Legislator Case Law & Legislation
6149b053-dfce-4057-a0eb-2af0ee9d3f5a AI generated

6149b053-dfce-4057-a0eb-2af0ee9d3f5a · Kauno apygardos teismas

Case Number 6149b053-dfce-4057-a0eb-2af0ee9d3f5a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-588-383/2016                               Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03200-2016-6                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V.

Legislator headnote

AI generated

6149b053-dfce-4057-a0eb-2af0ee9d3f5a · Kauno apygardos teismas: KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įraÅ¡as Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai ir Å¡io įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai.PareiÅ¡kėjos V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-588-383/2016                               Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03200-2016-6                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V.

M. (toliau – pareiÅ¡kėja) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas n u s t a t ė : Kauno apylinkės teismas 2016-05-16 nutarimu V. M. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str., ir skyrė jai administracinę nuobaudÄ â€“ 1164 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturių eurų) baudÄ su transporto priemonės Toyota Corola, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris : (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad V. M. 2016-02-14, apie 04.20 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) namo, vairavo transporto priemonę Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas 2,11 promilės neblaivumas ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių. Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka neįvykdė vairuotojo pažymėjimo grÄ Å¾inimo sÄ lygų. Å iais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.PareiÅ¡kėja V.

M. apeliaciniame skunde prašė, pripažinti ypatingų aplinkybių egzistavimÄ , lėmusį jos suklydimÄ apie teisės turėjimÄ vairuoti transporto priemonę ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-05-17 nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei spręsti klausimÄ , ar tinkamai V. M. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį, o ne pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.PareiÅ¡kėja skunde nurodė, jog 2014 m. gyvendama Islandijoje, nežinojo, jog suėjus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo galiojimo terminui (2014-06-13), bus bÅ«tina grįžus į LietuvÄ , įstatymų nustatyta tvarka susigrÄ Å¾inti vairuotojo pažymėjimÄ , ko nepastebėjo ir Islandijos valstybės institucijos, 2014 m. rugpjūčio mėnesį iÅ¡davę islandiÅ¡kÄ vairuotojo pažymėjimÄ , todėl turėdama tiek Islandijos valstybės iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , tiek suėjus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo galiojimo terminui, suprato, kad vairuoja transporto priemonę turėdama teisę jÄ vairuoti, kÄ patvirtina ir įvykių seka, jog suėjus specialios teisės atėmimo terminui, po kelių mėnesių gyvendama Islandijoje įgijo islandiÅ¡kÄ vairuotojo pažymėjimÄ .

Ä® minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė paskirdamas per griežtÄ (neproporcingÄ ) administracinę nuobaudÄ , paskirdamas automobilio konfiskavimÄ kartu su pinigine bauda.PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį į tai, kad ATPK 129 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas padaromas gali bÅ«ti tik tiesiogine tyčia, t.y. jai suvokiant, kad neturint teisės vairuoti, vairuoja iÅ¡gėrus transporto priemonę ir nori taip veikti. Pažymima, jog tik sustabdžius policijos pareigÅ«nams 2016-02-14 pareiÅ¡kėjos vairuojamÄ automobilį ir Å¡iems paaiÅ¡kinus, kad Islandijos valstybėje jai iÅ¡duotos teisės negalioja, nes Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka nėra susigrÄ Å¾inusi vairuotojo pažymėjimo, tik tuomet suprato, jog vairuoja transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti, todėl Å¡ios bylos kontekste negali bÅ«ti laikoma, jog V.

M. veiksmuose buvo tiesioginė tyčia, nes vairuodama transporto priemonę neblaivi suprato, jog jÄ vairuoja turėdama vairuotojo teises, nes buvo suėjęs nuobaudos galiojimo terminas, juolab, kad jai gyvenant Islandijoje, 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo iÅ¡duotos galiojančios islandiÅ¡kos teisės ir jas iÅ¡duodant, Islandijos valstybė neturėjo jokių pastabų dėl iÅ¡davimo.PareiÅ¡kėja taip pat pažymėjo, kad nuo pat proceso pradžios jos parodymai buvo nuoseklÅ«s, visus kitus įstatymo reikalavimus, susijusius su 2012-06-13 Kauno rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje yra įvykdžiusi, todėl negali bÅ«ti laikoma, jog jos veiksmuose buvo tiesioginė tyčia, todėl teismas turėtų įvertinti, ar tinkamai taikytas ATPK 129 straipsnis.Skundžiamu nutarimu Kauno apylinkės teismas, be paskirtos 1164 Eur dydžio piniginės baudos, nusprendė konfiskuoti transporto priemonę Toyota Corola, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinęs tai, kad nėra išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti netaikomas konfiskavimas, visiškai nevertinęs aukščiau šiame skunde nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų. Pareiškėjos teigimu, ji nuo pat proceso pradžios pripažino savo kaltę, kad vairavau transporto priemonę išgėrus ir nuoširdžiai gailėjosi, galiojančių nuobaudų neturėjo bei pabrėžė, kad nežinojo, jog vairuoja transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti.

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, pareiÅ¡kėja praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo Å¡ios bylos kontekste pripažinti ypatingų aplinkybių egzistavimÄ - islandiÅ¡ko vairuotojo pažymėjimo turėjimÄ ; Islandijos valstybės institucijų veiksmus, iÅ¡duodant jai vairuotojo teises; nuobaudos galiojimo termino suėjimo ir tik po jo sekančius veiksmus gaunant islandiÅ¡kas teises, lėmusį pareiÅ¡kėjos suklydimÄ apie teisės turėjimÄ vairuoti transporto priemonę ir netaikyti jai papildomos nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė skundžiamÄ apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti.

PareiÅ¡kėjos V. M. apeliacinis skundas netenkinamas. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas ir teisės taikymas su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagal ATPK 129 straipsnį pagrįstumu, todėl aukÅ¡tesnysis teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis).ATPK 129 straipsnyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones <...> - užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių iki vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo dvideÅ¡imties iki trisdeÅ¡imties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.Pareiškėjos V.

M. teigimu administracinio teisės pažeidimo padarymo metu ji turėjo teisę vairuoti transporto priemones, kadangi vairuotojo pažymėjimÄ Ä¯sigijo gyvendama Islandijoje. PareiÅ¡kėja nežinojo, jog suėjus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo galiojimo terminui (2014-06-13), bus bÅ«tina grįžus į LietuvÄ , įstatymų nustatyta tvarka susigrÄ Å¾inti vairuotojo pažymėjimÄ . Todėl turėdama tiek Islandijos valstybės iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , tiek suėjus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo galiojimo terminui, suprato, kad vairuoja transporto priemonę turėdama teisę jÄ vairuoti,Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 p. numato, kad <...> Lietuvos Respublikoje iÅ¡duoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos SÄ jungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos Å¡alyse iÅ¡duotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Å ie užsienio valstybėse iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę Å¡io įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo iÅ¡duoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrÄ Å¾ino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, iÅ¡duoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį iÅ¡davusioje valstybėje“. Minėto įstatymo 24 str. 5 p. numato, jog asmeniui, iÅ¡ kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama tik pasibaigus Å¡ios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir Å¡vietėjiÅ¡kos atestacijos baigus papildomÄ vairuotojų mokymÄ ir perlaikius vairavimo egzaminÄ .

Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminÄ netaikomas, jeigu dėl Å¡ioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartÄ teisinį reguliavimÄ , įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes bei nusprendęs, kad V. M. automobilį vairavo neturėdama teisės vairuoti ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 129 str., tinkamai pritaikė įstatymÄ .

Teismas pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad V. M. yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyvena Lietuvoje. PareiÅ¡kėjai vairuotojo pažymėjimas buvo iÅ¡duotas Islandijoje, kai jai Lietuvoje atėmus teisę vairuoti transporto priemones, ji neįvykdė nurodytų vairuotojo pažymėjimo susigrÄ Å¾inimo sÄ lygų pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus.

Todėl pirmosios instancijos teismas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. M. turėtas ir byloje pateiktas (kopija) užsienio valstybėje iÅ¡duotas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje negalioja, todėl sprendė, kad jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį. Nors pareiÅ¡kėja tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde kategoriÅ¡kai teigė, jog tyčios vairuoti transporto priemonę neturint vairuotojo pažymėjimo bei esant neblaiviai neturėjo, kadangi tiesiog nežinojo, kad reikia įvykdyti sÄ lygas, bÅ«tinas susigrÄ Å¾inti atimtÄ vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau aukÅ¡tesnysis teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus vertina kritiÅ¡kai ir atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad V. M. bÅ«dama rÅ«pestinga ir apdairi, žinodama, kad jai teisė vairuoti transporto priemones atimta 2 metams ir atėmimo terminas baigiasi 2014-06-12, galėjo aktyviai domėtis, kokios yra nustatytos vairuotojo pažymėjimo susigrÄ Å¾inimo sÄ lygos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. numato, jog <...> įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai skyrė V.

