2016-12-14 Nr. AB-24386-3-61-3-03455-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-896-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03455-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugpjūčio 28 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (toliau – ir Prokuratūros 6-asis skyrius) 2016 m. gegužės 9 d. raštuose Nr. 2.S.-(208711)-21609 ir Nr. 2.S.-(208711)-21591, 2016 m. birželio 28 d. rašte Nr. 2.S.-(208711)-29951, 2016 m. liepos 18 d. rašte Nr. 2.S.-(208711)-32707 bei 2016 m. liepos 28 d. rašte Nr. 2.S.-(208711)-34355 priimtus sprendimus; 2) pripažinti atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra), jo padalinių ir prokurorų netinkamą veikimą (netinkamą pareiškėjo 2016 m. kovo 13 d. pareiškimo, 2016 m. gegužės 14 d. ir 2016 m. birželio 22 d. prašymų ir 2016 m. liepos 5 d. skundo nagrinėjimą), vilkinimą vykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2, 168 ir 169 straipsnius, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – ir Generalinis prokuroras) 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jo registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos) 55 punkte nustatytas pareigas ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą priimti procesinius sprendimus dėl 2016 m. kovo 13 d. pareiškime ir 2016 m. liepos 5 d. skunde pateiktų prašymų; 3) priteisti iš Generalinės prokuratūros neturtinės žalos atlyginimą – 40 000 Eur.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo S. G. skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Teismas nustatė, jog ginčijamais Prokuratūros 6-ojo skyriaus 2016 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 2.S.-(208711)-21609, 2016 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 2.S.-(208711)-21591, 2016 m. birželio 28 d. raštu Nr. 2.S.-(208711)-29951, 2016 m. liepos 18 d. raštu Nr. 2.S.-(208711)-32707 ir 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. 2.S.-(208711)-34355 atsakyta į pareiškėjo 2016 m. kovo 13 d. pareiškimą, 2016 m. gegužės 14 d. prašymą, 2016 m. birželio 22 d. prašymą Vilniaus apygardos prokuratūrai ir 2016 m. liepos 5 d. skundą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Iš šių pareiškėjo kreipimųsi matyti, kad pareiškėjas siekė atnaujinti procesą medžiagoje, kurioje 2009 m. birželio 2 d. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat atnaujinti procesą medžiagoje, kurioje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas 2015 m. kovo 18 d. nutarimu atsisakė pradėti tyrimą, bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2009 m. gegužės 2 d. įvykio aplinkybių, kai, jo teigimu, buvo atliktas pasirengimas jį nužudyti.

Teismo vertinimu, pareiškėjas kėlė ginčą ne viešojo administravimo, bet baudžiamojo proceso teisinių santykių srityje. Šiuo atveju pareiškėjo skundžiami prokurorų sprendimai ir jų neveikimas buvo priimti dėl pareiškėjo nurodytos galbūt kitų asmenų jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos ištyrimo, pareiškėjas siekė, kad dėl šios veikos BPK nustatyta tvarka būtų pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas. Prokurorų priimtų sprendimų apskundimo, ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykdymo teisiniai santykiai reglamentuojami BPK. Administraciniams teismams nepriskirta tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 str. 2 d.). Kadangi pareiškėjas skundė prokurorų veiksmus ir neveikimą ne viešojo administravimo, o baudžiamojo proceso srityje, tokius pareiškėjo skundo reikalavimus administracinis teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas prašė ne tik pripažinti Generalinės prokuratūros, jos padalinių ir prokurorų netinkamą veikimą (netinkamą jo 2016 m. kovo 13 d. pareiškimo, 2016 m. gegužės 14 d. prašymo, 2016 m. birželio 22 d. prašymo ir 2016 m. liepos 5 d. skundo nagrinėjimą) neteisėtu veikimu, pažeidusiu jo teises, bet ir priteisti jam iš Generalinės prokuratūros dėl minėtų neteisėtų veiksmų kilusią neturtinę žalą – 40 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai sprendė bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Žalos, kildinamos iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėtų veiksmų, atlyginimo santykiai reglamentuojami CK 6.272 straipsnyje. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam galbūt padarytą neturtinę žalą kildino iš prokurorų veiksmų ne viešojo administravimo, bet baudžiamojo proceso srityje (netenkinus jo prašymų dėl procesų atnaujinimo medžiagose, kuriose buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą), toks pareiškėjo skundo reikalavimas teismingas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniams teismams.

III. Pareiškėjas S. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir išspręsti jo skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad jo skundo ginčo dalyką sudaro ne iš prokurorų procesinių sprendimų, bet iš prokuratūros (viešojo administravimo subjekto) veikimo (neveikimo) kilusios žalos atlyginimas. Teismas ignoravo skundo 6–8 paragrafuose ir skundo priedo 35 paragrafuose 15–35 pateiktą skundo pagrindo išdėstymą, kuriame aiškiai pristatytas nagrinėtinas teisinis santykis ir ginčo dalykas, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Teismas ignoravo faktus, kad pati prokuratūra nurodė, jog skunde prašyti panaikinti aktai nėra baudžiamojo proceso procesiniai aktai. Be to, pareiškėjas į teismą kreipėsi ne tik faktiniu, bet ir juridiniu pagrindu, nurodydamas Generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 66 punktą.

Pareiškėjas nurodo, jog iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas, spręsdamas apie ginčo dalyką ir pagrindą, rėmėsi tik skundo priedų (iš esmės vien 2016 m. kovo 13 d. skundo ir jo priedų) turiniu ir visiškai ignoravo tiek pačiame skunde pateiktą glaustą pagrindo ir dalyko atskleidimą, tiek detalesnį jų atskleidimą, pateiktą skundo priede 35. Tačiau 2016 m. kovo 13 d. skundas ir jo priedai yra tik duomenys, atskleidžiantys faktą, kad jo nagrinėjime prokuratūra atliko pirmąjį skundžiamą veikimą (neveikimą) (vilkinimą ir atsisakymą vykdyti funkcijas), kuo pažeidė pareiškėjo teises. Taip pat teismas be pagrindo nusprendė, kad dėl neprocesinių prokuratūros sprendimų (taip pat ir 2016 m. liepos 28 d. akto) panaikinimo ir žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio nuostatų pagrindu byla nenagrinėtina. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurių vieni pagal kompetenciją nagrinėtini, o kiti – ne, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtos teismų praktikos, pagal kurią prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcijų klausimai gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ 2016 m. birželio 2 d. Nr. XII-2399 redakcija, įsigaliojusia nuo 2016 m. liepos 1 d., kadangi skundas ir atskirasis skundas buvo pateikti po 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti Prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorų veiksmus (neveikimą) neteisėtais ir atlyginti dėl šių veiksmų kilusią neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nustatęs, kad jis nenagrinėtinas administraciniuose teismuose.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Toks teisinis reguliavimas yra grindžiamas tuo, kad prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, nustatantį, kad valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko, baudžiamąjį persekiojimą vykdo ir kvotos organų veiklą kontroliuoja prokurorai. Be to, prokuroro procesinio sprendimo pagrįstumo vertinimas ne baudžiamojoje byloje pažeistų Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) normas dėl prokurorų veiklos nepriklausomumo. Prokuroras pagal Prokuratūros įstatymą turi valstybės pareigūno statusą, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.). Taigi administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti prokurorų veiksmų, susijusių su veiksmais vykdant teisingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012, 2016 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-552/2016).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su ginčijamais Prokuratūros 6-asis skyriaus 2016 m. gegužės 9 d. raštais Nr. 2.S.-(208711)-21609 (b. l. 145-147) ir Nr. 2.S.-(208711)-21591 (b. l. 144), 2016 m. birželio 28 d. raštu Nr. 2.S.-(208711)-29951 (b. l. 91-93), 2016 m. liepos 18 d. raštu Nr. 2.S.-(208711)-32707 (b. l. 151) bei 2016 m. liepos 28 d. raštu Nr. 2.S.-(208711)-34355 (b. l. 152-153), konstatuoja, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas panaikinti ginčijamus raštus nėra kildinamas iš prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl keliamas ginčas iš esmės nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamus Prokuratūros 6-ojo skyriaus raštus atmetamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad prokuratūra pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Aprašo 3 punktas numato, jog nagrinėjant asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja BPK, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Aprašo 64 punktas nustato, jog pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, turi teisę jį skųsti atsakymą pateikusio prokuroro ar prokuratūros darbuotojo tiesioginiam vadovui. Aprašo 66 punkte nustatyta, jog tiesioginio vadovo, išnagrinėjusio skundą, atsakymas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas teikė prašymus (pareiškimus) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šių prašymų nagrinėjimo ir atsakymų į juos apskundimo tvarka numatyta ne Apraše, o BPK. BPK 168 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Aprašo 66 punkte įtvirtinta apskundimo tvarka šiuo atveju netaikytina.

Dėl ginčijamuose raštuose galbūt nepateiktos informacijos teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir TGIVSIĮĮ) 2 straipsnio 2 dalyje informacija apibrėžiama kaip žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Šis įstatymas nustato teisės gauti būtent šią informaciją, išskyrus TGIVSIĮĮ 1 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis, įgyvendinimo tvarką (TGIVSIĮĮ 1 str. 1 d.). Taigi, šis įstatymas netaikomas tais atvejais, kai prašoma nurodyti konkretaus akto (sprendimo) apskundimo tvarką ar jo priėmimo motyvus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, kad ginčijamuose raštuose nebuvo nurodyta jų apskundimo tvarka ir priėmimo motyvai, laikytini susijusiais su prokuratūros raštų motyvuotumu ir atitikimu teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, o ne su pareiškėjo teisės gauti informaciją pažeidimu, todėl, kaip minėta, šios aplinkybės nenagrinėtinos administraciniuose teismuose.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad Prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorai ir Generalinė prokuratūra vilkino įgyvendinti BPK 2, 168 ir 169 straipsnius bei Rekomendacijų 55 punktą, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių teisės nuostatų turinį, daro išvadą, jog tai taip pat susiję su prokuratūros veiksmais siekiant vykdyti teisingumą ir tirti bylą, t. y. su ikiteisminio tyrimo pradėjimu. Vadinasi, remiantis anksčiau pateiktu aiškinimu, šių pareiškėjo teiginių teisingumas negali būti vertinamas administraciniuose teismuose, o pareiškėjo reikalavimas nurodytus veiksmus pripažinti neteisėtais atmestinas.

Dėl prašymo atlyginti neturtinę žalą teisėjų kolegija akcentuoja, jog ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Tačiau administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, numatytus ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjo nurodyti Generalinės prokuratūros ir Prokuratūros 6-ojo skyriaus veiksmai (neveikimas) nevertintini administraciniuose teismuose, todėl atitinkamai jie negali būti pripažinti teisėtais ar neteisėtais. Iš to darytina išvada, jog administracinio teismo teisėjų kolegija negali spręsti pareiškėjui galbūt padarytos neturtinės žalos klausimo.

Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė