2019-10-09 Nr. AB-19237-3-62-3-00006-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-604-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00006-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. E. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas D. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos pataisos namų-atvirosios kolonijos, jam priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pareiškėjui priteisė 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, 2019 m. birželio 28 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus (b. l. 68) išsiuntė apeliacinį skundą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Teismas nutartyje nurodė, jog paduodant apeliacinį skundą buvo praleisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatyti terminai ir nėra prašoma jų atnaujinti.

III. Pareiškėjas D. E. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartį ir apeliacinį skundą priimti.

Pareiškėjas tvirtina, jog, kuomet teikė skundą pirmosios instancijos teismui, buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tačiau 2019 m. gegužės 20 d. iš jo buvo perkeltas į Kauno tardymo izoliatorių, sprendimas, su kuriuo nesutinka, buvo išsiųstas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Sprendimą gavo tik 2019 m. gegužės 29 d.

Pareiškėjas teigia, jog 2019 m. birželio 27 d. būrio viršininkei padavė voką su apeliaciniu skundu, adresuotą pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, jog 2019 m. liepos 23 d. yra išsiuntęs prašymą, kad būtų padaryta kopija iš registracijos žurnalo patvirtinanti kada apeliacinis skundas buvo išsiųstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo D. E. apeliacinį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Tokiu būdu siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jų galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas įgytų teisių apsaugai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-235/2011).

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Bylos medžiaga nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis su apeliaciniu skundu dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo panaikinimo. Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2019 m. gegužės 20 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2019 m. birželio 19 d. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo tik 2019 m. gegužės 29 d., t. y. iki termino pabaigos likus 21 dienai. Pareiškėjas apeliacinį skundą išsiuntė 2019 m. birželio 28 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 68), t. y. praleidęs terminą devyniomis dienomis.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat svarstoma, ar pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (žr., pvz., 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Nors pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodo, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo sprendimo įkalinimo įstaigoje gavimo dienos, tačiau kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad, nors pagal byloje esančius duomenis ir yra pagrindo manyti, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo 2019 m. gegužės 29 d. (byloje yra 2019 m. gegužės 27 d. Vilniaus pataisos namų raštas Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui, kuriame nurodyta, jog Vilniaus pataisos namai persiunčia Kauno tardymo izoliatoriui Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų atsiųstą neatplėštą voką adresuotą D. E., b. l. 58), tačiau 21 dienos terminas yra pakankamas suformuluoti ir pareikšti savo reikalavimus apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėjo pateiktas apeliacinis skundas (b. l. 67) nėra sudėtingas ar didelės apimties, nebuvo poreikio ieškoti naujos informacijos ar teikti papildomų dokumentų.

Atsižvelgiant tiek į nurodytas teisės normas, tiek ir į faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo apeliacinis skundas teismui 2019 m. birželio 28 d. buvo išsiųstas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl paties pareiškėjo veiksmų (neveikimo), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. E. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius