2026-02-04 Nr. AB-2679-3-61-3-07137-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-700-1188/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07137-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 25S217069, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą nuolat gyventi (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad 2025 m. spalio 8 d. nuvyko į Migracijos departamentą, sužinojo apie priimtą Sprendimą, o kitą dieną kartu su tėvu nuvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių išsiaiškinti Sprendimo apskundimo tvarkos ir terminų. Prie 44 langelio dirbusi Migracijos departamento Vilniaus skyriaus specialistė paaiškino, jog Sprendimą apskųsti bus galima tik po to, kai bus išnagrinėta pareiškėjo baudžiamoji byla (nuosprendis skelbiamas 2026 m. sausio 13 d.). Po paskutinio teismo posėdžio pareiškėjo tėvas pasikonsultavo su migracijos srityje dirbančiu advokatu (pareiškėjui atstovaujantis gynėjas nedirba migracijos srityje) dėl Sprendimo apskundimo ir paaiškėjo, kad pareiškėjui ir jo tėvui buvo suteikta neteisinga informacija, o Sprendimo apskundimo terminas jau suėjo. 2025 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas sudarė atstovavimo sutartį su advokate Rita Balseviče, skundas paduotas nepraleidus 14 d. termino nuo atstovavimo sutarties sudarymo.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimo apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių –netinkamo informavimo dėl Sprendimo apskundimo tvarkos, o, neturėdamas teisinių žinių, pareiškėjas pasitikėjo jam suteikta informacija. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti pareiškėjo sąžiningumu ar siekiu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2025 m. gruodžio 18 d. pateikė informaciją, jog priėmus Sprendimą pareiškėjas apie tai buvo informuotas 2025 m. spalio 7 d. per Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) komunikacijos priemonę ADOC formatu.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nurodė, jog nutarčiai įsiteisėjus, grąžintinas pareiškėjui jo atstovės sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika skundų padavimo teismui, svarbių priežasčių vertinimo aspektais, nustatė, jog pareiškėjas skundžia teismui Sprendimą, kuris jam išsiųstas per MIGRIS 2025 m. spalio 7 d., ir tą pačią dieną (2025 m. spalio 7 d.) perskaitytas. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 137 ir 138 straipsniais, Sprendimas galėjo būti apskųstas Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. iki 2025 m. spalio 21 d. įskaitytinai.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir jame nurodytus argumentus, nenustatė objektyvaus pobūdžio termino praleidimo priežasčių. Teismas nurodė, kad tiek Sprendime, tiek atsakovo siųstame pranešime per MIGRIS yra išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka, o pareiškėjas tiek 2025 m. spalio 7 d. perskaitęs MIGRIS, tiek 2025 m. spalio 8 d. nuvykęs į Migracijos departamentą ir sužinojęs apie priimtą Sprendimą, pats sąmoningai pasirinko ne kreiptis į teismą su skundu, tačiau laukti baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pabaigos. Teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog: jis 2025 m. spalio 8 d. nuvykęs į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, konsultavosi su prie 44 langelio dirbusia specialiste, nes pareiškėjas nenurodė nei jos vardo, nei pavardės ar kitų kontaktinių duomenų, o taip pat neaišku, ar pareiškėjas konsultavosi būtent dėl Sprendimo; jog pareiškėjas ar jo atstovė raštu ar elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovą; jog pareiškėjas nuo 2025 m. spalio 8 d. iki 2025 m. gruodžio 12 d., kai sudarė atstovavimo sutartį, apskritai ieškojo advokato, kreipėsi į teisininkus ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje yra deklaruojama nuo 2014 m., nuo 2014 m. jam išduodami leidimai laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje, todėl atmetė pareiškėjo teiginius, jog jis yra užsienietis ir nežino teisės aktų. Teismas nurodė, jog leidimas nuolat gyventi suteikia užsieniečiui daugiausiai teisių, lyginant su kitomis teisėto užsieniečių gyvenimo Lietuvos Respublikoje formomis, t. y. sprendimas išduoti tokį leidimą iš esmės reiškia, kad Lietuvos Respublika leidžia atitinkamam užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje neterminuotai, suteikia jam išskirtinį statusą, itin priartinantį šį užsienietį prie Lietuvos Respublikos piliečio teisinio statuso. Išduodant leidimą nuolat gyventi užsieniečiui gali būti keliami aukštesni reikalavimai ir taikomos griežtesnės sąlygos nei išduodant laikiną leidimą gyventi, vizą ar kitu teisiniu pagrindu leidžiant atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką ir joje būti. Įprasta ir teisinga, kad kuo daugiau teisių suteikiama asmeniui, tuo daugiau iš jo gali būti reikalaujama atsakomybės bei šias teises atitinkančių pareigų vykdymo.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gavęs Sprendimą, turėjo galimybę būti aktyviu proceso dalyviu bei suvokti procesinių terminų svarbą, t. y. laiku ir tinkamai paduoti skundą, tačiau to nepadarė, pasirinko kitą procesinį kelią, veikdamas procesine prasme neapdairiai ir dėl subjektyvių, nuo jo paties valios priklausančių priežasčių praleido terminą kreiptis į teismą, kuriam atnaujinti teismas nenustatė teisinių pagrindų. Šiuo atveju pareiškėjas nesiėmė veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą ir pats sau susikūrė neigiamas pasekmes. Teismas, neatnaujinęs termino skundui paduoti, skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde pakartoja skunde išdėstyto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą argumentus ir nesutikimą su skundžiama teismo nutartimi grindžia šiais argumentais:

1) Pareiškėjas 2025 m. spalio 8 d. nuvyko į Migracijos departamentą, kur jam buvo nurodyta, kad priimtas Sprendimas. Kitą dieną, t. y. 2025 m. spalio 9 d. jis kartu su tėvu nuvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, siekdamas išsiaiškinti Sprendimo apskundimo tvarką, terminus, nes jo tėvas vyko atsiimti pagamintą dokumentą. Migracijos departamento Vilniaus skyriaus specialistė, 2025 m. spalio 9 d. dirbusi prie 44 langelio, netinkamai pareiškėją konsultavo. Prie atskirojo skundo pridedamas vizito rezervaciją patvirtinantis elektroninis laiškas. Nei pareiškėjas, nei jo tėvas tądien nepasižymėjo konsultaciją teikusios specialistės duomenų, nes nemanė, kad tai yra tikslinga bei bus reikšminga ateityje, tačiau atsakovas galėtų pateikti duomenis, kuri specialistė nurodytą dieną konsultavo pareiškėją bei gauti jos paaiškinimus. Sprendimas ADOC formatu buvo pateiktas pareiškėjui 2025 m. spalio 7 d., tačiau ADOC dokumentas yra atidaromas specialia programa, tad negalėdamas perskaityti dokumento pareiškėjas nuvyko į Migracijos departamentą, kur jam buvo suteikta neteisinga konsultacija.

2) Šios administracinės bylos kontekste pripažinus, kad terminas skundui pateikti yra praleistas, tik formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino būtų pažeista pareiškėjo teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-724-602/2025).

3) Profesionalaus atstovo paieška pripažįstama svarbia aplinkybe, suteikiančia pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-341-575/2023).

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. vasario 4 d. padavė prašymą dėl papildomų dokumentų priėmimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-113-1157/2026 kopija (toliau – ir Nuosprendis).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą praleidus skundo padavimo terminą, kai terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu padavė naujus įrodymus – elektroninio laiško, patvirtinančio vizitus Migracijos departamente, kopiją bei Nuosprendį.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo paduotais naujais įrodymais, neprideda jų prie bylos, nes nenustatė priežasčių, kodėl elektroninio laiško, patvirtinančio vizitus Migracijos departamente, kopija, turėta iki pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, negalėjo būti pateikta pirmosios instancijos teismui, o taip pat nenustatyta vėliau iškilusi naujų įrodymų pateikimo būtinybė dėl Nuosprendžio. Šiuo atveju yra vertinamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas ir aplinkybės, buvusios skundo pateikimo pirmosios instancijos teisme metu.

Tikrinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas panaikinti Sprendimas nėra nurodytas Įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje, todėl skundas dėl jo panaikinimo administraciniam teismui turi būti paduotas per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas 2025 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, praleidęs skundo dėl Sprendimo, priimto 2025 m. spalio 6 d., padavimo terminą. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino pareiškėjui praleisto skundo padavimo termino.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (atsisakymo skundą priimti pagrindai). To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-415/2024). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020; 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-96-815/2024).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog paprastai asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016; 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje AS-787-629/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020; 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-822/2024). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas apie priimtą Sprendimą sužinojo 2025 m. spalio 7 d. perskaitęs informaciją MIGRIS. Pagal Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-445, 106 punktą sprendimo išsiuntimas per MIGRIS laikomas sprendimo įteikimu užsieniečiui. Atsakovo siųstame pranešime per MIGRIS yra išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas, nuvykęs į Migracijos departamentą ir, anot jo, gavęs neteisingą konsultaciją, sąmoningai pasirinko ne kreiptis teisinės pagalbos, idant būtų nedelsiant išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka, ar į teismą su skundu, tačiau laukti jo baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pabaigos. Galimai neteisingų konsultacijų gavimas apie taikytinas teisės normas negali niekaip pateisinti skundo padavimo termino praleidimo nagrinėjamu atveju nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tuo labiau, jei tas konsultacijas teikė atsakovo darbuotojas (fizinis asmuo), kuris nėra įgaliotas oficialiai aiškinti teisę. Pažymėtina ir tai, kad pasirinkęs aptartą savo teisių gynimo būdą, pareiškėjas privalo prisiimti iš to kilusias neigiamas pasekmes. Taigi, nagrinėjamu atveju netinkamas pareiškėjo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-724-602/2025, kadangi faktinės aplinkybės nėra tapačios ar panašios nagrinėjamai bylai. Taip pat, priešingai nei pareiškėjo nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eAS-341-575/2023, byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas siuntė paklausimus įvairioms advokatų kontoroms dėl teisinės pagalbos suteikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti dėl subjektyvių priežasčių, yra klaidinga, ar kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis