613ca2cf-31ab-47a7-9d8d-2a29246f7590 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1038-253/2019 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00435-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; (S) 2.6.1.6.1; 2.6.1.6.2; 3.3.1.18.3 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Žerlausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. N. įmonės ieÅ¡kinį atsakovams G. Z., D. K., D. J., Z. P. dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į dalį paveldimo turto ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, – notarė D. S., uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å ilalės skyrius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė T. N. įmonė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams G. Z., D. K., D. J., Z. P. dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo negaliojančiu, iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į dalį paveldimo turto ir įpareigojimo atlikti veiksmus. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu teismo prašė: 1.1. pripažinti negaliojančiu atsakovės G. Z. atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) palikimo, atsiradusio po motinos B. P. mirties; 1.2. nukreipti ieÅ¡kovės T.

N. įmonės 18 839,23 Eur dydžio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ 1/4 dalį turto, paveldimo po B. P. mirties; 1.3. atsakovams nepradėjus tvarkyti B. P. paveldimo turto dokumentų per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, leisti ieÅ¡kovės atstovui T. N. atsakovų sÄ skaita ir vardu atlikti B. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre; 1.4. atsakovams nepradėjus tvarkyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo dokumentų per du mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo, leisti ieÅ¡kovės atstovui T.

N. atsakovų sÄ skaita ir vardu atliekant kadastrinius matavimus suformuoti namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti jÄ Nekilnojamojo turto registre; 1.5. atnaujinti ieÅ¡kovei terminÄ reikalavimams pareikÅ¡ti; 1.6. atnaujinti atsakovei G. Z. terminÄ palikimui, atsiradusiam po jos motinos B. P. mirties, priimti; 1.7. priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu atsakovė G. Z. buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, patenkinus ieÅ¡kovės civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovės priteista 65 015, 85 Lt žalos ir 2 400 Lt iÅ¡laidų atstovo pagalbai apmokėti. Piniginių lėšų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės G. Z. vykdo antstolis K. K., atsakovė vengia atlyginti turtinę žalÄ ieÅ¡kovei, per 5 metus atsakovė ieÅ¡kovei yra sumokėjusi tik apie 900 Eur. IeÅ¡kovės teigimu, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės G. Z. iÅ¡ieÅ¡koma suma yra 18 829,89 Eur, 2018 m. balandžio 17 d. duomenimis, atsakovės skolos likutis sudarė 18 168,56 Eur.

3. IeÅ¡kovės atstovui 2018 m. nuvykus į antstolio kontorÄ ir susipažinus su vykdomÄ ja byla buvo gauta informacija, kad mirė atsakovės G. Z. mama B. P., tačiau atsakovė, vengdama įvykdyti prievolę ieÅ¡kovei, palikimo nepriėmė. Å iÄ informacijÄ patvirtinančius dokumentus iÅ¡ antstolio kontoros ieÅ¡kovė gavo 2018 m. balandžio 20 d. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei palikėjos sumokėtos įmokos už Å¡iuo adresu esantį žemės sklypÄ .

Techninės inventorizacijos byloje namo savininke yra nurodyta B. P., todėl tai patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninė inventorizacija buvo atlikta, tačiau nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo. Atsakovų mamai B. P. Å ilalės rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 179-V buvo leista iÅ¡sipirkti 0,3210 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už kurį ji 1992 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 5 613 rub. valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis.

Žemės sklypas iki šiol nėra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo–pardavimo sutartis nėra pasirašyta.

4. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad po B. P. mirties palikimÄ priėmė G. Z. brolis Z. P. ir seserys D. K. bei D. J. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovė G. Z. visÄ laikÄ gyveno kartu su mama, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai patvirtino, kad neketina ruoÅ¡ti dokumentų paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Atsakovė G. Z. su Å¡eima gyvena motinos B. P. name, tačiau vengiant įvykdyti prievolę ieÅ¡kovei, nėra tvarkomi dokumentai dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), įteisinimo mirusios B.

P. vardu ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Atsakovė G. Z. po mamos mirties nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymo nerašė ir palikimo, pradėdama faktiÅ¡kai valdyti, nepriėmė. Toks atsakovės G. Z. palikimo nepriėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuris iÅ¡reikÅ¡tas neveikimu. Atsisakydama nuo palikimo atsakovė G. Z. vengia atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ , todėl tai sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66, 6.68 straipsniuose numatytus pagrindus patenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus dėl kreditorės teisių gynimo.

5. Atsakovė G. Z. atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike su ieÅ¡kiniu nesutiko, todėl prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ji nevengia teismo priteistos sumos mokėjimo ieÅ¡kovei ir pagal galimybes atlieka mokėjimus. Atsakovės teigimu, bÅ«dama pensinio amžiaus ir kalėjimo paveiktos sveikatos, ji neturi galimybės dirbti, gyvena iÅ¡ pensijos, kurios gauna tik 50 proc., t. y. 79,42 Eur, nes kitÄ dalį iÅ¡ieÅ¡ko antstolis pagal jam pateiktus vykdyti vykdomuosius raÅ¡tus.

6. Atsakovė nurodė, kad palikėjos mirties momentu buvo keturi pirmosios eilės įpėdiniai. Jos brolis ir abi seserys priėmė palikimÄ , paduodami notarui pareiÅ¡kimus per tris mėnesius, tačiau ji palikimo nepriėmė ir neturi teisės į paveldėjimÄ . Atsakovė nesikreipė į notarÄ ir nepateikė atsisakymo priimti palikimÄ . Kadangi tokio atsisakymo nėra, vadinasi, nėra kÄ pripažinti negaliojančiu. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad jos mama nors ir neparašė testamento, tačiau žodžiu atėmė iÅ¡ jos teisę paveldėti turtÄ , nes dėl buvusio ilgo teisminio proceso bei atsakovės nuteisimo laisvės atėmimo bausme, atsakovės ir mamos santykiai buvo paÅ¡liję.

Mamos valia buvo visÄ jos turtÄ palikti atsakovės dukrai V. L. Nei mamai esant gyvai, nei jai mirus, atsakovė nevaldė jos turto, neprižiÅ«ri jo ir neiÅ¡laiko. Mamos palikimÄ priėmusių atsakovų pavedimu, visus mokesčius už gyvenamojo namo iÅ¡laikymÄ moka atsakovės dukra V. L. Atsakovė name gyvena žodinės panaudos pagrindu.

7. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu jos atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) palikimo yra iÅ¡skirtinai susijęs su reikalavimu įgyvendinti tas skolininko teises, kurios iÅ¡imtinai susijusios su skolininko asmeniu. Be to, atsakovė nėra tapusi nemoki, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. IeÅ¡kovės reikalavimas nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Å¡iuo metu neegzistuojantį ir jai nuosavybės teise nepriklausantį turtÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas.

Be to, ieÅ¡kovė yra jos, bet ne kitų atsakovų, kuriems priklauso idealiosios paveldimo turto dalys, kreditorė. Atsakovės brolis ir abi seserys nėra nei ieÅ¡kovės, nei kitų asmenų skolininkai, todėl nėra jokio pagrindo suteikti ieÅ¡kovei teisę atlikti kadastrinius matavimus, įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ , sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį visiÅ¡kai su Å¡ia byla nesusijusių asmenų vardu. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams pareikÅ¡ti, todėl ieÅ¡kinys vien Å¡iuo pagrindu turėtų bÅ«ti atmestas.

8. Atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. atsiliepime į ieÅ¡kinį ir triplike nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovės reikalavimui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, paskirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu. Atsakovai nurodė, kad po mamos mirties jie kreipėsi į notarę su pareiÅ¡kimais dėl palikimo priėmimo. Atsakovų mamos vardu yra likusi teisė įregistruoti asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypÄ (namų valdÄ ) ir gyvenamuosius pastatus.

Nuosavybės teisė į dalį žemės sklypo yra įregistruota. Atsakovai dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ Ä¯ notarę nesikreipė, nes prieÅ¡ atliekant Å¡iuos veiksmus yra bÅ«tina užsakyti ir atlikti kadastrinius pastatų matavimus. Gavus paveldėjimo teisės liudijimÄ , kuriame bus iÅ¡spręstas investicinių čekių, sumokėtų mamos B. P. vardu už žemės sklypÄ (namų valdÄ ), klausimas, bus galima sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

Atsakovai šiuo metu neturi lėšų kadastriniams matavimams atlikti ir kitiems su paveldėjimu susijusiems klausimams spręsti, todėl šio klausimo nesprendžia.

9. Atsakovai paaiÅ¡kino, kad jų sesuo G. Z. pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo notarui nepateikė, taip pat nepriėmė palikimo pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , nes nemoka jokių mokesčių, neprisideda prie Å¡ildymo, netvarko, neprižiÅ«ri ir visiÅ¡kai neiÅ¡laiko paveldimo turto. Atsakovų teigimu, atsakovė G. Z. palikimo nepriėmė dėl to, kad visai Å¡eimai buvo žinoma jų mamos nuostata, kad paveldėjimo teisė iÅ¡ G. Z. yra atimta.

10. Atsakovai nurodė, kad jie niekada neturėjo jokių reikalų su ieÅ¡kove, niekada nebuvo ir nėra jai skolingi, todėl Å¡ioje byloje nėra nė vienos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos. Be to, ieÅ¡kovė yra praleidusi senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti actio Pauliana pagrindu. Atsakovai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė niekada neturės teisės reikÅ¡ti reikalavimų ir tvarkyti nuosavybės dokumentų jų vardu, nes jie nėra ieÅ¡kovės skolininkai, todėl netiesioginis ieÅ¡kinys atsakovams nėra galimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės G. Z. atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) palikimo, atsiradusio po jos motinos B. P. mirties, atnaujino atsakovei G. Z. įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui po motinos B. P. mirties priimti, nukreipė skolos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013 iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovės naudai į atsakovei G.

Z. tenkančiÄ 1/4 dalį turto, paveldimo po B. P. mirties. Teismas taip pat įpareigojo atsakovus G. Z., D. K., D. J., Z. P. per du mėnesius nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus ir pradėti tvarkyti 0,3210 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentus. Atsakovams per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius minėto įpareigojimo dėl nekilnojamojo turto registracijos, ieÅ¡kovės atstovui suteikiama teisė atlikti B.

P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu bei suformuoti atliekant kadastrinius matavimus namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti jÄ Nekilnojamojo turto registre, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų, taip pat paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, teismas nustatė, kad antstolis 2017 m. vasario 20 d. iÅ¡ Testamentų registro gavo duomenis, jog po B. P. mirties jos palikimÄ priėmė atsakovai D. K., D. J. ir Z. P., o atsakovė G. Z. palikimo nepriėmė. Teismas nenustatė, jog tuo pačiu metu ieÅ¡kovė bÅ«tų sužinojusi apie atsiradusį palikimÄ ir tai, jog skolininkė palikimo nepriėmė. IeÅ¡kovė kreipėsi į antstolį ir visÄ informacijÄ gavo tik 2018 m. balandžio mėnesį, todėl apie atsakovės G. Z. atsisakymÄ nuo palikimo ieÅ¡kovė sužinojo 2018 m. balandžio mėnesį ir Å¡i data laikytina ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia. Kadangi ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2018 m. liepos 18 d., ieÅ¡kovė nėra praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.

13. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovei G. Z. Teismas konstatavo, kad vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo atsakovė G. Z., bÅ«dama ieÅ¡kovei skolinga daugiau nei 18 000 Eur, nepriėmė jai priklausančios pagal įstatymÄ savo motinos palikimo dalies, pažeidė kreditorės (ieÅ¡kovės) teises, nes antstolis K. K. negalėjo nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimo į turtÄ , kurį bÅ«tų paveldėjusi atsakovė, ir dėl to atsakovės galimybės vykdyti savo prievoles ieÅ¡kovei reikÅ¡mingai pasunkėjo bei gali pasunkėti ateityje. Byloje neįrodyta, kad atsakovė G. Z. privalėjo atsisakyti nuo palikimo. Teismo vertinimu, toks atsisakymas nuo palikimo akivaizdžiai pažeidžia ieÅ¡kovės (kreditorės) teises ir skolininkė apie tai žinojo, todėl tai patvirtina jos nesÄ Å¾iningumÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes atsakovės vienaÅ¡alis sandoris dėl palikimo atsisakymo (nepriėmimo) buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.

14. Kadangi atsakovė G. Z. neteisėtai, piktnaudžiaudama savo teise nepriėmė palikimo ir taip pažeidė kitų asmenų teises ir interesus, ieÅ¡kovės pažeistos teisės turi bÅ«ti ginamos įsiskolinimÄ tenkinant iÅ¡ to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant ieÅ¡kovės teises ir interesus buvo atsisakyta, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant į tÄ turto dalį, kuri dėl atsakovės neveikimo perėjo atsakovams D. K., D. J., Z. P. Dėl to teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ nukreipti skolos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovės naudai į 1/4 dalį turto, paveldimo po B. P. mirties.

15. Teismui vienaÅ¡alį sandorį pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos, atsakovei G. Z. atsiranda teisė paveldėti turtÄ po mamos mirties ir pareiga priimti palikimÄ , tačiau ji negalės įgyvendinti savo teisės, nes formaliai yra praleidusi nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas pripažino, kad Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės yra svarbios termino palikimui priimti praleidimo priežastys ir dėl to teismas atnaujino atsakovei G. Z. įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui po motinos B. P. mirties priimti.

16. Teismas nustatė, kad po B. P. mirties liko neįteisintas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir sumokėtos įmokos už žemės sklypÄ , esantį nurodytu adresu. VÄ® Registrų centro Techninės inventorizacijos byloje namo savininke įraÅ¡yta B. P., tačiau nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Atsakovų mamai B. P. Å ilalės rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 179-V buvo leista iÅ¡sipirkti 0,3210 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už kurį ji 1992 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 5 613 rub. valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis.

Žemės sklypas iki Å¡iol nėra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo–pardavimo sutartis nėra pasiraÅ¡yta. Tam, kad bÅ«tų įmanoma realiai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės G. Z. paveldimÄ 1/4 dalį turto, nekilnojamasis turtas turi bÅ«ti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovai įpareigotini per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo registravimo dokumentus, taip pat pradėti tvarkyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo dokumentus.

Atsakovams per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius minėto įpareigojimo dėl nekilnojamojo turto registracijos, ieÅ¡kovei suteikiama teisė atlikti B. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu bei suformuoti atliekant kadastrinius matavimus namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), atsakovų vardu pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir įregistruoti jÄ Nekilnojamojo turto registre, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 17. Apeliaciniu skundu atsakovė G. Z. praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu atsakovės atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) palikimo, atsiradusio po jos mamos mirties. Apeliantės teigimu, vykdydama savo mamos valiÄ , atsakovė nepriėmė palikimo nė vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų ir Å¡io savo sprendimo atsakovė neprivalėjo derinti nei su kitais įpėdiniais, nei kreditoriais.

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, taip pat palikimo priėmimo laisvės principai lemia tai, jog atsakovė negali bÅ«ti įpareigota priimti mirusios mamos palikimÄ . 17.2. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino savo reikalavimams pareikÅ¡ti. Apeliantės teigimu, vykdymo proceso metu ieÅ¡kovė aktyviai bendradarbiavo su iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiu antstoliu, todėl aplinkybė, jog skolininkė nėra priėmusi savo mamos palikimo, ieÅ¡kovei tapo žinoma 2017 m. vasario 20 d.

Kadangi ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo reikalavimams pareikÅ¡ti, Å¡iuo pagrindu jos ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas. 17.3. Teismas nepagrįstai atnaujino atsakovei praleistÄ terminÄ palikimui priimti, nors atsakovė neturi teisės į paveldėjimÄ . Apeliantė paaiÅ¡kino, kad jos santykiai su mama buvo paÅ¡liję, todėl visiems Å¡eimos nariams buvo žinoma atsakovų mamos valia, jog atsakovė G. Z. negali paveldėti jos turto. 17.4. Teismas nepagrįstai nukreipė atsakovės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ 1/4 dalį paveldimo turto, nors tai yra iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės turto vykdančio antstolio, bet ne teismo kompetencija.

Be to, iÅ¡ieÅ¡kojimas nepagrįstai nukreiptas į skolininkei nepriklausantį turtÄ . 17.5. Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovus pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo ir žemės sklypo formavimo ir įregistravimo procedÅ«ras. Apeliantės teigimu, jos brolis ir seserys nėra ieÅ¡kovės skolininkai, o atsakovė G. Z. mamos palikimo nėra priėmusi, todėl ieÅ¡kovė neturi teisės atsakovų vardu atlikti jokių veiksmų, susijusių su minėtu nekilnojamuoju turtu.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė T. N. įmonė praÅ¡o atsakovės skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas suteikė apeliantei teisę paveldėti mirusios mamos turtÄ , tačiau pati atsakovė ginčija šį sprendimÄ , todėl tai patvirtina jos siekį iÅ¡vengti atsiskaitymo su ieÅ¡kove. 18.2. Apeliantė nutyli bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, jog iÅ¡ T. N. įmonės pasisavintos lėšos ir statybinės medžiagos buvo panaudotos gyvenamajam namui remontuoti, jame Å¡iuo metu gyvena atsakovės ir jos dukros Å¡eima. 18.3.

Kiti atsakovai neatlieka jokių veiksmų ir netvarko paveldėto turto dokumentų, nes tik atsakovė G. Z. naudojasi mamos B. P. namų valda, o atsakovės palikimo nepriėmimas jos brolio ir seserų naudai yra apsimestinis. 18.4. Atsakovės valios laisvė priimti palikimÄ arba atsisakyti jį priimti yra ribojama jos pareigos vykdyti piniginę prievolę ieÅ¡kovei. 18.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino reikalavimams pareikÅ¡ti, nes ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės ieÅ¡kovei paaiÅ¡kėjo tik 2018 m. kovo mėnesį.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

20. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Ä®vertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu atsakovė G. Z. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo patenkintas ieškovės T. N. įmonės civilinis ieškinys ir ieškovei iš atsakovės G. Z. priteista 65 015,85 Lt turtinei žalai atlyginti bei 2 400 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti.

Teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, jo pagrindu ieškovei 2014 m. balandžio 22 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 18 829,89 Eur turtinės žalos išieškojimo bei tos pačios dienos vykdomasis raštas dėl 695,09 Eur atstovavimo išlaidų išieškojimo iš atsakovės G. Z. Vykdomieji raštai pateikti vykdyti antstoliui K. K., jų pagrindu pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0118/14/00236/1 ir Nr. 0118/14/00490/1. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. duomenimis abiejose vykdomosiose bylose bendras ieškovei iš atsakovės G.

Z. neišieškotos skolos likutis sudarė 18 839,23 Eur.

22. Byloje taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovų G. Z., D. K., D. J. ir Z. P. mama B. P. 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. kreipėsi į Å ilalės rajono notarų biuro notarę ir pateikė pareiÅ¡kimus dėl B. P. palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimai mirusiosios įpėdiniams iki Å¡iol nėra iÅ¡duoti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė G. Z. per įstatyme nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ dėl palikimo priėmimo į notarę nesikreipė, faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti palikimo taip pat nepriėmė.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad po B. P. mirties liko Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, Å ilalės rajono valdybos 1992 m. rugpjūčio 26 d. potvarkiu Nr. 179-V B. P. buvo leista iÅ¡sipirkti 0,3210 ha namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už kurį ji 1992 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo 5 613 rub. valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis. Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, jog žemės sklypas iki Å¡iol nėra suformuotas, kadastriniai matavimai neatlikti, pirkimo–pardavimo sutartis nėra pasiraÅ¡yta.

23. Å ioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažintas negaliojančiu atsakovės G. Z. atsisakymas (nepriėmimas) palikimo, atsiradusio po jos motinos B. P. mirties, atsakovei G. Z. atnaujintas terminas palikimui priimti, ieÅ¡kovės naudai priteistos skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreiptas į atsakovų paveldimÄ turtÄ , taip pat atsakovai įpareigoti atlikti palikėjai priklausiusio nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bei registravimo procedÅ«ras.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 24. Apeliaciniame skunde atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nėra praleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino savo reikalavimams pareikÅ¡ti. Apeliantės teigimu, vykdymo proceso metu ieÅ¡kovė aktyviai bendradarbiavo su iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiu antstoliu, todėl aplinkybė, jog skolininkė nėra priėmusi savo mamos palikimo, ieÅ¡kovei tapo žinoma 2017 m. vasario 20 d. Kadangi ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ savo reikalavimams pareikÅ¡ti, Å¡iuo pagrindu jos ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais nesutinka.

25. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinio senaties termino klausimas actio Pauliana ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atveju yra reglamentuojamas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino klausimÄ , byloje pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta, kada ieÅ¡kovė sužinojo (turėjo sužinoti), jog atsakovė G.

Z. nepriėmė po jos motinos mirties atsiradusio palikimo.

26. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančios aplinkybės ieÅ¡kovei tapo žinomos 2018 m. balandžio mėnesį, todėl ieÅ¡kovė nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino savo reikalavimams pareikÅ¡ti. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovų mama B. P. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas pasibaigė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ teismui pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės G.

Z., antstolis K. K. 2017 m. vasario 20 d. iÅ¡ Testamentų registro gavo duomenis, jog po B. P. mirties jos palikimÄ priėmė tik atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Å¡ios aplinkybės tÄ pačiÄ dienÄ tapo žinomos ir ieÅ¡kovei. Nors vykdymo procesÄ reglamentuojančios CPK normos numato iÅ¡ieÅ¡kotojo pareigÄ domėtis vykdymo eiga, tačiau Å¡i iÅ¡ieÅ¡kotojo pareiga negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti iÅ¡ieÅ¡kotojÄ Å¾inoti apie kiekvienÄ vykdomojoje byloje antstolio atliekamÄ vykdymo veiksmÄ .

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančio antstolio K. K. sužinojimo apie palikimo atsiradimo faktÄ ir jį priėmusius asmenis momentas Å¡iuo atveju negali bÅ«ti tapatinamas su ieÅ¡kovės sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jos galbÅ«t pažeistas teises momentu.

27. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad apie tai, jog skolininkė G. Z. nėra priėmusi palikimo, jai tapo žinoma tik 2018 m. balandžio mėnesį. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2018 m. balandžio 10 d. ieškovės atstovas advokatas R. L. kreipėsi į antstolį su prašymu susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga ir gauti dokumentų kopijas. 2018 m. balandžio 13 d. antstolio buvo paprašyta pateikti konkrečių vykdomosios bylos dokumentų kopijas, nurodant, kad yra ruošiamas ieškinys dėl atsisakymo nuo palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu.

Byloje nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei iki 2018 m. balandžio mėnesio bÅ«tų žinoma apie tai, jog atsakovė nėra priėmusi jos mamos palikimo. Kadangi ieÅ¡kinys teismui pareikÅ¡tas 2018 m. liepos 18 d., apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino savo reikalavimams pareikÅ¡ti.

28. Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu atsakovės atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) palikimo, atsiradusio po jos mamos mirties. Apeliantės teigimu, vykdydama savo mamos valiÄ , atsakovė nepriėmė palikimo nė vienu iÅ¡ įstatyme numatytų bÅ«dų ir Å¡io savo sprendimo atsakovė neprivalėjo derinti nei su kitais įpėdiniais, nei kreditoriais. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, taip pat palikimo priėmimo laisvės principas lemia tai, jog atsakovė negali bÅ«ti įpareigota priimti mirusios mamos palikimÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutinka tik iÅ¡ dalies.

29. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡skirtos Å¡ios bÅ«tinos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, tai yra nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

30. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovės G. Z. neveikimÄ , t. y. po atsakovų mamos B. P. mirties atsiradusio palikimo nepriėmimÄ . Apeliantė savo nesutikimÄ su Å¡iuo ieÅ¡kovės reikalavimu, be kita ko, grindė tuo, kad jos neveikimas negalėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nes atsakovė turėjo teisę nuspręsti nepriimti mamos palikimo. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) mirus atsakovės mamai B.

P., atsakovė per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nesikreipė į notarę su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo, taip pat nepriėmė palikimo pradėdama paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ nepriimdama po B. P. mirties atsiradusio palikimo, atsakovė iÅ¡ esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumÄ .

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad palikimo nepriėmimo bÅ«das, t. y. ar palikimÄ priimti atsisakyta pareiÅ¡kimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neatlikdama jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo, atsakovė aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ sudaryti vienaÅ¡alį palikimo atsisakymo sandorį, kuris gali bÅ«ti ginčijamas CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka.

31. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su atsakovės argumentais, jog paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovė negali bÅ«ti įpareigota priimti mirusios mamos palikimÄ . Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimÄ paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Vadinasi, nepriimdama palikimo, atsakovė nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Kartu teisėjų kolegija pažymi tai, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasi šia savo teise atsakovė nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

32. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę atsakovei G. Z., atsiradusiÄ Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal antstoliui K. K. pateiktus vykdomuosius raÅ¡tus yra vykdomas nuo 2014 metų, tačiau iki 2018 m. balandžio 17 d. ieÅ¡kovės naudai buvo iÅ¡ieÅ¡kota tik nežymi skolos dalis (iÅ¡ viso 685,85 Eur), bendras atsakovės įsiskolinimas minėtÄ dienÄ sudarė 18 839,23 Eur.

IÅ¡ teismui pateiktų vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkės yra vykdomas tik iÅ¡ valstybės gaunamų iÅ¡mokų, jokio kito turto, į kurį bÅ«tų galima realiai nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir per protingÄ terminÄ grÄ Å¾inti skolÄ ieÅ¡kovei, atsakovė neturi. Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pati apeliantė pripažįsta, kad jos turtinė padėtis yra itin prasta. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovės neveikimas, t. y. nepriėmimas mamos palikimo, siekiant iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į paveldimÄ turtÄ , akivaizdžiai pažeidė ieÅ¡kovės, kaip atsakovės kreditorės, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iÅ¡ skolininkės atgauti iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ bei nėra suderinamas su atsakovės pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra pagrindas atsakovės atsisakymÄ priimti palikimÄ pripažinti negaliojančiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamo atsakovės vienaÅ¡alio sandorio pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovės įpareigojimo priimti palikimÄ , tačiau sudaro sÄ lygas taikyti kitus ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynybos bÅ«dus, t. y. įvykdyti atsakovės prievolę iÅ¡ turto, kurį, pažeisdama ieÅ¡kovės interesus, atsakovė atsisakė priimti, todėl skundžiamu sprendimu atsakovės palikimo priėmimo laisvė nebuvo apribota.

33. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog atsakovė G. Z. privalėjo atsisakyti priimti mamos palikimÄ , nes B. P. buvo atėmusi paveldėjimo teisę iÅ¡ atsakovės. CK 5.19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iÅ¡ vieno, kelių ar visų įpėdinių. Minėta įstatymo nuostata leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad paveldėjimo teisės atėmimas galimas tik įstatymo nustatyta tvarka sudarytame testamente palikėjui iÅ¡reiÅ¡kus savo valiÄ atimti paveldėjimo teisę iÅ¡ vieno ar kelių įpėdinių.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovų mama B. P. testamento nebuvo sudariusi, jos turto paveldėjimas vyko pagal įstatymÄ , todėl vien atsakovų paaiÅ¡kinimai apie žodine forma prieÅ¡ mirtį mamos iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ neleisti atsakovei paveldėti jos turto Å¡iuo atveju nėra pakankami iÅ¡vadai, jog paveldėjimo teisė iÅ¡ atsakovės G. Z. buvo atimta. Taigi byloje nėra įrodyta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo prasme atsakovė G. Z. privalėjo atsisakyti priimti B.

P. palikimÄ .

34. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepagrįstai nukreipė atsakovės skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ 1/4 dalį paveldimo turto, nors tai yra iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininkės turto vykdančio antstolio, bet ne teismo kompetencija. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir tuo aspektu, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas nepagrįstai nukreiptas į skolininkei nepriklausantį turtÄ .

35. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieÅ¡kovės, kreditorės pažeistos teisės turi bÅ«ti ginamos ir jos reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sÄ skaita, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ turtÄ , kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Atsižvelgiant į Å¡iuos kasacinio teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės G. Z. vienaÅ¡alio sandorio – atsisakymo priimti palikimÄ â€“ pripažinimas negaliojančiu sudaro prielaidas ieÅ¡kovės teisėtus interesus ginti specifiniu bÅ«du, t. y. nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ atsakovų D. K., D. J. ir Z. P. paveldimo turto dalį, kurios savo neveikimu atsisakė apeliantė. Pažymėtina, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į skolininkei nuosavybės teise nepriklausantį turtÄ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis kitų bylos atsakovų teisėtus interesus, nes atsakovei G.

Z. neatlikus nesÄ Å¾iningų ir ieÅ¡kovės teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų (neveikimo), t. y. nustatyta tvarka priėmus B. P. palikimÄ , kitų įpėdinių paveldimo turto dalis bÅ«tų atitinkamai sumažėjusi. Taigi atsakovų D. K., D. J. ir Z. P. paveldimo turto dalis padidėjo dėl neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų atsakovės G. Z. veiksmų (neveikimo) nepriimant palikimo, todėl kitiems bylos atsakovams iÅ¡ neteisės teisė negali atsirasti. Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pagrįstai nusprendė nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ 1/4 dalį turto, paveldimo po B.

P. mirties. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovei G. Z. nepriėmus palikimo ir netapus paveldėjimo teisinių santykių dalyve, jokia paveldimo turto dalis jai nuosavybės teise nepriklauso. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama nustatant, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013 ieškovei priteistos sumos išieškojimas yra nukreipiamas į 1/4 dalį turto, atsakovų D.

K., D. J. ir Z. P. paveldimo po B. P. mirties.

36. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais tuo aspektu, kad priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino atsakovei G. Z. įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui po motinos B. P. mirties priimti. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiÅ¡kiama teisė, todėl nėra galimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimÄ . Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Vadinasi, atsakovei aktyviais veiksmais neiÅ¡reiÅ¡kus savo valios priimti palikimÄ , atsiradusį po B. P. mirties, atsakovė netapo paveldėjimo teisinių santykių dalyve. Kadangi priverstinis paveldėjimas nėra galimas, nėra teisinio pagrindo atnaujinti atsakovei praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui po motinos B. P. mirties priimti, todėl Å¡i skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir Å¡i ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dalis atmestina.

37. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo atsakovus per du mėnesius pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo registravimo dokumentus, taip pat žemės sklypo formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentus, o atsakovams šių įpareigojimų neįvykdžius, teisė atlikti šiuos veiksmus suteikta ieškovei. Apeliantės teigimu, jos brolis ir seserys nėra ieškovės skolininkai, o atsakovė G. Z. mamos palikimo nėra priėmusi, todėl ieškovė neturi teisės atsakovų vardu atlikti jokių veiksmų, susijusių su minėtu nekilnojamuoju turtu.

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyti įpareigojimai yra susiję su atsakovų D. K., D. J. ir Z. P. paveldimu turtu, t. y. gyvenamuoju namu bei žemės sklypu. Kaip jau buvo nurodyta Å¡ioje nutartyje, atsakovei G. Z. aktyviais veiksmais neiÅ¡reiÅ¡kus savo valios priimti palikimÄ , atsiradusį po B. P. mirties, apeliantė netapo paveldėjimo teisinių santykių dalyve ir atitinkamai netapo paveldimo turto bendraturte su kitais B. P. įpėdiniais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamÄ jį daiktÄ asmuo.

Taigi nebūdama paveldimo turto savininkė, atsakovė G. Z. savo vardu negali atlikti jokių veiksmų, susijusių su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registravimu, taip pat šiuo adresu esančio žemės sklypo formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentų tvarkymu. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamus įpareigojimus nustatė atsakovei G. Z., kuri nėra paveldimo turto savininkė. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo teismo sprendimas naikintinas ta dalimi, kuria atsakovė G.

Z. įpareigota per du mėnesius nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus ir pradėti tvarkyti 0,3210 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentus, o atsakovams per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius minėto įpareigojimo dėl nekilnojamojo turto registracijos ir Å¡iuos veiksmus atlikus ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovės atstovui suteikta teisė patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės G.

Z.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai D. K., D. J. ir Z. P. nustatyta tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir teismo sprendimu jiems nustatytų įpareigojimų apeliacine tvarka neginčija. Kadangi teismas šioje byloje neturi pareigos veikti aktyviai, o apeliantė G. Z. nėra įgaliota veikti kitų bylos atsakovų vardu, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atsakovams D. K., D. J. ir Z. P. nustatytų įpareigojimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylos procesinės baigties 40. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , tačiau nepagrįstai atnaujino apeliantei terminÄ palikimui priimti bei nepagrįstai apeliantei nustatė įpareigojimus per du mėnesius pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo registravimo dokumentus, taip pat žemės sklypo formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentus, o atsakovams per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo įpareigojimų ir Å¡iuos veiksmus atlikus ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovės atstovui suteikta teisė patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡koti, be kita ko, ir iÅ¡ atsakovės G.

Z., todėl yra pagrindas Å¡ias pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinti, taip pat patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į paveldimÄ turtÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 41. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iÅ¡ dalies keičiamas, tačiau ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra patenkintas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovės naudai, ieÅ¡kovės siektas materialinis teisinis rezultatas byloje yra pasiektas. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo paliekama nepakeista.

42. Byloje nėra pateikta įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovės G. Z. atsisakymÄ (nepriėmimÄ ) palikimo, atsiradusio po jos motinos B.

P. mirties. Nukreipti skolos, priteistos Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-144-557/2013, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ T. N. įmonės naudai į 1/4 dalį turto, paveldimo po B. P. mirties. Ä®pareigoti atsakovus D. K., D. J., Z. P. per du mėnesius nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti tvarkyti B. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentus ir pradėti tvarkyti 0,3210 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo, pertvarkymo ir registravimo dokumentus.

Atsakovams D. K., D. J., Z. P. per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius minėto įpareigojimo dėl nekilnojamojo turto registracijos, ieÅ¡kovės T. N. įmonės atstovui suteikiama teisė atlikti B. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu bei suformuoti atliekant kadastrinius matavimus namų valdos žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį atsakovų vardu ir įregistruoti jÄ Nekilnojamojo turto registre, patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ atsakovų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės G. Z. 168,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei T. N. įmonei. Priteisti iÅ¡ atsakovės D. K. 168,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei T. N. įmonei. Priteisti iÅ¡ atsakovės D. J. 168,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei T. N. įmonei. Priteisti iÅ¡ atsakovo Z. P. 168,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei T. N. įmonei.“ Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas