2020-07-03 Nr. CB-7599-2-68-3-19102-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3200

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19102-2019-4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. birželio 25 d. gautu ieškovų E. J. ir P. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovai E. J. ir P. J. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas, kuriuo atmestas jų ieškinys atsakovams VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir T. Ž. dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovų E. J. ir P. J. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas: 1) nesivadovavo Viešojo administravimo įstatymu ir netinkamai aiškino Turizmo įstatymo normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai nėra Valstybinio turizmo departamento teisių ir pareigų perėmėjai ir dėl to negali atsakyti už paskelbtą apie ieškovus informaciją. Ieškovų nuomone, atsakovai VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Vyriausybė yra tinkami atsakovai byloje, nes Valstybinio turizmo departamento funkcijos buvo paskirstytos naujai įsteigtiems subjektams VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o sprendimą dėl Valstybinio turizmo departamento likvidavimo priėmė Vyriausybė, kuri turėjo pareigą užtikrinti tinkamą likviduojamo subjekto įsipareigojimų perdavimą, o to nepadariusi, negali išvengti atsakomybės už ieškovų teisių pažeidimą; 2) pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neįvertino įrodymų visumos, nevertino atsakovų neteisėtų veiksmų ir jų įtakos ieškovo reputacijai bei konstitucinei teisei pasirinkti darbą, vertino tik vienintelę aplinkybę – Valstybinio turizmo departamento likvidavimo faktą; 3) nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo pažeidimo, kai viešais teiginiais sukeliami itin žalingi padariniai, turintys reikšmės tolimesnei profesinei veiklai; ieškovų nuomone, jie įrodė visas būtinas sąlygas atsakovų civilinei atsakomybei kilti; 4) pažeidė CK 1.2 straipsnyje ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus civilinių santykių principus bei CPK 21 straipsnyje įtvirtintą teismų nešališkumo principą; 5) viršijo savo kompetencijos ribas (CPK 326 straipsnis), pateikdamas Turizmo įstatymo normų taikymo išaiškinimą,

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti P. J. (a. k. duomenys neskelbtini) 23 (dvidešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. birželio 4 d. UAB „Perlo paslaugos“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas