2022-03-16 Nr. AB-6288-3-63-3-00070-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-202-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00070-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl metinės gyventojo turto deklaracijos panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVMI) 2022 m. sausio 5 d. metinę gyventojo turto deklaraciją (toliau – ir Deklaracija) ir įpareigoti atsakovą išduoti naują deklaraciją su visais duomenimis (kokia suma priskaičiuota, kokia išmokėta); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 21R2-8(AG2-3/15-2020) atsisakyti priimti skundą nagrinėti Komisijoje (toliau – ir Sprendimas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo J. S. skundo atsakovui Klaipėdos AVMI dalį dėl Deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo išduoti naują deklaraciją su visais duomenimis atsisakė priimti, o skundo dalį dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo priėmė nagrinėti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti skundą Komisijoje, panaikinimo, skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl nevertino pareiškėjo argumentų dėl turtinės padėties ir nesprendė dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.

Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimus, pažymėjo, kad Komisijoje nagrinėtas ginčas nėra perkeliamas automatiškai į teismą, nes tai nėra Komisijos nagrinėtos bylos tąsa. Komisijos priimtas sprendimas yra savarankišku skundo į teismą dalyku, todėl konstatavus, kad skundą atsisakyta priimti nepagrįstai, jis turėtų būti nagrinėjamas būtent Komisijoje, ko savo skundu ir siekia pareiškėjas. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, tai, kad pareiškėjo pirmasis skundo reikalavimas yra panaikinti Klaipėdos AVMI Deklaraciją ir įpareigoti atsakovą išduoti naują deklaraciją su visais duomenimis bei jis reiškiamas kartu su reikalavimu panaikinti Komisijos Sprendimą, kuriuo būtent atsisakyta priimti skundą dėl pirmojo reikalavimo, teismas nusprendė, kad pirmasis skundo reikalavimas, kaip savarankiškas skundo reikalavimas, šioje byloje negali būti nagrinėjamas, todėl jį atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas priėmė pareiškėjo skundo dalį, kuria reiškiamas reikalavimas panaikinti Komisijos Sprendimą, nes jis atitiko esminius ir minimalius formos ir turinio reikalavimus, numatytus ABTĮ 24 –25 straipsniuose.

III. Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Klaipėdos AVMI Deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo išduoti naują deklaraciją su visais duomenimis.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama teismo nutartis jam kelia labai negatyvias pasekmes, gresia socialinio būsto netekimas, socialinių kompensacijų negavimas, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų užkirsta galimybė dirbti. Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiama nutartis prieštarauja sveikai logikai ir teismo anksčiau taikytai praktikai analogiškoje byloje. Pareiškėjas teigia, kad Komisija Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Pareiškėjas pasinaudojo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas nutartyje savo pozicijos nemotyvavo teisės aktais. Pareiškėjas nemano, kad logiška pakartotinai kreiptis į Komisijos Klaipėdos apygardos skyrių su pakartotiniu skundu dėl to paties dalyko ir su tais pačiais reikalavimais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. S. skundo dalį dėl Klaipėdos AVMI Deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas pasinaudojo neprivaloma ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių, kuris 2022 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 21R2-8(AG2-3/15-2020) atsisakė priimti pareiškėjo skundą atsakovui Klaipėdos AVMI dėl 2022 m. sausio 5 d. metinės gyventojų turto deklaracijos panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. sausio 5 d. metinę gyventojo turto deklaraciją ir įpareigoti atsakovą išduoti naują deklaraciją su visais duomenimis (kokia suma priskaičiuota, kokia išmokėta); panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 21R2-8(AG2-3/15-2020).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Klaipėdos AVMI 2022 m. sausio 5 d. metinę gyventojo turto deklaraciją ir įpareigoti atsakovą išduoti naują deklaraciją su visais duomenimis, reiškiamas kartu su reikalavimu panaikinti Komisijos Sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti skundą dėl pirmojo reikalavimo, šioje byloje negali būti nagrinėjamas kaip savarankiškas skundo reikalavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti minėtą pareiškėjo skundo dalį, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Taigi tais atvejais, kai įstatymas nenustato privalomos ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, asmuo, kuris mano, jog viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę pasirinkti alternatyvius savo teisių gynimo būdus, t. y. arba skundu kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kuri yra kompetentinga spręsti ginčą, o nesutikdamas su tokios institucijos sprendimu – į teismą, arba tiesiogiai į teismą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui, kuris kreipėsi į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020).

Vertinant pareiškėjo skundo priimtinumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 21R2-8(AG2-3/15-2020) nėra administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus skundą, o yra procedūrinio pobūdžio sprendimas, priimtas sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Šiuo atveju pagal pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus nėra galimybės identifikuoti ginčo dalyko, nes neaiški pareiškėjo valia, t. y. neaišku, ar jis siekia ginčo nagrinėjimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, ar siekia ginčo nagrinėjimo iš esmės teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, kad pareiškėjas tinkamai suformuluotų skundo reikalavimus.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. sausio 5 d. metinės gyventojo turto deklaracijos panaikinimo bei įpareigojimo išduoti naują deklaraciją su visais duomenimis, panaikinti ir perduoti pareiškėjo J. S. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė