6149480c-faaf-4382-934a-e3e1a2f3189d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-619-992/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37624-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 1.1.7.2.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Å elmienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskutinį kartÄ teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: A. J. sukėlė fizinį skausmÄ . Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: A. J. 2022 m. spalio 2 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame garaže, žodinio konflikto metu, tyčia, pargriovė ant žemės nukentėjusįjį I. T., rankomis ir kojomis sudavė jam nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam I. T. sukėlė fizinį skausmÄ . Tokiais veiksmais A.

J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2022 m. spalio 2 d., apie 20.00 val., išėjo iÅ¡ tėvų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ėjo link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Pakeliui sutiko draugÄ S. (S.) ir kartu besikalbėdami ėjo link (duomenys neskelbtini). Jis buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs, draugas blaivus. Eidami link namų ėjo pro garažus (duomenys neskelbtini).

Išgirdo, kad iš P. garažo groja muzika. P. žinojo tik iš matymo, gerai nepažinojo. Durys garažo buvo pravertos, jie su draugu nusprendė užeiti. Pabeldė, durys buvo pravertos, todėl jie užėjo. Užėję pamatė, kad P. su kažkokiu vyru vartoja alkoholinius gėrimus. P. juos pamatęs pakvietė į vidų, pasiūlė išgerti, jie sutiko. Susipažino su kitu ten buvusiu vyru, jo vardas I. Kartu sėdėjo, bendravo ir vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Viskas buvo gerai. Po kažkurio laiko P. buvo nepatenkintas, pradėjo rėkauti ir klausti, ko jie čia atėjo.

Jis P. pasakė, kad Å¡is nusiramintų, kad viskas gerai ir jie tuoj iÅ¡eis. I., agresyviai nusiteikęs, prie jo priėjo, kažkÄ jam pasakė ir prasidėjo susistumdymas. Jis pirmas pastÅ«mė I., prasidėjo muÅ¡tynės, Kiek smÅ«gių I. sudavė, neprisiminė, kiek jis jam trenkė, taip pat neprisiminė. Jo draugas S. ir P. nesimušė, muÅ¡tynės vyko tik tarp jo ir I. Po muÅ¡tynių jis su S. išėjo iÅ¡ garažo, grįžo kiekvienas į savo namus. KitÄ dienÄ per pažįstamus gavo I. numerį, paskambino jam, susitarė susitikti.

Susitiko po kelių dienų, atsiprašė nukentėjusiojo, jis paprašė 1000 eurų, kaltinamasis sutiko ir davė nukentėjusiajam 1000 eurų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi ir ateityje daugiau to nekartos (el. b. 1 t., 100 - 103 b. l.). Nukentėjusysis I. T. tyrimo metu parodė, kad su draugu P. G. (P. G.) apie 21.00 val. atėjo į jam priklausantį garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini). Garaže vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. į garaÅ¾Ä atėjo du jam nepažįstami vyrai, kartu vartojo alkoholį, susipažino.

Vieno vardas buvo M. (M.), kito – A. (A.). Du vaikinai pradėjo kabinėtis prie jo draugo P. G., kilo konfliktas dėl to, kad jis yra kilęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Jis iÅ¡ pradžių nekreipė dėmesio, bet kai du vaikinai pradėjo tampyti jo draugÄ P. G., įsikiÅ¡o, pradėjo ginti draugÄ . Staigiai pirmas M. trenkė jam per veidÄ , tada pribėgo kitas vaikinas, vardu A., pargriovė jį ant žemės, daug kartų spardė kojomis ir rankomis. Kiek kartų tiksliai, pasakyti negali, smÅ«giavo į visas kÅ«no vietas.

Po smÅ«gių kruÅ¡os vaikinai pasiÅ¡alino iÅ¡ garažo. Jis patyrė fizinį skausmÄ (el. b. 1 t., 116-118 b. l.). Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis I. T. parodė, kad A. J. jam visiÅ¡kai atlygino žalÄ , sumokėjo 1 000 eurų, jo atsiprašė, todėl pretenzijų jam neturėjo ir jie susitaikė. Viskas iÅ¡sisprendė, žalÄ jam atlygino, jo atsiprašė, jis niekam pretenzijų neturi (el. b. 1 t., 119-120 b. l.). Liudytojas P. G. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. spalio 3 d., apie 21.00 val., susitiko su draugu I.

T. jo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, apie 22.00 val. į garaÅ¾Ä atėjo jam iÅ¡ matymo pažįstami vaikinai. Vienas vardu M., kitas - A. Kartu su vaikinais vartojo alkoholį, kilo konfliktas, nes jie pasakė, kad P. G. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pavadino „(duomenys neskelbtini)“. Kilo muÅ¡tynės, jo draugas I. T. norėjo jį apginti ir buvo sumuÅ¡tas. Vienas vaikinas daužė jį viename kampe, kitas vaikinas tuo pačiu metu daužė jo draugÄ I.

T.. Kiek kartu buvo trenkta, tiksliai negalėjo pasakyti, buvo šoko būsenoje. Po muštynių vaikinai pasišalino iš garažo (el. b. 1 t., 5 - 6 b. l.). 2022 m. spalio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 2 d., apie 23.46 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) garaže sumušė pažįstami asmenys (el. b. 1 t., 16 b. l.). 2022 m. spalio 6 d. I. T. prašyme nurodyta, kad 2022 m. spalio 2 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas dviejų asmenų A. (pavardės nežinojo) ir kito iš matymo pažįstamo vyro, kurio asmens duomenų nežinojo.

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui susitarė, kad padengs gydymo iÅ¡laidas, jie atsiprašė ir visi susitaikė, pretenzijų jį užpuolusiems asmenims neturėjo, ekspertizei dėl sužalojimo masto nesikreipė (el. b. 1 t., 49 b. l.). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamojoje byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis A.

J. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ konflikto metu tyčia pargriovė ant žemės nukentėjusįjį I. T., rankomis ir kojomis sudavė jam nenustatytÄ kiekį smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du sukeldamas I. T. fizinį skausmÄ . Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiÅ¡kino veikos padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiojo. A. J. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiojo I. T. parodymai, kur jis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad tarp jo ir A.

J. kilo konfliktas, kurio metu A. J. sukėlė jam fizinį skausmÄ ; kita byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga, t. y. liudytojo P. G. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys ir nukentėjusiojo I. T. praÅ¡ymas, kuriame nurodyta, kad jokių pretenzijų jis kaltinamajam nebeturi, jie susitaikė, ekspertizei dėl sužalojimo masto nesikreipė. Vertinant tai, kad dėl A. J. veiksmų I. T. jautė fizinį skausmÄ , A. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės Kaltinamasis prieÅ¡taravimų, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neiÅ¡reiÅ¡kė, sutiko su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir dydžiu (el .b. 1 t., 134-137 b. l.). Tyrimo metu nukentėjusiajam I. T. buvo praneÅ¡ta apie sprendimÄ procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el .b. 1 t., 131-133 b. l.). Skirdamas bausmę A. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu pripažįsta visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. J. yra (duomenys neskelbtini), dirba, praeityje teistas, per pastarųjų vienerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas nebuvo, nėra duomenų apie jo gydymÄ VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . Nustatydamas bausmės dydį už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, vertina, kad kaltinamajam skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

Teismo vertinimu, bÅ«tent tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieÅ¡taraus proporcingumo ir teisingumo principams. BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Ä®vertinus padarytos veikos pobÅ«dį, kaltinamosios asmenybę, konstatuotina, jog bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu A. J. neskiriant intensyvios priežiÅ«ros. Draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip Å¡i bausmė praras prasmę.

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės A. J. paskyrimas be intensyvios priežiÅ«ros su numatytais įpareigojamais ir draudimais yra tinkama ir adekvati bausmė tiek kaltinamojo asmenybei, tiek ir jo padarytam nusikaltimui. Tokios bausmės paskyrimas iÅ¡ esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bylÄ baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Dėl kardomųjų priemonių Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (el. b. 1 t., 104-107 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Kiti klausimai Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A.

J. paskirti galutinę 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti A. J. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbÄ , o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti A. J. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti A. J., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

3. Padavus praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

4. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismo posėdyje pagal gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jÄ kalta, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Viktorija Šelmienė