61385aa3-a4cd-4e5b-af74-d4e473c5f544 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                    Baudžiamoji byla Nr. 1A-187/2010                                                     Procesinio sprendimo kategorijos:                                                     1.2.14.1.2,1.2.14.10,1.2.22.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 26 d.Vilnius    Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),teisėjų:

Elenos Vainienės, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei Lisauskienei, gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei, nuteistiesiems P. D., R. S.,specialistui Jonui Balsiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų P. D. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:P. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d.

įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija)– dvidešimčiai parų arešto;pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu ir P. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metamas šešiems mėnesiams.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir P. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metamas trims mėnesiams.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėtos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu, ir P. D. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metamas šešiems mėnesiams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.    Iš nuteistojo P. D. nukentėjusiajam P. K. priteista 310 Lt turtinei žalai atlyginti.R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.          Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi prie paskirtos bausmės visiškai pridėta bausmė, paskirta Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu ir R. S. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metamas vienam mėnesiui.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.         IÅ¡ nuteistųjų R. S. ir P. D. solidariai nukentėjusiajam A. M. priteista 90 Lt turtinei žalai atlyginti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : P. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad XXXX m. birželio XX d., apie X val. žirklėmis iÅ¡daužė automobilio „XXX XXX“, valst. Nr. XXX XXX, priklausančio P. K., stovėjusio Å¡alia namo Nr.(duomenys neskelbtini), deÅ¡inės pusės galinių durelių stiklÄ , įsibrovė į Å¡io automobilio vidų ir slapta pagrobė P. K. priklausantį turtÄ , t. y. plokÅ¡telių grotuvÄ â€žXXXX“, kurio vertė 300 Lt ir pultelį nuo kiemo vartų, kurio vertė 80 Lt, taip padarė nukentėjusiajam 380 Lt turtinę žalÄ .P. D. ir R.

S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad XXXX m. birželio XX d., apie X val. veikdami kartu, R. S. stovint ir stebint aplinkÄ , Å¡alia namo (duomenys neskelbtini), P. D. supjaustė automobilio „XXX XXX“, valst. Nr. XXX XXX, priklausančio A. M., galinių durelių lango gumas ir išėmęs stiklÄ , įsibrovė į Å¡io automobilio vidų ir slapta pagrobė A. M. priklausantį dujinį pistoletÄ â€žXXXX“ su penkiais Å¡oviniais, padarydami nukentėjusiajam 205 Lt turtinę žalÄ .Nuteistasis R.

S. apeliaciniame skunde praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę, nes jam paskirta bausmė yra per griežta. Apeliantas praÅ¡o jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 254 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodo, kad ginklas „XXXX“ nėra priskiriamas prie Å¡aunamųjų ginklų, nes dujiniam pistoletui įsigyti nereikia specialaus leidimo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis teistas vienuolika kartų, įraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ .

Tačiau teismas neatsižvelgė ir nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad padaryta nusikalstama veika nėra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, tikslo pavogti ginklÄ neturėjo. PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad gailisi padaręs nusikaltimÄ , iki jo padarymo augino mažametę dukrÄ , buvo užsiregistravęs Vilniaus miesto darbo biržoje.Nuteistasis P. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o paskirti jam Å¡velnesnę bausmę. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta.

Apeliantas praÅ¡o teismo atsižvelgti į tai, kad yra jauno amžiaus, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi, laisvės atėmimo bausme nuteistas pirmÄ kartÄ , dėl to padarė teigiamas iÅ¡vadas ir kritiÅ¡kai vertina savo poelgį.R. S., P. D. ir jų gynėja praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų R. S. ir P. D. apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistųjų R.

S. ir P. D. kaltė padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. R. S. ir P. D. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Å ioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantai neginčija faktinių bylos aplinkybių, tačiau nesutinka su jiems paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis ir praÅ¡o suÅ¡velninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes. Taip pat apeliantas R. S. skunde praÅ¡o jo veikÄ iÅ¡ BK 254 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį. PraÅ¡ymas motyvuojamas tuo, kad ginklas „XXXX“ nėra priskiriamas prie Å¡aunamųjų ginklų.Apeliaciniame skunde nuteistojo R.

S. nurodomi argumentai dėl netinkamo Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų pagrobimo inkriminavimo yra nepagrįsti. Baudžiamosios teisės teorijoje pažymima, kad vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis Å¡iuo modeliu, norint padaryti iÅ¡vadÄ apie nusikalstamÄ ar nenusikalstamÄ veikos pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktÄ , kad asmens poelgiui yra bÅ«dingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai.

Nusikalstamos veikos sudėtis yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ , kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ , visuma. Jeigu nėra bent vieno iÅ¡ minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK specialiosios dalies normose yra iÅ¡skiriami pagrindiniai, esminiai požymiai, pagal kuriuos pavojinga veika yra pripažįstama nusikalstama ir jÄ galima atriboti nuo kitų nusikalstamų veikų.Apeliacinio teismo teisėjo kolegija pažymi, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjas numatė baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kvalifikuotÄ svetimo turto pagrobimÄ . Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamÄ turtÄ ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 straipsnyje. Neatlygintinas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtÄ užvaldo visiÅ¡kai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliÅ¡kai arba aiÅ¡kiai neteisingai. Visi iÅ¡vardyti pagrobimo požymiai yra objektyvieji vagystės požymiai. Subjektyvioji Å¡io nusikaltimo pusė yra ypatinga tuo, kad vagystė gali bÅ«ti padaryta tik tyčia: kaltininkas suvokia, kad turtas svetimas, ir nori jį neatlygintinai užvaldyti, supranta, kad Å¡ių veiksmų nukentėjusiajam bus padaryta materialinė žala.

Taigi, Å¡io nusikaltimo subjektyviajai pusei bÅ«tina, kad asmuo ne tik tyčia paimtų svetimÄ turtÄ , bet ir turėtų tikslÄ jį pasisavinti. Baudžiamajai atsakomybei kilti itin svarbus yra vagystės dalyko (pagrobto daikto) įvertinimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad vagystės dalyku nelaikomi iÅ¡ civilinės apyvartos iÅ¡imti daiktai arba kurių apyvarta yra ribota: narkotinės medžiagos, ginklai, Å¡audmenys, radioaktyvios ar nuodingos medžiagos. Pažymėtina, kad tokių daiktų pagrobimas kvalifikuojamas pagal kitus BK straipsnius (BK 119, 254, 263 straipsnius ir kt.), t. y. speciali norma.

Å aunamojo ginklo pagrobimas pirmiausia pažeidžia ne turtinį objektÄ , o visuomenės saugumÄ , todėl Å¡aunamųjų daiktų pagrobimas yra kvalifikuojamas pagal BK 254 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡aunamojo ginklo ir Å¡audmenų pagrobimas yra svetimo turto pagrobimo speciali norma, tačiau Å¡iam nusikaltimui konstatuoti bÅ«tinos tos pačios sÄ lygos, kaip ir svetimo turto pagrobimui. Todėl, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs šį nusikaltimÄ bÅ«tina nustatyti, kad asmuo grobdamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis turėjo tikslÄ juos pasisavinti arba perduoti kitiems.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas veikos, numatytos BK 254 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimÄ R.

S. ir P. D. pagrindė byloje surinktų ir teismo posėdyje įvertintų įrodymų visuma. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistieji neneigė ginklo pagrobimo fakto. R. S. parodė, kad XXXX m. birželio XX d., apie XX val., veikdamas kartu su P. D., Å¡alia namo (duomenys neskelbtini), jis (R. S.) stebėjo aplinkÄ , o P. D. supjaustė automobilio „XXX XXXX“, valst. Nr. XXX XXX, priklausančio A. M., galinių durelių lango gumas ir išėmęs stiklÄ , įsibrovė į Å¡io automobilio vidų, iÅ¡ kur slapta pagrobė dujinį pistoletÄ â€žXXXX“ su penkiais Å¡oviniais (t. 1, b. l. 109; 126-127).

