613aa504-e8f3-44b0-b862-ad85c4fa9b74 · Vilniaus apygardos teismas

TVIRTINUBaudžiamoji byla Nr. 1-135/2015                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.7; (S)                                                              1.1.8.3; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.11.9; 1.2.4.2.8;                                                             1.2.26.2.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2.

                                                           N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 3 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,sekretoriaujant Boženai Kosteckai, Renatai Novickienei, Gražinai Petrikienei, Darjai Bočekovai,dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui,gynėjams advokatams Julijai Asovskai, Anatolijui Svilai,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R.

T.,civilinio ieÅ¡kovo atstovei JÅ«ratei Å alaÅ¡evičienei,specialistui Viačeslav Kolomiec,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. (D.) V., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lenkas, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB “S.” pagalbiniu darbininku, 10 klasių iÅ¡silavinimo, teistas: 1) 2006-04-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 180 str. 2 d., 22 str. 1 d. 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2007-08-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-04-03 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams; 3) 2007-10-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str., bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-08-14 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams; 4) 2008-05-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str., bausmę subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės 2007-10-09 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams; 5) 2013-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, neiÅ¡nykę penki teistumai, gyv.

S. Stanevičiaus g. 8-27, Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ir J. (J.) J., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirbantis, 6 klasių išsilavinimo, teistas:      1) 2012-12-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2013-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 187 str. 3 d., 284 str. 1 d., 140 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, neišnykę du teistumai, gyv.

Kintų g. 5-1, Vilniuje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : kaltinamieji D. V. ir J. J., vieÅ¡oje vietoje sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.              Kaltinamieji D. V. ir J. J. 2013 m. gruodžio 1 d., apie 18.30 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio bei veikdami bendrai, vieÅ¡oje vietoje, prie kavinės, esančios adresu S. Stanevičiaus g. 44, Vilniuje, pradėjo žodžiais kabinėtis prie rÅ«kančių R.

T., J. T. ir A. M., D. V. rodydamas savo supjaustytas rankas bei sakydamas, kad susipyko su mergina ir jam yra negerai, reikalavo su juo muÅ¡tis, o papraÅ¡ytas apsiraminti, toliau savo veiksmais trikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , vis kabinėdamasis žodžiais prie R. T.. Po to, D. V. stvėrė už rÅ«bų R. T. ir pradėjo su juo grumtis, o tuo metu J. J. atsinešė pagalį ir sudavė R. T. į galvÄ . Po Å¡ių veiksmų, D. V., paėmęs pagalį iÅ¡ J. J., juo sudavė smÅ«gius R. T. į galvÄ ir nugarÄ .

Tokiu bÅ«du, Å¡iais bendrais veiksmais D. V. ir J. J., suduodami mažiausiai keturis smÅ«gius R. T. į galvÄ , padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje abipus su subrozdinimu kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairės pusės bei kitų veido kaulų lūžiais, kaukolės skliauto bei pamato lūžiais deÅ¡inėje, galvos smegenų sumuÅ¡imu, kraujosruvomis po voratinkliniu bei kietuoju smegenų dangalais, ir taip iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė R.

T. sveikatÄ bei įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.Kaltinamasis D. V. pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, t. y., dėl įvykdyto chuliganizmo, ir parodė, kad įvykio dienÄ buvo iÅ¡gėręs skardinę alaus. Vakare nuėjo nusipirkti cigarečių, prie sustojimo „Jovaras“ susitiko su savo pažįstamu J. J. ir abu vaikščiojo kiemais. J. buvo blaivas. Bevaikščiodami, išėjo prie baro, esančio S. Stanevičiaus gatvėje, todėl nusprendė užeiti į barÄ atsigerti alaus.

Prie baro durų rÅ«kė mergina ir du vaikinai, kurių jis paprašė prisidegti cigaretę. Margina jam davė prisidegti ir jis su J. stovėjo ir rÅ«kė. Pabaigus rÅ«kyti, jie norėjo užeiti į barÄ , bet mergina ir vaikinai jų neįleido, sakydami, jog jiems užeiti negalima. Dėl ko jie taip padarė, nežino. Jis (kaltinamasis) pastariesiems paaiÅ¡kino, kad nori tik užeiti ir iÅ¡gerti alaus. Tačiau mergina pradėjo kabinėtis, grasinti, aiÅ¡kinti, jog jie į barÄ neįeis, kad jiems duoda pora minučių tam, kad iÅ¡eitų.

Jie (kaltinamieji) tylėjo, nes nenorėjo konflikto. Po kažkiek laiko mergina su vaikinais įėjo į baro vidų, o jis su J. kiek pastovėję, pabandė taip pat užeiti. Jis įėjo pirmas, tačiau dar prie durų prie jo priÅ¡oko R. ir pradėjo muÅ¡ti. Jis (D. V.) suspėjo iÅ¡bėgti į laukÄ ir užsidengė veidÄ . Nukentėjusysis jį iÅ¡sivijo ir mušė toliau. Jis nukentėjusiajam nesudavė nei vieno smÅ«gio, o tik gynėsi nuo jo. MuÅ¡tynių metu jis su nukentėjusiuoju stovėjo vienas prieÅ¡ais kitÄ .

J. tuo metu kažkur dingo, bet neužilgo atbėgo su pagaliu rankoje ir iÅ¡ nugaros pusės trenkė juo vienÄ kartÄ R. į galvÄ . Jis (D. V.) spėjo atÅ¡okti, o atsisukęs pamatė ant žemės gulintį R.. Tuomet jis atėmė iÅ¡ J. pagalį ir numetė į Å¡alį. J. pasakė „bėgam“ ir iÅ¡ karto ėmė bėgti, o jam (D. V.) kažkas sudavė į galvÄ , nuo ko jis prarado sÄ monę. Atsipeikėjęs gulėjo ant Å¡aligatvio, jam buvo užlaužtos rankos ir J. jį spardė, kažkas kraustė kiÅ¡enes.

Kažkuris vaikinas jį laikė. Girdėjo, kaip pastarasis merginai sakė: -„J. baik, nes užmuÅ¡i“, bet Å¡i nereagavo, toliau jį spardė ir jis vėl prarado sÄ monę, o atsipeikėjo tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Kiek pamena, jam buvo suduota ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių, pagrinde – į veidÄ . Ä®vykio metu dingo jo mobilusis telefonas, pinigai – virÅ¡ 60,00 Lt ir raktai, tačiau kokiu bÅ«du jie dingo, t. y. ar buvo pavogti, ar iÅ¡krito, policija nesiaiÅ¡kino.

Jam buvo grÄ Å¾inti telefonas ir pinigai. Kas be J. suduoto smÅ«gio, galėjo nukentėjusiajam suduoti dar maždaug keturis smÅ«gius paaiÅ¡kinti negali, nes jis jokių smÅ«gių nesudavė, viskas įvyko labai greitai. PrieÅ¡ konfliktÄ nukentėjusiajam ir su juo buvusiems merginai ir vaikinui, jis jokių randų ant rankų nerodė, nieko jiems nesakė. Maždaug praėjus savaitei po įvykio, einant kartu su J., buvo susitikęs R. Å . su nukentėjusiojo seserimi, kuri pradėjo grasinti, sakyti, kas J. sumuÅ¡, užmuÅ¡.

Pastarosios paklausus dėl ko jos brolis pradėjo jį (D. V.) muÅ¡ti, Å¡i atsakė, kad pati nesupranta dėl ko viskas įvyko, kad jo atžvilgiu pretenzijų neturi ir vėl ėmė gÄ sdinti J.. Ä®vykio metu jam (D. V.) buvo padaryti kÅ«no sužalojimai. Jis sakė tyrėjui, kad nori dėl sužalojimų paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , bet tyrėjas paaiÅ¡kino, jog tai yra chuliganizmas ir jis (kaltinamasis) pareiÅ¡kimo nerašė. Kodėl taip pasielgė, paaiÅ¡kinti negali. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.

Kaltinamasis D. V., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 109-110, 116-117) be aukščiau aptartų parodymų, paaiÅ¡kino, kad prie baro buvusi mergina davė jam žiebtuvėlį prisidegti cigaretę ir pasakė, kad duoda jiems dvi minutes, kad jie dingtų, o prieÅ¡ingu atveju žadėjo paskambinti savo draugams, kad jie juos iÅ¡vežtų. Taip pat mergina kreipėsi į J., sakydama, kodėl jis stovi kaip „šūdas“, Å¡io draugÄ užgaulioja, o Å¡is stovi. KÄ atsakė J., jis neatsimena.

Jiems stovint prie baro, iÅ¡ Tuo metu J. atsinešė pagalį ir trenkė juo vyrui, kuris jį (D. V.) mušė. Kur J. J. pataikė ir kiek sudavė smÅ«gių, jis nematė. Kiek matė, J. sudavė vienÄ kartÄ . Ar galėjo J. J. suduoti daugiau smÅ«gių nematė, bet galėjo. Daugiau jokių asmenų muÅ¡tynėse nedalyvavo, todėl R. T. smÅ«gius galėjo suduoti tik J. J.. Jis pats nukentėjusiajam nei vieno smÅ«gio nesudavė, nespėjo, nes Å¡is pats pirmas puolė jį muÅ¡ti. Po to, kai iÅ¡ J. paėmė pagalį, R.

T. smÅ«gių nesudavė, pagalį iÅ¡ karto iÅ¡metė už krÅ«mų. Ä®vykio dienÄ , jam veidas iki atėjimo prie baro sumuÅ¡tas ir kruvinas nebuvo. Buvo Å¡uns apdraskytos rankos, bet kraujas nebėgo. Niekam iÅ¡ stovėjusių prie baro jis nesakė, kad susipyko su mergina, nes jos tiesiog neturi ir neprašė su juo muÅ¡tis. Kaltinamasis J. J. pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad įvykio dienÄ atvažiavo į FabijoniÅ¡kės ir susitiko su D.. Jis nusipirko cigarečių ir abu ėjo kiemais.

Bevaikščiodami priėjo barÄ , prie kurio stovėjo mergina ir du vaikinai. Matėsi, kad jie buvo iÅ¡gėrę, nes nuo jų jautėsi alkoholio kvapas. Mergina davė prisidegti cigaretę. Jie parÅ«kė ir D. norėjo užeiti į barÄ , tačiau vaikinai jį sulaikė, o mergina pradėjo grasinti. Tuomet jis su D. atsitraukė, baigė rÅ«kyti ir vėl norėjo užeiti į barÄ . Tada R. trenkė D. vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinę, o kiti nuėjo į vidų. Jis su D. vėl atsitraukė, pastovėjo, ir pamatę, kad jie visi užėjo į vidų, nusprendė pabandyti užeiti.

D. užėjo per pirmas duris ir iÅ¡kart jį pradėjo muÅ¡ti. D. smÅ«gių niekam nesudavė, tik gindamasis rankomis užsidengė veidÄ . Jis (J. J.) į konfliktÄ nesivėlė, stovėjo ir žiÅ«rėjo. D. buvo suduota virÅ¡ deÅ¡imties smÅ«gių. Tuo metu R. pasakė Jam (J.): -ko tu stovi, tuoj ir tu gausi“. Dėl tokių nukentėjusiojo žodžių iÅ¡sigando ir tuo metu pamatęs prie vaistines gulintį pagalį, jį pagriebė, pribėgo ir trenkė juo nukentėjusiajam iÅ¡ Å¡ono per galvÄ .

Daugiau smÅ«gių nukentėjusiajam jis nesudavė. Po smÅ«gio Å¡is nukrito ant pilvo, o D. iÅ¡ jo atėmė pagalį ir iÅ¡metė. Tuomet jis D. pasakė „bėgam“ ir pradėjo bėgti. IÅ¡ pradžių manė, kad Å¡is bėga iÅ¡ paskos, bet atsisukęs pamatė, jog D. liko ir jį pradėjo muÅ¡ti du ar trys asmenys. Vėliau jis sugrįžo į įvykio vietÄ , bet ten jau nieko nebebuvo. AÅ¡ nubėgau toliau link draugo, mačiau, kad jį varto. Kai grįžau, ten jau nieko nebuvo.

Kad muÅ¡tynių metu D. ar koks nors kitas asmuo bÅ«tų sudavęs smÅ«gius R. T., nematė. Kas galėjo suduoti nukentėjusiajam tris ar daugiau smÅ«gių, nežino. TÄ dienÄ jis buvo blaivas, taip pat nepastebėjo, kad D. bÅ«tų iÅ¡gėręs, iki įvykio D. nebuvo sumuÅ¡tas, jokių sužalojimų ant jo nesimatė. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, sutinka atlyginti už vaistus, dėl moralinės žalos sutinka su trečdaliu ieÅ¡kinio sumos.Kaltinamasis J. J., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 29-30, 34-35) be aukščiau aptartų parodymų, paaiÅ¡kino, kad rÅ«kydami prie baro, jis su mergina ir dviem vaikinais nekalbėjo, D. niekam nesakė, kad šį paliko mergina (Å¡is jos tuo metu neturėjo), niekam nesiÅ«lė muÅ¡tis.

Kai jie norėjo užeiti į barÄ , mergina kažkodėl buvo nusiteikusi agresyviai, pasakė, kad į barÄ jie neužeis, pradėjo grasinti draugais, kuriems žadėjo paskambinti, kad pastarieji atvažiuotų, ir juos sumuÅ¡tų, iÅ¡vežtų į miÅ¡kÄ . MuÅ¡tynes pradėjo nukentėjusysis, kuris ėmė muÅ¡ti D. V. kumščiais per veidÄ . Tuo metu iÅ¡ baro iÅ¡bėgo ir mergina su kitu vaikinu ir mergina pradėjo jam grasinti, kad jau atvažiuoja draugai, liepė jam dingti. Kitas vaikinas nieko nedarė, tiesiog stovėjo.

Vaikinas, kuris mušė D. taip pat jo paklausė ko jis stovi, bei pasakė, kad tuoj ir jis gaus. Tada jis nuėjo už baro kampo, Å¡alia vaistinės susirado medinį storÄ pagalį, ir grįžęs prie D. V., vienÄ kartÄ pagaliu trenkė D. muÅ¡usiam vaikinui į veidÄ . Nuo Å¡io smÅ«gio vaikinas nukrito, o D. iÅ¡ jo atėmęs pagalį, jį iÅ¡metė už krÅ«mų. Ar po jo suduoto smÅ«gio pagaliu, D. V. galėjo suduoti smÅ«gius R. T., nežino, nematė, nes po to, kai Å¡is paėmė iÅ¡ jo pagalį, jis pasakė „bėgam“ ir pradėjo bėgti.

Bėgdamas buvo nusisukęs nuo D., o kai kažkiek nubėgo, pamatė, kad D. jam iÅ¡ paskos nebėga. Po Å¡io incidento jis (J. J.) nubėgo pas draugÄ R., gyvenantį FabijoniÅ¡kėse, ir paprašė Å¡io pagalbos. Kai su R. maždaug už dvideÅ¡imties minučių grįžo prie baro, jau nieko nebuvo. KitÄ dienÄ D. sakė, kad jį vežė į ligoninę, taip pat, kad muÅ¡tynių metu iÅ¡ jo buvo pavogti pinigai (apie 62,00 Lt ) ir telefonas. Be kaltinamųjų D. V. ir J. J. dalinio prisipažinimo, jų kaltė padarius inkriminuojamÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta tokiais įrodymais.Nukentėjusysis R.

T. parodė, kad iki įvykio nei vieno kaltinamojo nepažinojo. Po įvykio jis yra sužalotas visam gyvenimui. 2013 m. gruodžio 1 d. jis su sese J. T. buvo eglutės įžiebime ir po to nusprendė nueiti į alaus barÄ FabijoniÅ¡kėse atÅ¡vęsti. Su jais dar buvo A. M.. PrieÅ¡ tai iÅ¡gėrę nebuvome. Kavinėje jis gėrė degtinę, o sesė - brendį ar degtinę. Ten buvo daug pažįstamų, visi buvo Å¡ventiÅ¡kai nusiteikę, sveikino su artėjančiais. Kiek iÅ¡gėrė, neprisimena, buvo apsvaigęs, bet aplinkoje orientavosi gerai.

Vienu metu su sese išėjo parÅ«kyti. BerÅ«kant, prie jų priėjo žmogus ir paprašė cigaretės. Ar tas kuris nors iÅ¡ kaltinamųjų, nežino. Jie jam davė cigaretę ir vyras pasiÅ¡alino, bet netrukus sugrįžo ir paprašė prisidegti. Jam prisidegus, sesė pajuokavo, pasakydama: „gal už tave ir parÅ«kyti“. Tuomet tas vytas ėmė prie jo kabinėtis ir siÅ«lyti pasimuÅ¡ti. Matėsi, kad jo ranka buvo supjaustyta, jis buvo be striukės. Sesė dar pasiÅ«lė jam iÅ¡kviesti greitÄ jÄ .

Jis (nukentėjusysis) atsisakė muÅ¡tis, paaiÅ¡kindamas, jog jis su mergina. Tuomet Å¡is stvėrė jį už rankovių, o jis taip pat pagriebė pastarÄ jį už rankovių, kad nesimuÅ¡tų. Abu pradėjome tampytis. Sesė nubėgo į alaus barÄ kviesti pagalbos. Vėliau jis jau nieko neprisimena, nesuprato, kas įvyko, atsipeikėjo tik ligoninėje. Jam buvo suriÅ¡tas žandikaulis, negalėjo kalbėti. Buvo nustatyta kaukolės lūžiai. Ligoninėje jo neoperavo, nes buvo smegenų tinimas.

Po gydymo ligoninėje, jis buvo pervežtas į sanatorijÄ . Iki Å¡io įvykio dirbo betonuotoju, bet po įvykio atgal į darbÄ jo nepriėmė dėl traumos. Vėliau ilgai nedirbo, medikai siÅ«lė susitvarkyti dokumentus dėl invalidumo, tačiau jis to nedarė, nes nori dirbti. Gyvena vienas, ir jam reikalingos pajamos pragyvenimui. Po Å¡ios traumos jaučiasi blogai, prasidėjo traukuliai, kurių anksčiau nebuvo. Å iuo metu vaistų nevartoja. Dėl nusikaltimo jam padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.

Kai jis buvo gydomas ligoninėje, sesuo pirko vaistus, už kuriuos jis sumokėjo 189,00 Lt. Po Å¡io įvykio kentė skausmus, Å¡iuo metu jaučia traumos pasekmes, liko invalidu visam gyvenimui, negali dirbti pilnu krÅ«viu, todėl jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų. Jo dabartinės pajamos skiriasi nuo tų pajamų, kurias gaudavo anksčiau. Anksčiau gaudavo apie 3000,00 Lt, o dabar gauna maždaug 200,00 Lt per savaitę. Teisingumo ministerija jam iÅ¡mokėjo 1882,53 eurų kompensacijÄ , už jo atžvilgiu įvykdytÄ smurtinį nusikaltimÄ .

Kadangi viskas vyko seniai, kai kurias detales gali bÅ«ti pamiršęs, todėl praÅ¡o vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metuNukentėjusysis R. T., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 32-33, 34-35), be aukščiau aptartų paaiÅ¡kinimų, parodė, kad įvykio vakarÄ su sese ir draugu A. M. buvo aludėje, esančioje S. Stanevičiaus g. 44, Vilniuje. Jam su sese berÅ«kant prie kavinės, vaikinas prašė cigaretės, siÅ«lė muÅ¡tis, o jam muÅ¡tis atsisakius, pastarasis jį stvėrė už rankų, pradėjo tampyti, o jis įsikibo į vaikino rankas ir laikė.

Tuomet pajuto, kad jam iÅ¡ nugaros per galvÄ suduoda smÅ«gį. Kas ir su kuo jam sudavė smÅ«gį nematė. Nuo suduoto smÅ«gio jis prarado sÄ monę ir atsipeikėjo tik po 3 dienų ligoninėje. Neprisimena tos aplinkybės, kad prie jų bÅ«tų priėję du vaikinai. Jokio konflikto su vaikinu nebuvo, dėl ko Å¡is puolė jį muÅ¡ti, nežino. Jam buvo sulaužytas žandikaulis, veido kaulai, kaukolės skliauto bei pamato lūžiai.             Liudytoja J. T. parodė, kad 2013 m. gruodžio 1 d., apie 17.00 val., su broliu ir brolio draugu A. nuėjo į alaus barÄ FabijoniÅ¡kėse.

PrieÅ¡ užeinant į kavinę, jie buvo vartoję alkoholinius gėrimus. Ji buvo gėrusi sidro, o brolis ­degtinės. Kavinėje jai brolis nupirko brendžio stikliukÄ , sau degtinės stikliukÄ , o A. gėrė alų. IÅ¡gerti nespėjo, nes trise išėjo parÅ«kyti. RÅ«kė prie alaus baro durų. BerÅ«kant, prie jų priėjo kaltinamieji ir paprašė prisidegti cigaretę. Jie pastariesiems davė prisidegti ir kaltinamasis D. V. pradėjo aiÅ¡kinti, kad susipyko su mergina. IÅ¡ pradžių jie į kaltinamuosius nereagavo.

Ar kaltinamieji buvo iÅ¡gėrę, pasakyti negali, bet jų kalbos buvo nesuvokiamos protu. Tuomet jis kaltinamajam J. J. pasakė: „pasiimk savo draugÄ ir eikit iÅ¡ čia“. D. V. kaklas ir rankos buvo supjaustytos ar randuotos, bet kraujo nesimatė. Pamena, kad pagalvojusi, jog gal pastarajam reikia pagalbos, gal jis yra Å¡oke, ji broliui, ar A. pasakė, jog galbÅ«t reikia iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . IÅ¡ įvykio eigos matėsi, kad gali kilti konfliktas. Vienu metu brolis buvo susigrÅ«męs su D.

V.. Dar iki susistumdymo A. nuėjo į vidų, nes jam nusibodo klausyti Å¡nekamų nesÄ monių. Kur tuo metu buvo antras vaikinas, nežino, jis kažkur buvo dingęs. Vėliau ji pamatė iÅ¡ už vaistinės atbėgantį J. J. su lazda rankose. Dėl to labai iÅ¡sigando ir nubėgo į kavinę pasakyti A., kad muÅ¡a jos brolį. A. iÅ¡bėgo į laukÄ , o ji iÅ¡ paskos. Lauke pamatė kraujo klane prie krÅ«mų gulintį brolį, kuris kratėsi, jam iÅ¡ burnos bėgo kraujas, jis dar bandė kažkÄ sakyti, bet ėmė springti krauju ir ji jam liepė nekalbėti ir nejudėti.

Ar tie du vaikinai irgi buvo, neprisimena. Ji labai iÅ¡sigando ir ėmė Å¡aukti, kad kas nors iÅ¡kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Atvažiavo greitoji ir brolį iÅ¡vežė į ligoninę. Jam buvo konstatuota, žandikaulio lūžiai, dvipusė kontÅ«zija, dviejose vietose skilusi kaukolė ir kraujo iÅ¡siliejimas. Ligoninėje brolis buvo gydomas apie dvi savaites, vėliau jį perkėlė į sanatorijÄ . Ji pirko broliui vaistus nuo skausmo, mokėjo apie 300,00 Lt. Po įvykio brolio sveikata labai pablogėjo, jis pradėjo mikčioti, sutriko atmintis, prasidėjo traukuliai, pasidarė daug lėtesnis.

Anksčiau brolis dirbo statybose, o po traumos jam pasidarė daug sunkiau dirbti fizinį darbÄ . Matė, kad į įvykio vietÄ atvažiavę medikai apžiÅ«rinėjo D. V.Liudytoja J. T., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58-59, 60-63), be aukščiau aptartų paaiÅ¡kinimų, parodė, kad po to, kai buvo sumuÅ¡tas jos brolis, Artiomas buvo sulaikęs aukÅ¡tesnį vaikinÄ , kuris prašė prisidegti. Kito vaikino ji nematė. PrieÅ¡ ateinant į alaus barÄ , brolis buvo iÅ¡gėręs apie 4-5 stikliukus degtinės ir apie du butelius po 0,5 l talpos alaus, bet girtas nebuvo.

Ji buvo ryte iÅ¡gėrusi sidro butelį, ir apie 4 stikliukus degtinės. A. buvo blaivus. Užeigoje brolis nupirko sau ir jai po 50 gramų brendžio, o A. 0,5 l talpos alaus bokalÄ . Jiem berÅ«kant prie baro, priėjo kaltinamieji ir aukÅ¡tesnis vakinas pradėjo žodžiais kabinėtis, tačiau kÄ tiksliai sakė, neprisimena. Žemesnis vaikinas stovėjo ir tylėjo. Ji pradėjo raminti aukÅ¡tesnį vaikinÄ , sakė žemesniam vaikinui, kad ramintų savo draugÄ . Nei brolis nei A. nieko rimto aukÅ¡tesniam vaikinui neatsakinėjo į Å¡io kabinėjimus.

Ji pasakė, kad tuoj paskambins, jie iÅ¡važiuos, t. y. turėjo omeny, kad kvies policijÄ , rankoje ji turėjo savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . AukÅ¡tesnis iÅ¡ vaikinų įkyriai kabinosi žodžiais prie jų. Brolis pasakė, kad jie užeitų į užeigos koridoriukÄ ir uždarytų geležines įėjimo duris, kad tas aukÅ¡tesnis vaikinas neturėtų su kuo kalbėtis ir atsikabintų. Jie tryse vis dar rÅ«kydami, su cigaretėmis užėjo į užeigos koridorių, brolis uždarė metalines duris aukÅ¡tesniam vaikinui prieÅ¡ nosį.

AukÅ¡tesnis vaikinas nesirovė į užeigos vidų. Brolis po kiek laiko pravėrė duris, pamatė, kad vaikinų jau nėra ir jie išėjo atgal į laukÄ Ä¯ tÄ pačiÄ vietÄ kur ir stovėjo. Vaikinų jau nematė. Nepastebėjo iÅ¡ kurios pusės, prie jų vėl priėjo aukÅ¡tesnis vaikinas ir ėmė kabinėtis, sakė, kad susipyko su mergina, kad jam negerai, rodė savo sužalotas rankas, matėsi įpjovimo žaizdos. Ant jo kaklo taip pat matėsi kažkoks įpjovimas. A. nusibodo klausytis nesÄ monių ir jis nuėjo į užeigÄ .

Ji su broliu liko stovėti lauke, prie jų stovėjo tas aukÅ¡tesnis iÅ¡ vaikinų. Kur tuo metu buvo žemesnis vaikinas ji nežino. Kai A. išėjo į užeigÄ , aukÅ¡tesnis vaikinas stvėrė jos brolį už rÅ«bų ties krÅ«tine. Brolis pasakė, kad jam trÅ«ko kantrybė ir tuomet brolis iÅ¡ apačios keldamas savo rankas atkabino vaikino rankas nuo savo drabužių ir vaikinÄ pastÅ«mė nuo savęs. StÅ«mė delnais į krÅ«tinę. Brolis smÅ«gių nesudavė, tiesiog nuo savęs pastÅ«mė.

Kai brolis vaikinÄ pastÅ«mė, pastarasis nukrito ant nugaros. Tuomet ji pamatė kaip iÅ¡ už vaistinės iÅ¡bėgo aukÅ¡tesnio vaikino draugas, su kuriuo buvo prieÅ¡ tai, ir su pagaliu rankose bėgo į jų pusę. Tai pamačiusi ji suprato, kad vaikinas bėga tuo pagaliu juos muÅ¡ti. Tuomet ji nubėgo į užeigos vidų kviesti A. į pagalbÄ . Viskas įvyko per kelias sekundes. Kai ji su A. iÅ¡bėgo į laukÄ , pamatė, kad jos brolis guli ant žemės ant pilvo prie krÅ«mų, esančių prieÅ¡ais užeigÄ .

Kas vyko aplinkui ji neatsimena, nes labai iÅ¡sigando. Kur buvo ir kÄ darė A., nematė. Tik vėliau pastebėjo, kad netoliese ant žemės guli ankÅ¡tesnis iÅ¡ vaikinų, kurį laikė A., kad Å¡is nepabėgtų. Ji taip suprato, kad A. tÄ vaikinÄ pagavo. Kas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ , nežino. Policijos pareigÅ«nams ji sakė, kad turi bÅ«ti pagalys, kuriuo jos brolį sužalojo.Liudytojas A. (A.) M. parodė, kad su nukentėjusiuoju gyveno viename rajone. Kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo. 2013 m. gruodžio 1 d., apie 17.00-18.00 val., ėjau iÅ¡ parduotuvės „Maxima“, esančios FabijoniÅ¡kėsi, ir susitik J. su R..

DienÄ prieÅ¡ tai su jais buvo eglutės įžiebime. Pastarieji pasiÅ«lė kartu nueiti į barÄ . Kad pastarieji bÅ«tų iÅ¡gėrę, nesimatė, tik pati J. minėjo, jog gėrė sidrÄ . Bare J. su broliu pasiėmė po stikliukÄ degtinės ar brendžio, o jam paėmė bokalÄ alaus. Maždaug už dvideÅ¡imties minučių trise išėjo į laukÄ parÅ«kyti. BerÅ«kant, pro juos praėjo kaltinamieji, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo D. V. ir J. J.. D. V. paprašė prisidegti cigaretę. IÅ¡ pastarųjų iÅ¡vaizdos matėsi, kad jie kažko pavartoję ar iÅ¡gėrę.

Tai matėsi iÅ¡ veido, akių, elgesio. Jis davė D. V. prisidegti ir Å¡is pradėjo kažkÄ pasakoti, kad su mergina iÅ¡siskyrė, kad jam niekas nebaisu. Kalbėjo nesÄ mones. Tuomet jis pastariesiems pasakė, kad Å¡ie iteitų ir jie lygtai kažkur pasiÅ¡alino, bet vėliau vėl priėjo ir pradėjo kalbėti, kad jie Å¡iame rajone jie yra savi, visi juos pažįsta ir pan. Jam nusibodo klausytis girtų žmonių kalbų, todėl nuėjo į baro vidų, o J. su R. liko lauke. Maždaug už minutės iÅ¡girdo Å¡auksmus.

Ä® kavinę įbėgo J. ir ėmė Å¡auktis pagalbos, prašė bėgti į laukÄ , nes muÅ¡a R.. IÅ¡bėgęs iÅ¡ kavinės, pamatė, kad J. J. nuo baro jau nubėgęs toli, o D. V. sudavė R. pagaliu vienÄ smÅ«gį į nugarÄ ar į pakaušį. R. tuo metu ir pusiau sėdėjo ant žemės, o vėliau atsigulė, jam iÅ¡ galvos ir burnos pradėjo tekėti kraujas. Jis (liudytojas) pradėjau rėkti ir tuo metu D. V. numetė pagalį už krÅ«mų. Tada Jis (liudytojas) sučiupo D.

V. ir paguldė ant žemės. Tuo metu J. nubėgo prie R.. Å alia buvo mėsos gaminių parduotuvė, vaistinė. IÅ¡ jų išėjo žmonės, kuriems jis liepė kviesti greitÄ jÄ ir policijÄ . Kol laukė atvažiuojant policijos ir greitosios pagalbos, jis visÄ laikÄ laikė kaltinamÄ jį, gulintį ant žemės. Tuo metu iÅ¡ kavinės išėjo nepažįstamas vyras ir sudavė kaltinamajam vienÄ kartÄ kumščiu į kairę žandikaulio pusę. Atvažiavus pareigÅ«nams, jie kartu pradėjo ieÅ¡koti pagalio ir jį surado.

Atvažiavę medikai iÅ¡ karto ėmė apžiÅ«rinėti D. V.. R. laukė kitos maÅ¡inos. Po vyriÅ¡kio suduoto smÅ«gio, D. V. neprarado sÄ monės. TÄ vakarÄ R. paguldė į ligoninę. Jo sesuo sakė, kad brolis yra be sÄ monės. Vėliau sužinojo kad R. ilgai gydėsi. Po įvykio jis su R. bendrauja ir pastebėjo, kad pastarasis pasidarė lėtesnis, dėl traumos jis prarado gerÄ darbÄ . Ar įvykio metu J. J. sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam, nežino, nes nematė.Liudytojas A. M., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 81-82, 83-85), be aukščiau aptartų paaiÅ¡kinimų, parodė, kad prie jų priėję vaikinai buvo agresyviai nusiteikę, provokavo konfliktÄ , vienas jų rodė supjaustytÄ kairę rankÄ , sakė, kad mergina jį paliko ir dėl to jis save sužalojo, taip pat ant jo kaklo matėsi kažkoks įpjovimas.

Po to, iÅ¡bėgęs iÅ¡ kavinės, matė kaip Å¡is vaikinas trenkė R. pagaliu vienÄ kartÄ , bet kur pataikė, neatsimena. Pamatęs jį, vaikinas iÅ¡metė pagalį. Kai jis iÅ¡bėgo į laukÄ , pamatė, kad prie krÅ«mų, už Å¡aligatvio, esančio prie baro, ant asfalto ant pilvo guli R., kuriam iÅ¡ burnos tekėjo kraujas. Å alia R. stovėjo tie du vaikinai. Tuo metu kai jis iÅ¡eidinėjo, pamatė, kaip tamsių plaukų vaikinas pradėjo nuo R. bėgti už vaistinės. Prie R. liko stovėti vaikinas Å¡viesesniais plaukais, kuris rankoje turėjo pagalį ir juo trenkė vienÄ kartÄ gulinčiam R. per stuburÄ .

Jis pribėgęs prie vaikino Å¡iam iÅ¡ priekio, deÅ¡inės rankos dilbiu sudavė per kaklo, krÅ«tinės sritį. Vaikinas nuo jo smÅ«gio pradėjo kristi, Å¡iam dar pakiÅ¡o kojÄ ir pavertė jį ant pilvo. Paguldęs ant Å¡aligatvio, vaikinui jis užlaužė rankÄ , kad nepabėgtų ir laukė policijos. Liudytojas M. Å . (M. Å .) parodė, kad 2013 metais dirbo policijos patruliu, dažnai patruliuodavo FabijoniÅ¡kių mikrorajone. Å io įvykio aplinkybių iÅ¡ viso neprisimena, todėl praÅ¡o vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pilnai palaiko.Liudytojas M.

Å ., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 56-57), parodė, kad 2013 m. gruodžio 1 d., patruliavimo su M. S. metu, apie 18.35 val., gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ VPK OVS, kad prie Stanevičiaus g. 35-ojo namo įvyko muÅ¡tynės, greitoji medicinos pagalba važiuoja į vietÄ . Važiuojant nurodytu adresu, buvo patikslinta įvykio vieta, t. y. FabijoniÅ¡kių g. 35-as namas, o kai atvažiavo, pasirodė, kad muÅ¡tynės vyko prie Stanevičiaus g. 44-ojo namo, kuris yra prieÅ¡ais FabijoniÅ¡kių g. 35-Ä jį namÄ .

Kai atvažiavo į įvykio vietÄ , pamatė du ant Å¡aligatvio gulinčius vaikinus, kurių veidai bei galvos buvo kruvinos. PaaiÅ¡kėjo, kad tai R. T. ir D. V.. R. T. dėl savo sunkios bÅ«klės nieko paaiÅ¡kinti negalėjo, o D. V. paaiÅ¡kino, kad buvo su savo pažįstamu vardu J. ir juos užpuolė nepažįstami. Abu vyrus greitoji pagalba iÅ¡vežė į ligoninę. Ä®vykio vietoje buvo R. T. sesuo J. T. ir A. M., kurie paaiÅ¡kino, kad D. V. ir su juo buvęs vaikinas patys iki muÅ¡tynių kabinėjosi prie praeivių.

Vaikinas ir mergina pasakė, kad muÅ¡tynių pradžios jie nematė, nežino dėl ko viskas prasidėjo ir kas jas pradėjo. Pasak A. M., jis kai iÅ¡eidinėjo iÅ¡ baro, esančio Stanevičiaus g. 44, matė, kaip neva D. V. pagaliu muÅ¡a per galvÄ gulintį R. T.. Kas konkrečiai sudavė smÅ«gį, nuo kurio nukrito ir gulėjo jiems atvykus D. V., nieko jis konkrečiai paaiÅ¡kinti negalėjo, minėjo kažkÄ , kad jie jam sudavė. Dar įvykio vietoje buvo pagyvenęs vyras apie penkiasdeÅ¡imties metų amžiaus, kuris atsisakė nurodyti savo duomenis.

IÅ¡ kalbos jis suprato, kad tai galėjo bÅ«ti kieno nors tėvas. Taip pat vyrai pasakė apie pagalį, kurį rado maždaug už 30 metrų nuo įvykio vietos, pagalys kruvinas nebuvo. Kas ten numetė pagalį, niekas konkrečiai paaiÅ¡kinti negalėjo.             Liudytoja J. L. parodė, kad dėl Å¡io įvykio ji kvietė policijÄ . TÄ dienÄ ji su vaiku ėjo iÅ¡ parduotuvės „Maxima“ FabijoniÅ¡kėse. Prie alaus baro matė merginÄ ir tris vaikinus, tarp kurių buvo pažkas įvykę.

Jie kažkÄ garsiai kalbėjo, bet kas įvyko, ji nesuprato. Vėliau mergina ėmė rėkti, kad kas nors kviestų policijÄ ir greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Pamatė, kad ant žemės guli vaikinas ir prie jo palinkusi mergina. Tuomet ji paskambino policijai ir medikams. Paties konflikto ji neamtė, tik pastebėjo, kad vienas vaikinas, užsidėjęs ant galvos kapiÅ¡onÄ , pabėgo. Å iuo metu tiksliai visų aplikybių neprisimena, todėl praÅ¡o vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.Liudytoja J.

L., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 96), be aukščiau aptartų paaiÅ¡kinimų, parodė, kad 2013 m. gruodžio 1 d., apie 18.00 val., išėjusi iÅ¡ parduotuvės, prie Å¡alia esančios kavinės, pamatė tris vaikinaus ir vienÄ merginÄ . Jie tarpusavyje susistumdė, o mergina pradėjo Å¡aukti „gelbėkit“. Ji nematė ar kuris nors vaikinas rankoje laikė baslį. Nuo ko vienas iÅ¡ vaikinų nukrito ant žemės, nematė, matė kaip jie tarpusavyje stumdėsi. Kai pradėjo mergina Å¡auktis, pamatė, kad du vaikinai guli ant žemės, o trečias vaikinas, ant galvos užsidejęs kapiÅ¡onÄ , pabėgo.

Ar Å¡is rankoje laikė baslį, nematė. KÄ kalbėjo vaikinai, negirdėjo.Civilinio ieÅ¡kovo atstovė JÅ«ratė Å alaÅ¡evičienė parodė, kad ji atstovauja ligonių kasas, pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaikau. Nukentėjusiajam buvo suteiktos stacionaraus gydymo paslaugos dėl židininės smegenų kontÅ«zijos, vėliau jam paskirta 32 dienų reabilitacija. Už nukentėjusiojo gydymÄ apmokėjo ligonių kasa, todėl praÅ¡o priteisti jo gydymo iÅ¡laidas.Kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ taip pat įrodyta raÅ¡ytine bylos medžiaga.IÅ¡ Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK įvykių suvestinės (t. 1, b. l.

10) matyti, kad 2013 m. gruodžio 1 d., 18.33 val., buvo gautas praneÅ¡imas, kad Vilniuje, prie S. Stanevičiaus g. 35-ojo namo, prie aludės vyko muÅ¡tynės, pranešė telefonu J. L.. Nukentėjusįjį ir dar vienÄ asmenį („muÅ¡eikÄ â€œ) medikų brigada iÅ¡vežė į RVUL.              Policijos pareigÅ«no 2013-12-01 tarnybiniu praneÅ¡imu (t. 1, b. l.

11) pasitvirtina, kad    2013 m. gruodžio 1 d., 10.35 val., buvo gautas praneÅ¡imas, kad prie S. Stanevičiaus g. 35-ojo namo vyko muÅ¡tynės. Policijos patruliams nuvykus į vietÄ , nustatyta, kad muÅ¡tynės vyko prie S. Stanevičiaus g. 44-ojo namo, Å¡alia baro. Ant Å¡aligatvio buvo rasti du be sÄ monės gulintys vaikinai, kurių veidai bei galvos buvo kruvinos. Nustatyta, jog tai R. T., gim. 1980 m., ir D. V., gim. 1988 m. Vaikinus medikai iÅ¡vežė į RVUL. R. T. dėl sunkios sveikatos bÅ«klės nieko paaiÅ¡kinti negalėjo, D.

V. paaiÅ¡kino, kad jis buvo kartu su pažįstamu J. ir juos užpuolė bei sumušė nepažįstami asmenys. Ä®vykio vietoje R. T. sesuo J. T. ir A. M. paaiÅ¡kino, kad D. V., kartu su dar vienu vaikinu, prieÅ¡ įvykstant muÅ¡tynėms, kabinėjosi prie praeivių. Pačios muÅ¡tynių pradžios jie nematė. A. M. paaiÅ¡kino, kad jam išėjus iÅ¡ baro, pamatė, jog gulintį ant Å¡aligatvio R. T. mediniu pagaliu muÅ¡a Å¡alia stovėjęs D. V.. Jis D. V. sulaikė. PrieÅ¡ tai D. V. spėjo iÅ¡mesti minėtÄ medinį pagalį.

Maždaug už 30 metrų buvo rastas ir paimtas medinis pagalys, taip pat įvykio vietoje buvo rasti mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 203“ IMEI 351681/05/742325/5, ir raktų ryšulys su raudonu pakabuku.             Iš 2013-12-01 įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l.

13) matyti, kad apžiÅ«rėjus Å¡alia S. Stanevičiaus g. 44-ojo namo, Vilniuje, esančiÄ teritorijÄ , pėdsakų identifikavimui nerasta.              2014-02-17 apžiÅ«ros metu (t. 1, b. l. 14-16) buvo apžiÅ«rėtas 2013 m. gruodžio 1 d. Å¡alia įvykio vietos policijos pareigÅ«nų rastas ir paimtas medinis pagalys. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad apžiÅ«ros objektas yra medinis pagalys, 107 cm ilgio, 5,5 cm skersmens, vienas pagalio galas lygiai nupjautas, kitas Å¡erpetotas. Po apžiÅ«ros medinis pagalys prijungtas prie baudžiamosios bylos (t. 1, b. l. 17).             2013-12-02 apžiÅ«ros metu (t. 1, b. l.

19) buvo apžiÅ«rėtas 2013 m. gruodžio 1 d. įvykio vietoje policijos pareigÅ«nų rasti ir paimti mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“ ir raktų ryÅ¡ulys. Po apžiÅ«ros telefonas ir raktų ryÅ¡ulys pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾inti kaltinamajam D. V. (t. 1, b. l. 20).             Policijos pareigÅ«no 2013-12-01 tarnybiniu praneÅ¡imu (t. 1, b. l.

30) pasitvirtina, kad    2013 m. gruodžio 1 d., apie 22.15 val., VRUL slaugytoja pranešė, jog 2013-12-01, apie 19.15 val., į ligoninę pristatytas R. T., gim. 1980 m., kuriam konstatuota smegenų kontūzija. Pacientas paguldytas į neurochirurgijos skyrių. R. T. paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 1 d., vakare, prie baro Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 60, sumušė nepažįstamas.             Policijos pareigūno 2013-12-01 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l.

31) pasitvirtina, kad    2013 m. gruodžio 1 d., apie 22.05 val., VRUL slaugytoja pranešė, jog 2013-12-01, apie 19.17 val., į ligoninę pristatytas D. V., gim. 1988 m., kuriam konstatuota veido ir krÅ«tinės sumuÅ¡imas, girtumas. D. V. paaiÅ¡kino, kad 2013 m. gruodžio 1 d., vakare, prie baro Vilniuje, S. Stanevičiaus g. 60, sumušė nepažįstamas. Suteikus medicininę pagalbÄ , D. V. paleistas namo.             Specialisto iÅ¡vada Nr. G 858/14 (01) pasitvirtina, kad atlikus R.

T. tyrimÄ , nustatyta, jog R. T. padaryta: poodinės kraujosruvos kaktoje abipus su nubrozdinimu kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kairės pusės bei kitų veido kaulų lūžiai, kaukolės skliauto bei pamato lūžiai deÅ¡inėje, galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujosruvos po voratinkliniu bei kietuoju smegenų dangalais galimai užduotyje nurodytu laiku (2013 m. gruodžio 1 d.), paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio.

Sužalojimai bÅ«dingi smÅ«gių sudavimams ir galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui ar savęs žalojimui. ( t. 1, b. l. 47 )Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas Viačeslav Kolomiec palaikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 858/14(01) ir paaiÅ¡kino, kad pagal nukentėjusiajam padarytus sužalojimus nustatyti smÅ«gių eiliÅ¡kumo negalima. Kaukolės lūžis atsirado nuo smÅ«gio, kuris buvo suduotas į galvos deÅ¡inį Å¡oninį pavirÅ¡ių.

SmÅ«gis buvo Å¡iek tiek aukščiau ausies, nes pamatas lūžęs nuo skliauto deÅ¡iniai, kuris pereina į pamatÄ . Kontaktas buvo bÅ«tent į tÄ vietÄ . Nuo smÅ«gio į veidÄ , lūžtų veido kaukolė. Nuo kitų smÅ«gių negalėjo atsirasti tokios pasekmės. Sunkus kÅ«no sužalojimas buvo nustatytas dėl kaukolės pamato lūžio, kuris susijęs su suduotu smÅ«giu. Tokios pasekmės atsirado dėl vieno smÅ«gio. Negalima atskirti ir nustatyti ar sužalojimai buvo padaryti kietais, bukais daiktais, ar ranka, ar kumščiu.

Tyrimo metu nustatyta, kad smÅ«gių galėjo bÅ«ti daugiau negu keturi, bet ne mažiau. Viena trauma buvo deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, du smÅ«giai į kaktÄ ir dar vienas apatinio žandikaulio kampo srities lūžis. SmÅ«gis buvo suduotas aukščiau ausies. Jeigu smÅ«gis bÅ«tų iÅ¡ virÅ¡aus, bÅ«tų nustatytas virÅ¡ugalvio Å¡oninis sužalojimas. Nuo kitų smÅ«gių negalėjo bÅ«ti lūžių. Jeigu smÅ«gis buvo į žandikaulį, tai lūžtų žandikaulis. Veido kaulų lūžiai, jeigu jie nežymÅ«s, vertinami kaip nežymÅ«s. Tyrimo metu nebuvo užduotas atskiras klausimas, kaip vertinti sužalojimus - kartu ar atskirai, todėl sužalojimas buvo vertintas pagal sunkiausiÄ jį.

IÅ¡ iÅ¡vados pirmo punkto galima iÅ¡skirti, kad sunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas dėl kaukolės pamato lūžio. Nuo smÅ«gio į žandikaulį nukentėjusysis galėjo prarasti sÄ monę, taip pat galėjo prarasti sÄ monę, gavus smÅ«gį į Å¡oninį galvos pavirÅ¡ių. PraktiÅ¡kai jis galėjo prarasti sÄ monę nuo bet kurių smÅ«gių į veidÄ . Kaip matyti iÅ¡ 2014-07-01 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo (t. 1, b. l. 64-67), liudytojai J. T. pateikus atpažinti keturių asmenų, kurių tarpe Nr. 4 yra pažymėta J.

J. nuotrauka, liudytoja atpažino J. J. kaip asmenį, kurį ji savo parodymuose apibÅ«dino kaip žemesnį vaikinÄ ir kuris su pagaliu rankoje bėgo į jos brolio pusę. Jį atpažįsta iÅ¡ bendrų veido bruožų. Kaip matyti iÅ¡ 2014-07-01 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo (t. 1, b. l. 68-71), liudytojai J. T. pateikus atpažinti keturių asmenų, kurių tarpe Nr. 1 yra pažymėta D. V. nuotrauka, liudytoja atpažino D. V. kaip asmenį, kurį ji savo parodymuose apibÅ«dino kaip aukÅ¡tesnį vaikinÄ ir kuris įkyriai žodžiais kabinėjosi prie jos, jos brolio ir A.

M.. Jį atpažįsta iÅ¡ bendrų veido bruožų.              2014-07-01 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 72-80), liudytoja J. T. patvirtino savo duotus parodymus vietoje, parodė užeigÄ adresu S. Stanevičiaus g. 44, Vilniuje, į kuriÄ ji, brolis ir A. J. atėjo 2013 m. gruodžio 1 d., apie 17 val.; vietÄ prie užeigos, kurioje jie rÅ«kė, kai tuo metu praeidinėjo du vaikinai; vietÄ , kurioje sustojo aukÅ¡tesnis vaikinas (D. V.) bei žemesnis vaikinas (J. J.) ir rÅ«kė; parodė kaip D.

V. iÅ¡ priekio stvėrė už drabužių jos brolį, kaip R. T. nuo savęs nustÅ«mė D. V. po to, kai Å¡is sugriebė už drabužių, kaip nukrito D. V. po to, kai brolis jis atstÅ«mė nuo savęs; parodė iÅ¡ kur su pagaliu rankose pamanė atbėgantį J. J. ir kur vėliau pamatė gulinti be sÄ monės, kruvimnÄ savo brolį; parodė vietÄ , kurioje ant žemės gulėjo D. V. ir kurį laikė A. M., taip pat vietÄ aikÅ¡telėje, į kuriÄ kaltinamasis numetė pagalį. Kaip matyti iÅ¡ 2014-07-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo (t. 1, b. l. 86-89), liudytojui A.

M. pateikus atpažinti keturių asmenų, kurių tarpe Nr. 1 yra pažymėta J. J. nuotrauka, liudytojas atpažino J. J. kaip asmenį, kurį jis savo parodymuose apibÅ«dino kaip tamsesnių plaukų vaikinÄ ir kuris po įvykio pabėgo. Jį atpažįsta iÅ¡ bendrų veido bruožų. Kaip matyti iÅ¡ 2014-07-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo (t. 1, b. l. 90-93), liudytojui A. M. pateikus atpažinti keturių asmenų, kurių tarpe Nr. 4 yra pažymėta D. V. nuotrauka, liudytojas atpažino D.

V. kaip asmenį, kurį ji savo parodymuose apibÅ«dino kaip Å¡viesių plaukų vaikinÄ , kurio buvo supjaustytos rankos bei kaklas ir kuris pagaliu sudavė R. T. per stuburÄ . Jį atpažįsta iÅ¡ bendrų veido bruožų. 2014-05-28 apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. l. 122) pasitvirtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertui apžūrėjus D. V. paciento, patyrusio galvos traumÄ apžiÅ«ros PKS protokolÄ Nr. 13/96483, nustatyta, jog D.

V. nustatytas deÅ¡inės akies ir skruostų sumuÅ¡imas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2013-12-01 ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. IÅ¡ teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo R. T. pateiktų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-09-09 raÅ¡to Nr. (1.34)7R-6245 bei AB SEB bankas R. T. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusiajam R. T. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu 2015-02-09 buvo iÅ¡mokėta 1882,53 EUR kompensacija smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos daliniam patenkinimui.             Kaltinamiesiems D.

V. ir J. J. buvo pareikÅ¡ti kaltinimai dėl to, kad jie veikdami bendrai, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, sunkiai sutrikdė asmens sveikatÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Bylos nagrinėjimo metu Å¡ie kaltinamiesiems pareikÅ¡ti kaltinimai pasitvirtino pilnai.Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji pripažino įvykdę chuliganizmÄ , taip pat pripažino, kad nukentėjusiajam R.

T. vienÄ smÅ«gį pagaliu į galvÄ sudavė J. J.. Kad kuris nors iÅ¡ kaltinamųjų bÅ«tų sudavę nukentėjusiajam daugiau smÅ«gių nepripažino nei J. J., nei D. V.. Kaltinamasis J. J. parodė, kad po jo suduoto smÅ«gio R. T., D. V. iÅ¡ jo atėmė pagalį, jis pasakė D. „bėgam“ bei nubėgo ir tik vėliau pamatė, kad jo draugas kartu su juo iÅ¡ įvykio vietos nepabėgo. Kaltinamasis D. V. visÄ laikÄ teigė, jog jis nukentėjusiajam smÅ«gių nesudavė, o atėmęs iÅ¡ J. pagalį, jį iÅ¡ karto numetė į krÅ«mus.

Tokius kaltinamojo D. V. parodymus pilnai paneigia specialisto iÅ¡vada Nr. G 858/14 (01), kuria pasitvirtina, kad sužalojimai R. T. galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, sužalojimai nebÅ«dingi griuvimui ar savęs žalojimui. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir apklaustas ekspertas. Å iuos kaltinamojo parodymus paneigia ir liudytojo A. M. parodymai apie tai, kad iÅ¡bėgęs iÅ¡ baro, pamatė kaip D. V. sudavė pagaliu nukentėjusiajam per nugarÄ ar galvÄ , o kaltinamasis J.

J. tuo metu jau buvo nubėgęs. Tokius parodymus liudytojas davė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtino ir teisme. Å ias aplinkybes A. M. nurodė ir iÅ¡ karto į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, paaiÅ¡kindamas, kad išėjęs iÅ¡ baro, pamatė, jog gulintį ant Å¡aligatvio R. T. mediniu pagaliu muÅ¡a Å¡alia stovėjęs D. V.. Jis D. V. sulaikė. PrieÅ¡ tai D. V. spėjo iÅ¡mesti minėtÄ pagalį. Netikėti Å¡iais liudytojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jie buvo nuoseklÅ«s viso bylos tyrimo metu, bei pilnai pasitvirtino kitais byloje surinktais įrodymais.

Visai neįtikėtina, kad nukentėjusiajam R. T., be J. J. suduoto smÅ«gio pagaliu, bÅ«tų sudavę kokie nors kiti asmenys, o ne D. V.. Tokiu bÅ«du, teismas laiko įrodytu, kad nukentėjusiajam R. T. smÅ«gius, sukėlusius sunkius sužalojimus, sudavė tiek J. J., tiek D. V. ir Å¡iais bendrais veiksmais padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ .Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rÅ«Å¡ys – tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad abu kaltinamieji suvokė, jog jų jų daroma veika yra pavojinga, numatė, kad gali atsirasti jų pavojingos veikos padariniai, tačiau savo sÄ monėje jų nedetalizavo ir siekė bet kokio rezultato. Taigi, teismas nustatė, kad kaltinamieji tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodami nukentėjusiajam smÅ«gius pagaliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

Abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo gana suderinti ir sekė vienas paskui kitÄ . D. V. pradėjus stumdytis su nukentėjusiuoju, kaltinamasis J. J. atsinešė pagalį, kuriuo trenkė iÅ¡ už nugaros pastarajam į galvÄ , po to, pagalį paėmęs D. V., sudavė ne mažiau trijų smÅ«gių nukentėjusiajam į galvÄ ir nugarÄ . Akivaizdu, kad kiekvieno kaltinamojo veiksmai buvo sÄ moningi, padaryti suvokiant objektyviÄ Ä¯vykio situacijÄ , taigi, kiekvienas iÅ¡ jų savo veiksmais prisidėjo prie padarinių, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajam.

Tokiu bÅ«du, įvertinus byloje surinktus įrodymus, abiejų kaltinamųjų, liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, sulyginus juos su kaltinamųjų padarytais veiksmais, teismas nustatė, kad žalojant nukentėjusįjį, kaltinamųjų veiksmuose buvo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo požymiai ir kaltinamieji buvo sunkaus sveikatos sutrikdymo bendrininkai.Kaip jau buvo paminėta aukščiau, kaltinamųjų veiksmai padaryti netiesiogine tyčia, t. y. abiem bendrininkams suvokiant veiksmų pavojingumÄ kito asmens sveikatai, numatant galimus padarinius ir sÄ moningai leidžiant jiems kilti (esant abejingiems dėl jų kilimo).Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kiems motyvams konstatuoti neturi reikÅ¡mės nusikaltimo padarymo vieta, nes veikos kvalifikacijai svarbu ne objektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, o subjektyvusis – veikos motyvas.Byloje nustatyta, kad kaltinamieji D. V. ir J. J. be jokios dingsties dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kibo prie stovėjusių ir rÅ«kiusių nukentėjusiojo, jo sesers ir draugo, provokavo konfliktÄ , vieÅ¡oje vietoje pradėjo muÅ¡tynes, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta R. T. sveikata.

Tokiu bÅ«du, kaltinamųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kadangi jie veikdami bendrai, vieÅ¡oje vietoje, žodžiais kabinėjosi prie rÅ«kančių R. T., J. T. ir A. M., D. V. rodydamas savo supjaustytas rankas bei sakydamas, kad susipyko su mergina ir jam yra negerai, reikalavo su juo muÅ¡tis, o papraÅ¡ytas apsiraminti, toliau savo veiksmais trikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , vis kabinėdamasis žodžiais prie R. T., po to, veikdami bendrai, sudavė pastarajam pagaliu smÅ«gius į galvÄ ir nugarÄ , padarydami jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-238/2014).

Byloje nustatyta, jog kaltinamieji prie R. T., J. T. ir A. M. kibo be jokios dingsties, kelis kartus pastarųjų papraÅ¡yti jiems netrukdyti rÅ«kyti ir pasitraukti, į tai nereagavo, toliau prie jų kibo, gÄ sdino, siÅ«lė muÅ¡tis. Abu kaltinamieji sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam vieÅ¡oje vietoje (gatvėje), prie įėjimo į barÄ , kur buvo žmonių, ir Å¡iuo įžūliu elgesiu kÅ«rė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferÄ , griovė konfliktÄ matančių asmenų saugumo jausmÄ , prieÅ¡ kitus asmenis demonstravo jėgÄ , kaltinamieji smurtaudami suprato, kad tai daro vieÅ¡oje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, nepaisydamas jų teisėtų įstatymo ginamų interesų, dėl ko numatė, kad Å¡iais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajam, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų iÅ¡gyvenimų, sutriks įprasta vieÅ¡oji tvarka, ir Å¡ie kaltinamųjų veiksmai atitiko BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, nes dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų kilo BK 284 str. 1 d. numatyti padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Tokiu elgesiu kaltinamieji demonstravo nepagarbÄ ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , todėl kaltinamųjų padaryta veika atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius ir kvalifikuota teisingai.             Kaltinamojo D. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, tad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). bei nusikalto bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ta aplinkybė, jog nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus.

Tai nurodė byloje apklausti liudytojai A. M., J. T., taip pat ši aplinkybė pasitvirtino ir aukščiau ištirtu policijos pareigūno 2013-12-01 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 31), kuriame nurodyta, jog VRUL slaugytoja pranešė, jog 2013-12-01, apie 19.17 val., į ligoninę pristatytas D. V., kuriam konstatuota veido ir krūtinės sumušimas, girtumas.              Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.             Byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad nusikaltimo padarymo metu J.

J. buvo neblaivus.              Kaltinamojo J. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, tad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.Skirdamas bausmę kaltinamajam D. V., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumÄ visuomenei, jų sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis dirba, psichiatrijos ligoninėse ir priklausomybės ligų centre nesigydė ir tai teigiamai charakterizuoja jo asmenybę.

Tačiau teismas, vertindamas kaltinamojo padarytus nusikaltimus, jų pobÅ«dį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) ir nesunkų (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimus, todėl jam turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo ypatumus. Kaltinamojo asmenybė charakterizuotina neigiamai – jis nusikalto turėdamas penkis neiÅ¡nykusius teistumus, ne kartÄ buvo teistas už plėšimus, chuliganizmÄ , baustas administracine tvarka.

Visos Å¡ios aplinkybės rodo kaltininko nenorÄ laikytis ne tik priimtinų elgesio taisyklių, įstatymų, bet ir elementarių moralės normų, todėl jam turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės trukmę nustatant, artimÄ Ä¯statymo už padarytus nusikaltimus sankcijose numatytam bausmės vidurkiui.Skirdamas bausmę kaltinamajam J. J., teismas atsižvelgia į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, nusikalstamų veikų pavojingumÄ visuomenei, jų sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimų padarymo metu kaltinamasis buvo nepilnametis, todėl skirdamas bausmę, taiko bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 90 str. 5 d., 91 str.). Tačiau teismas, vertindamas kaltinamojo padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) ir nesunkų (LR BK 11 str.   3 d.) nusikaltimus, todėl jam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės ir jos skyrimo nepilnamečiams ypatumus.

Kaltinamojo asmenybė charakterizuotina neigiamai – jis nusikalto turėdamas du neiÅ¡nykusius teistumus, buvo teistas už plėšimus, chuliganizmÄ , Å¡eÅ¡is kartus baustas administracine tvarka, gydytas psichiatrijos ligoninėje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, įraÅ¡ytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros grupę. Visos Å¡ios aplinkybės rodo kaltininko nenorÄ laikytis ne tik priimtinų elgesio taisyklių, įstatymų, bet ir elementarių moralės normų, todėl jam turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmės trukmę nustatant, artimÄ Ä¯statymo už padarytus nusikaltimus sankcijose numatytam bausmės vidurkiui.Civilinio ieÅ¡kovo R.

T. civilinis ieÅ¡kinys dėl 55,00 EUR (189,91 Lt) turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas surinktais įrodymais (t. 1, b. l. 39), todėl pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. tenkintinas pilnai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®statymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų (minimumo ar maksimumo), todėl jÄ nustato teismas.Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. T. dėl kaltinamųjų nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichologinę traumÄ bei kitokius nepatogumus. Taigi, jam buvo padaryta neturtinė žala. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis iÅ¡gyveno fizinį skausmÄ , patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kas apribojo jo bendravimo galimybes, neteko dalies darbingumo, kas neabejotinai jau padarė bei gali daryti ateityje neigiamÄ Ä¯takÄ jo gyvenimo kokybei; kaltinamieji nukentėjusiajam po sužalojimo nesuteikė jokios pagalbos, neatlygino žalos, nors ir neturi turto ar didesnių pajamų, tačiau abu yra jauno amžiaus, darbingi, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ .

Vienok teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, mano, kad priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti mažintinas, iki       15 000 EUR (51 792,00 Lt).Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išmokėtos 1882,83 EUR smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensacijos dydį, šia suma priteistinos žalos dydis mažintinas. Kadangi nukentėjusiajam yra padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, jos atlyginimas iš abiejų kaltinamųjų priteistinas solidariai (CK 6.279 str. ).Valstybinės ligonių kasos pateiktais dokumentais – gydymo paslaugų apskaitos išrašu (reg.

Nr. 2G-11909) (t. 1, b. l.

52) pasitvirtina, kad R. T. gydymas dėl 2013 m. gruodžio 1 d. patirtų sužalojimų asmens sveikatos priežiūros įstaigose – VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2013-12-12 bei UAB „BALDŽIO ŠILAS“, laikotarpiu nuo 2013-12-12 iki 2014-01-13, iš viso kainavo 5341,77 Lt (1547,10 EUR) ir šias išlaidas apmokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa.            Kaltinamųjų su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.           Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos.

To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetÄ vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iÅ¡ fizinių asmenų iÅ¡ieÅ¡kotos lėšos už žalÄ , padarytÄ apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiÅ«ros paslaugų iÅ¡laidos buvo apmokėtos iÅ¡ Å¡io biudžeto lėšų.

Kaltinamųjų bendrais nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 5341,77 Lt (1547,10 EUR) žala, nes tokia suma buvo apmokėta už R. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu, iš kaltinamųjų Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos nukentėjusiojo gydymo išlaidos.Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 str. 1 d., smurtiniu nusikaltimu, kuriuo buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, padaryta turtinė žala gali būti kompensuojama avansu.

Vadovaujantis Å¡io įstatymo 10 str. 2 d., ministerija yra nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorius, kuris administruoja Å¡io fondo lėšas, įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kompensuoja nusikaltimais padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . IÅ¡ bylos dokumentų – 2014-09-09 Teisingumo ministerijos sprendimo Nr. (1.34)-7R-6245 matyti, kad R. T. ministerija banko pavedimu avansu iÅ¡mokėjo 1882,53 Eur dydžio smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės žalos kompensacijÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 9 str. 1 d. ministerija, kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens, jeigu Å¡is yra nustatytas bei teismo tvarka iÅ¡ieÅ¡ko tokio dydžio sumas, kiek iÅ¡mokėjo turintiems teisę gauti tokiÄ kompensacijÄ asmenims. Tokiu bÅ«du, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., CK 6.279 str., iÅ¡ kaltinamųjų Teisingumo ministerijos naudai solidariai priteistina nukentėjusiajam avansu iÅ¡mokėta kompensacija.

             Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka. Nuosprendžiui įsiteisėjus, medinis pagalys, saugomas Vilniaus miesto VPK saugykloje (2014-07-08 kvitas B, serija BBB Nr. 6PK000262) (t. 1, b. l. 18), sunaikintinas.Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistojo D. V. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias sudaro 246,08 Eur (849,56 Lt) dydžio advokato užmokestis.

             Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo valstybės antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Kadangi bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ jo priteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str., n u s p r e n d ž i a : D. (D.) V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams.             Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK    284 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ Å¡eÅ¡eriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo suėmimo.             KardomÄ jÄ priemonę D. V. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistÄ .J. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu penkeriems metams.             Jį taip pat pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK    284 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. balandžio     3 d.             KardomÄ jÄ priemonę J. J. – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti.             Priteisti iÅ¡ D. V. ir J. J. solidariai R. T. naudai 55,00 EUR (penkiasdeÅ¡imt penkis eurus) (189,91 Lt - vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis litus 91 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 13 117,47 EUR (trylika tÅ«kstančių vienÄ Å¡imtÄ septyniolika eurų 47 euro centų) (45 292,00 Lt – keturiasdeÅ¡imt penkis tÅ«kstančius du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du litus) neturtinės žalos atlyginimo.             Priteisti iÅ¡ D.

V. ir J. J. solidariai Valstybinės ligonių kasos naudai 1547,10 EUR (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 10 euro centų) (5341,77 Lt – penkis tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 77 ct) R. T. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo.              Priteisti iÅ¡ D. V. ir J. J. solidariai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos naudai 1882, 53 RUR (vienÄ tÅ«kstantų aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus 53 euro centus) (6503,45 Lt - Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius penkis Å¡imtus tris litus 45 centus) smurtiniu nusikaltimu nukentėjusiajam R.

T. padarytos žalos kompensavimo iÅ¡laidų atlyginimo. Priteisti iÅ¡ D. V. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai priteisti 246,08 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 08 euro centus) (849,56 Lt – aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt devynis litus 56 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo.Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymÄ â€“ medinį pagalį, saugomÄ Vilniaus miesto VPK saugykloje (2014-07-08 kvitas B, serija BBB Nr. 6PK000262), sunaikinti.             Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ .             Teisėja                                                                                            Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė