61317092-e442-4e18-8960-e1ad6578ec8c · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                              Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-388/2013

          Proceso Nr. 1-96-1-00275-2012-6         Â

 Procesinio sprendimo kategorijos:

          1.2.3.2.3.; 2.1.7.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,Â

teisėjų: Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko,Â

sekretoriaujant Agatai Minkel,Â

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,Â

gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

nuteistajam K. P.,Â

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė K. P. paskirta laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki 2013 m. kovo 5 d.

Iš K. P. priteista 100 000 Lt nukentėjusiajai L. P. neturtinei žalai atlyginti ir 7427,60 Lt Valstybinei ligonių kasai gydymo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,

n u s t a t ė :

K. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 22 d., dienos metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė savo Å¡eimos nariui – sugyventinei I. S. apie penkis smÅ«gius į pilvo sritį ir kitas kÅ«no vietas, tuo padarydamas I. S. trauminį plonosios žarnos plyÅ¡imÄ , kraujosruvÄ Å¾arnų pasaite, kraujosruvas pilvo kairiame Å¡one, kraujosruvas kairio žasto ir kairės alkÅ«nės vidinėje pusėje, kairės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, nubrozdinimus apatinės lÅ«pos kairėje pusėje, nubrozdinimus ir kraujosruvÄ deÅ¡inio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kraujosruvÄ kairės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje. Nuo trauminio plonosios žarnos plyÅ¡imo, sukėlusio difuzinį peritonitÄ , I. S. 2012 m. balandžio 26 d., 12.40 val., mirė. Å iais veiksmais K. P. tyčia nužudė savo Å¡eimos narį – sugyventinę I. S..

Nuteistasis

K. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir panaikinti nukentėjusiajai L. P. priteistÄ neturtinę žalÄ .

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra tvirtų ir neginčytinų įrodymų, kad jis nužudė savo sugyventinę. K. P. teigimu, jis su savo sugyventine konfliktuodavo, tačiau jos nėra mušęs. Liudytojos R. S. parodymai apie tai, kad jis įspyrė jos motinai I. S. į pilvÄ yra melagingi, jais tikėti nėra pagrindo, kadangi liudytoja yra priklausoma nuo alkoholio. Apeliantas nesutinka su tuo, kad teismas vadovavosi artimų I. S. giminaičių – dukters L. P. ir V. P. parodymais apie tai, kad jis (K. P.) muÅ¡davo

savo sugyventinę, kadangi nei vienas iš jų to nėra matęs. Nuteistojo teigimu, I. S. galėjo sumušti ir kartu

alkoholį vartoję liudytojai R. U. bei

V. S..

Narinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis K. P. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neigia nužudęs savo sugyventinę I. S., tačiau tokie nuteistojo K. P. teiginiai yra nepagrįsti, juos paneigia byloje surinkti įrodymai.

Pagal BK 129 straipsnį atsako tas, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 22 d. sudavė I. S. ne mažiau penkių smÅ«gių, tame tarpe ir į pilvo sritį, kas sukėlė sunkius padarinius – trauminį plonosios žarnos plyÅ¡imÄ , nuo kurio nukentėjusiosioji 2012 m. balandžio 26 d.,

