2018-12-19 Nr. AB-23532-3-62-3-00868-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1140-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00868-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Alytaus RAAD, Departamentas) direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymą Nr. P1-73, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai. Pareiškėjas nuo 2011 metų, taip pat ir ginčijamo Įsakymo priėmimo metu buvo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir profesinės sąjunga) renkamojo organo – valdybos, narys. Duomenys apie tai yra Juridinių asmenų registre, taip pat apie tai buvo informuotas ir atsakovas. Profesinė sąjunga skyrių buvo įsteigusi ir Alytaus RAAD, o pareiškėjas išrinktas šio skyriaus pirmininku. Apie tai atsakovas taip pat buvo informuotas. Atsakovas, nenuginčijęs profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, skundžiamu Įsakymu nepagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Be to, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, neobjektyviai. Tarnybinė nuobauda, pareiškėjo teigimu, jam buvo paskirta išimtinai tik dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje bei ginant kitų departamento darbuotojų interesus.

3. Alytaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Alytaus RAAD nurodė, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą profesinei sąjungai buvo išsiųsti net 2 raštai, kuriuose buvo prašoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Kartu su prašymu buvo pateikta ir visa reikalinga medžiaga dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, kadangi padarė išvadą, jog tarnybinė nuobauda skiriama dėl pareiškėjo veiklos profesinėje sąjungoje. Alytaus RAAD teigė, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas atsakovui nenustato pareigos prieš skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui gauti profesinės sąjungos sutikimą, taip pat nenustato tokio nesutikimo apskundimo tvarkos, todėl Alytaus RAAD profesinės sąjungos nesutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą atsakovas neginčijo teisme. Profesinė sąjunga, priimdama sprendimą nesutikti su siūloma pareiškėjui skirti tarnybine nuobauda, nenurodė jokios tokio savo sprendimo apskundimo tvarkos.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte valstybės tarnautojams garantuojama teisė būti ir profesinių sąjungų nariais, todėl jiems turi būti taikomos ir atitinkamos garantijos, numatytos Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, teismas darė išvadą, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti drausmines nuobaudas įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams yra taikytinos ir valstybinėse institucijose veikiančių valstybės tarnautojų profesinių sąjungų renkamojo organo nariams.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo (valdybos) narys ir šios profesinės sąjungos skyriaus, įsteigto Alytaus RAAD, pirmininkas. Profesinė sąjunga du kartus atsisakė duoti sutikimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą ir pabrėžė, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl pareiškėjo veiklos profesinėje sąjungoje. Alytaus RAAD, nenuginčijęs profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, skundžiamu Įsakymu paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Teismas nurodė, kad pagal administracinių teismų praktiką tarnybinės nuobaudos paskyrimas iš anksto negavus profesinės sąjungos sutikimo arba jo nenuginčijus teisme, yra esminis procedūrinis pažeidimas, esantis pakankamu pagrindu paskirtai tarnybinei nuobaudai panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).

III. 8. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (Alytaus RAAD teisių perėmėjas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

9. Apeliantas taip pat prašo keisti susiformavusią teismų praktiką, kad nebūtų pažeisti lygiateisiškumo ir atsakomybės neišvengiamumo principai; suformuoti naujas teisės aiškinimo taisykles, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, susijusius su tarnybinių nuobaudų skyrimo terminu, kai skundžiamas profesinės sąjungos nesutikimas.

10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nereglamentuoja, ar laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjamas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl nuobaudos skyrimo pareigūnui, įskaitomas į Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Profesinės sąjungos nesutikimo nuginčijimo teisminis procesas trunka ilgiau nei vieną mėnesį, todėl pareiškėją į pareigas priėmęs asmuo, laikydamasis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, priėmė sprendimą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Apelianto manymu, profesinės sąjungos nenuginčytas nesutikimas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą yra viena iš aplinkybių, kurią galima išsiaiškinti teismo posėdžio metu, todėl profesinės sąjungos nesutikimo teisėtumo klausimą buvo galima nagrinėti pirmos instancijos teisme, nagrinėjant tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo profesinės sąjungos nesutikimo aplinkybių ir sudarė galimybę Pareiškėjui išvengti tarnybinės atsakomybės už padarytus pažeidi mus, nors teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.

10.2. Jeigu Departamentas prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą ir būtų kreipęsis į teismą dėl profesinės sąjungos nesutikimo nuginčijimo, ir net jeigu šis nesutikimas būtų nuginčytas, teismų praktika vis tiek užkerta kelią institucijai skirti tarnybinę nuobaudą nepraleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Apeliantas šiam teiginiui pagrįsti remiasi Lietuvos vyriausiojo teismo praktika, pagal kurią nustačius, jog tarnybinė nuobauda paskirta praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą imperatyvų šešių mėnesių terminą tarnybinei nuobaudai paskirti, tai yra teisinis pagrindas panaikinti sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1057-520/ 2015 ir kt.). Pareiškėjas teigia, kad teismų praktika užkerta kelią paskirti tarnybinę nuobaudą tiek tuo atveju, kai tarnybinė nuobauda skiriama negavus profesinės sąjungos sutikimo, tiek tuo atveju, kai kreipiamasi į teismą dėl profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo, taip sukuria privilegijas profesinės sąjungos renkamojo organo nariams bei diskriminuoja kitus valstybės tarnautojus.

10.3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė teismo profesinės sąjungos nesutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą teisėtumo klausimą nagrinėti teismo posėdžio metu, tačiau teismas jo nenagrinėjo, nors jis yra tiesiogiai susijęs su tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus RAAD direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. P1-73, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamą Įsakymą konstatavęs, kad atsakovas tarnybinę nuobaudą pareiškėjui neteisėtai paskyrė nenuginčijęs Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos, kurios renkamojo organo (valdybos) narys ir šios profesinės sąjungos skyriaus, įsteigto Alytaus RAAD, pirmininkas yra pareiškėjas, atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

13. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, neginčija teismo nustatytų aplinkybių, tačiau mano, kad profesinės sąjungos nesutikimo teisėtumo klausimą buvo galima nagrinėti pirmos instancijos teisminio proceso metu nagrinėjant tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumą. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju yra neišvengiamai ir objektyviai būtina keisti susiformavusią teismų praktiką, kadangi dabartinė teismų praktika užkerta kelią paskirti tarnybinę nuobaudą tiek tuo atveju, kai tarnybinė nuobauda skiriama negavus profesinės sąjungos sutikimo, tiek tuo atveju, kai kreipiamasi į teismą dėl profesinės sąjungos nesutikimo panaikinimo.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad situacijos ypatumai, kai tarnybinė nuobauda skiriama veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariui, Valstybės tarnybos įstatyme nėra aptarta. Todėl, vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsniu, yra būtina išaiškinti, kaip tokius teisinius santykius reglamentuoja kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai. Būtinumas vadovautis tokiais įstatymais yra nurodytas ir Lietuvos respublikos darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalyje. Profesinių sąjungų įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris yra skirtas ginti profesinių sąjungų narius nuo bet kokio neteisėto poveikio. Pagal šio įstatymo 21 straipsnį įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Atsižvelgiant į ankščiau nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio bei tuo metu galiojusio Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalies nuostatas, šis Profesinių sąjungų įstatymo nustatytas reikalavimas taikytinas ir valstybės tarnautojams, kurie yra institucijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamo organo nariai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-239-261/2017).

15. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta per vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos. Taip pat šiame teisės akte nustatyta, kad nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo šeši mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais; šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, t. y. tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos, jeigu tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Atvejai, kai tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra užtrunka ilgiau nei 6 mėnesius dėl kreipimosi į teismą siekiant panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nevertinami kaip tokia išimtis (žr., pvz., 2015 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-537-520/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1057-520/2015).

17. Įstatymų leidėjas, skirtingai nei valstybės tarnautojo atleidimo iš tarnybos atveju, jokiame teisės akte nėra numatęs, kad terminas, kuriuo įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojui, būtų neįskaičiuojamas į Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus. Taip pat pastebėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 5 dalyje expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, jog į šio straipsnio 4 dalyje nustatytą 30 dienų terminą neįskaitomas, be kita ko, laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (aktuali redakcija) 14 punkte aptariama panaši situacija – valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali savo sprendimu pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinės nuobaudos neskirti, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojui, padariusiam tarnybinį nusižengimą, tarnybinė nuobauda negali būti paskirta, nes pasibaigė Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas.

18. Nesant tiesioginės normos, reglamentuojančios darbdavio teisę ginčyti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti darbuotojui drausminę nuobaudą, darbdavys pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalies analogiją (Darbo kodekso 9 str. 1 d.) turi teisę tokį atsisakymą ginčyti tiesiogiai teisme, o teismas gali tokį atsisakymą panaikinti, jeigu darbdavys įrodo, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012).

19. Darytina išvada, kad per nustatytą laiką negavęs išankstinio profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gali kreiptis į teismą dėl tokio profesinės sąjungos nesutikimo nuginčijimo ir, jei teismas tokį nesutikimą panaikina bei nebūna praėjęs Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, tarnybinę nuobaudą galima skirti. Kitu atveju vadovas turėtų savo sprendimu tik pripažinti, kad tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda neturėtų būti skiriama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-154-552/2018, 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-417-415/2018).

20. Pasisakydama dėl atsakovo argumentų, jog teismų praktika šios kategorijos bylose yra keistina, teisėjų kolegija visų pirma remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) suformuota oficialia konstitucine doktrina dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika savo ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) analogiškose bylose nuosekliai remiasi ankstesnėse šios nutarties pastraipose nurodyta argumentacija (žr. nutarties 14–18 punktus).

21. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, patys precedentai turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiajai konstitucinei doktrinai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

22. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose saisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (lot. be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (lot. su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

23. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

24. Nurodyta oficialioji konstitucinė doktrina suponavo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimus. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą, prieš tai atskirame teisminiame procese nenuginčijęs Profesinės sąjungos nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui.

26. Procesiniu teisiniu aspektu vertinant susiklosčiusią situaciją šioje byloje, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta nepaneigus Profesinės sąjungos nesutikimo jam skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumo ir teisėtumo, o tai, atsižvelgiant į Darbo kodekso 240 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas, bei šios nutarties 14–19 punktuose nurodytą argumentaciją, pripažintina esminiu procedūros pažeidimu skiriant tarnybinę nuobaudą ir teisiniu pagrindu panaikinti skundžiamą Įsakymą.

27. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo, leidžiančio konstatuoti, jog yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisių perėmėjas) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys