614725a8-ec94-4998-9e6a-ebe5df9129ac · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. Nr. 2A-1592-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20349-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 26.6; 44.2.4.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų RÅ«tos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

Ž. ieÅ¡kinį atsakovui dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančios informacijos paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. K.,n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. Ž. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas konstatuoti, kad atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ leidžiamame dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ 2013 m. gegužės 3 d. Nr. 100(6765) 1 ir 6 psl. publikuotame korespondento A. K. straipsnyje pavadinimu „Skudurų karas. Dubline nuÅ¡ovė lietuvį“ apie ieÅ¡kovÄ G.

Ž. paskelbti teiginiai: „Žudikų kulkų Airijos sostinėje Dubline užvakar suvarpytas G. Ž. buvo gerai žinomas tiek tarp Å¡ios Å¡alies, tiek tarp Lietuvos nusikaltėlių. <...> Pasaloje tykojęs nusikaltėlis pradėjo Å¡audyti, kai 43 metų G. Ž., pravarde Gincioras, trečiadienį rytÄ su žmona Edita ėjo gatve. PrieÅ¡ kelerius metus Airijoje apsigyvenusį lietuvį kliudė kelios kulkos. Medikai sužeistÄ jį nuvežė į ligoninę, bet jis jau buvo miręs. <...> Neatmetama, kad su G.

Ž. susidorojo lietuviai. Nuo senų laikų G. Ž. aktyviai bendravo su Kauno Vilijampolės nusikalstamo pasaulio atstovais, buvo minimas keliose vagysčių, plėšimų bylose. Maždaug prieÅ¡ 17 metų jis įkliuvo dėl plėšimo ir buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme, kuriÄ atliko Marijampolės pataisos namuose. Ä®kalinimo įstaigos durys kauniečiui turėjo netrukus atsidaryti, tačiau tuomet jis įsivėlė į konfliktÄ su keliais nuteistaisiais, o vėliau sukėlė riauÅ¡es. <...> pataisos namuose likusiems bičiuliams nurodė pamokyti kauniečių „vierchÄ â€œ G.

Ž.. Å is buvo apstumdytas valgykloje. KerÅ¡taudamas Gincioras kartu su keliais bendražygiais 2002-ųjų spalio 26-Ä jÄ surengė riauÅ¡es, kuriose dalyvavo apie 300 nuteistųjų, o jų raminti buvo pasiųsta dar daugiau pareigÅ«nų. Teismas riauÅ¡ių sumanytoju pripažino G. Ž. ir skyrė jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo vietÄ G. Ž. buvo leista palikti pirma numatyto laiko ir netrukus jis su Å¡eima iÅ¡vyko į AirijÄ , tačiau greitai atsidÅ«rė Å¡ios Å¡alies policijos pareigÅ«nų taikiklyje. 2006-aisias jis kartu su žmona buvo apkaltinti automobilio vagyste, o po metų atsidÅ«rė už grotų, nes prievartavo turtÄ iÅ¡ kito Airijoje gyvenančio lietuvio.

G. Ž. pažinoję žmonės pasakojo, kad pastaraisiais metais jis nėrė į dėvėtų drabužių verslÄ . VyriÅ¡kis subÅ«rė didelę komandÄ , kuri rinko drabužius iÅ¡ vietos gyventojų ir siųsdavo juos į Rytų EuropÄ . Pajamos dažnai virÅ¡ydavo lÅ«kesčius, todėl tiek Gincioras, tiek artimiausi jo aplinkos žmonės nepriteklių nejuto. Pasak Å¡altinių Airijoje, G. Ž. dirbantys žmonės garsėjo itin agresyviu elgesiu, todėl jų privengdavo net galingiausios iÅ¡eivių iÅ¡ Rytų Europos grupuotės“ neatitinka tikrovės ir žemina G.

Ž. garbę ir orumÄ ; įpareigoti atsakovÄ UAB „Lietuvos rytas“ adekvačiu tikrovės neatitinkančių ir ieÅ¡kovo G. Ž. garbę ir orumÄ pažeidusių duomenų paskelbimo bÅ«du, t.y. artimiausiame atsakovo leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius, ieÅ¡kovo G. Ž. garbę ir orumÄ Å¾eminančius teiginius, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Skudurų karas. Dubline nuÅ¡ovė lietuvį“ vietoje (dienraščio „Lietuvos rytas“ 1 psl. ir 6 psl.) nemokamai iÅ¡spausdinant tokio turinio paneigimÄ ir jį iliustruoti tÄ pačia ieÅ¡kovo G.