Nuteistasis P. D. minėtas R. S. aplinkybes patvirtino ir pripažino, kad jie iÅ¡ minėto automobilio pagrobė A. M. priklausantį dujinį pistoletÄ â€žXXXX“ su penkiais Å¡oviniais, kurį už skolÄ atidavė R. S. (t. 1, b. l. 91). Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde pažymi, kad tikslo pagrobti ginklÄ neturėjo. Apeliacinis teismas pažymi, kad suprantama, jog nuteistieji, įsibraudami į automobilio vidų, konkrečiai nežinojo ir nesitikėjo ten rasti ir pagrobti bÅ«tent Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei penkis Å¡ovinius.

Akivaizdu, kad nutiestieji tiesiog siekė pagrobti materialinę vertę turinčius daiktus. Tačiau nuteistieji automobilyje suradę ginklÄ ir penkis Å¡ovinius, aiÅ¡kiai suvokė, kokios rÅ«Å¡ies bei paskirties daiktÄ jie siekia pagrobti ir užvaldyti. Teismų praktikoje pažymima, kad nagrinėjamo nusikaltimo subjektyviajai pusei pakanka kaltininko suvokimo, kad jis siekia užvaldyti kitam asmeniui priklausantį ginklÄ bei Å¡ovinius. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad P. D. ir R. S. suprato, kad jie pagrobia bÅ«tent ginklÄ , t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).Apeliantas R.

S. skunde taip pat nurodo, kad ginklas „XXXX“ nėra priskiriamas prie Å¡aunamųjų ginklų, nes dujiniam pistoletui įsigyti nereikia specialaus leidimo. Tačiau apeliacinio proceso metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad nuteistieji pagrobė bÅ«tent Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neÅ¡aunamojo ir Å¡aunamojo ginklo sÄ ­vo­kų tu­ri­nys at­sklei­džia­mas 2002 m. sau­sio 15 d. Lietuvos Res­pub­li­kos gin­klų ir Å¡aud­me­nų kon­tro­lės įsta­ty­me Nr. IX-705 (toliau – Ä®statymas).

Å io Ä®statymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Å¡aunamasis ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas kaip ginklas, iÅ¡ kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga gali bÅ«ti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingos, dirginančiosios medžiagos mechaniÅ¡kai, termiÅ¡kai, chemiÅ¡kai ar kitaip taikiniui per atstumÄ paveikti arba duotas garso ar Å¡viesos signalas. Å aunamaisiais ginklais Å¡iame įstatyme laikomos ir pagrindinės Å¡aunamųjų ginklų dalys.

Atkreipiamas dėmesys, kad Ä®statymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami Å¡aunamiesiems ginklams. Remiantis Ä®statymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu patvirtinama, jog D kategorijos ginklams yra priskiriami dujiniai ginklai. Tai, kad dujinis pistoletas „XXXX“ Nr. XXXXX ir penki 9 mm kalibro dujiniai Å¡oviniai priklauso D kategorijos ginklams ir Å¡audmenims, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 50-53). Apeliacinio proceso metu apklaustas specialistas Jonas Balsys parodė, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gin­klų ir Å¡aud­me­nų kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. IX-705 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad dujiniai pistoletai (revolveriai) ir Å¡oviniai priskiriami D kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams ir Å¡audmenims, apžiÅ«rimas dujinis pistoletas techniÅ¡kai tvarkingas ir tinkamas Å¡audyti.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrobtas dujinis pistoletas yra šaunamais ginklas, priskirtinas D kategorijos ginklams, o pagrobti penki šoviniai – D kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Todėl nuteistųjų R. S., tiek P. D. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 254 straipsnio 1 dalį, teisingai. Tai, kad šios kategorijos ginklams nėra nustatyta speciali įsigijimo ar saugojimo tvarka, neturi reikšmės nuteistųjų veikos kvalifikavimui. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji P. D. ir R.

S. kritiÅ¡kai vertina savo poelgius, gailisi ir praÅ¡o suÅ¡velninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Vilniaus apygardos teismas, skirdamas apeliantams bausmes, atsižvelgė į jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį.

P. D. padarė apysunkį ir sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys) bei baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 12 straipsnis), o R. S. padarė sunkų nusikaltimÄ . Nuteistieji veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , vertinant kaltininko asmenybę, bÅ«tina iÅ¡skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumÄ bei požymius, kurie tam įtakos neturi.

Kaltininko pavojingumÄ nulemia požymiai, apibÅ«dinantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimÄ , narkotinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimÄ , vertybinė orientacija, požiÅ«ris į Å¡eimÄ , darbÄ , mokslÄ ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu (ar apsvaigęs nuo alkoholio, ar narkotinių medžiagų, ar blaivus ir pan.) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.).Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad nuteistasis R.

S. nusikalstamas veikas sistemingai daro nuo 2000 metų, dauguma jų – vagystės. Iki skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio priėmimo jis buvo teistas daugiau nei 10 kartų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistajam paskirtos bausmės jokios įtakos nedaro, jis vos atlikęs bausmę ir išėjęs į laisvę, vėl daro naujus nusikaltimus, kol jį sulaiko policijos pareigūnai. Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad R. S. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jo antivisuomeninės nuostatos susiformavusios ir padarytos nusikalstamos veikos yra jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys.

Teisėjų kolegijos nuomone, svarbi ir ta aplinkybė, kad R. S. nedirba, neturi jokio kito legalaus pragyvenimo Å¡altinio, yra įraÅ¡ytas į narkologinę įskaitÄ , jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, nustatytas priklausomybės sindromas.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taip pat įvertino nuteistojo P. D. asmenybę (nedirba, prisipažįsta vartojant narkotikus, neturi pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, iki Å¡ių nusikalstamų veikų padarymo taip pat darė nusikalstamas veikas (vagystes)).

Pažymėtina tai, kad Å¡is P. D. asmenybės įvertinimas turi didelę reikÅ¡mę vertinant kaltininko pavojingumÄ ir duoda pagrindÄ manyti, kad nuteistasis taip pat yra linkęs nusikalsti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. S. ir P. D. savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiÅ¡kai, davė iÅ¡samius parodymus, todėl prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis pagrįstai pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsižvelgiama, kad nėra jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistieji apeliaciniuose skunduose neiÅ¡dėstė jokių naujų įtikinamų argumentų, dėl kurių jiems reikėtų paskirtas laisvės atėmimo bausmes Å¡velninti. Nuteistųjų nurodyti argumentai, kad P. D. yra jauno amžiaus, laisvės atėmimo bausme nuteistas pirmÄ kartÄ , kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, o R. S. iki nusikaltimo padarymo augino mažametę dukrÄ , buvo užsiregistravęs Vilniaus miesto darbo biržoje yra nepakankami ir neįtikinami, kad bÅ«tų galima suÅ¡velninti jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta jokių nuteistiesiems teisiÅ¡kai palankių aplinkybių, kurios leistų jiems paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Todėl pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė laisvės atėmimo bausmes motyvuotai ir teisingai.Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę.

Atkreipiamas dėmesys, kad pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , tokiu atveju, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad asmuo iki Å¡io nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskirta bausmė už naujÄ nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu bendrinant su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės subendrinamos, taikant apėmimo, dalinio ar visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«dÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, P. D. ir R. S. parenkant bausmių rūšis, nustatant jų dydį bei bendrinant už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimo bausmes, baudžiamojo įstatymo reikalavimai nepažeisti, tokiu būdu užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas bei nepažeidžiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimai bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d.

„Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas.                  Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistųjų P. D. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                    Kęstutis Jucys Teisėjai                                                                                 Elena Vainienė                                                                    Jonas Algimantas Venckus