12.40 val., ligoninėje mirė. Specialisto iÅ¡vada Nr. M 222/12(04) ir eksperto J. Sakalo paaiÅ¡kinimais pirmosios instancijos teismo posėdyje, nustatyta, kad I. S. mirties priežastis buvo trauminis plonosios žarnos plyÅ¡imas, sukėlęs difuzinį peritonitÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad I. S. į Respublikinės Å iaulių ligoninės chirurginės reanimacijos skyrių iÅ¡ namų pristatyta 2012 m. balandžio 13 d. Nustatyta, kad penkiais smÅ«giais bukais kietais daiktais I. S. buvo padaryti Å¡ie sužalojimai: trauminis plonosios žarnos plyÅ¡imas, kraujosruva žarnų pasaite, kraujosruvos pilvo kairiame Å¡one, kraujosruvos kairio žasto ir kairės alkÅ«nės vidinėje pusėje, kairės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, nubrozdinimai apatinės lÅ«pos kairėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva deÅ¡inio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kraujosruva kairės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl trauminio plonosios žarnos plyÅ¡imo, sukėlusio difuzinį peritonitÄ . Sužalojimai padaryti apytikriai paros bėgyje iki 2012 m. balandžio 12 d. 12 val. 50 min. (t. 1, b.l. 15-18). Teismo medicinos ekspertas J. Sakalas, patvirtindamas bei detalizuodamas savo pateiktÄ specialisto iÅ¡vadÄ , pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, jog sužalojimai I. S. padaryti suduodant smÅ«gius į pilvÄ , jie nebÅ«dingi griuvimo traumai, todėl vertinami kaip padaryti, suduodant tiesioginius smÅ«gius. Pasekmėms kilti užteko vieno stipraus smÅ«gio buku kietu daiktu į pilvÄ .

 Apeliantas neigia mušęs I. S., nurodo, kad 2012 m. balandžio 22 d. I. S. bute

jis, R. U., V. S., I. S. ir jos dukra R. S. su draugu vartojo alkoholį. Vėliau jis ir R. S. su draugu išėjo į

parduotuvę pirkti dar alkoholio, grįžus jam kilo įtarimas dėl I. S. iÅ¡tikimybės, todėl paėmęs I. S. už rankos, iÅ¡traukė jÄ iÅ¡ lovos,

apsižodžiavo. KitÄ dienÄ I. S. blogai jautėsi, todėl atėjęs pažįstamas R.

M. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

Nors K. P. neigia mušęs I. S., tačiau ši jo padaryta veika įrodoma byloje

surinktų įrodymų visetu. Kaip matyti iš 2012 m. balandžio 22 d. I. S. bute buvusio liudytojo R. U. parodymų, jam girtaujant su V. S., K. P., I.

S., jos dukra R. S. ir Å¡ios draugu, K. P. ir R. S. su savo draugu išėjo į miestÄ dar nupirkti alkoholio. V. S.

koridoriuje kalbėjo telefonu, o jis kambaryje kalbėjosi su I. S., kai į kambarį įėjo K. P. ir puolė ant I. S., vadino jÄ

necenzūriniais žodžiais, už rankų tempė iš lovos. Tuo metu jis (R. U.) nusisuko ir sudavė iš

laiptinės grįžusiam V. S., o atsisukęs pamatė, kad I. S.,

nukritusi ant grindų, verkė, tačiau jis nematė, ar K. P. sudavė jai smÅ«gius. Pats K. P., atliekant ikiteisminį tyrimÄ , parodymų

patikrinimo vietoje metu parodė, kad I.

S. sumušė jos bute (t. 1, b.l. 66-68). Å iuos įrodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui K. P. duoti parodymai, kad iÅ¡ pykčio sudavė sugyventinei du kartus kumščiu į pilvÄ (t. 1, b.l. 57-58, 64). K.

P. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau jie nėra ir niekiniai; kaip matyti iš byloje esančio protokolo, jie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje kitų įrodymų patikimumui patikrinti. Tiek liudytojų, tiek paties K. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad ne kas kitas, o būtent K.

P. 2012 m. balandžio 22 d. sumušė I. S., atitinka specialisto iÅ¡vada nustatytų sužalojimų padarymo laikÄ ir mechanizmÄ . Smurtiniai K. P. veiksmai vertintini kaip bÅ«tina sÄ lyga, be kurios nukentėjusioji nebÅ«tų mirusi, Å¡ie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra lemiama jos priežastis. Atmestina kaip nepagrįsta apelianto gynybinė versija, kad I. S. galėjo sumuÅ¡ti liudytojai R. U. ir V. S. ar kuris nors kitas asmuo, kol jis buvo išėjęs į parduotuvę. Byloje nėra jokių duomenų apie tai,

kad šie asmenys 2012 m. balandžio 22 d. ar kitu metu būtų smurtavę prieš I. S.. Taip pat nėra jokių

duomenų apie tai, kad I. S. būtų mirtinai sužalota kitų asmenų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent nuteistasis K. P. nuolat smurtaudavo prieš savo sugyventinę I. S.. Teisiamajame posėdyje ne tik mirusios artimi giminaičiai –

liudytojai R. S., L. P. ir V. P. parodė apie tai, kad K. P. nuolat smurtaudavo prieš I. S.. Liudytojai V. S., R.

U., R. M., dažnai lankydavęsi I. S. ir

K. P. bute, taip pat parodė žinoję, kad pastarasis smurtauja prieÅ¡ savo sugyventinę. Be to, apie nuteistojo vartotÄ smurtÄ prieÅ¡ I. S. patvirtina ir byloje esantis Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendis, kuriuo K. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ savo sugyventinei I. S. 2012 m. kovo 5 d. (t. 1, b.l. 101-103). Byloje

surinktų ir aptartų įrodymų visetas leido teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad K. P. 2012 m. balandžio 22

d., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė savo sugyventinei I. S. penkis smÅ«gius į pilvo sritį ir kitas kÅ«no vietas, tuo padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nuo kurio Å¡i 2012 m. balandžio 26 d., ligoninėje mirė.

Nužudymas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. P. nužudė savo sugyventinę I. S. netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Suduodant smÅ«gį į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas (Å¡iuo atveju – į pilvÄ ), daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių smÅ«gių nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti  sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti. K. P., suduodamas smÅ«gius I. S. į pilvÄ , nors ir neturėjo tikslo ar motyvo nužudyti, tačiau suvokė tokių savo veiksmų pavojingumÄ bei numatė galimÄ mirtinų padarinių atsiradimÄ , ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti. K.

P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnį kaip nužudymas, padarytas netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip kvalifikuojantį nužudymo požymį K. P. inkriminavo BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytÄ aplinkybę – Å¡eimos nario, t. y. sugyventinės, nužudymÄ . Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nužudė savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. IÅ¡ baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad baudžiamosios teisės reguliuojamų santykių srityje Å¡eima laikomi ne tik sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), bet ir kartu gyvenantys sutuoktinių tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (BK 248 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo K. P. parodymų viso bylos proceso metu analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad I. S. buvo nuteistojo sugyventinė, jie gyveno viename bute, vedė bendrÄ Å«kį (pagal savo gyvenimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas). Ä®vertinus kartu gyvenusių K. P. ir I. S. tarpusavio santykių turinį, darytina iÅ¡vada, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai atitiko santykius Å¡eimos narių, kurie gyveno neįregistravę santuokos (partnerystė).

Pirmosios instancijos

teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. P., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo

principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, atimant gyvybę savo Å¡eimos nariui), į tai, kad K. P. nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, kad byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, į K. P. asmenybę charakterizuojančius požymius (anksčiau teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, niekur

nedirba. Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismas nuteistajam K. P. paskyrė bausmę, mažesnę nei straipsnio,

nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis. Galutinė subendrinta bausmė taip pat paskirta teisingai. K. P. paskirta bausmė nelaikytina per griežta, jos Å¡velninti nėra pagrindo, be to, to nėra praÅ¡oma ir apeliaciniame skunde.

Pagrįstai pripažinęs K. P. kaltu dėl I. S. nužudymo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis,

tinkamai iÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ . I. S. dukteriai L. P. priteistos neturtinės žalos dydis atitinka

protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijus, formuojamÄ teismų praktikÄ bei kaltininko galimybes, atlikus paskirtÄ bausmę, atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ . Â

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

           nuteistojo K. P. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                              Â

 Viktoras Kažys

Teisėjai                               Â

                                                                       Violeta

Ražinskaitė

                                                                                                                  Â

                                                                                                        Linas Žukauskas