Ž. nuotrauka: Dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2013 m. gegužės 3 d. Nr. 100(6765) 1 ir 6 psl. paskelbtas korespondento A. K. straipsnis pavadinimu „Skudurų karas. Dubline nušovė lietuvį“, kuriame apie G. Ž. (nuotraukoje) paskelbti šie teiginiai: „Žudikų kulkų Airijos sostinėje Dubline užvakar suvarpytas G. Ž. buvo gerai žinomas tiek tarp šios šalies, tiek tarp Lietuvos nusikaltėlių. <...> Pasaloje tykojęs nusikaltėlis pradėjo šaudyti, kai 43 metų G.

Ž., pravarde Gincioras, trečiadienį rytÄ su žmona Edita ėjo gatve. PrieÅ¡ kelerius metus Airijoje apsigyvenusį lietuvį kliudė kelios kulkos. Medikai sužeistÄ jį nuvežė į ligoninę, bet jis jau buvo miręs. <...> Neatmetama, kad su G. Ž. susidorojo lietuviai. Nuo senų laikų G. Ž. aktyviai bendravo su Kauno Vilijampolės nusikalstamo pasaulio atstovais, buvo minimas keliose vagysčių, plėšimų bylose. Maždaug prieÅ¡ 17 metų jis įkliuvo dėl plėšimo ir buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme, kuriÄ atliko Marijampolės pataisos namuose.

Ä®kalinimo įstaigos durys kauniečiui turėjo netrukus atsidaryti, tačiau tuomet jis įsivėlė į konfliktÄ su keliais nuteistaisiais, o vėliau sukėlė riauÅ¡es. <...> pataisos namuose likusiems bičiuliams nurodė pamokyti kauniečių „vierchÄ â€œ G. Ž.. Å is buvo apstumdytas valgykloje. KerÅ¡taudamas Gincioras kartu su keliais bendražygiais 2002-ųjų spalio 26-Ä jÄ surengė riauÅ¡es, kuriose dalyvavo apie 300 nuteistųjų, o jų raminti buvo pasiųsta dar daugiau pareigÅ«nų.

Teismas riauÅ¡ių sumanytoju pripažino G. Ž. ir skyrė jam 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo vietÄ G. Ž. buvo leista palikti pirma numatyto laiko ir netrukus jis su Å¡eima iÅ¡vyko į AirijÄ , tačiau greitai atsidÅ«rė Å¡ios Å¡alies policijos pareigÅ«nų taikiklyje. 2006-aisias jis kartu su žmona buvo apkaltinti automobilio vagyste, o po metų atsidÅ«rė už grotų, nes prievartavo turtų iÅ¡ kito Airijoje gyvenančio lietuvio. G. Ž. pažinoję žmonės pasakojo, kad pastaraisiais metais jis nėrė į dėvėtų drabužių verslÄ .

VyriÅ¡kis subÅ«rė didelę komandÄ , kuri rinko drabužius iÅ¡ vietos gyventojų ir siųsdavo juos į Rytų EuropÄ . Pajamos dažnai virÅ¡ydavo lÅ«kesčius, todėl tiek Gincioras, tiek artimiausi jo aplinkos žmonės nepriteklių nejuto. Pasak Å¡altinių Airijoje, G. Ž. dirbantys žmonės garsėjo itin agresyviu elgesiu, todėl jų privengdavo net galingiausios iÅ¡eivių iÅ¡ Rytų Europos grupuotės“ kartu su straipsniui iliustruoti panaudota nuotrauka neatitinka tikrovės ir žemina G.

Ž. garbę ir orumÄ â€œ priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ ieÅ¡kovo G. Ž. naudai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ ieÅ¡kovo G. Ž. naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovo leidžiamame dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ 2013 m. gegužės 3 d. Nr. 100(6765) 1 ir 6 psl. buvo publikuotas korespondento A. K. straipsnis pavadinimu „Skudurų karas. Dubline nuÅ¡ovė lietuvį“, iliustruotas ieÅ¡kovo nuotrauka, kuriame paskelbta tikrovės neatitinkanti, ieÅ¡kovo G.

Ž. garbę ir orumÄ pažeidžianti informacija, be to pažeidžiama ieÅ¡kovo teisė į atvaizdÄ . Atsakovo paskleistais teiginiais apie ieÅ¡kovÄ yra formuluojamos kelios žinios, kurios ypač neigiamai apibÅ«dinančios ieÅ¡kovÄ â€“ straipsnyje teigiama, jog ieÅ¡kovas ne tik palaikė glaudžius ryÅ¡ius su nusikaltėliais, bet ir pats vertėsi nusikalstama veika, už kuriÄ buvo ne kartÄ nuteistas bei atliko bausmę laisvės atėmimo vietoje. Tokiais teiginiais ieÅ¡kovui be pagrindo yra priskiriamas nusikalstamas elgesys.

Paskelbtais teiginiais taip pat formuluojama žinia, jog ieÅ¡kovas buvo nužudytas (nuÅ¡autas). Atsakovui paskelbus Å¡iame ieÅ¡kinyje nurodytÄ informacijÄ , ieÅ¡kovui buvo priskirtas teisei ir moralei prieÅ¡ingų – nusikalstamų, veiksmų atlikimas, negarbingas ir visuomenėje ypač smerktinas elgesys, ieÅ¡kovÄ , kaip asmenį apibÅ«dinantis itin neigiamai. Ginčo teiginiuose apie ieÅ¡kovÄ paskleistos žinios, kuriomis ieÅ¡kovui priskiriamas teisei prieÅ¡ingų (nusikalstamų) veiksmų atlikimas, yra akivaizdžiai žeminančio pobÅ«džio ir jais remndamasis protingas, moralus žmogus apie ieÅ¡kovÄ susidaro neigiamÄ nuomonę.

Visuomenės informavimo priemonė, publikuodama ieÅ¡kovo nuotraukas be ieÅ¡kovo sutikimo, akivaizdžiai nepaisė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – ir VIÄ®) įtvirtintų draudimų ir pažeidė ieÅ¡kovo teisę į atvaizdÄ , kaip teisės į privataus gyvenimo apsaugÄ dalį, bei įstatymų, ginančių asmenų teisę į atvaizdÄ ir privataus gyvenimo neliečiamumÄ , reikalavimus. Atsakovas, skelbdamas ieÅ¡kinyje nurodytÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ , turėjo pareigÄ Ä¯sitikinti skelbiamos informacijos teisingumu ir tikslumu, o ne vieÅ¡ai skelbti nepagrįstus, nepatikrintus, bei realiai egzistuojančiais faktais nesiremiančius duomenis.

Atsakovas, per visiems pasiekiamÄ paieÅ¡kos sistemÄ radęs ieÅ¡kovo nuotraukÄ ir nusprendęs, kad ieÅ¡kovo ir straipsnyje apraÅ¡yto kito asmens veido bruožai turi panaÅ¡umų, paskelbė atsakovo nuotraukÄ visoje Lietuvos Respublikoje platinamo dienraščio 1 ir 6 puslapiuose, taip ieÅ¡kovo atvaizdÄ tiesiogiai susiedamas su itin neigiama informacija apie nužudytÄ nusikalstamo pasaulio autoritetÄ . Vėliau atsakovo publikuoto straipsnio „Žmogžudystės byloje – kvaiÅ¡alų Å¡ešėliai“ esantis sakinys „Beje, vakar „Lietuvos ryte“ iÅ¡spausdinta G.

Ž. nuotrauka neturi nieko bendra su Å¡ia žmogžudystės istorija“ nėra apie ieÅ¡kovÄ paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimas, be to, iÅ¡ Å¡io sakinio nėra aiÅ¡ku, apie kurį G. Ž. ir kuriÄ konkrečiai nuotraukÄ yra kalbama. 2013 m. liepos 11 d. atsakovas dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ iÅ¡spausdino straipsnį „Aptiko žudiko pėdsakus“, kurį iliustravo straipsnyje publikuota ieÅ¡kovo nuotrauka, po kuria smulkiu Å¡riftu publikuotas sakinys: „Vilniuje gyvenantis G.

Ž. niekaip nėra susijęs su žmogžudyste Airijoje“. Minėtas sakinys nėra tikrovės neatitinkančios informacijos apie ieÅ¡kovÄ paneigimas nei teisine, nei logine prasme. Atsakovas turėjo įstatymo nustatytÄ pareigÄ paskelbti paneigimÄ , kartu su ieÅ¡kovo nuotrauka, 1 ir 6 dienraščio puslapiuose tokios apimties ir taip suformuluotÄ , kaip buvo nurodyta 2013 m. gegužės 6 d. ieÅ¡kovo praÅ¡yme dėl informacijos paneigimo ir ieÅ¡kinyje. Å ios savo pareigos atsakovas neįvykdė, t.y. atsakovas nepaneigė tikrovės neatitinkančios, ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančios informacijos, padariusios ieÅ¡kovui didelės neturtinės žalos.

Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovas buvo priverstas tiek savo artimiesiems, tiek pažįstamiems bei draugams nuolat teisintis, kad apie jį paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės. Be to, tikrovės neatitinkančios ir ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančios žinios buvo paskelbtos per visuomenės informavimo priemonę, kuria visuomenė ypač pasitiki, o pati informacija pasklido plačiai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. IeÅ¡kovui dėl atsakovo veiksmų buvo padaryta 10 000 Lt neturtinė žala, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo.

Toks neturtinės žalos atlyginimas atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus, taip pat teismų praktikÄ tos pačios kategorijos bylose. Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad pripažįsta, jog publikuojant dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ straipsnį „Dubline nuÅ¡ovė lietuvį“ įvyko apmaudi klaida, nes iliustruojant straipsnį vietoje jame apraÅ¡yto Dubline nuÅ¡auto asmens G. Ž. buvo patalpinta jo bendravardžio ir bendrapavardžio, t.y. ieÅ¡kovo, nuotrauka, kuriÄ Å¾urnalistas surado pasinaudodamas „Google“ paieÅ¡kos sistema, parodė policijos pareigÅ«nams, anksčiau bendravusiems su nužudytuoju, kurie patvirtino, kad tai bÅ«tent tas pats asmuo.

Suklydimui įtakos galėjo turėti ir tai, kad ieÅ¡kovo ir straipsnyje apraÅ¡yto kito asmens veido bruožai turi panaÅ¡umų. Visi straipsnyje apraÅ¡yti įvykiai ir faktai yra teisingi, tačiau jie yra susiję ne su ieÅ¡kovu, o su kitu G. Ž., todėl nei paskleistus duomenis pripažinti neatitinkančiais tikrovės, nei juos paneigti, nėra pagrindo. Žurnalistas neturėjo tyčios parengtÄ straipsnį įliustruoti bÅ«tent ieÅ¡kovo nuotrauka ir tokiu bÅ«du jį pažeminti ar pakirsti pasitikėjimÄ juo.

PaaiÅ¡kėjus klaidai, dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ jau kitÄ dienÄ , t.y. 2013 m. gegužės 4 d., buvo iÅ¡spausdintas straipsnis pavadinimu „Žmogžudystės byloje – kvaiÅ¡alų Å¡ešėliai“, jame iÅ¡ ėmės buvo pateikta ta pati informacija kaip ir straipsnyje „Dubline nuÅ¡ovė lietuvį“, bet Å¡is straipsnis jau buvo iliustruotas nuotrauka to asmens, apie kurį ir buvo paskleisti atitinkami duomenys. Minėtame straipsnyje buvo pažymėta, kad dienÄ prieÅ¡ tai „Lietuvos ryte“ iÅ¡spausdinta G.

Ž. nuotrauka neturi nieko bendra su apraÅ¡yta žmogžudystės istorija, ir ieÅ¡kovo buvo atsipraÅ¡yta. Gavus ieÅ¡kovo pateiktÄ teismui ieÅ¡kinį, 2013 m. liepos 11 d. dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ buvo iÅ¡spausdintas straipsnis „Aptiko žudiko pėdsakus“, kuriame dar kartÄ buvo akcentuota, kad ieÅ¡kovas niekaip nėra susijęs su apraÅ¡omais įvykiais, taip pat buvo patalpinta ieÅ¡kovo nuotrauka ir dar kartÄ jo atsipraÅ¡yta. Taigi, atsakovas padarė viskÄ , kad iÅ¡taisytų klaidÄ ir paÅ¡alintų galimas neigiamas jos pasekmes.

Publikuotame straipsnyje nėra pateikta Å¡aliÅ¡ka informacija, straipsnyje nagrinėjami teiginiai teisingi ir atitinka tikrovę, o tai, kad Å¡alia straipsnio buvo iÅ¡spausdinta ieÅ¡kovo nuotrauka, nereiÅ¡kia, kad straipsnį rašęs žurnalistas elgėsi nesÄ Å¾iningai. PrieÅ¡ingai, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad žurnalistas elgėsi sÄ Å¾iningai, buvo pakankamai atidus, rÅ«pestingai tikrino faktus, rėmėsi keliais Å¡altiniais, o netinkamos nuotraukos iÅ¡spausdinimas yra tik nesusipratimas, kurio žurnalistas negalėjo numatyti.

Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo pastebėjimais, kad atsakovas neįvykdė pareigos atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus. PrieÅ¡ skelbdamas nuotraukÄ , kuri buvo surasta „Google“ paieÅ¡kos sistemoje, atsakovas susisiekė su pareigÅ«nais, kurie patikino, kad tai yra bÅ«tent tas asmuo, apie kurį paraÅ¡ytas straipsnis. Atsakovas nepažeidė VIÄ® 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto. Atsakovas ne kartÄ straipsniuose, susijusiuose su ieÅ¡kovo nuotrauka, pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nėra susijęs su apraÅ¡omasis įvykiais, užtikrino, kad skaitytojai, kurie domėjosi ir skaitė pirmÄ ir kitas publikacijas bÅ«tų tinkamai informuoti apie klaidÄ , kuri buvo padaryta.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino, kad atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ leidžiamame dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“ 2013 m. gegužės 3 d. Nr. 100(6765) 1 ir 6 puslapiuose publikuotame korespondento A. K. straipsnyje pavadinimu „Skudurų karas. Dubline nuÅ¡ovė lietuvį“ apie ieÅ¡kovÄ G. Ž. paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo G. Ž. garbę ir orumÄ ;

įpareigojo atsakovÄ UAB „Lietuvos rytas“ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos adekvačiu tikrovės neatitinkančiu ir ieÅ¡kovo G. Ž. garbę ir orumÄ pažeidusiu duomenų paskelbimo bÅ«du, t. y. artimiausiame atsakovo leidžiamo dienraščio „Lietuvos rytas“ numeryje, be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančius ir ieÅ¡kovo G. Ž. garbę ir orumÄ Å¾eminančius teiginius, adekvačioje paskelbtam straipsniui „Skurdų karas. Dubline nuÅ¡ovė lietuvį“ vietoje (dienraščio „Lietuvos rytas“ 1 puslapyje ir 6 puslapyje), nemokamai iÅ¡spausdinant ieÅ¡kovo reikalaujamo turinio paneigimÄ ir jį iliustruoti tÄ pačia ieÅ¡kovo G.

Ž. nuotrauka; priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ ieÅ¡kovo G. Ž. naudai 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 294,00 Lt žyminio mokesčio bei 700 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ valstybės naudai 18,37 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y. 2013 m. gegužės 6 d. kreipėsi į atsakovÄ dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumÄ bei teisę į atvaizdÄ pažeidžiančios informacijos paneigimo.

Atsakovas ieškovui nurodė, kad jo reikalaujami paneigti duomenys jau buvo paneigti dar iki ieškovo reikalavimo išsiuntimo, t. y. 2013 m. gegužės 4 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ straipsnyje „Žmogžudystės byloje – kvaišalų šešėliai“ buvo nurodyta, jog „beje, vakar „Lietuvos rytas“ išspausdinta G. Ž. nuotrauka neturi nieko bendra su šia žmogžudystės istorija. Atsiprašome joje pavaizduoto asmens“ ir 2013 m. liepos 11 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ straipsnyje „Aptiko žudikų pėdsakus“ buvo nurodyta, jog „ nuotraukoje pavaizduotas asmuo – vilnietis G.

Ž. – niekaip nėra susijęs su straipsnyje apraÅ¡ytais įvykiais ir faktais. Redakcija atsipraÅ¡o dėl apmaudžios klaidos“. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo bei ieÅ¡kovo atstovės argumentais, kad toks minėtos atsakovo paskleistos neigiamos informacijos apie ieÅ¡kovÄ paneigimas iÅ¡ esmės neatitinka VIÄ® nuostatų. Paneigimas privalo bÅ«ti paskelbtas adekvatus savo forma, bÅ«du ir vieta tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo formai, bÅ«dui ir vietai, t. y. paneigimas turi bÅ«ti iÅ¡spausdintas tuose pačiuose dienraščio puslapiuose, toje pačioje vietoje, tokiu pačiu Å¡riftu, tokios pat ar didesnės apimties, todėl atsakovo paneigimas Å¡iuo atveju nėra laikytinas tinkamu.

Teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visetÄ , atsižvelgęs į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus bei į tai, kad atsakovas savo veiksmais ne tyčia, o tik įvykus klaidai susiejo minėtÄ publikuotÄ straipsnį su ieÅ¡kovo nuotrauka ir ieÅ¡kovo asmeniu, ir Å¡iÄ aplinkybę atsakovas visiÅ¡kai pripažino bei jos neginčijo, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintino tik iÅ¡ dalies, t. y. iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo G. Ž. ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimupripažino, kad įvyko klaida, kad nebuvo jokios tyčios pažeminti ieÅ¡kovÄ , kad, prieÅ¡ paskelbiant ieÅ¡kovo nuotraukÄ , buvo imtasi atitinkamų veiksmų, kurie turėjo eliminuoti klaidos galimybę, tačiau, neatsižvelgdamas į tai, įpareigojo atsakovÄ dar kartÄ iÅ¡spausdinti neadekvataus turinio ( formos) paneigimÄ bei atlyginti ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ .

Teismas nesvarstė, ar esant tokioms faktinėms bylos aplinkybėms (pažeidimo apimtis, pobÅ«dis, priežastis, atsakovo elgesys po pažeidimo ir kt.) yra pagrindas atsakovui taikyti dar ir turtinę sankcijÄ , priteisiant 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju nevienkartinis paneigimas ir ieÅ¡kovo atsipraÅ¡ymas turėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija ieÅ¡kovui už atsakovo klaidos sukeltas pasekmes. Sprendžiant atsakomybės už akivaizdžiÄ klaidÄ klausimus turėtų bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, proporcingumo ir protingumo principais.

Ginčo atveju, atsižvelgiant į įpareigojimo paneigti formÄ ir turinį, į priteistos neturtinės žalos dydį bei lyginant visa tai su suformuota teismų praktika, akivaizdu, kad atsakovui buvo pritaikyta civilinė atsakomybė tokia apimtimi, kuri galėtų bÅ«ti pagrįsta tik tyčinių veiksmų atveju.IeÅ¡kovas G. Ž. atsiliepimu praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymi, kad apelianto nurodomi apie ieÅ¡kovÄ paskelbtos informacijos paneigimai neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos įvertino kaip netinkamus.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio, teismas įvertino visumÄ reikÅ¡mingų bylos aplinkybių: tai, kad apie ieÅ¡kovÄ buvo paskleistos žinios, kuriomis ieÅ¡kovui be jokio pagrindo buvo priskirtas gerai moralei ir teisei prieÅ¡ingas elgesys – ieÅ¡kovas buvo apkaltintas nusikalstamų veikų padarymu bei ryÅ¡iais su nusikaltėliais, tai, kad buvo praneÅ¡ta, jog ieÅ¡kovas dėl savo nusikalstamos veikos nužudytas. Paskelbta informacija iliustruota ieÅ¡kovo nuotrauka. Tokios žinios visuomenei sukelia itin neigiamÄ Ä¯spÅ«dį apie asmenį.

Å ių žinių vieÅ¡as paskelbimas ieÅ¡kovui sukėlė ypatingai nemalonius iÅ¡gyvenimus – ieÅ¡kovas buvo priverstas tiek savo artimiesiems, tiek pažįstamiems bei draugams nuolat teisintis, kad apie jį paskelbti teiginiai neatitinka tikrovės. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad tikrovės neatitinkančios ir ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančios žinios buvo paskelbtos per visuomenės informavimo priemonę, kuria visuomenė ypač pasitiki, o pati informacija pasklido plačiai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo ieÅ¡kovui priteista 5 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus, taip pat suformuotÄ teismų praktikÄ ir bent iÅ¡ dalies kompensuoja ieÅ¡kovo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ leidžiamame dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2013 m. gegužės 3 d. Nr. 100(6765) 1 ir 6 psl. publikuotas A. K. straipsnis pavadinimu „Skudurų karas. Dubline nušovė lietuvį“ iliustruotas ieškovo nuotrauka. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad nurodytame straipsnyje pateikta informacija vertintina kaip žinios, o ne kaip nuomonė.

Atsakovo teigimu, straipsnyje pateikiamos žinios yra atitinkančios tikrovę, tačiau straipsnis per klaidÄ buvo iliustruotas ieÅ¡kovo, kuris yra straipsnyje apraÅ¡omo asmens bendravardis ir bendrapavardis, nuotrauka. IeÅ¡kovo nuotraukÄ straipsnio autorius gavo pasinaudodamas google paieÅ¡kos sistema. Teisė į atvaizdÄ yra asmens privataus gyvenimo dalis. CK 2.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali bÅ«ti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali bÅ«ti fotografuojamas tik jo sutikimu.

Sutikimas fotografuotis ex officio nereiÅ¡kia sutikimo davimo tokias nuotraukas (ar konkrečiÄ nuotraukÄ ) atgaminti, parduoti, demonstruoti ar spausdinti. Å ios taisyklės iÅ¡imtis įtvirtinta CK 2.22 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ asmens sutikimo nereikia, jeigu Å¡ie veiksmai yra susiję su visuomenine veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama vieÅ¡ojoje vietoje. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teisės į atvaizdÄ apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumÄ labiau negu vien verbalinės informacijos skleidimas (žr., pvz., Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgment of 28 January 2003),2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje von Hannover pieÅ¡ VokietijÄ (von Hannover v.

Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), kt.). Fizinis asmuo, kurio teisė į atvaizdÄ buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ (CK 2.22 straipsnio 3 dalis).Asmens nuotraukos (jos dalies) bet kokiu atveju negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumÄ ar dalykinę reputacijÄ (CK 2.22 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad asmens nuotraukos iÅ¡spausdinimas visuomenės informavimo priemonėje kartu su asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančiais duomenimis savaime žemina asmens garbę (asmeninę ir (arba) dalykinę reputacijÄ ) ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).

Nagrinėjamu atveju dėl straipsnio iliustravimo ieÅ¡kovo nuotrauka kiekvienas straipsnio skaitytojas ginčo straipsnyje pateikiamÄ informacijÄ suvoks kaip informacijÄ bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ , todėl, nors straipsnyje pateikiami duomenys, siejant juos su kitu asmeniu, t.y. straipsnyje apraÅ¡omu G. Ž., ir bÅ«tų teisingi, tokios žinios, paskelbtos kartu su ieÅ¡kovo nuotrauka, laikytinos neatitinkančiomis tikrovės. Straipsnyje apie asmens, susijusio su nusikalstamu pasauliu, nužudymÄ , iÅ¡spausdinta ieÅ¡kovo nuotrauka identifikuoja jį kaip nužudytÄ , teistÄ , su nusikalstamu pasauliu susijusį asmenį o tai neabejotinai yra asmens garbę ir orumÄ Å¾eminanti informacija.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista tiek ieÅ¡kovo teisė į atvaizdÄ (iÅ¡spausdinant ieÅ¡kovo nuotraukÄ be ieÅ¡kovo sutikimo ir nesant CK 2.22 straipsnyje nurodytų teisėtų atvaizdo naudojimo be asmens sutikimo prielaidų), tiek ieÅ¡kovo garbė ir orumas, susiejant straipsnyje pateikiamÄ neigiamÄ informacijÄ su ieÅ¡kovo asmeniu. Pagal VIÄ® nuostatas, vieÅ¡oji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi bÅ«ti pateikiama teisingai, tiksliai ir neÅ¡aliÅ¡kai (VIÄ® 3 straipsnio 2 dalis).

Žurnalistai privalo teikti teisingas, tikslias ir neÅ¡aliÅ¡kas žinias, kritiÅ¡kai vertinti savo informacijos Å¡altinius, atidžiai ir rÅ«pestingai tikrinti faktus, remtis keliais Å¡altiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos Å¡altinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (VIÄ® 41 straipsnio 1 punktas). AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Žurnalistų etikos kodekso 6 straipsnyje, o Å¡io kodekso 7 straipsnyje nurodoma, kad, jeigu nėra galimybės tinkamai patikrinti skelbiamos informacijos tikrumÄ , žurnalistas, vieÅ¡osios informacijos rengėjas gali skelbti Å¡iÄ informacijÄ tik tuo atveju, jei delsimas jÄ skelbti bÅ«tų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovo nuotrauka buvo iÅ¡spausdinta per klaidÄ , straipsnio autoriui neturint tyčinių ketinimų. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiantį į žurnalistų profesinę veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, straipsnio autoriaus ir atsakovo veiksmai, iÅ¡spausdinant ieÅ¡kovo nuotraukÄ , gautÄ per vieÅ¡os internetinės paieÅ¡kos sistemÄ , neįsitikinus Å¡io asmens tapatybe (užklausa policijos pareigÅ«nui ir iÅ¡ Å¡io gautas patvirtinimas, kad nuotraukoje pavaizduotas asmuo „gali bÅ«ti“ straipsnyje apraÅ¡omas asmuo, kolegijos įsitikinimu, nėra pakankama informacijos patikra), greta straipsnio, susijusio su itin neigiamai visuomenėje vertinama, nusikalstama, asmens veikla, nesant jokios objektyvios bÅ«tinybės skelbiamÄ straipsnį papildomai iliustruoti asmens nuotrauka, vertintini kaip itin didelis nerÅ«pestingumas, už kurį atsakovui tenka įstatyme numatyta atsakomybė.

Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumÄ Å¾emina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar Å¡aliÅ¡ka informacija apie jį, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ar patikslindamas paskelbtÄ informacijÄ , arba pareikalauti, kad vieÅ¡osios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas Å¡io įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (VIÄ® 15 straipsnis). Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį Å¡ie duomenys buvo paskleisti, turi teisę suraÅ¡yti paneigimÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumÄ ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputacijÄ , ir pareikalauti, kad Å¡iÄ informacijÄ paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimÄ paskelbtų.

Visuomenės informavimo priemonė, gavusi nurodytÄ paneigimÄ , privalo jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumÄ ar pažeidžianti juridinio asmens reputacijÄ informacija, nemokamai iÅ¡spausdinti ar kitu adekvačiu bÅ«du paskelbti per dvi savaites, iÅ¡skyrus tas visuomenės informavimo priemones, kurių periodiÅ¡kumas yra retesnis. Å ių reikalavimų turi bÅ«ti laikomasi ir tais atvejais, kai visuomenės informavimo priemonė savo noru paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios fizinio asmens garbę ir orumÄ ar pažeidžiančios juridinio asmens dalykinę reputacijÄ , paneigimÄ (VIÄ® 44 straipsnis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas 2013 m. gegužės 4 d. dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“, 11 puslapyje iÅ¡spausdino straipsnį „Žmogžudystės byloje – kvaiÅ¡alų Å¡ešėliai“, kurio pabaigoje nurodoma, kad „beje, vakar „Lietuvos ryte“ iÅ¡spausdinta G. Ž. nuotrauka neturi nieko bendro su Å¡ia žmogžudystės istorija. AtsipraÅ¡ome joje pavaizduoto asmens“ (b.l. 31). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks paneigimas neatitinka VIÄ® 44 straipsnio nuostatų, kadangi jis nėra tokios pat apimties ir formos, kaip paskelbtoji ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminanti žinia (atsipraÅ¡ymas yra straipsnio pabaigoje ir dėl Å¡ios priežasties sunkiau pastebimas, straipsnis iÅ¡spausdintas vienuoliktame dienraščio puslapyje (ginčo straipsnyje ieÅ¡kovo nuotrauka pateikiama pirmajame (tituliniame) ir Å¡eÅ¡tajame puslapiuose), prie paneigimo nepateikiama ieÅ¡kovo nuotrauka, todėl, kaip pagrįstai nurodo ieÅ¡kovas, iÅ¡ paneigimo sunku suprasti, apie kokį asmenį kalbama). 2013 m. liepos 11 d., t.y. jau po ieÅ¡kinio pateikimo teismui, atsakovas dienraÅ¡tyje „Lietuvos rytas“, 6 puslapyje iÅ¡spausdino straipsnį „Aptiko žudikų pėdsakus“, kurio pabaigoje nurodoma, kad 2013 m. gegužės 3 d. dienraÅ¡tyje iÅ¡spausdintas straipsnis „Dubline nuÅ¡ovė lietuvį“ per klaidÄ iliustruotas ne straipsnyje apraÅ¡yto asmens kauniečio G.

Ž., o jo bendravardžio ir bendrapavardžio vilniečio nuotrauka. Nuotraukoje pavaizduotas asmuo – vilnietis G. Ž. – niekaip nėra susijęs su straipsnyje aprašytais faktais bei įvykiais. Redakcija atsiprašo dėl apmaudžios klaidos. Straipsnis iliustruotas ieškovo nuotrauka, panaudota 2013 m. gegužės 3 d. straipsnyje (b.l. 30). Šis paneigimas, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, taip pat neatitinka reikalavimo, kad paneigimas būtų tokios pat formos ir apimties, t.y. jis nėra išspausdintas pirmajame dienraščio puslapyje, yra kito straipsnio sudėtinė dalis ir dėl to sunkiau pastebimas skaitytojui nei ginčo straipsnis.

Pagal CK 2.24 straipsnio 2 dalį visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti paneigimÄ tik tuo atveju, jei paneigimo turinys prieÅ¡tarauja gerai moralei. Kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovo reikalauto paskelbti paneigimo turinys ar forma neatitiktų geros moralės principų, be to, apeliantas apeliaciniame skunde detaliau nepagrindžia savo teiginio, kad ieÅ¡kovo reikalauto paskelbti paneigimo turinys ir forma yra neadekvatÅ«s (iÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad neadekvatumas Å¡iuo atveju siejamas tik su tuo, kad atsakovas, jo vertinimu, jau yra paskelbęs adekvatų paneigimÄ ), todėl naikinti su tuo susijusiÄ ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo.

Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves, tarp jų ir žmogaus teisę į atvaizdÄ , teisę į privatų gyvenimÄ , yra ypač svarbus žalos atlyginimo institutas. Kaip jau minėta, asmuo įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ tiek pažeidus jo teisę į atvaizdÄ , tiek paskelbus apie jo asmenį tikrovės neatitinkančias, Å¡io asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančias, žinias. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Atsakovo kaltės forma, kaip matyti iÅ¡ pateiktų įstatymo nuostatų, yra reikÅ¡minga sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, bet ne dėl reikalavimo atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ pagrįstumo, tuo tarpu tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas dėl jo teisių pažeidimo patyrė neturtinės žalos, apeliantas net neginčija.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju neatitinka teismų praktikos panašios kategorijos bylose, nes toks dydis neva taikomas tik tyčinių veiksmų atvejais. Apeliantas nenurodo teismų praktikos, kuria jis remiasi taip teigdamas. Tuo tarpu iš teismų praktikos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, matyti, kad panašių pažeidimų, kuriuos teismas pripažino tyčiniais, atvejais, priteistas neturtinės žalos dydis buvo gerokai didesnis (žr. pvz.

Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-340/2009). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino reikÅ¡mingus kriterijus – pažeistų neturtinių vertybių pobÅ«dį, paskelbtos informacijos pobÅ«dį (itin neigiama informacija), informacijos sklaidÄ (populiariame visoje Lietuvoje platinamame dienraÅ¡tyje, panaudojant ieÅ¡kovo atvaizdÄ ), atsakovo kaltės laipsnį (pažeidimas padarytas ne tyčiniais veiksmais).

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a :              Apeliacinį skundÄ atmesti.              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė Teisėjai                                                                                                        RÅ«ta Burdulienė Vidas Stankevičius