M. papildomÄ nuobaudÄ Â - jai priklausančio automobilio konfiskavimÄ . PareiÅ¡kėja prašė apeliacinės instancijos teismo pripažinti ypatingų aplinkybių egzistavimÄ - islandiÅ¡ko vairuotojo pažymėjimo turėjimÄ ; Islandijos valstybės institucijų veiksmus, iÅ¡duodant jai vairuotojo teises; nuobaudos galiojimo termino suėjimo ir tik po jo sekančius veiksmus gaunant islandiÅ¡kas teises, lėmusį jos suklydimÄ apie teisės turėjimÄ vairuoti transporto priemonę ir netaikyti jai papildomos nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo.Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str..

Pagal jas, nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Esant Å¡iam teisiniam reguliavimui, jo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas V.

M. skirtinos administracinės nuobaudos klausimÄ , atsižvelgė į jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pavojingumÄ (padarytas vienas Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų), padarymo aplinkybes bei pareiÅ¡kėjos asmenybę (turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už tai, kad pasirodė girta vieÅ¡oje vietoje, ankščiau administracine tvarka bausta už Å¡iurkÅ¡tų Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ â€“ neblaivi vairavo transporto priemonę), į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ir pagrįstai nenustatė jokių iÅ¡skirtinių, ypatingų aplinkybių, kurioms esant bÅ«tų galima nekonfiskuoti V.

M. nuosavybės teise priklausančio automobilio.Nagrinėjamu atveju su automobiliu Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas V. M. inkriminuotas pažeidimas. Taigi, Å¡is automobilis atitinka ATPK 26 str. 1 d. numatytus požymius ir yra pažeidimo padarymo priemonė. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus už ATPK 129 str. nurodytÄ pažeidimÄ numatytÄ galimybę konfiskuoti transporto priemonę, darytina iÅ¡vada, kad automobilio Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo klausimas buvo pagrįstai nagrinėtas pirmosios instancijos teisme.

Å is automobilis, konfiskuotas visiÅ¡kai pagrįstai.Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreiptinas pareiÅ¡kėjos dėmesys į tai, kad ji įvykdė vienÄ Å¡iukščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – ne tik vairavo jai priklausančiÄ transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis, 2,11 promilių girtumas, bet ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, tokiu bÅ«du keldama ypatingÄ pavojų ne tik sau pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams. Esant Å¡iems duomenims, darytina iÅ¡vada, kad analizuojamu atveju nekonfiskavus V.

M. priklausančios transporto priemonės, bÅ«tų sudarytos prielaidos ja neteisėtai naudotis naujų pažeidimų darymui. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog islandiÅ¡ko vairuotojo pažymėjimo turėjimas bei nežinojimas apie vairuotojo pažymėjimo susigrÄ Å¾inimo sÄ lygas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti pripažintos pakankamu pagrindu netaikyti transporto priemonės konfiskavimoAtmetant V.

M. apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas jo dėmesys į tai, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimÄ padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėjÄ , tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su tuo, kad paskirta papildoma nuobauda automobilio konfiskavimas, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti Å¡velnesnės nuobaudos taikymÄ nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neiÅ¡vengiama administracinės nuobaudos dalis.

Pažymėtina, jog darydama tokį administracinį teisės pažeidimÄ , V. M. pati prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ . Ji, žinodama, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jos interesams ir jai kiltų papildomų nepatogumų, turėjo bÅ«ti ypač suinteresuota nedaryti tokio pažeidimo, kuris galėtų lemti automobilio konfiskavimÄ , tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ , užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiÅ¡kėjos asmenybę, jai inkriminuoto teisės pažeidimo pavojingumÄ bei jo pobÅ«dį atsižvelgus į apylinkės teismo sprendimÄ , aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad V.

M. paskirta administracinė nuobauda, įskaitant ir transporto priemonės konfiskavimÄ , nelaikytina per griežta, ji atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimÄ remiantis vien tik pareiÅ¡kėjos deklaratyviais teiginiais, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog pirmos instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais bylos duomenimis, todėl jį naikinti ar keisti V. M. apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužė 17 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjos V. M. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                    Valdas Vitunskas