuotai, todėl šališkai) sprendžia pareiškėjo keliamus procesinius klausimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. sausio 27 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui skirta bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, pagrįstumas.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai šio įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais nušalinimą teisėjui (teisėjams) pareiškia proceso dalyvis, nušalinimo klausimą sprendžia to teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Pagrindai, kai administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, išvardyti ABTĮ 83 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise (5 p.). To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą. Tačiau ši teisė nėra absoliuti, o įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti. Piktnaudžiavimu gali būti pripažinti nušalinimai, kurie reiškiami nesant įstatyme nustatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-525/2019). Piktnaudžiavimas nušalinimo teise pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių.

Įvertinusi bylos medžiagą bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo reiškiami prašymai dėl teisėjos nušalinimo yra piktnaudžiavimas nušalinimo teise.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aplinkybės, jog pareiškėjo prašymai netenkinami ar procesiniai sprendimai priimami ne tokie, kokių nori pareiškėjas, nesuponuoja savaime vertinimo, kad teismas vilkina procesinių veiksmų atlikimą ar yra šališkas.

Įvertinusi paskirtos baudos dydį, kuris sudaro mažiau nei 10 procentų maksimalios galimos paskirti baudos dydžio, teisėjų kolegija mano, kad pareiškėjui paskirta 100 Eur bauda yra proporcinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui pagrįstai paskirta bauda dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise, o pareiškėjo atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Todėl Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. sausio 27 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė