613b32b8-d87d-4a5c-ba03-e497ce7fe08c · Kauno apygardos teismas

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-80-317/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00565-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.2.14.5.1; 1.2.29.1.1; 2.1.3.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.5; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.4.6.5.1; 2.4.6.5.4; 2.4.7; 2.4.9.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio KiÅ¡kio ir Rimo Å virino, sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Daivai Aliulienei, Vidai ButiÅ¡kienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistajam E. G., jo gynėjui advokatui Raimundui Vasiliauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundÄ dėl Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus ir nuteistas:- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL, tai yra 3800 Eur, dydžio bauda;- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 200 MGL, tai yra 7600 Eur, dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta galutinė subendrinta 200 MGL dydžio, tai yra 7600 Eur, bauda, nustatant 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtai baudai sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ .

Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – panaikinta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : E. G. nuteistas už tai, kad jis suklastojo dokumentÄ ir pasikėsino apgaulės bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ , tai yra, turėdamas tikslÄ apgaule užvaldyti AB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo iÅ¡mokas, veikdamas bendrininkų grupėje su R. E. ir E. M., 2015 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), inscenizavo draudiminį autoįvykį Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu jam sėdint stovinčiame automobilyje „Renault Scenic“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame D. G., (duomenys neskelbtini) pilietis R. E., vairuodamas automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėdamas nedideliu greičiu, tyčia savo vairuojamo automobilio kairio Å¡ono sritimi ties užpakalinio rato arkos priekine dalimi kliudė stovėjusio automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inio Å¡ono dalį ties priekiniu ratu, ko pasėkoje buvo padaryti menki sugadinimai, esantys ties automobilio „BMW X5“ užpakalinio kairiojo rato priekine dalimi bei įbrėžimai ant automobilio „Renault Scenic“ deÅ¡inio Å¡ono palei priekinio rato arkÄ , galimai atplėšiant priekį, užlenkiant priekinio bamperio apdailos deÅ¡inįjį Å¡onÄ , pažeidžiant jo tvirtinimÄ bei sudaužant priekinio žibinto gaubtÄ deÅ¡inėje pusėje, kas yra iÅ¡ esmės pavirÅ¡iniai pažeidimai, kurie negalėjo turėti įtakos nei vieno iÅ¡ automobilių judėjimo trajektorijos ir režimo pakeitimui; iÅ¡ karto po to AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė melagingus duomenis apie tariamai dėl neatsargumo įvykusį eismo įvykį, tai yra, kad 2015 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), jis, vairuodamas savo motinai D.

G. priklausantį automobilį „Renault Scenic“, važiuodamas apie 45 km/h greičiu iÅ¡ Å¡alutinio kelio, įvažiuodamas į pagrindinį keliÄ suko į kairę, nepraleisdamas pagrindiniu keliu iÅ¡ deÅ¡inės pusės atvažiavusio automobilio „BMW X5“ ir su juo susidÅ«rė, po to suklastojo tariamo eismo įvykio deklaracijÄ , suraÅ¡ant joje nebÅ«to eismo įvykio duomenis, kuriÄ jis ir R. E. patvirtino paraÅ¡ais, ir kartu su jo bei R. E. pasiraÅ¡ytais melagingais paaiÅ¡kinimais apie tariamai įvykusį eismo įvykį pateikė draudimo įmonei, o draudimo bendrovės atstovams atliekant automobilių apgadinimų apžiÅ«rÄ , automobilio „BMW X5“ apžiÅ«roje dalyvavęs jo savininkas E. M.

žodžiu patvirtino tariamo eismo įvykio aplinkybes ir, kad visi automobilio „BMW X5“ apgadinimai buvo padaryti nurodomo eismo įvykio metu ir tokiu bÅ«du apgaule savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino įgyti svetimÄ turtÄ bendrai 7610,62 Eur sumai, tačiau nusikalstamos veikos dėl turto įgijimo apgaule nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė, įtarusi apgaulę, iÅ¡mokų neiÅ¡mokėjo ir kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, jog byloje surinktų įrodymų visumos pakanka E. G. kaltei pagrįsti, todėl jis pripažintas kaltu, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistasis, nesutikdamas su Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir priimti bei prie bylos medžiagos pridėti pateikiamus naujus įrodymus. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Priimant skundžiamÄ nuosprendį nebuvo įsigilinta į faktines aplinkybes, neteisingai įvertinti įrodymai, todėl padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos.

Jame remiamasi ne įrodymais, o prielaidomis, abejones vertinant kaltinamo asmens nenaudai. Pasak apelianto, tai, kad jis parodymus nusprendė duoti tik teisme po liudytojų apklausos, prieÅ¡ingai nei konstatuojama nuosprendyje, jo kaltės nepatvirtina. Sutikdamas, jog tam tikra dalis jo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pateiktos informacijos, galėjo bÅ«ti nepakankamai tiksli ir detali, pažymi, jog jis neturėjo tikslo sÄ moningai pateikti melagingų duomenų, o tiesiog suklydo. Duodamas parodymus teisme, suprasdamas jų svarbÄ , jis buvo atidesnis, todėl jo parodymai detalesni.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, jog jis inscenizavo ar bendrininkavo inscenizuojant eismo įvykį ir draudimo bendrovei pateikė žinomai melagingus duomenis. Skunde taip pat nurodoma, jog jam nėra žinoma apie kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo, kurio nuteistasis iki tol nepažinojo, nurodomus jo automobiliui „BMW X5“ padarytus sugadinimus. Tik susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga jam tapo aiÅ¡ku, kad minėtas asmuo, pasinaudodamas susiklosčiusia situacija, draudimo bendrovei apie savo automobilio sugadinimus pateikė melagingÄ informacijÄ , nutylėdamas apie anksčiau buvusį įvykį.

Bet tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad neteisingus duomenis draudimo bendrovei pateikė nuteistasis. Apie ankstesnius automobilio, su kuriuo susidÅ«rė jo automobilis, apgadinimus jis nieko nežinojo, Å¡ios transporto priemonės neapžiÅ«rėjo. Eismo įvykio deklaracijÄ pildžiusiai savo motinai apeliantas nurodė pastebėtus jo paties transporto priemonės apgadinimus ir jÄ patvirtino paraÅ¡u, kadangi eismo įvykis dėl jo kaltės tikrai buvo. Kaip Å¡iuos jo parodymus paneigia atlikta autoįvykio ekspertizė, apelianto teigimu, jam nėra žinoma.

PrieÅ¡ingai, byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti automobiliui „Renault Megane Scenic“ padaryti apgadinimai, patvirtina nuteistojo nurodomas aplinkybes. Tai, kad kažkada buvo apgadintas jo vairuoto automobilio, priklausančio motinai, variklio dangtis, nuteistasis nurodo netgi nežinojęs ir tikrai neteigęs, jog jis buvo apgadintas Å¡io įvykio metu. Apelianto teigimu, didžioji dalis minėtos specialisto iÅ¡vados su juo nėra niekaip susijusi, tačiau skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas tokias su nuteistuoju nesusijusias aplinkybes vertino kaip jo kaltę patvirtinančius įrodymus.

Skunde pažymima, jog nuosprendyje konstatuoti liudytojos D. G. parodymų netikslumai, nėra susiję su jo padaryta nusikalstama veika, kadangi jis motinos automobiliu naudodavosi tik retkarčiais, apie įvykį, kuomet transporto priemonė pavažiavo po laiptais ir taip buvo sulankstytas jos kapotas, jam nebuvo žinoma. Tas pats pasakytina ir apie skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl R. E. parodymų neatitikimo jo judėjimo maršrutui. Nesuprantama, kaip minėtas judėjimo maršrutas ir jo suderinamumas su parodymais yra susijęs su nuteistuoju, įrodant jo kaltę.

Pažymima, jog nėra aiÅ¡ku, kokiais faktiniais duomenimis remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ apie tai, jog pasirengiant nusikaltimo darymui, kaltinamieji vengė tiesioginių telefoninių kontaktų, bendraudami per V. F..Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiamame nuosprendyje remiamasi ir analizuojamos jo rusų kalbos žinios bei jų įvertinimas. Teismas kritikuoja E. G. teiginius, jog jis nemoka ar beveik rusų kalbos ir Å¡ia kalba gali bendrauti tik labai bendrais klausimais, žemame rusų kalbos žinių lygyje.

Tai, kad nuteistojo profesinė užsienio kalba (rusų) įvertinta 8 balais (gerai), nereiÅ¡kia, jog jis gali susikalbėti su rusakalbiais asmenimis jam nežinomomis temomis. Siekdamas remtis tokiais duomenimis, teismas privalėjo įvertinti realų jo gebėjimÄ bendrauti rusų kalba, iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia buvo jam dėstomos programos apimtis, kiek akademinių valandų jis mokėsi pagal Å¡iÄ programÄ ir kokie reikalavimai jam buvo keliami. Susipažinęs su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, apeliantas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) universiteto gavo pažymÄ apie jo iÅ¡laikytus egzaminus ir įskaitas bei jam dėstyto dalyko „Profesinė užsienio kalba (rusų)“ apraÅ¡ymÄ .

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad rusų kalbÄ jis mokėsi tik vienÄ semestrÄ trečiame kurse, o programos apimtis iÅ¡ viso tesudarė 81 valandÄ , iÅ¡ kurių tik 32 valandos buvo skirtos studijoms auditorijoje, o 42 valandos – savarankiÅ¡kam darbui. Akivaizdu, jog per tokį laikÄ nuteistasis negalėjo iÅ¡mokti rusų kalbos tiek, kad galėtų susikalbėti su rusakalbiu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu E. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas, Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad esminiais pažeidimais laikomi tokie Å¡io kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį.

Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas padaro esminį pažeidimÄ , iÅ¡skyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.Pažymėtina, kad teisėtas nuosprendis yra tada, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas, laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju sutiktina su E. G. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, jų nepagrindė iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių vertinimu, savo motyvus dėl E. G. kaltės grindė prielaidomis, nepatvirtintomis jokiais objektyviais byloje surinktais įrodymais, todėl padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl E. G. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl to buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, suvaržęs įstatymų garantuotas apelianto teises bei sutrukdęs teismui priimti teisėtÄ ir teisingÄ nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei apylinkės teisme iÅ¡tirtais įrodymais, taip pat atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ - apklaususi nuteistÄ jį, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog E. G. veiksmuose buvo jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymių.

E. G. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, turėdamas tikslÄ apgaule savo ir kitų asmenų naudai užvaldyti AB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ 7610,62 Eur, 2015 m. lapkričio 12 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), 1) inscenizavo draudiminį autoįvykį;

2) iš karto po to pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ melagingus duomenis apie neva dėl neatsargumo kilusį eismo įvykį, kuomet jis, sukdamas į kairę, važiuodamas apie 45 km/h greičiu, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, su ja susidūrė;

3) suklastojo tariamo eismo įvykio deklaracijÄ ;

4) deklaracijÄ kartu su paaiÅ¡kinimais jo ir asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vairavusio automobilį „BMW X5“, pateikė draudimo bendrovei. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kaltinimas E. G., tokiu bÅ«du suklastojus juridinę reikÅ¡mę turintį dokumentÄ â€“ eismo įvykio deklaracijÄ , siekiant įvykdyti sukčiavimÄ bendrininkų grupe, nėra pagrįstas iÅ¡tirtais teisme įrodymais. Kadangi konstatuojama, jog E. G. nepadarė veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 punktu, o E. G. iÅ¡teisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu E. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino.

Parodė, kad jis dažnai naudojosi mamos maÅ¡ina, kadangi savo neturi, todėl kaltinime nurodytÄ dienÄ pasiskolino automobilį, važiavo link (duomenys neskelbtini). Lijo, oro sÄ lygos buvo blogos. „T“ formos sankryžoje suko į kairę, nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės važiuojančio automobilio BMW, kuris važiavo pagrindiniu keliu link (duomenys neskelbtini), ir automobiliai susidÅ«rė. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir pradėjęs kalbėtis su minėto automobilio vairuotoju, suprato, kad Å¡io automobilio vairuotojas ir keleivis yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, nes pamatė (duomenys neskelbtini) automobilio numerius.

Pastatė automobilius į kelkraÅ¡tį. Kadangi vyrai buvo rusakalbiai, E. G. pasakė, kad atsives vertėjÄ . Atsivedė savo mamÄ , kuri ir surašė deklaracijÄ . Automobilius po įvykio pastatė deÅ¡inėje kelio pusėje. BMW apgadintas Å¡onas buvo į gatvės pusę, o jo paties vairuoto automobilio apgadinta pusė buvo į kelkraÅ¡tį. Matė, kaip nuo gyvenvietės pabaigos atvažiavo VAZ automobilis ir juos aplenkė. Kadangi buvo blogas oras, jo motina atsisėdo į jų automobilį. Per lietų greitai apžiÅ«rėjo automobilius.

Matė, kad buvo iÅ¡trÅ«kęs jo vairuoto automobilio priekinis žibintas, ant žemės nukritęs buferis, nuo sparno pabiręs dažų sluoksnis, ant kelio turėjo bÅ«ti ir nukritusių detalių. Prie BMW nebuvo priėjęs, bet matė didelį įlenkimÄ . Nėra specialistas, todėl vertinti negalėjo. Jis žinojo, kad yra kaltas, todėl susėdo ir viskÄ aprašė bendrais bruožais. Vėliau rašė pasiaiÅ¡kinimÄ . Kai jie visi apžiÅ«rinėjo automobilius, BMW vairuotojas Å¡vietė tik mobiliuoju telefonu.

E. G. buvo patyręs Å¡okÄ ir iÅ¡gÄ stį. Negali pasakyti, ar kito automobilio vairuotojas patyrė traumų, kadangi jis su savo bendrakeleiviu ir E. G. kalbėjo tik rusų kalba. Atėjus motinai, E. G. sėdo už vairo, kaip susėdo kiti – pasakyti negali. Motina galimai sėdėjo priekyje. Jau po įvykio, draudimo bendrovės ekspertui atvykus apžiÅ«rėti jo vairuoto automobilio, jis jo klausė, kaip pildyti dokumentus, kas turi bÅ«ti paminėta. Kaltinamasis taip pat aiÅ¡kino, jog negali pasakyti, koks prieÅ¡ autoįvykį buvo jo vairuoto automobilio įvažiuojant į sankryÅ¾Ä .

Jo greitis prieÅ¡ jÄ galėjo bÅ«ti apie 40 km/h, tačiau, jo manymu, pamatęs automobilį, jis turėjo stabdyti. Negali pasakyti, ar kontakto metu jo vairuotas automobilis važiavo, ar jau stovėjo – tai turėtų pasakyti ekspertai. Mano, kad prieÅ¡ kontaktÄ jis galėjo jau sustoti. Kadangi BMW turėjo važiuoti įjungtomis Å¡viesomis, todėl turėjo šį automobilį pamatyti. Ä® kuriÄ automobilio BMW vietÄ atsitrenkė, pasakyti negali, kažkur ties viduriu. Po smÅ«gio jo automobilis liko vietoje, o BMW dar pavažiavo.

Kad automobilis BMW buvo apgadintas iki Å¡io įvykio, jis nepastebėjo, kadangi įvykio metu jam buvo Å¡okas. Jo vairavimo stažas tuo metu buvo apie 5 metus. Pažymėjo, kad su automobilio BMW vairuotoju jis niekada anksčiau iki įvykio nėra bendravęs, telefonu nekalbėjo, kadangi gerai nemoka rusų kalbos. Eismo įvykio deklaracijÄ lietuvių kalba pildė jo motina, kuri rusiÅ¡kai kalbėjo su BMW vairuotoju ir keleiviu. Po eismo įvykio su Å¡iais asmenimis buvo susitikęs tik kitÄ dienÄ po įvykio.

Jo darbo pobÅ«dis yra susijęs su rusakalbiais piliečiais, tačiau sustabdžius rusakalbį, jam užtenka tik patikrinti vairuotojo dokumentus. Rusų kalbÄ mokymo įstaigoje mokėsi tik vienÄ semestrÄ ir Å¡ių žinių užtenka susikalbėti tikrinant rusakalbių dokumentus. Pradedant dirbti pasienio tarnyboje, buvo reikalaujama tik anglų kalbos žinių (3 t., b. l. 36–37).E. G. kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, buvo grindžiama Å¡ia baudžiamosios bylos medžiaga:Liudytojas J.

U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis yra E. G. draugas, tačiau tai netrukdys jam būti objektyviu. Datos tiksliai nepamena, bet vakarop, jau sutemus, važiavo į (duomenys neskelbtini) ir matė du stovinčius automobilius įjungtais avariniais signalais. Sustojęs nebuvo (3 t., b. l. 30). Liudytojui J. U. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio negalint tinkamai prisiminti aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas J. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rudenį – nei mėnesio, nei dienos neprisimena, jau sutemus, – apie 19 val. ar 19.30 val., jis važiavo iÅ¡ savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestÄ . Privažiavęs sankryÅ¾Ä su (duomenys neskelbtini) Ryto gatve, jis pamatė deÅ¡inėje kelio pusėje pagal jo važiavimo kryptį stovintį automobilį „BMW X5“ įjungtais avarinių Å¡viesų žibintais, (duomenys neskelbtini) registracijos numeriais, o priekyje jo stovėjo automobilis „Renault Scenic“.

Suprato, kad tai G. automobilis. Jis pro Å¡iuos automobilius pravažiavo nesustodamas, kad jie bÅ«tų apgadinti nepastebėjo, jokių žmonių prie automobilių, taip pat automobilių viduje nematė. KitÄ dienÄ , apie 10 val., jis tokį pat automobilį „BMW X5“ matė važiuojantį (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Jis kurį laikÄ važiavo paskui šį automobilį ir matė, kad jo kairysis Å¡onas yra apgadintas. Ar tame automobilyje be vairuotojo dar kas nors buvo, neįsidėmėjo.

Po Naujųjų Metų sutikęs E. G., jam pasakė, kad matė sustojusį automobilį „BMW X5“ ir Å¡alia stovintį jo automobilį, paklausė, kÄ jie veikė. E. G. atsakė, kad jis sukėlė autoįvykį ir kad J. U., liudytojÄ gali kviesti apklausai į policijÄ kaip liudytojÄ , nes jis matė J. U. pravažiuojantį pro Å¡alį automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir apie tai, kad yra liudytojas, matęs įvykį, žodžiu informavo tyrėjÄ (1 t., b. l. 159–161). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, liudytojas J.

U. juos patvirtino, papildė, kad įvykis buvo neapÅ¡viestoje gatvėje. Liudytojas važiavo link (duomenys neskelbtini) ir privažiavo automobiliams iÅ¡ galo. Automobiliai stovėjo deÅ¡inėje kelio pusėje. Buvo tamsu, todėl automobilių apgadinimų nematė. Å iukÅ¡lių ant kelio taip pat nebuvo. KitÄ dienÄ (duomenys neskelbtini) mieste matė tokį patį BMW automobilį – jis buvo tamsios spalvos, rusiÅ¡kais numeriais. Buvo apgadintas vairuotojo pusės Å¡onas. Liudytojas negali teigti, kad tai buvo tas pats automobilis.

Ä®vykio vakarÄ važiavo vienas. IÅ¡ pradžių važiavo įjungtomis ilgosiomis Å¡viesomis, o po to –trumposiomis. IlgÄ sias Å¡viesas įsijungė, kadangi gyvenvietė neapÅ¡viesta, o, kai pamatė mirksinčius avarinius signalus, Å¡viesas perjungė (3 t., b. l. 30–31).Liudytojas V. F. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis E. G. nepažįsta. Žino, kad įvykis buvo prie (duomenys neskelbtini), bet kaimo pavadinimo neatsimena. Liudytojui pažįstami (duomenys neskelbtini) piliečiai važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį.

Juos liudytojas pažįsta, nes jie iÅ¡ jo anksčiau yra pirkę automobilį. TÄ dienÄ jie buvo atvažiavę pas liudytojo draugÄ ir pirko priekines BMW X5 dureles. Vėliau paskambino ir prašė pažiÅ«rėti, ar teisingai užpildyta eismo įvykio deklaracija. (t. 3, b. l. 31). Liudytojui V. F. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio negalint tiksliai prisiminti aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktų, pirmosios instancijos teismas pagarsino jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas V. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 metų lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie pietus, automobiliu „BMW X5“ į svečius atvažiavo R. E. ir dar vienas vyriškis, kurio vardas E., pavardės nežino. Matė, kad automobilio kairė pusė buvo daužta, pažeistos vairuotojo durelės, slenkstis, detaliau sugadinimų neprisimena. Po to, pavakary, galimai jau sutemus, jie išvažiavo į namus (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko, gal apie 20–21 val., jam paskambino R.

E. ir pasakė, kad pateko į eismo įvykį (duomenys neskelbtini), tikslios vietos nesakė, ir paprašė jo atvažiuoti į prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) esančiÄ degalinę pažiÅ«rėti, ar gerai užpildyta eismo įvykio deklaracija. IÅ¡ kokio telefono R. E. jam skambino, jis neprisimena, galėjo skambinti ir iÅ¡ savo telefono. Jis per apytiksliai valandÄ atvyko iki (duomenys neskelbtini), kur degalinės, esančios iÅ¡ karto už žiedo, kairėje pusėje važiuojant link (duomenys neskelbtini), teritorijoje pamatė stovintį R.

E. automobilį ir R. E. paprašė jo kartu vykti į eismo įvykio vietÄ . R. E. važiavo pirmas, jis važiavo iÅ¡ paskos, privažiavo gyvenvietę, kur pamatė automobilį „Renault Scenic“, kurio priekinės dalies deÅ¡inys kampas buvo apgadintas. Prie to automobilio stovėjo jaunas vaikinas, o viduje sėdėjo moteris, kuri nebuvo iÅ¡lipusi. Vaikinas jam parodė užpildytÄ eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje E. G. buvo nurodytas kaip įvykio kaltininkas. Jis apžiÅ«rėjo eismo įvykio deklaracijÄ , pasakė, kad, jo nuomone, ji užpildyta tinkamai, ir iÅ¡važiavo atgal į (duomenys neskelbtini).

KitÄ dienÄ jam paskambino E. G. ir pasakė, kad nesusikalba su R. E., paprašė su juo pakalbėti ir paaiÅ¡kinti, kad jam reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), į draudimo bendrovės atstovybę. Po to telefonÄ paėmė R. E. ir jis jam paaiÅ¡kino, kad jam reikia atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). IÅ¡ kur E. G. gavo jo telefono numerį, jis nežino, mano, kad jam jį pasakė R. E.. Po to, atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) R. E. jam paskambino ir paprašė parodyti keliÄ iki draudimo bendrovės. Liudytojas jį ten palydėjo.

Palydėjęs R. E. iki draudimo bendrovės, jis iÅ¡važiavo, automobilio apžiÅ«roje nedalyvavo. E. G. jis yra matęs tik vienÄ kartÄ ir su juo kalbėjo telefonu taip pat tik vienÄ kartÄ . Ar R. E. ir E. G. buvo pažįstami iki Å¡io įvykio, jis nežino. Apie galimÄ eismo įvykio inscenizacijÄ , siekiant gauti draudimo iÅ¡mokas, jis nieko nežino (1 t., b. l. 154–156). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, liudytojas V. F. juos patvirtino, papildė, kad automobilį „BMW X5“ matė prieÅ¡ įvykį, kadangi tÄ dienÄ jo vairuotojas ir keleivis pirko priekines dureles.

Vakare peržiÅ«rėjo deklaracijÄ , tačiau negali pasakyti, kokie apgadinimai Å¡iam automobiliui buvo padaryti. Be to, tÄ vakarÄ lijo, buvo vėjuota, todėl aplink automobilį nevaikščiojo ir jo neapžiÅ«rinėjo. Negali pasakyti, kokie sugadinimai buvo nurodyti deklaracijoje, jo regėjimas prastas. KitÄ dienÄ draugas paskambino ir klausė, kÄ daryti. Kadangi bÅ«tų reikėję laukti kelias dienas, jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), liudytojas parodė, kur yra draudimas ir jie nuėjo tvarkytis.

Su E. G. ar jo artimaisiais liudytojas nėra bendravęs. Kad R. E. važiuos į kokį nors kaimÄ (duomenys neskelbtini) rajone, jam nesakė. R. E. atvažiavo, jiedu papietavo, nuvažiavo iki kito liudytojo draugo, kuris turi dėvėtų automobilių detalių parduotuvę. Su R. E. paskutinį kartÄ bendravo telefonu, po to, kai jį paleido iÅ¡ suėmimo. Žino, kad jis važinėdavo į komisariatÄ registruotis. R. E. sakė, kad draudimo bendrovėje jam buvo sunku susikalbėti. Be to, jis sakė, kad nepaminėjo, jog dar prieÅ¡ įvykį buvo įlenktos priekinės durelės. Tas įlenkimas vizualiai gerai matėsi, nes net slenkstis buvo įlenktas.

Ä® autoįvykio vietÄ atvažiavo apie 20 val., buvo tamsu, lijo, pÅ«tė stiprus vėjas, – oras buvo labai blogas (3 t., b. l. 31).Liudytojas R. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų departamento žalų ekspertu–vertintoju. Liudytojui R. K. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio negalint tinkamai prisiminti aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo praneÅ¡imÄ apie draudiminį eismo įvykio, kurio metu susidÅ«rė automobiliai „Renault Scenic“ ir „BMW X5“. Jam buvo praneÅ¡ta, kad įvykio kaltininkas vairavo „Renault Scenic“ automobilį, o nukentėjęs yra „BMW X5“ automobilis, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis. Pirmiausia jo kolega T. J. apžiÅ«rėjo automobilį „BMW X5“, po Å¡ios apžiÅ«ros jie su kolegomis diskutavo ir buvo nuspręsta, kad pagal automobilio „BMW X5“ apgadinimus ir nupasakotas autoįvykio aplinkybes galima daryti iÅ¡vadÄ , kad sugadinimai automobilio kėbule nebuvo padaryti Å¡io autoįvykio metu. Po to jis vyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , (duomenys neskelbtini) rajone apžiÅ«rėti kaltininko vairuoto automobilio „Renault Scenic“, kurį jam parodė jo savininkė D.

G.. D. G. jam pasakė, kad automobilį autoįvykio metu vairavo jos sÅ«nus, ji pati autoįvykio nematė, į įvykio vietÄ nuėjo jau po autoįvykio. Daugiau D. G. jam nieko neaiÅ¡kino, sakė, kad nieko nežino ir viskÄ paaiÅ¡kins jos sÅ«nus. Po to liudytojas apžiÅ«rėjo automobilį, surašė jo apgadinimus. KitÄ dienÄ po to, kai jis apžiÅ«rėjo automobilį Renault, į jo darbovietė atvyko automobilio Renault vairuotojas E. G., kuris parašė paaiÅ¡kinimÄ apie autoįvykio aplinkybes.

Liudytojas su juo bendravo, sakė, kÄ Å¡is turi užpildyti, paaiÅ¡kinti. Apie tai, kad yra kilę abejonių dėl autoįvykio tikrumo, jis E. G. nesakė. Bendraujant su E. G. matėsi, kad jis yra neramus, įsitempęs. Vertinant automobilio Renault apgadinimus ir automobilio „BMW X5“ apgadinimus bei deklaruotino kelių eismo įvykio aplinkybes, susidÅ«rimo mechanizmÄ , buvo akivaizdu, kad automobilių apgadinimai buvo padaryti ne deklaruoto eismo įvykio metu, todėl apie tai buvo informuotas draudimo bendrovės tyrimo skyriaus tyrėjas R.

L., kuris, įvertinęs surinktÄ medžiagÄ , kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Automobilio „BMW X5“ vairuotojÄ ir su juo buvusį dar vienÄ vyriÅ¡kį jis matė lankantis pas jo kolegÄ T. J., tačiau pats su jais nebendravo (1 t., b. l. 163–164). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, liudytojas R. K. juos patvirtino. Parodė, kad nepamena E. G.. Liudytojas (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rinėjo „Renault Scenic“, o jo kolega apžiÅ«rinėjo „BMW X5“, kadangi BMW buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini).

Buvo užpildytas iÅ¡samus įvykio paaiÅ¡kinimas – Å¡i forma atiduodama tyrimo skyriui, kuris priima sprendimÄ , ar įvykis realus, ar ne. Liudytojas apraÅ¡inėjo Renault, surašė jo defektus ir informacijÄ perdavė draudimo bendrovės tyrimo skyriui. Liudytojui iÅ¡kart krito į akis, kad „Renault Scenic“ buvo per mažai nukentėjęs, atsižvelgiant į BMW sugadinimus. Pagal draudimo bendrovės vidinę tvarkÄ liudytojas turėjo duomenis perduoti kitam skyriui, kuris priima sprendimÄ , kÄ daryti, ir duoda atsakymÄ , ar iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , ar ne.

Liudytojas atkreipė dėmesį į E. G. elgesį, kadangi jis buvo įsitempęs. Nuo žmogaus priklauso, kaip jis reaguoja į stresÄ ir įvykius. Visi reaguoja skirtingai. Kiek tenka susidurti iÅ¡ praktikos, dažniausiai įsitempę bÅ«na tie žmonės, kurie bando kažkÄ daryti. PaaiÅ¡kinimÄ E. G. rašė vienas, sakė, kad buvo autoįvykis ir jis apgadino „BMW X5“. Tačiau pagal įvykio schemÄ sugadinimai padaryti ne taip – prie tokių greičių „Renault Scenic“ turėjo bÅ«ti padaryti daug didesni sugadinimai.

Buvę sugadinimai ant Renault markės automobilio – panaÅ¡Å«s į prabraukimÄ , t. y. imituojant įvykį. Jie deklaravo, kad „Renault Scenic“ iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio, atsitrenkė, braukė per Å¡onÄ , kad buvo kabintas deÅ¡inys priekinis automobilio kampas, jeigu liudytojas teisingai atsimena. ApžiÅ«ros metu Renault stovėjo garaže, tuo metu remontuotas nebuvo. Liudytojas padarė fotonuotraukas. Kiek žino, kolega nuotraukas irgi darė. IÅ¡samus paaiÅ¡kinimas duoda daugiau informacijos nei įvykio deklaracija – paaiÅ¡kinimÄ asmuo pildė liudytojo kabinete.

E. G. paklausė, kÄ reikia raÅ¡yti, tačiau draudimo įstaigos atstovai nediktuoja, kÄ reikia raÅ¡yti, tiesiog papraÅ¡o užpildyti tai, kÄ asmuo atsimena. SuraÅ¡ytÄ paaiÅ¡kinimÄ po to peržiÅ«ri. IÅ¡ E. G. liudytojas ėmė vienÄ paaiÅ¡kinimÄ . BMW kėlė daug įtarimų, kadangi buvo stiprÅ«s jo apgadinimai. Liudytojas su kolega pasižiÅ«rėjo ir jiems tai atrodė keistai. Pirmas kreipėsi BMW vairuotojas, o kai užsiregistravo ir Renault, jį apžiÅ«rėjus pasimatė apgadinimų nesuderinamumas.

Eilinio įvykio metu sugadinimai gali bÅ«ti padaryti, bet ar jie buvo padaryti to nurodyto įvykio metu, liudytojas negali pasakyti. Matėsi, kad buvo kontaktas, kad buvusi avarija. Draudimo įstaigoje yra tyrimo ekspertas, kuris priima sprendimÄ , ar žala buvo padaryta konkretaus įvykio metu, ar nebuvo. Galėjo automobiliai bÅ«ti suglausti, kad atsirastų kontakto žymės. Galėjo bÅ«ti, kad viena maÅ¡ina stovi, o kita lengvai prabraukia pravažiuojant. Vienas automobilis turėjo stovėti, taip sakė tyrimo skyrius.

Tyrimo skyrius, kiek liudytojas suprato, judesio pėdsakų nerado. Liudytojas mano, kad Renault kontakto metu stovėjo, nors tiksliau pasakyti galėtų tyrimo skyrius (3 t., b. l. 32–33).Liudytojas T. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ transporto žalų ekspertu. E. G. nepažįsta. Nelabai daug kÄ atsimena. Liudytojui didelių įtarimų dėl įvykio nekilo, nes jis pirmas apžiÅ«rėjo nukentėjusį BMW. MuÅ¡imai buvo realÅ«s, automobilis nebuvo 10 kartų daužtas.

Ä®tarimai kilo tik kolegai R. K. apžiÅ«rėjus kitÄ automobilį. Matėsi, kad sugadinimai vieni kitiems neadekvatÅ«s, t. y. BMW jie buvo daug didesni. Liudytojui atrodo, kad neatitiko ir sugadinimo aukščiai. Draudimo specialistų nuomone, tai nebuvo tikras įvykis (3 t., b. l. 33). Teismas, liudytojui T. J. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio negalint tinkamai prisiminti aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas T. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, į AB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno žalų ekspertizių skyrių atvyko du rusakalbiai vyriÅ¡kiai dėl autoįvykio metu apgadinto automobilio „BMW X5“ apžiÅ«ros ir jam teko šį automobilį apžiÅ«rėti, bendrauti su tais asmenimis, paimti iÅ¡ vairuotojo raÅ¡tiÅ¡kÄ paaiÅ¡kinimÄ , nubraižytÄ schemÄ . ApžiÅ«rint BMW automobilį, jam kilo įtarimų, kad ne visi apgadinimai galėjo bÅ«ti padaryti susidÅ«rimo su „Renault Scenic“ markės automobiliu metu, nes ant BMW priekinių vairuotojo pusės durelių buvo net 1 metro aukÅ¡tyje pasibaigiančių įbrėžimų, tačiau tuo metu jis dar nebuvo matęs Renault nuotraukų, todėl nieko negalėjo spręsti. Po to jis bendravo ir su „BMW X5“ vairuotoju, ir su kartu buvusiu kitu asmeniu, kuris, kaip suprato, važiavo automobilyje autoįvykio metu.

Å ie abu asmenys, vienas kitÄ papildydami, tai yra, ir vairuotojas, ir su juo buvęs asmuo, atsakinėjo į jo klausimus, pasakojo jam apie autoįvykio aplinkybes, tačiau raÅ¡tu paaiÅ¡kinimÄ rašė, autoįvykio schemÄ braižė tik vienas iÅ¡ jų, tai yra vairuotojas. KÄ tiksliai Å¡ie asmenys jam pasakojo apie autoįvykio aplinkybes, jis jau neprisimena, tačiau Å¡ių asmenų pasakojimas apie autoįvykio aplinkybes jam įtarimų nesukėlė, jie viskÄ papasakojo sklandžiai. Apie tai, kad automobilis „BMW X5“ buvo apgadintas ankstesnio autoįvykio metu, tai yra dar iki kontakto su automobiliu Renault, jam nei vairuotojas, nei su juo buvęs asmuo nesakė.

Ä®tarimų sukėlė tik „BMW X5“ apgadinimai, o kai pamatė „Renault Scenic“ apgadinimų nuotraukas, pasidarė visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad „BMW X5“ apgadinimai padaryti ne susidÅ«rimo su Renault metu, todėl apie tai informavo Žalų skyriaus tyrėjÄ R. L., o Å¡is, surinkęs medžiagÄ , kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (2 t., b. l. 166–167). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, liudytojas T. J. juos patvirtino ir papildė, kad automobiliu BMW buvo atvažiavę du asmenys, tik paaiÅ¡kinimÄ rašė vienas asmuo.

Kiek liudytojas suprato, atvyko vairuotojas, o jį atlydėjo automobilio savininkas. Abu asmenys kalbėjo rusų kalba. Liudytojas nereikalavo, kad įvykio deklaracijÄ asmuo pildytų lietuvių kalba – nepamena, kokia kalba buvo užpildyta įvykio deklaracija. Liudytojas transporto žalų atlyginimo srityje dirba apie 11 metų. Su E. G. jam neteko bendrauti. Draudimo įstaiga nekėlė klausimo, ar deklaracija teisingai užpildyta. Beje, įvykio deklaracijos retai kada bÅ«na gerai užpildytos. Liudytojas nematė, kad BMW bÅ«tų patyręs kelis įvykius – matė vieno įvykio pasekmes.

„Renault Scenic“ yra pakankamai aukštas – sunku pasakyti, kokiame aukštyje buvo susidūrimas. Kai kyla įtarimų, apžiūrimas ir įvykio kaltininko automobilis. Kai pamatė BMW, abejonių, kad buvo vienas įvykis, nekilo. Pamačius Renault, tokios abejonės jau kilo. Kai BMW atvažiavo apžiūrai, korozijos žymių nebuvo, todėl galima spręsti, kad sužalojimai buvo neseni (3 t., b. l. 33–34).Liudytoja D. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji yra E. G. motina, parodymus duoti sutinka.

Santykiai su sÅ«numi geri. Ä®vykio metu jis dar gyveno pas tėvus. Ä®vykis buvo seniai, todėl kai kurių detalių neatsimena. Buvo lapkričio pabaiga arba gruodžio pradžia, tikslios datos nepamena. TÄ dienÄ liudytoja su vyru grįžo iÅ¡ Trakų, kai sÅ«nus paprašė automobilio. Jis dažnai naudodavosi jos automobiliu. E. G. tik iÅ¡važiavo ir iÅ¡ karto sugrįžęs pasakė, kad įvyko avarija, jis atsitrenkė, pasakė, kad kitas vairuotojas kalba rusiÅ¡kai ir jis nesupranta. SÅ«nus tik Å¡iek tiek supranta rusiÅ¡kai.

Kadangi automobilis priklauso liudytojai, į įvykio vietÄ Ä—jo ji. Oras buvo bjaurus – lijo ar buvo Å¡lapdriba, buvo tamsus paros metas. Nuėjusi nieko nežiÅ«rinėjo, nes automobilis draustas visais draudimais, be to, tam yra specialistai, kurie atvažiuoja po įvykio apžiÅ«rėti automobilio. Atėjusi atsisėdo į automobilį, kartu atsisėdo ir sÅ«nus su kito automobilio vairuotoju. Liudytoja deklaracijÄ užpildė pagal jų pasakojimus, kadangi įvykyje pati nedalyvavo, ir paskambino į draudimÄ (3 t., b. l. 34–35).

Teismas, liudytojai D. G. dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laikotarpio neprisimenant aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jai, o jos sūnus E. G. juo naudodavosi tik kartais. 2015 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, ji su vyru šiuo automobiliu „Renault Scenic“ apie 15 val. išvažiavo iš Trakų, kur keturias paras ilsėjosi, ir jau sutemus, tikslios valandos neprisimena, grįžo į namus, kur buvęs jos sūnus E. G. paprašė jos paskolinti automobilį, nes jam kažkur reikėjo nuvažiuoti.

Ji automobilį sÅ«nui paskolino ir Å¡is iÅ¡važiavo iÅ¡ namų. Praėjus keliolikai minučių, į namus parbėgo jos sÅ«nus ir pasakė „mama, sudaužiau maÅ¡inÄ â€œ. Ji paklausė jo, ar yra sužeistų, ar didelė avarija. SÅ«nus pasakė, kad jis važiuodamas Å¡alutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidÅ«rė. Ji paklausė, kur tiksliai viskas įvykio, sÅ«nus atsakė, kad sankryžoje, netoli namų, dar sÅ«nus pasakė, kad kito automobilio vairuotojas kalba tik rusiÅ¡kai, todėl jam keblu su juo susikalbėti ir paprašė jos eiti kartu su juo į autoįvykio vietÄ .

Jos vyras eiti atsisakė, nes automobilis priklausė jai, be to lauke lijo ir jis nenorėjo eiti tokiu oru. Atėjusi su sÅ«numi į autoįvykio vietÄ , ji pamatė pagrindiniame kelyje stovintį džipÄ , o jos automobilis stovėjo priekyje džipo. Ji tuo metu automobilių apgadinimų neapžiÅ«rinėjo, atsisėdo į savo automobilio galÄ , ten atsisėdo ir jos sÅ«nus bei džipo vairuotojas, kurio ji paklausė, ar jis turi visus reikiamus dokumentus. Jis atsakė, kad turi, ir nuėjo jų atsineÅ¡ti, o ji paskambino į draudimo bendrovę ir pranešė apie autoįvykį.

Su draudimo įmonės operatore kalbėjosi ir ji, ir džipo vairuotojas. Džipu važiavo du asmenys, tačiau ji bendravo tik su vairuotoju. Po to ji užpildė kelių eismo įvykio deklaracijÄ , suraÅ¡ydama joje tuos duomenis, kuriuos jai nurodė sÅ«nus ir džipo vairuotojas, pagal jų pasakojimÄ nubraižė ir autoįvykio schemÄ . Po to ji su džipo vairuotoju apsikeitė telefonų numeriais ir jie iÅ¡siskyrė. KitÄ dienÄ ji vėl susisiekė su draudimo bendrovės atstovu ir susitarė dėl jos automobilio apžiÅ«ros.

Vėliau į jos namus atvyko draudimo įmonės atstovas, kuris nufotografavo jos automobilio apgadinimus. Po keleto dienų pas jÄ vėl atvyko draudimo įmonės atstovas pakartotiniai automobilio apžiÅ«rai, nes sakė, kad iÅ¡ pirmos apžiÅ«ros neiÅ¡liko nuotraukos ar kažkas panaÅ¡aus. TÄ kartÄ ji su draudimo įmonės atstovu nebendravo, nes namuose buvo sÅ«nus ir jis parodė automobilį. Po to ji draudimo bendrovės atstovo klausė, kur gali automobilį remontuoti, bendrovė jÄ informavo, kad sustabdo iÅ¡mokos mokėjimÄ , todėl automobilį ji pardavė, nes neturėjo lėšų jo remontui.

Dėl ko nemoka draudimo iÅ¡mokos, bendrovė jos neinformavo, jai pačiai pradėjus domėtis dėl ko nemokama iÅ¡moka, ji gavo atsakymÄ , kad vyksta tyrimas. Visi jos automobilyje esantys apgadinimai turėjo bÅ«ti padaryti autoįvykio metu, nes iki Å¡io įvykio automobilio kėbule jokių apgadinimų ji nepastebėjo. Automobilį ji tam ir draudžia „Kasko“ draudimu, kad, jeigu atsirastų pažeidimų, jai draudimas atlygintų žalÄ (1 t., b. l. 172–173). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, liudytoja D.

G. juos patvirtino. Papildė, kad, kai atėjo į įvykio vietÄ , Renault stovėjo prieÅ¡ais džipÄ , deÅ¡inėje kelio pusėje (žiÅ«rint į (duomenys neskelbtini) pusę). Automobiliai stovėjo priekiais į (duomenys neskelbtini) pusę. DeklaracijÄ pildė liudytoja, duomenis apie automobilių sugadinimÄ jai galimai diktavo vairuotojai. Kadangi buvo tamsu ir lijo, liudytoja atsisėdo į savo automobilį, surašė bendrus apgadinimus, nes yra ekspertai, kurie atvažiuoja ir apžiÅ«ri automobilį.

Liudytojai nėra žinoma, kad sÅ«nus bendrautų su BMW vairuotoju. Mačiusi, kaip po įvykio jie apsikeitė telefonų numeriais. Atsimena, kad liudytoja nusifotografavo vairuotojo asmens dokumentus. Deklaracijoje pasirašė vairuotojai. Neatsimena, kaip kitÄ dienÄ organizavo susitikimÄ â€“ nepamena, ar iÅ¡ anksto susitarė susitikti, ar susiskambino, bet susitikimas buvo jų noru, kad sužinotų, kur jiems toliau kreiptis. Liudytoja nebuvo įlipusi į BMW automobilį, o ar buvo sÅ«nus, nežino. Iki įvykio automobilis nebuvo apgadintas.

Jos automobilis užsivesdavo be raktelio ir pavažiuodavo. Tokiu bÅ«du automobilis buvo pavažiavęs po laiptais, su Å¡iuo eismo įvykiu tai nesusiję. Po įvykio savo automobilio apgadinimų liudytoja neapžiÅ«rinėjo ir deklaracijÄ surašė tik iÅ¡ vairuotojų paaiÅ¡kinimų. Draudimo specialistai buvo atvykę du kartus. PaaiÅ¡kinimų liudytoja nerašė, kadangi įvykyje nebuvo. Draudimo iÅ¡mokų dėl automobilio pavažiavimo po laiptais negavo, kadangi dėl to nesikreipė, kadangi jai tai netrukdė važiuoti.

Automobilis buvo apgadintas mažiau nei prieÅ¡ mėnesį iki to įvykio. Jis pats pavažiavo po mediniais laiptais ir buvo įlenktas variklio dangtis. Negali pasakyti, ar Å¡io įvykio metu kapotas buvo apgadintas. Automobilį po įvykio pardavė, bet nepamena, kada. BMW apgadinimÄ liudytoja pastebėjo, kai jie susitiko kitÄ dienÄ po įvykio (duomenys neskelbtini). Tada pamatė, kad įlenkimas yra stiprus. Apgadinimų neapžiÅ«rinėjo, nes tam yra specialistai. Liudytoja niekada iÅ¡ draudimo neima pinigų, visada automobilį remontuoja servise.

Teismui pasiūlius perskaityti liudytojos ranka darytus įrašus deklaracijoje, liudytoja perskaito, jog ten nurodyta, kad „apgadintas dešinės pusės sparnas, buferis, barška...“. Tarp deklaracijoje nurodytų apgadinimų nėra nurodyti apgadinimai, kurie atsirado atsitrenkus į laiptus (3 t., b. l. 35–36).Liudytojas R. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų tyrimo ekspertu. Draudimo bendrovė tiria eismo įvykius, taip pat kaltės pasekmes.

Liudytojui paskambino kolegos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Kauno žalų centro ir pranešė, kad yra keistas įvykis, kuriame dalyvavo (duomenys neskelbtini) piliečio automobilis „BMW X5“, kuriam padaryta didelė žala, o kitas automobilis – Renault. Gavus paaiÅ¡kinimus ir fotonuotraukas buvo panaÅ¡u, kad automobiliai nėra susidÅ«rę. Ant automobilio BMW susidarę pėdsakai liudija, kad greičiausiai Å¡is automobilis skersinio slydimo režime atsitrenkė į kažkokiÄ kliÅ«tį, greičiausiai į kažkokį kelmÄ , nes rasta deformacijų slenkstyje.

Buvo matomi keli skirtingi automobilio Renault sugadinimai. Trasos yra priekyje ir atgal, aukÅ¡tyn, žemyn, taip pat du statiniai įkirtimai. Kai vienas automobilis iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡kiÅ¡a kampÄ ir slystamai kontaktuoja su kito automobilio Å¡onu, susidaro labai ryÅ¡kios horizontalios trasos, pėdsakai. Tačiau tokių nei ant vieno, nei ant kito automobilio nebuvo. Be to, abu eismo dalyviai nurodė didelį greitį, nors jie susidÅ«rimo metu stovėjo vietoje. Esant tokioms aplinkybėms, parašė kreipimÄ si į prokuratÅ«rÄ .

Šis įvykis išsiskyrė iš kitų. Liudytojas pats automobilio nematė ir nebendravo su eismo įvykio dalyviais. Jis nuo 1986 m. yra eismo įvykių ekspertas. Jam pateikė įvykio fotonuotraukas ir įvykio dalyvių paaiškinimus bei schemas. Automobilio Renault deformacijos mastas žymiai mažesnis, nors susidūrė su gerokai sunkesniu automobiliu, o BMW automobilio labai stipriai deformuotas slenkstis. Renault automobilio sugadinimai buvo paviršiniai ir nesudarantys vienos logiškos visumos. Automobilio Renault du įkirtimai iš dešinės į kairę padaryti galimai kažkokiu įrankiu (kirstuku ar pan.), šie apgadinimai padaryti ne įvykio metu.

Negali pasakyti, kad buvo bandoma dirbtinai imituoti autoįvykį, ant automobilio BMW imitavimo pėdsakų nebuvo. Dažniausiai pasitaikantis būdas – brūžinimas pirmyn ir atgal, galimai kitu automobiliu, tačiau šiuo atveju tokių pėdsakų ant automobilio nesimatė. Dėl automobilio Renault – jau dirbtinai, nes būna ryškus pėdsakas, jeigu jie iš tikrųjų kontaktavę būna. Tikėtina, kad automobiliai iš viso nebuvo susidūrę tarpusavyje. Imitavimas greičiausiai buvo deklaracijos nupiešimas.

Automobiliams susidÅ«rus tokiu greičiu, koks nurodytas, tikrai neįmanoma likti toje pačioje vietoje. SmÅ«gis buvo slystamas į automobilį BMW, jis didelio stabdymo nepatyrė, tai jeigu automobilis važiavo 60 km/h, automobilis intensyviai stabdydamas, čiuoždamas juda dar apie 20 metrų. Schemoje pavaizduota, kad automobiliai sustoję sankryžoje. Kad įvykis bÅ«tų tikras požymių nėra, jis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodo eismo įvykio dalyviai. Liudytojas pagal gautÄ medžiagÄ parašė raÅ¡tÄ prokuratÅ«rai, o po to vertino teismo ekspertai.

Liudytojas gretinimo neatliko, nurodė pačius esminius dalykus, o ar tie automobiliai buvo aplinkybėmis susilietę, liudytojas negali atsakyti. Tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė eismo įvykio dalyviai, susidūrimo tikrai nebuvo. Renault automobilio vairuotojo parodymai neatitiko padarytų sugadinimų – esminis neatitikimas tai, automobiliai sustojo įvykio vietoje, sankryžoje vienas šalia kito. Ant automobilio Renault turėjo likti ryškios horizontalios trasos, o tokių pėdsakų nebuvo (3 t., b. l. 58–59).Iš 2017 m. kovo 13 d. nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus ir išskiriamų dokumentų apyrašo matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečių R.

E. ir E. M. iÅ¡skirtas, kadangi Å¡ie nusikalstamas veikas galimai įvykdę įtariami asmenys vengia dalyvauti procese, vykdoma jų paieÅ¡ka (1 t., b. l. 12–16).IÅ¡ 2015 m. gruodžio 9 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ Žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus žalų tyrimo eksperto R. L. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais matyti, jog bendrovė kreipėsi, praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl pasikėsinimo sukčiauti, 2015 m. lapkričio 12 d. deklaravus inscenizuotÄ eismo įvykį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18). 2015 m. lapkričio 12 d.

Eismo įvykio deklaracijoje, pasirašytoje R. E. ir E. G., matyti, deklaruojamas eismo įvykis (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo R. E. vairuojamas „BMW X5“ ir E. G. vairuojamas „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam padaryti tokie matomi sugadinimai: „dešinės pusės sparnas, buferis, barška variklis, neina važiuoti“ (1 t., b. l. 19).Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ specialistų R. K. ir T. J. pateiktų transporto priemonių techninės apžiūros aktų matyti automobiliams „BMW X5“ ir „Renault Megane Scenic“ nustatyti sugadinimai (1 t., b. l. 20–21). 2015 m. lapkričio 24 d.

E. G. paaiÅ¡kinime matyti, kaip jis raÅ¡tu laisva forma paaiÅ¡kino eismo įvykio aplinkybes: „važiavau iÅ¡ namų į (duomenys neskelbtini) pas draugus apie 20 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini), sukinėjau į plentÄ (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę važiavau +/- 45 km/h sukdamas nepastebėjau man iÅ¡ deÅ¡inės pusės važiavusio automobilio BMW ir judėjau per sankryÅ¾Ä apie +/- 40 km/h, kol pajutau kontaktÄ Ä¯ savo automobilio priekinį deÅ¡inį kampÄ . SusidÅ«rimo metu aÅ¡ priekiniu deÅ¡iniu kampu kliudžiau BMW priekinį kairįjį sparnÄ arba dureles, tiksliai nepamenu.

Po susidÅ«rimo mano automobilis liko susidÅ«rimo vietoje, o BMW sustojo po maždaug 10 m už mano automobilio. Po susidÅ«rimo Reno sustojo įstrižai važiuojamosios dalies, bet vėliau aÅ¡ jį patraukiau į kelkraÅ¡tį. Kito eismo dalyvio nepažįstu. Kitas vairuotojas iÅ¡ pradžių buvo nepatenkintas, aÅ¡ jo nesupratau, todėl į pagalbÄ pasikviečiau mamÄ . Po įvykio pradėjo barÅ¡kėti variklis kiek iÅ¡siaiÅ¡kinau, kad gali bÅ«ti nuÅ¡okęs krumpliaračio diržas” (1 t., b. l. 22). 2015 m. lapkričio 19 d.

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame paaiškinime E. G. nurodė, jog: „vakare važiavau tamsiu paros metu šalutiniu keliu sukdamas (į kairę) ir per veidrodėlį, lyjant nepamačiau pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Į jį atsitrenkiau, į vairuotojo dureles, iš inercijos jis man dar nusineš“, schemose pažymėti du automobiliai A ir B, po schema nurodyta – grafoje „Schemoje pažymėti objektai“:

1. A „Renault Megane Scenic“ 45 km/h; B „BMW X5“ greičio nežinau; grafoje „2. Šukės“ – buferio plastmasė, sparno dažai, priekinės faros šukės; grafoje „3. Pėdsakai“ – slidus asfaltas, šlapias buvo, stabdymo žymių nėra“; grafoje „Kelio danga ir jos būklė – asfaltas šlapias“; grafoje “Ryšiai su kitais eismo dalyviais prieš eismo įvykį“ – nepažįstamas (1 t., b. l. 23).2015 m. lapkričio 13 d. prašymas patvirtina, kad automobilio „Renault Scenic“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė D. G. kreipėsi dėl draudimo iÅ¡mokos, įvykio apraÅ¡ymo grafoje nurodžiusi: „SÅ«nus E. G. apie įvykį paaiÅ¡kinimÄ paraÅ¡ys atvykęs į (duomenys neskelbtini) padalinį (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 27). 2016 m. sausio 8 d. pateikta informacija iÅ¡ VÄ® Regitra patvirtina, kad transporto priemonės valdytoja ir savininkė D. G. 2015 m. gruodžio 19 d. pranešė apie automobilio „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimÄ (1 t., b. l. 28).2016 m. balandžio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad deklaruoto eismo įvykio dalyviai pavaizdavo skirtingas automobilių galutinio sustojimo vietas.

Automobilio „BMW X5“ kairio šono sugadinimai, išskyrus sugadinimus ties užpakalinio rato arkos priekine dalimi, nei apimtimi, nei pobūdžiu, nei intensyvumu nėra suderinami su automobilio „Renault Megane Scenic“ dešinio šono priekinės dalies sugadinimais. Automobilio „BMW X5“ abi kairės pusės durelės ir slenkstis po jomis buvo sugadinti ne susidūrimo su automobiliu „Renault Megene Scenic“ metu. Automobilio „Renault Megane Scenic“ variklio dangtis apgadintas dešinėje pusėje iš viršaus ir iš priekio dėl mažiausiai dviejų skirtingo pobūdžio poveikių.

Variklio dangčio deÅ¡inys kraÅ¡tas sugadinimų neturi. Be to, ant „BMW X5“ kairio Å¡ono nėra tokių pavirÅ¡ių, kurie galėtų padaryti iÅ¡vardytus sugadinimus, todėl automobilio „Renault Megane Scenic“ variklio dangtis buvo sugadintas ne kontakto su automobiliu „BMW X5“ metu. Automobilių tarpusavio kontaktu galima paaiÅ¡kinti nebent menkų sugadinimų, esančių ties automobilio „BMW X5“ užpakalinio kairiojo rato priekine dalimi bei įbrėžimų ant automobilio „Renault Megane Scenic“ deÅ¡inio Å¡ono palei priekinio rato arkÄ buvimÄ .

Tarpusavio kontakto metu automobilio „Renault Megane Scenic“ priekino bamperio plastikinės apdailos dešinys šonas galėjo būti atplėštas ir užlenktas į priekį, pažeistas jo tvirtinimas bei sulaužytas priekinio dešinio žibinto gaubtas dešinėje pusėje. Aprašyti abiejų automobilių sugadinimai, kurie galėjo atsirasti dėl jų tarpusavio kontakto, yra itin menki. Iš esmės buvo padaryti paviršiniai pažeidimai, kurie negalėjo turėti įtakos nei vieno iš automobilių judėjimo trajektorijos ir režimo pakeitimui, todėl darytina išvada, kad ir jie buvo padaryti ne deklaruoto eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 33–37, 38).Iš specialisto V.

M. 2016 m. gruodžio 7 d. paaiÅ¡kinimų protokolo matyti, kad jis iÅ¡ esmės patvirtino specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytas aplinkybes (1 t., b. l. 44–45).IÅ¡ 2016 m. balandžio 15 d. apžiÅ«ros protokolo matyti D. G. ir R. E. telefoninių pokalbių su AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu stenograma (1 t., b. l. 74–78).R. E. pokalbio su AB „(duomenys neskelbtini)“ konsultante vertimo į lietuvių kalbÄ stenograma patvirtina, kad konsultantei aiÅ¡kinant, kaip atvykti į draudimo atstovybę, pastarasis jÄ nutraukė, sakydamas:

„Aš supratau, pas mus navigacija, mes išsiaiškinsime“, nors apklausiamas kaip įtariamasis jis parodė, kad į (duomenys neskelbtini) pateko sugedus navigacijai ir pasiklydus (1 t., b. l. 90).2016 m. apžiūros protokole buvo aprašytos E. G. ir D. G. pokalbių (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) išklotinės (1 t., b. l. 114–117).Iš E. G. naudoto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. E. naudoto telefono, kurio numeris + (duomenys neskelbtini), išklotinių bei jų apžiūros protokoluose atliktos analizės nustatyta, kad R.

E. parodymai neatitinka jo judėjimo marÅ¡ruto. E. G. ir R. E. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) grįžo praktiÅ¡kai tuo pat metu. E. G. bendravo su asmeniu, su kuriuo bendravo ir R. E., tai yra su V. F. ir minėtas bendravimas neatitinka V. F. nurodytų aplinkybių (1 t., b. l. 114–127, 141–150).Užklausa apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sienÄ patvirtina R. E. valstybinės sienos kirtimų datas ir vietas (2 t., b. l. 1–5).Dokumentų kopijos iÅ¡ E. G. tarnybinės asmens bylos, iÅ¡ kurių matyti jo aukÅ¡tojo mokslo cenzas, iÅ¡raÅ¡ai apie atskirų studijuotų dalykų įvertinimus, tarp kurių ir iÅ¡ rusų kalbos, kurios kaltinamasis vienu atveju nurodo visiÅ¡kai nemokantis, kitu – beveik nemokantis arba mokantis silpnai, kaltinamojo užimamų pareigybių apraÅ¡ymas, jo paties raÅ¡ytas gyvenimo apraÅ¡ymas (3 t., b. l. 45–56).                                        Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimÄ , buvo papildomai apklaustas nuteistasis E. G..

Nuteistasis parodė, kad po įvykio jis suprato, jog kitame automobilyje buvo rusakalbiai asmenys, todėl jis pasikvietė vertėjauti savo motinÄ ir susėdę automobilyje užpildė eismo įvykio deklaracijÄ . Po smÅ«gio jie automobilius patraukė į kelkraÅ¡tį, jis po įvykio automobilio „BMW X5“ neapžiÅ«rėjo, kadangi buvo blogos oro sÄ lygos, tačiau jis suprato, kad dėl sukelto eismo įvykio kaltas jis. Eismo įvykio deklaracijÄ pildė jo motina, rašė ranka iÅ¡ jo žodžių, o jis duomenis patvirtino savo paraÅ¡u.

KitÄ pusę motina pildė, bendraudama su (duomenys neskelbtini) piliečiais, jis pats D. G. nenurodė, kÄ pildyti apie automobilį „BMW X5“, nenurodė jai Å¡io automobilio kairės pusės apgadinimų. Ar pasiraÅ¡ydamas perskaitė, kÄ kitoje deklaracijos pusėje nurodė (duomenys neskelbtini) piliečiai, jis neprisimena. UžpildytÄ deklaracijÄ pasiėmė nuteistojo motina, ar davė kopijÄ rusams, nežino. KitÄ dienÄ susitikęs su R. E. jis automobilio apgadintos pusės neapžiÅ«rėjo, tik susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga jam tapo aiÅ¡ku, kad automobilis „BMW X5“ buvo apgadintas ir iki Å¡io eismo įvykio.

Pažymėjo, jog jis dirba (duomenys neskelbtini), tarnybos metu jam retai tenka bendrauti su (duomenys neskelbtini) piliečiais, jo darbo vieta – budinčioje dalyje, kur jis per radijo stoteles bendrauja su pareigÅ«nais, kurie dirba ruože. Užkardos veikimo teritorijoje pėsčiųjų praleidimo posto ar gyvenvietės Å¡alia nėra. Rusų kalbÄ jis mokėsi du metus vidurinėje mokykloje, taip pat vienÄ semestrÄ studijuodamas. Mano, kad (duomenys neskelbtini) pilietis pasinaudojo situacija ir ketino apgauti draudimo bendrovę ir nuteistÄ jį.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. Nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti, pasireiÅ¡kiantis objektyvios tiesos iÅ¡kreipimu, suklaidinimu, paskatinusiu asmenis nenaudingai disponuoti jiems priklausančiu turtu, bei kaltininko tyčia.

Tyčios turinį kaltininko veiksmuose sudaro jo suvokimas, kad apgaule suklaidinus asmenį (Å¡iuo atveju juridinį asmenį – draudimo bendrovę), jam atsiras turtinė žala, ir tokių padarinių norėjimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodoma apie galimÄ inscenizuotÄ eismo įvykį tarp E. G. ir R. E. vairuotų automobilių, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu paskyrus užduotį Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertams, pateiktoje 2016 m. balandžio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog automobiliai „BMW X5“ ir „Renault Scenic“ buvo apgadinti ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, tai yra automobiliui „BMW X5“ važiuojant apie 50 km/h greičiu, o automobiliui „Renault Scenic“ važiuojant 45–50 km/h greičiu.

Tokia specialistų iÅ¡vada grindžiama tuo, kad dėl minėtų automobilių tarpusavio kontakto atsiradę jų sugadinimai yra itin menki. Vis tik iÅ¡vadoje pažymima, jog Å¡ių transporto priemonių tarpusavio kontaktas neatmestinas. Jo metu automobiliui „Renault Megane Scenic“ galėjo bÅ«ti padaryti įbrėžimai palei deÅ¡iniojo Å¡ono priekinio rato arkÄ , atplėštas ir į priekį užlenktas priekinio bamperio plastinės apdailos deÅ¡inys Å¡onas, pažeistas jo tvirtinimas bei sulaužytas priekinio deÅ¡iniojo žibinto gaubtas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausus iÅ¡vadÄ pateikusį specialistÄ V. M. (V. M.), jis nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas galimo automobilių „Renault Megane Scenic“ ir „BMW X5“ susidÅ«rimo aplinkybes kaip ir iÅ¡vados tiriamojoje dalyje. BÅ«tent tokius automobilio apgadinimus E. G. nurodė eismo įvykio deklaracijoje, kurios duomenis iÅ¡ jo žodžių teigė užraÅ¡iusi D. G., o pats E. G. jų teisingumÄ patvirtino paraÅ¡u. Ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, ar tiek aptarti „Renault Megane Scenic“, tiek „BMW X5“ nustatyti apgadinimai atsirado šį eismo įvykį inscenizuojant, ar jam realiai įvykus.

Specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje teigiama, jog tikėtina, kad automobilis „BMW X5“, judėdamas nedideliu greičiu, kairiojo Å¡ono sritimi ties užpakalinio rato arkos priekine dalimi galėjo kliudyti stovėjusio automobilio „Renault Scenic“ deÅ¡iniojo Å¡ono dalį ties priekiniu ratu. Toks transporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmas pateikiamas ir E. G. suformuotame kaltinime. Nors nurodyti teiginiai paneigia E. G. paaiÅ¡kinimuose pateiktÄ apytikslį jo automobilio važiavimo greitį, tačiau, įvertinus tai, kad Å¡ių transporto priemonių susidÅ«rimo galimybė vis tik neatmestina, Å¡ios iÅ¡vados tikėtinas pobÅ«dis negali lemti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje daromos kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad eismo įvykis galėjo kilti tik jį inscenizavus, o ne esant kitoms eismo įvykio kilimo aplinkybėms.

Tokios teismo iÅ¡vados yra pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, kurios nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Sprendžiant dėl automobiliui „Renault Megane Scenic“ konstatuotų sugadinimų bÅ«tent nagrinėjamo įvykio metu, skundžiamame nuosprendyje atkreipiamas dėmesys į liudytojos D. G., Å¡ios transporto priemonės savininkės, parodymų nenuoseklumÄ . Ikiteisminio tyrimo metu pastaroji teigė, jog visi automobilio apgadinimai turėjo bÅ«ti padaryti eismo įvykio metu, tačiau teisme ji pažymėjo, jog automobilio priekinio dangčio sugadinimas (du nedidelio ploto įspaudai dangčio kairėje pusėje) su Å¡iuo eismo įvykiu nesusiję.

Nors pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ aplinkybę įvertino kaip esminę, tačiau sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo. IÅ¡ byloje pateiktos eismo įvykio deklaracijos kopijos turinio matyti, jog joje nenurodytas bÅ«tent Å¡is „Renault Megane Scenic“ apgadinimas. Tokio apgadinimo kaip eismo įvykio pasekmės savo paaiÅ¡kinimuose draudimo bendrovei nenurodė ir E. G.. Vien tai, kad ekspertai šį apgadinimÄ nepagrįstai vertino kaip galimai atsiradusį dėl Å¡io eismo įvykio ar, kad jo nenurodė liudytoja D.

G. ikiteisminio tyrimo metu, nepagrindžia E. G. kaltės, siekiant apgaulės bÅ«du savo ar kitų asmenų naudai pasisavinti draudimo bendrovės turtÄ . Juolab, kad Å¡io sugadinimo E. G. nenurodė nei pildant eismo įvykio deklaracijÄ , nei vėlesniuose paaiÅ¡kinimuose draudimo bendrovei. Vienas esminių argumentų, lėmęs manymÄ , jog eismo įvykis inscenizuotas, buvo E. G. pirminiame paaiÅ¡kinime draudimo bendrovei nurodytas jo važiavo greitis iki susiduriant su automobiliu „BMW X5“, prie kurio, pasak specialistų vertinimų, tokie mažareikÅ¡miai transporto priemonės „Renault Megane Scenic“ apgadinimai negalėjo atsirasti.

Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, vien Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma objektyviai patvirtinančia apelianto kaltę dėl inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Nors asmuo, siekiantis gauti draudimo iÅ¡mokÄ dėl eismo įvykyje kilusios žalos, turi kuo įmanoma tiksliau atkurti ir įvertinti įvykio aplinkybes, tačiau toks kiekvieno asmens situacijos vertinimas yra subjektyvus, priklausantis nuo daugelio tiek nuo paties asmens psichologinės bÅ«senos priklausančių, tiek ir kitų – nuo jo nepriklausančių objektyvių aplinkybių.

Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, jog bendrai jo transporto priemonės greitis buvo apie 40 km/h. Koks greitis buvo sankryžoje, jis pasakyti negalėjo, mano, kad pamatęs BMW automobilį, jis turėjo stabdyti. Nors skundžiamame nuosprendyje tokios aplinkybės, kaip ir tai, jog parodymus nuteistasis davė po visų liudytojų apklausų, įvertintos kaip jo siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant jokių kitų nuteistojo siekį iÅ¡kraipyti objektyviÄ tiesÄ patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo spręsti, jog pirminiame paaiÅ¡kinime nurodęs apytikslį transporto priemonės greitį, nuteistasis negalėjo sÄ Å¾iningai klysti.

Juo labiau, kad jis nenurodė, kokiu jo važiavimo metu jis užfiksavo tokį savo vairuojamos transporto priemonės greitį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog eismo įvykis kilo „T formos“ sankryžoje“, kurioje Å¡alutinis kelias maždaug stačiu kampu kertasi su pagrindiniu keliu, todėl nėra objektyviai tikėtina tokia situacija, kad asmuo, ne didelį vairavimo staÅ¾Ä , profesionalus ir patyręs vairuotojas, o tik turintis 5 metų vairavimo staÅ¾Ä Å¾mogus, bylos duomenimis ne charakterizuojamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimus linkęs daryti eismo dalyvis, važiuodamas tamsiu paros metu, esant blogoms oro sÄ lygoms, ketindamas sukti iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, besikertantį su juo stačiu kampu, tokį manevrÄ atliktų jo paaiÅ¡kinimuose nurodytu 45–50 km/h greičiu, jo nesumažindamas.

E. G. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiki duomenys apie jo vairuotai transporto priemonei atsiradusius apgadinimus, nepaneigti. Aplinkybė, kad nutylėdamas automobiliui „BMW X5“ ankstesnio įvykio metu padarytus sugadinimus, neteisingus duomenis AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, nenustačius E. G. ir šio asmens išankstinio susitarimo sukčiauti tokiu būdu, negali būti pagrindu spręsti dėl pastarojo kaltės dėl jam inkriminuojamų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota D. G. vardu, nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. balandžio 15 d. kompaktinio disko su garso įrašais protokolas patvirtina, kad apie eismo įvykį draudimo bendrovei pranešė automobilio „Renault Megane Scenic“ savininkė D.

G.. Tiek ji, tiek automobilį „BMW X5“ vairavęs R. E. pokalbių su AB „(duomenys neskelbtini)“ konsultante metu nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas eismo įvykio aplinkybes - kad pastarojo vairuota transporto priemonė važiavo pagrindiniu keliu, kai į jÄ Ä¯važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio į kairę sukęs D. G. sÅ«naus E. G. vairuotas automobilis „Renault Megane Scenic“ ir atsitrenkė į kairįjį automobilio BMW Å¡onÄ . IÅ¡ E. G. ir D. G. naudojamų mobiliojo ryÅ¡io telefono numerių iÅ¡klotinės 2016 m. balandžio 14 d. apžiÅ«ros protokolo matyti, jog tiek nuteistasis, tiek ir jo motina D.

G. iš karto po nurodomo eismo įvykio laiko, tai yra 20.12 val. (E. G.), 20.06, 20.07, 20.08, 20.12, 20.53 ir 20.56 val. (D. G.), skambindami AB „(duomenys neskelbtini)“ trumpuoju numeriu, jungėsi prie tos pačios bazinės stoties (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog E. G. ir D. G. po eismo įvykio draudimo bendrovei skambino būdami toje pačioje vietovėje. Pokalbio su AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu metu liudytoja D. G. telefono ragelį perdavė R. E., dėl ko darytina išvada, jog visi šie asmenys dalyvavo pranešant apie eismo įvykį.

Tam, kad bÅ«tų galima spręsti, jog E. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (R. E.) veikė bendrininkų grupe, svarbu nustatyti ryÅ¡ius tarp Å¡ių asmenų. E. G. kontaktų su telefono numeriais, kuriems priskirtas (duomenys neskelbtini) tarptautinis kodas, nenustatyta. Jokie kiti byloje esantys duomenys, nepatvirtina jų iÅ¡ankstinio susitarimo sukčiauti, siekiant apgaulės bÅ«du užvaldyti draudimo bendrovės turtÄ . Nors skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡ esmės pažodžiui atkartojant kaltinamajame akte ir prokuroro baigiamojoje kalboje dėstomas aplinkybes, pažymima, jog nuteistojo naudoto telefono ir R.

E. naudoto telefono iÅ¡klotinių bei jų apžiÅ«ros protokoluose atlikta analizė patvirtina, kad R. E. parodymai neatitinka jo judėjimo marÅ¡ruto, tačiau sutikti su tokiais argumentais pagrindo nėra. Pastarasis, apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu, teigė iÅ¡ Latvijos Respublikos įvažiavęs į Lietuvos RespublikÄ , apie pietus buvęs (duomenys neskelbtini) mieste, o vėliau vykęs link pasienio su (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta jo naudoto mobiliojo ryÅ¡io telefono jungimųsi prie mobiliojo ryÅ¡io operatoriaus celių analizė, prieÅ¡ingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, Å¡ias aplinkybes patvirtina.

Matyti, jog R. E. mobiliojo ryÅ¡io telefonas pirmÄ kartÄ Lietuvos Respublikoje jungėsi 2015 m. lapkričio 12 d. 10.05 val. (duomenys neskelbtini), tuomet 11.16 val., artėdamas nuo Latvijos Respublikos link (duomenys neskelbtini) miesto, jungėsi prie (duomenys neskelbtini) rajone esančios bazinės stoties, nuo 12.11 val. kelis kartus jungėsi per bazines stotis (duomenys neskelbtini) mieste. 18.30 val. ir kelis kartus po to iki 20.34 val. Å¡is mobiliojo ryÅ¡io telefonas jungėsi per bazinę stotį, esančiÄ (duomenys neskelbtini) rajone.

Tai, kad R. E. navigacijos sistema galimai tam tikru laikotarpiu pradėjo veikti netinkamai (sugedo), dėl ko jis kurį laikÄ važiavo ne tuo keliu, o vėliau, po nagrinėjamo įvykio, vis tik pasiekė (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir kitÄ dienÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nurodė turintis navigacinę sistemÄ , jokiu bÅ«du nepatvirtina Å¡io asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir E. G. iÅ¡ankstinio susitarimo apgaulės bÅ«du įgyti draudimo iÅ¡mokÄ . Juolab, kad duomenų, kokio pobÅ«džio navigacijos sistemos gedimas buvo, tai yra ar prietaisas tik vienkartiniu atveju rodė netinkamÄ važiavimo link pasirinkto taÅ¡ko kryptį, ar tik laikinai neveikė, ar sugedo iÅ¡ esmės, nėra, o byloje esantys duomenys patvirtina R.

E. pakankamai dažnÄ važiavimÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) srities į (duomenys neskelbtini). Pokalbių iÅ¡klotinės patvirtina, jog tiek E. G., tiek asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas, įvykio dienÄ buvo (duomenys neskelbtini) mieste, panaÅ¡iu metu važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kryptimi. Tačiau Å¡ie duomenys nepatvirtina ryÅ¡io tarp E. G. ir R. E. buvimo, o pirmosios instancijos teismas, juos vertindamas kaip bendrininkavimo požymį nagrinėjamoje byloje neabejotinai patvirtinančius duomenis, rėmėsi ne neginčijamais įrodymais, o tik objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais ir prielaidomis.

Skundžiamame nuosprendyje dėstomi argumentai ir dėl E. G. rusų kalbos supratimo, su kuriais nuteistasis nesutinka apeliaciniame skunde. Jis teigė pasikvietęs į įvykio vietÄ motinÄ , kadangi negalėjo suprasti rusakalbių kitos transporto priemonės vairuotojo bei keleivio teiginių. Apylinkės teismas, siekdamas paneigti tokius nuteistojo argumentus, rėmėsi aplinkybėmis, jog E. G. yra (duomenys neskelbtini) statutinis „A“ lygio pareigÅ«nas, turintis (duomenys neskelbtini) laipsnį, atliekantis sargybÄ prie Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sienos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė niekaip nepatvirtina, jog tokias pareigas užimantis asmuo neiÅ¡vengiamai turi mokėti ir moka rusų kalbÄ tokiu lygiu, kad galėtų susikalbėti su asmenimis, kuriems rusų kalba – gimtoji. Siekiant nustatyti asmens tam tikros kalbos vartojimo įgÅ«džius (tiek rusų, tiek nuosprendyje minimos anglų kalbos), jo žinios, atliekant tam tikrus aprobuotus testus, yra vertinamos lygiais. IÅ¡vada, jog nuteistasis rusų kalbÄ mokėjo pakankamai, kad tinkamai ir suprantamai susikalbėtų su kitos transporto priemonės vairuotoju, atsižvelgiant vien į tai, jog vienÄ semestrÄ profesinės rusų kalbos (nežinant, kokio žinių lygio vartotojams ji buvo dėstoma) mokydamasis E. G. turėjo 8 (gerai) balų įvertinimÄ , o iÅ¡ anglų kalbos (vėlgi, nežinant ir Å¡io dėstyto dalyko lygio) turėjo žemesnį – 7 balų įvertinimÄ , yra tik niekuo nepagrįsta prielaida, kuri nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu E. G. nurodė, jog rusų kalbos jis mokėsi mokykloje du metus, o taip pat profesinės rusų kalbos – universitete vienÄ semestrÄ . Tokius jo argumentus patvirtina su apeliaciniu skundu pateiktos dokumentų kopijos, iÅ¡ kurių matyti, jog rusų kalbÄ E. G. universitete mokėsi tik vienÄ semestrÄ trečiame kurse, o programos apimtis iÅ¡ viso tesudarė 81 valandÄ , iÅ¡ kurių tik 32 valandos buvo skirtos studijoms auditorijoje, o 42 valandos – savarankiÅ¡kam darbui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog apelianto rusų kalbos žinios buvo pakankamos jam, nuteistojo žodžiais, esant Å¡oko bÅ«senos po eismo įvykio, tinkamai suprasti rusakalbius asmenis, iÅ¡ jų žodžių užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , kurioje turi bÅ«ti nurodomi ne tik asmenų duomenys, bet ir transporto priemonėms nustatyti sugadinimai bei aptarti kitus su eismo įvykiu susijusius klausimus. Skundžiamame nuosprendyje, analizuojant byloje surinktus E. G., R. E. ir E. M. bendrininkavimÄ pagrindžiančius duomenis, pažymėtina, jog akivaizdu, kad tariamai pasirengiant Å¡io nusikaltimo darymui, nėra nustatyti kaltinamojo ir kitų asmenų, kurių atžvilgiu tyrimas iÅ¡skirtas, tiesioginių kontaktų.

Buvo bendrauta jau po įvykio per liudytojÄ V. F.. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog Å¡iam liudytojui R. E. skambino dienÄ po įvykio – 2015 m. lapkričio 13 d. 8.15 val., 5.55 val. ir 8.58 val. E. G. Å¡iam asmeniui iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono skambino taip pat dienÄ po įvykio – 2015 m. lapkričio 13 d. 14.42 val. Iki kaltinime nurodomo eismo įvykio dienos ir laiko jokie ryÅ¡iai tarp E. G. ir V. F. nenustatyti. Apklausiamas teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas V. F. nurodė, jog R.

E. yra jo pažįstamas, atvykęs į (duomenys neskelbtini) pirkti dėvėtų autodetalių parduotuvėje automobilio durelių, kitų detalių. Teigė, kad po eismo įvykio su juo susisiekė R. E. ir, jo praÅ¡ymu, liudytojas nuvyko į (duomenys neskelbtini), kad patikrintų, ar eismo įvykio deklaracija užpildyta tinkamai ir tik tÄ vienintelį kartÄ yra matęs E. G.. Abejoti tokiais Å¡io liudytojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, kadangi nėra duomenų, paneigiančių tokius jo parodymus.

Nors jis, aiÅ¡kindamas, kokiu tikslu 2015 m. lapkričio 13 d. jam paskambino E. G., teigė, jog galimai nuteistasis jam skambino papraÅ¡ytas Å¡alia buvusio R. E., tačiau, tyrimo duomenimis, tuo metu (duomenys neskelbtini) Å¡is asmuo bÅ«ti negalėjo, o grįsti iÅ¡ankstinį E. G. ir R. E., ir juolab E. M., susitarimÄ , V. F. tarpininkaujant Å¡iuo 34 sekundžių trukusiu telefoniniu pokalbiu, nėra pagrindo. Byloje apklausti liudytojai D. G., taip pat pats nuteistasis E. G. patvirtino, jog kitÄ dienÄ po nagrinėjamo eismo įvykio, jis susitiko su R.

E. ir E. M. (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. U., kurio parodymai abejonių nekėlė ir pirmosios instancijos teismui, matęs įvykio vietoje E. G. ir R. E. vairuotÄ automobilį, teigė 2015 m. lapkričio 13 d. 10 val. tokį patį „BMW X5“ (apgadinta kaire puse, rusiÅ¡kais numeriais) matė (duomenys neskelbtini). Nors į teismo klausimÄ pirmosios instancijos teisme liudytojas atsakė, kad teigti, jog tai buvo tas pats automobilis, kaip ir matytas eismo įvykio metu, negali, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D.

G. patvirtino, kad apie 9 val., ar kiek vėliau, į parduotuvę, kurioje jis dirbo (duomenys neskelbtini), užėjo rusakalbis vyras su draugu, kuris nurodė, kad pateko į eismo įvykį, rodė eismo įvykio deklaracijÄ , liudytojas matė Å¡io asmens stipriai apgadinta kaire puse automobilį „BMW X5“. Minėti asmenys buvo palydėti iki kambario, užsiregistravo ir jame praleido keletÄ valandų (1 t., b. l. 169). Tokios aplinkybės tik patvirtina E. G. parodymus, jog kitÄ dienÄ po eismo įvykio, jis susitiko su R.

E. (duomenys neskelbtini), kadangi jos nėra paneigtos tyrimo metu ir teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Å i nekaltumo prezumpcijos sÄ voka atitinka Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ â€œ, nurodęs, kad bÅ«tent kaltinančioji pusė privalo pateikti asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn, kaltumo įrodymus, o visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendinamas ir BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalyje, kurioje įsakmiai nurodoma, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, bei BPK 41 straipsnio 6 dalyje, kurioje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BK numatyta tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais, o teismas, nagrinėjantis bylÄ , gali priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik tuo atveju, jeigu iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltės.Apkaltinamasis teismo nuosprendis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodyta asmens kaltė (tyčia) panaudoti apgaulę savo ar kitų naudai įgyjant svetimÄ turtÄ , susiformavusi dar iki asmens, kurio turtÄ (ar turtines teises) siekiama užvaldyti, suklaidinimo.

BÅ«tent apgaulė, kuri turi bÅ«ti esminė asmens apsisprendimui jam nenaudingu bÅ«du perleisti turtÄ ar turtines teises, pagal BK 182 straipsnį yra požymis, atskiriantis sukčiavimo veikÄ nuo kitų turtinių nusikaltimų sudėčių. Vertinant asmens veiksmus pagal BK 300 straipsnį, ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ . Jei dokumente įraÅ¡yti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011).

Taigi bÅ«tent reikÅ¡mingų teisinių pasekmių sukėlimas yra vienas iÅ¡ kriterijų, turintis itin didelę reikÅ¡mę Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumui, kartu ir Å¡ios veikos kaip nusikaltimo atribojimui nuo civilinio delikto. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje toks esminis juridinę reikÅ¡mę turinčio dokumento – eismo įvykio deklaracijos suklastojimas E. G. veiksmais nenustatytas. Netinkamas ir neatsakingas deklaracijos užpildymas, neįsitikinus visomis joje nurodomomis aplinkybėmis, neturint tyčios suklastoti šį dokumentÄ , kas nustatyta apeliacinės instancijos teisme, negali bÅ«ti vertinamas ne kaip tyčinis dokumento klastojimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus aptartus faktinius duomenis, sprendžia, jog apylinkės teismas, nepagrįstai pripažino, kad E. G., veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasikėsino apgaulės bÅ«du savo ir kitų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , tyčia pateikdamas draudimo bendrovei žinomai objektyvios tiesos neatitinkantį, juridinį faktÄ patvirtinantį dokumentÄ â€“ eismo įvykio deklaracijÄ . Teismas padarė įrodymais nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent apelianto veiksmais buvo pasikėsinta tyčia suklaidinti draudimo bendrovę.

Tad nenustačius, jog eismo įvykis, nurodytas eismo įvykio deklaracijoje, buvo inscenizuotas t. y. jo nebuvo, bei, kad Å¡iame dokumente pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys buvo tyčia suklastoti, nėra pagrindo spręsti apie BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių E. G. veiksmuose buvimÄ . Kadangi apelianto veiksmai neatitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų požymių, jis dėl Å¡ių kaltinimų iÅ¡teisintinas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kitų procesinių klausimų Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl esminių BPK pažeidimų ir priimant naujÄ nuosprendį, iÅ¡ naujo iÅ¡spręstini ir kiti procesiniai klausimai:E. G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – panaikintina. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 ir 4 punktais, 331 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a:

Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:E. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                          Algirdas Jaliniauskas                                                                                                    Jurgis Kiškis                                                                                                                                   Rimas Švirinas