612d64e4-7e3a-42e5-acc3-bdc130d79802 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-101-881/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00861-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Parduotos vasaros“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domus Estate“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Parduotos vasaros“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Domus Estate“ 236 027,84 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė buvo įsteigta 2011 m. kovo 21 d. Atsakovė yra 2019 m. liepos 24 d. įsteigtos ieÅ¡kovės (dukterinės įmonės) steigėja ir akcininkė, kuriai priklauso 100 proc. ieÅ¡kovės akcijų. Abi įmonės visÄ laikÄ bendradarbiavo. Atsakovės vadovas D. K., kaip patronuojančios įmonės vadovas, nurodydavo ieÅ¡kovei sumokėti už atsakovę tretiesiems asmenims mokėtinas sumas. IeÅ¡kovė nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. birželio 4 d. už atsakovę sumokėjo iÅ¡ viso 279 467,97 Eur. Mokėjimai buvo įforminami, kaip trumpalaikė paskola. Atsakovė nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. birželio 4 d. ieÅ¡kovei sumokėjo tik 43 440,14 Eur, todėl liko skolinga 236 027,84 Eur. IeÅ¡kovei 2020 m. birželio 10 d. pareikalavus grÄ Å¾inti skolÄ , atsakovės atstovas nutraukė bendravimÄ .

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 236 027,84 Eur skolÄ , 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 373 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovė UAB „Domus Estate“ pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose nurodė, kad su teismo preliminariu sprendimu nesutinka, prašė jį panaikinti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ne atsakovė, o ieÅ¡kovė buvo skolinga atsakovei, todėl byloje pateiktais periodiniais mokėjimais vykdė Å¡ios skolos grÄ Å¾inimÄ . Atsakovė yra vienintelė ieÅ¡kovės akcininkė, kuriai priklauso 100 proc. ieÅ¡kovės akcijų paketo, todėl ieÅ¡kovė, prieÅ¡ teikdama ieÅ¡kinį, turėjo apie numatomÄ kreipimÄ si informuoti atsakovę arba jos akcininkus.

Nuo 2020 m. pradžios tarp atsakovės akcininkų vyksta verslo dalybos. IeÅ¡kovės vadovas ir faktinis dalies atsakovės akcijų savininkas A. Z. neteisėtais bÅ«dais bando perimti visÄ atsakovės verslÄ ir aktyvus, todėl klastoja dokumentus bei teikia nepagrįstus ieÅ¡kinius. Nuo 2020 m. gegužės 8 d. A. Z. yra neteisėtai užvaldęs visus atsakovės dokumentus ir turtÄ . IeÅ¡kovė, užvaldžiusi atsakovės dokumentus ir turtÄ , sÄ moningai rodo skolÄ . Atsakovės veikla yra nekilnojamojo turto vystymas, ji vadovauja vienuolikos įmonių grupei.

IeÅ¡kovė realiai jokios veiklos nevykdo, tik pagal atsakovės jai priskirtus projektus turi perskirstyti gaunamas lėšas ir dalį Å¡ių lėšų sumokėti atsakovei. IeÅ¡kovė pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DE2019074 turi sumokėti atsakovei 239 960 Eur, todėl atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ , nepateikė atsakovei jokio reikalavimo dėl prievolės vykdymo. IeÅ¡kovės vadovas vadovauja aÅ¡tuonioms iÅ¡ vienuolikos atsakovės įmonių, tačiau vengia tvarkyti dokumentus, klastoja duomenis ir bando sukurti regimybę, jog atsakovė yra skolinga jo vadovaujamoms įmonėms.

Atsakovė ne kartÄ siuntė ieÅ¡kovei reikalavimus pateikti informacijÄ , derinti skolas, tačiau ieÅ¡kovė vengia tai daryti. Atsakovė taip pat yra pateikusi ieÅ¡kovės vadovui ir jo artimiems giminaičiams keletÄ ieÅ¡kinių dėl skolos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl tikėtina, jog Å¡iuo ieÅ¡kiniu siekiama paveikti atsakovę.

5. IeÅ¡kovė UAB „Parduotos vasaros“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡taravimus, su kuriais nesutiko ir prašė palikti teismo preliminarų sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovė yra jai skolinga. Jeigu ieÅ¡kovės atliekami mokėjimai tretiesiems asmenimis bÅ«tų skolos grÄ Å¾inimas atsakovei, tarp Å¡alių turėtų bÅ«ti sudarytas raÅ¡ytinis susitarimas dėl tokio skolos mažinimo bÅ«do. Atsakovė, sumokėdama ieÅ¡kovei iÅ¡ viso 43 440,14 Eur, pati pripažino skolos ieÅ¡kovei egzistavimÄ , nes ieÅ¡kovei esant skolingai, atsakovė nebÅ«tų atlikusi Å¡ių mokėjimų.

Atsakovės iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. DE2019074 yra pateikta teismui, siekiant iÅ¡vengti prievolės mokėjimo ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registre (toliau – Juridinių asmenų registras) buvo registruota tik 2019 m. liepos 24 d., o pagal Å¡iÄ minėtÄ sÄ skaitÄ 239 960 Eur atsakovei turėjo sumokėti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi, atsakovė turėjo ieÅ¡kovei suteikti valdymo paslaugų už 60 000 Eur per mėnesį. Tokių sumų nepagrįstumÄ patvirtina ir aplinkybė, jog pačioje sÄ skaitoje nėra detalizuota, kokie darbai atlikti ir kiek laiko jie truko.

Å alys nebuvo sudariusios jokio raÅ¡ytinio susitarimo dėl taikytino valdymo mokesčio. Tik neeilinio atsakovės akcininkų susirinkimo, įvykusio 2020 m. liepos 24 d., metu buvo svarstytas valdymo mokesčio nustatymo nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. klausimas, todėl tikėtina, kad pateikta sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta atgaline data. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) savitarnos sistemoje nėra jokių duomenų, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. DE2019074 bÅ«tų pateikta ieÅ¡kovei 2019 metais.

Pati atsakovė taip pat jos nėra deklaravusi Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsakovė nepateikė jokių apyvartos žiniaraščių, kurie galėtų paneigti ieÅ¡kovės pateiktus duomenis apie skolÄ . Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovė yra užvaldžiusi jos dokumentus. IeÅ¡kovė tiek telefonu, tiek raÅ¡tu buvo nurodžiusi atsakovei, kad dokumentus gali atvykti atsiimti. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovė neragino jos mokėti skolos prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ , nes atsakovės vadovui telefonu buvo priminta apie skolÄ .

IeÅ¡kovės įstatai nenumato pareigos informuoti apie kreipimÄ si į teismÄ . Be to, raÅ¡tiÅ¡ko reikalavimo nepateikimas, nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti skolÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

7. Teismas pažymėjo, kad tik viename iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų 115 mokėjimų nurodymų, t. y. 2020 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodyme, kuriuo sumokėta 24 500 Eur tiesiogiai atsakovei, mokėjimo paskirtyje yra nurodytas žodis „paskola“. Trijuose – 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 23 d. mokėjimo dokumentuose, kuriais buvo sumokėta UAB „Jakų žiedas“ iÅ¡ viso 335 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog tai paskola už atsakovę. Taigi minėti mokėjimo nurodymai patvirtina ieÅ¡kovės argumentus, jog ji suteikė paskolÄ atsakovei, o pastaroji turi pareigÄ pervestas sumas grÄ Å¾inti. Beveik visuose kituose mokėjimo dokumentuose mokėjimo paskirtyje nėra įvardijama, kas tai paskola, bet nurodoma, jog mokėjimai atliekami už atsakovę.

8. Teismas taip pat pažymėjo, kad pati atsakovė prieÅ¡taravimuose ir teismo posėdžio metu neneigė, jog minėtus mokėjimus ieÅ¡kovė tretiesiems asmenims sumokėjo už jÄ , tačiau teigė, kad tokia ir buvo ieÅ¡kovės veiklos esmė – perskirstyti gaunamas lėšas pagal atsakovės jai priskirtus projektus. IeÅ¡kovė buvo įsteigta 2019 m. liepos 24 d., reikalaujama priteisti skola susidarė iki 2020 m. birželio 4 d. IeÅ¡kovės įstatuose nurodyti veiklos tikslai: Å«kinė komercinė veikla, numatyta Ekonominės veiklos rÅ«Å¡ių klasifikatoriuje ir kuri neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, taip pat bendrovė gali užsiimti ir bet kokia kita veikla, kuri neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tik 2020 m. rugsėjo 22 d. naujoje ieÅ¡kovės įstatų redakcijoje yra numatyta, jog jos veiklos tikslai: gauti pelnÄ iÅ¡ bendrovės vykdomos veiklos ir užtikrinti akcininkų bendrovei perduodamo turto bei bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimÄ , tačiau Å¡ie įstatai buvo pakeisti jau po skolos susidarymo. Be to, dėl Å¡ių įstatų pakeitimo teisėtumo tarp Å¡alių yra kilęs ginčas. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų ar paaiÅ¡kinimų, kokie jos nurodomi projektai buvo priskirti ieÅ¡kovei nuo jos įsteigimo 2019 m. liepos 24 d. iki 2020 m. birželio 4 d., tai yra per vienerių metų laikotarpį, kam ji turėjusi perskirstyti atsakovės perduotas lėšas.

Pačios ieškovės pateiktame apyvartos žiniaraštyje nurodyta, jog atsakovė nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. birželio 4 d. sumokėjo ieškovei tik 43 440,14 Eur. Kitokių duomenų, jog ieškovei atsakovė ar kiti asmenys pagal tam tikrus projektus būtų pervedę kokias nors sumas, kurias ieškovė turėjo perskirstyti tretiesiems asmenims, atsakovė nepateikė. Teismas nurodė, kad pagal pateiktus mokėjimus negalima nustatyti, jog jie būtų susiję su kokiu nors konkrečiu atsakovės vykdomu nekilnojamojo turto vystymo projektu, nes buvo mokama ir ryšių paslaugas teikiančioms įmonėms, ir darbo užmokestis atsakovės darbuotojams bei jos pačios vadovui, o taip pat ir skolos vykdomosiose bylose bei mokėjimai už teisines paslaugas, todėl teismas pripažino, kad ieškovė pagal aptartus dokumentus vykdė mokėjimus atsakovės kreditoriams.

9. Teismas konstatavo, kad negali patikrinti nei pačios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. DE2019074 teisėtumo, nei pagal jÄ suteiktų paslaugų prigimties, nei Å¡ių paslaugų ar mokesčio sÄ sajos su ieÅ¡kovės atliktais mokėjimais atsakovei bei jos kreditoriams. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. sausio 21 d. raÅ¡te atsakovei nurodyta iki 2021 m. sausio 28 d. pateikti sutartį, atliktų darbų sÄ matÄ ir atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktÄ , pagal atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DE2019074, tačiau atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, jog bÅ«tų pateikusi Valstybinei mokesčių inspekcijai reikalaujamus dokumentus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodyta, jog ieÅ¡kovė kreipėsi dėl to, kad teismui pateiktoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. DE2019074 buvo įraÅ¡yti neatitinkantys tikrovės duomenys, todėl atsakovės vadovas suklastojo dokumentÄ ir apgaulingai tvarko buhalterinę apskaitÄ , tačiau patikrinus atsakovės I.SAF sÄ skaitų registrÄ , nustatyta, kad Å¡i sÄ skaita nėra įtraukta į atsakovės I.SAF sÄ skaitų registrÄ .

Be to, atsakovė nebuvo pateikusi jokių duomenų, kad pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ bÅ«tų taikiusi įskaitymÄ ieÅ¡kovės reikalavimams, todėl teismas konstatavo, jog minėta sÄ skaita neturi įtakos ieÅ¡kovės reikalavimo teisėtumui.

10. Taip pat teismas atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ skirti atsakovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, kadangi ieÅ¡kovės nurodyti veiksmai (atsakovė pateikė galimai suklastotÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ; pakeitė ieÅ¡kovės įstatus) yra susiję su kitais Å¡alių ir jų atstovų bei akcininkų tarpusavio ginčais. Dėl kai kurių iÅ¡ Å¡ių ginčų jau yra nagrinėjamos civilinės bylos arba pradedami ikiteisminiai tyrimai, todėl ieÅ¡kovės nurodytų atsakovės veiksmų nėra pagrindo pripažinti piktnaudžiavimu procesu.

11. Teismas atsisakė priimti ir atskirÄ jÄ nutartį dėl atsakovės veiksmų – ieÅ¡kovės įstatų neteisėto pakeitimo ir 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. DE2019074 galimo suklastojimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių duomenų nepakanka daryti iÅ¡vadÄ apie galimai atliktas nusikalstamas veikas. Byloje buvo vertinamas tik ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumas, o teismo iÅ¡vada, jog tam tikri byloje esantys dokumentais nepripažintini paneigiančiais ieÅ¡kovės reikalavimÄ , nereiÅ¡kia Å¡ių dokumentų neteisėtumo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse apibrėžtas veikas.

Taip pat FNTT nenustatė pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Domus estate“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo, visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad atsakovė yra patronuojanti ieÅ¡kovės įmonė, t. y. atsakovei nuo pat įsteigimo priklauso 100 proc. ieÅ¡kovės akcijų, kas lemia, jog dėl vidinių įmonės grupės verslo procesų realiai atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovei, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė Å¡iai dienai yra skolinga atsakovei. 12.2.

Atsakovė ieÅ¡kovei (kaip ir kitoms savo grupės dukterinėms įmonėms) metų pabaigoje teikia valdymo sÄ skaitas už praėjusius finansinius metus, kadangi dukterinėse įmonėse darbuotojų nėra, o visus projektų vystymo darbus atlieka motininė įmonė, Å¡iuo atveju atsakovė. IeÅ¡kovė, kaip viena iÅ¡ atsakovės įmonių grupės įmonių, nėra iÅ¡imtis ir jai buvo pateiktas valdymo mokestis. Atsakovė ieÅ¡kovei 2019 m. gruodžio 31 d. pateikė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DE2019074, bendrai 239 960,00 Eur sumai, valdymo mokesčio sÄ skaitÄ ir vėliau po minėtos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo, tarp Å¡alių buvo įskaityti prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai, todėl Å¡alių prievolės pasibaigė įskaitymu.

Tai, kad teismas negalėjo patikrinti atsakovės sÄ skaitos teisėtumo, nereiÅ¡kia, jog teismas neturėjo ja vadovautis. IeÅ¡kovė neprašė byloje minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pripažinti negaliojančia bei, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ dėl PVM permokos pagal minėtÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ gražinimo, kas labai aiÅ¡kiai rodo, jog ieÅ¡kovė reikalavimo į atsakovę neturėjo. Be to, atsakovei pagal minėtÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ atsirado mokėtinas PVM, kurį atsakovė iÅ¡ dalies yra sumokėjusi, o kitÄ jo mokėjimo dalį yra atidėjusi. 12.3.

Skolos tarp Å¡alių pasibaigus 2019 metams buvo sudengtos, tačiau, kadangi 2020 metų viduryje tarp atsakovės akcininkų kilo konfliktas, o ieÅ¡kovės vadovas, kuris kartu yra ir faktinis mažasis atsakovės akcininkas, siekdamas paveikti kitÄ akcininkÄ , pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį atsakovei, pateikdamas iÅ¡kraipytÄ informacijÄ teismui, taip siekdamas stiprinti savo derybines pozicijas prieÅ¡ kitÄ atsakovės akcininkÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad po įskaitymo ieÅ¡kovei iÅ¡ naujo atsirado reikalavimo teisė į atsakovę, nes, kaip minėta, ieÅ¡kovė neturi reikalavimo į atsakovę, o tik atsakovė turi reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę. 12.4.

Šalis siejo priešpriešiniai reikalavimai, todėl atsakovė iki ieškinio pareiškimo pagrįstai įskaitė savo turimus reikalavimus į ieškovės turėtus reikalavimus atsakovei ir prievolė iki ginčo atsiradimo buvo pasibaigusi. Ieškovė nė karto nesikreipė į atsakovę su pretenzija ar reikalavimu įvykdyti prievolę, kas taip pat rodo, kad ieškovė aiškiai suvokė, jog neturi reikalavimo teisės į atsakovę. 12.5. Jei teismas skundžiamu sprendimu sprendė, jog tarp šalių susiklostė paskolos sutartiniai santykiai, tai turėjo pareikalauti iš ieškovės pateikti paskolos sutartis.

Net laikantis pozicijos, kad Å¡alis siejo paskolos sutartis, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, jog pagal paskolos sutartį buvo suėjęs prievolių įvykdymo terminai, todėl teismas neturėdamas įrodymų, kad yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas, neturėjo pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio. 12.6. Teismas neįvertino, jog ieÅ¡kovė yra dukterinė atsakovės įmonė ir dalyvauja bendrame su atsakove verslo procese. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas bÅ«tent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas vienos sutarties Å¡alies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalykÄ paskolos gavėjui egzistavimas. 12.7.

Didžioji dalis ieÅ¡kovės pavedimų yra atlikta atsakovės dukterinėms įmonėms, tokioms kaip UAB „Automobilių parkas“, UAB „PaÅ¡ilaičių namai“, UAB „Pilaitės terasos II“, tačiau pati ieÅ¡kovė yra skolinga Å¡ioms atsakovės dukterinėms įmonėms. Teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodomų lėšų paskirties ir neteisingai sprendė dėl paskolos teisinių santykių buvimo ir paskolos termino pažeidimo. 12.8. IeÅ¡kovė neteikė atsakovei, kaip vieninteliam ieÅ¡kovės akcininkui, tvirtinti ieÅ¡kovės finansinių atskaitų rinkinio už 2019 metus, kas rodo, jog ieÅ¡kovė nėra sÄ Å¾ininga ir pareiÅ¡kė nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kinį. 12.9.

Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad ieÅ¡kovė jai atsisakė teikti informacijÄ , be to, dėl atsakovės duomenų pasisavinimo ir sunaikinimo vyksta keli ikiteisminiai tyrimai, kas aiÅ¡kiai rodo ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ . Kaip minėta, ieÅ¡kovei vadovauja A. Z., kuris yra faktinis atsakovės mažasis akcininkas (formaliai veikia per savo motinÄ , kuri oficialiai nurodoma atsakovės akcininke), ir yra neteisėtai užvaldęs atsakovės finansinius ir veiklos dokumentus, tam, kad kaip galima labiau apsunkintų atsakovės galimybes įrodinėti vienokias ar kitokias aplinkybes.

2. IeÅ¡kovė UAB „Parduotos vasaros“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Teismas pagrįstai ir tinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius kaip paskolos bei tinkamai iÅ¡tyrė Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančius įrodymus. Teismas iÅ¡ bylos duomenų sprendė, kad mokėjimo nurodymai patvirtina ieÅ¡kovės argumentus, jog ji suteikė paskolÄ atsakovei, o pastaroji turi pareigÄ pervestas sumas grÄ Å¾inti. 13.2.

Teismas aiškiai įvertino, kad ieškovė už atsakovę atlikdavo periodines įmokas tretiesiems asmenims ir priešingai nei nurodė atsakovė, pažymėjo, jog negalima nustatyti, kad mokėjimai būtų susiję su kokiu nors konkrečiu atsakovės vykdomu menamu nekilnojamojo turto vystymo projektu, nes mokėjimais buvo mokama: ryšių paslaugas teikiančioms įmonėms, darbo užmokestis atsakovės darbuotojams bei jos pačios vadovui, skolos vykdomosiose bylose bei mokėjimai už teisines paslaugas. 13.3.

IÅ¡ teismui pateikto apyvartos žiniaraščio matyti, kad atsakovė epizodiÅ¡kai atlikdavo mokėjimus ieÅ¡kovei, Å¡ie mokėjimai už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. birželio 4 d. sudarė 43 440,14 Eur sumÄ . LogiÅ¡ka, jog buvus ieÅ¡kovės įsiskolinimui, kaip nurodo atsakovė, atsakovė nebÅ«tų sumokėjusi net nurodytos 43 440,14 Eur sumos, o įvykdydama Å¡iÄ dalį prievolės atsakovė pripažino aplinkybę, jog tokia prievolė ieÅ¡kovei egzistuoja. Atsakovė be deklaratyvaus teiginio, jog neturi įsipareigojimų ieÅ¡kovei, nepateikė jokių buhalterinių duomenų Å¡iai aplinkybei pagrįsti.

Atsakovė nepateikė jokio dokumento rodančio, kad tarp Å¡alių prievolė baigėsi įskaitymu. IeÅ¡kovės buhalterinėje apskaitoje niekada nebuvo užfiksuotas įskaitymas. 13.4. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieÅ¡kovė turi sumokėti atsakovei 239 960 Eur valdymo mokesčio, pačioje sÄ skaitoje nėra detalizuotas valdymo mokestis bei pati atsakovė nepateikė teismui jokių kitų duomenų, galinčių atskleisti Å¡io mokesčio tikrÄ jÄ paskirtį, tai yra už kokias paslaugas jis turi bÅ«ti mokamas.

IeÅ¡kovės įstatai, kuriuose nurodyti veiklos tikslai, buvo pakeisti jau po skolos susidarymo. Atsakovė nepateikė ir raÅ¡ytinės sutarties dėl tokio valdymo mokesčio mokėjimo nustatymo. SÄ skaita yra iÅ¡raÅ¡yta atgaline data, siekiant iÅ¡vengti skolos priteisimo ieÅ¡kovės naudai, o tokiÄ aiÅ¡kiÄ ir vienareikÅ¡mę ieÅ¡kovės pozicijÄ lemia, tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos savitarnos sistemoje – I.SAF deklaravimo lauke nėra jokių duomenų, jog tokia PVM sÄ skaita faktÅ«ra bÅ«tų buvusi pateikta ieÅ¡kovei kokiu nors bÅ«du 2019 metais, be kita ko, ji nėra deklaruota pačios atsakovės, kas yra privaloma.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių ir įrodymų vertinimo 17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Å¡alis sieja paskolos teisiniai santykiai. Apeliantės teigimu, ginčo atveju nebuvo nustatyta nei dėl paskolos sudarymo ir paskolos dalyko perdavimo, be to, neįrodyta, jog atsakovė turėjo pareigÄ ieÅ¡kovei gražinti pinigus, t. y. ieÅ¡kinio pateikimo momentu bÅ«tų buvęs suėjęs prievolių įvykdymo terminas.

18. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina ieÅ¡kovės argumentus, jog ji suteikė paskolÄ atsakovei, o pastaroji turi pareigÄ pervestas sumas grÄ Å¾inti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas iÅ¡ esmės neanalizavo sÄ lygų, kurios yra esminės, nustatant, kad Å¡alis siejo paskolos teisiniai santykiai.

19. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp Å¡alių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikÅ¡mę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Å¡ios aplinkybės bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo sudaro įrodinėjimo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020). IeÅ¡kovui, reiÅ¡kiančiam reikalavimÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo, kyla pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).

20. Taigi nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus reikalavimÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo, įrodinėjimo dalykÄ sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktÄ : ar ieÅ¡kovės tretiesiems asmenims sumokėti pinigai yra perduoti atsakovei kaip paskola ir ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti. Å iuo atveju ieÅ¡kovė, vykdant jai tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ , turėjo įrodyti, kad pinigai pervesti tretiesiems asmenims kaip paskola atsakovei ir jog atsakovė įsipareigojo juos grÄ Å¾inti.

Å ias aplinkybes ieÅ¡kovė įrodinėjo pateiktais mokėjimų pavedimais, tačiau pirmosios instancijos teismas paskolos teisinių santykių faktÄ konstatavo vadovaudamasis tik keturiais mokėjimo pavedimais (2020 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymas, 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymai), nors byloje buvo pateikta net 115 mokėjimo pavedimų. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. balandžio 10 d. mokėjimo, kurį atliko ieÅ¡kovė atsakovei tiesiogiai ir pervedė 24 500 Eur, paskirtyje nurodomas vienas žodis „paskola“, o dviejuose 2020 m. vasario 3 d. pavedimuose ir 2020 m. kovo 23 d. pavedime, kuriais iÅ¡kovė pervedė UAB „Jakų džiedas“ iÅ¡ viso 335 Eur, nurodyta, kai tai „paskola už Domus Estate“.

Teisėjų kolegijos vertinimu tokia mokėjimo paskirtis, kuri nurodoma mokėjimo pavedime, niekaip neapibÅ«dina nei paskolos gavėjo nei davėjo, t. y. iÅ¡ žodžio „paskola“ nėra aiÅ¡ku, ar tai paskolos suteikimas, ar grÄ Å¾inimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai viena Å¡alis, atlikdama pinigų pervedimÄ , mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita Å¡alis pervedamas lėšas priima ir nepareiÅ¡kia jokių prieÅ¡taravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie Å¡alių veiksmai suponuoja pagrįstÄ tikimybę, jog pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas.

Tačiau, kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir, ja remdamasis, kvalifikuoti Å¡alis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimÄ , atliktų įrašų aiÅ¡kinimu.

BÅ«tina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ ir iÅ¡ Å¡ios daryti iÅ¡vadÄ , kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl Å¡alių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Kvalifikuojant Å¡alių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises ir pareigas, bÅ«tina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie Å¡alių santykių pobÅ«dį, visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

21. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nėra duomenų (iÅ¡skyrus pačios ieÅ¡kovės nurodytÄ mokėjimo pavedimų paskirtį ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ atsakovei dėl paskolos grÄ Å¾inimo), kurie galėtų patvirtinti, jog tarp Å¡alių iÅ¡ tiesų susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovė prašė suteikti paskolÄ , jog Å¡alys vedė derybas, tarėsi dėl palÅ«kanų, netesybų dydžio ar paskolos grÄ Å¾inimo terminų, raÅ¡ytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

22. AiÅ¡kindamas paskolos teisinių santykių atsiradimÄ reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kita. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebÅ«tinai patvirtina egzistuojant paskolos teisinius santykius.

Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas bÅ«tent paskolos sutarties dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp patronuojančios ir dukterinės įmonės, todėl, nors tai ir yra du atskiri juridiniai asmenys, sprendžiant ginÄÄ tarp tokių Å¡alių teismas turėtų atsižvelgti ir įprastÄ patronuojančios ir jos dukterinių įmonių verslo praktikÄ .

23. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai neįvertino Å¡alių nurodomų aplinkybių, byloje esančių įrodymų, o iÅ¡vadÄ dėl paskolos teisinių santykių egzistavimo padarė vadovaudamasis tik dalimi įrodymų (keturiais mokėjimo pavedimais), kurie, kaip jau nurodyta Å¡ioje nutartyje, nepagrindžia ieÅ¡kovės teiginių dėl paskolos suteikimo. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nevertino sÄ lygų, kurios laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis. Kaip pagrįstai nurodo ir apeliantė, byloje nenustatyta ir net nebuvo nustatinėjama, nei dėl paskolos sudarymo fakto ir aplinkybių, paskolos dalyko perdavimo, nei dėl atsakovės pareigos ieÅ¡kovei gražinti paskolos dalykÄ , nei dėl paskolos grÄ Å¾inimo terminų, t. y. kad ieÅ¡kinio pateikimo momentu jau buvo suėjęs prievolės įvykdymo terminas.

24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės argumentu, kad teismas visiškai nesiaiškino ieškinyje ieškovo nurodomų lėšų pervedimo paskirties. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas nustatė, kad beveik visuose kituose mokėjimo dokumentuose mokėjimo paskirtyje nėra įvardijama, jog tai paskola, bet nurodoma, jog mokėjimai atliekami už atsakovę. Taigi, teismas nesiaiškino kokių sutarčių ar susitarimų pagrindu ieškovė atlikdavo mokėjimus už atsakovę.

25. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad ji įvykdė už atsakovę prievolę, turi įrodyti atsakovės prievolės egzistavimo faktÄ , Å¡ios prievolės dydį ir faktÄ , kad ieÅ¡kovė įvykdė prievolę už atsakovę (įvykdytos prievolės dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019). IeÅ¡kovės pareiga pagrįsti prievolės faktÄ ir dydį, reiÅ¡kia, jog jai tenka pareigÄ Ä¯rodyti atsakovės prievolės faktÄ ir dydį, kurį įvykdė tretiesiems asmenims už atsakovę.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad dalies ieÅ¡kovės pateiktų mokėjimų nėra niekaip susiję su atsakove, t. y. ieÅ¡kovė pateikė mokėjimų pavedimus tam tikriems asmenims, tačiau nėra aiÅ¡ku, kodėl Å¡ie mokėjimai yra bÅ«tent atlikti už atsakovę. IeÅ¡kovė pateikė mokėjimų UAB „Circle K Lietuva“, VÄ® Registrų centrui, Scoro Software OU, advokatų kontorai „ADC Legal“, J. M.-Petruitienei, UAB „ISPS“, UAB „ItaliÅ¡ka kava“, UAB „Diginet LTU“, UAB „Medijos partneriai“, Advokatų profesinei bendrijai „TRINITI LT“ pavedimus, tačiau nė viename iÅ¡ pavedimų nėra nurodyta, kad pirminis mokėtojas yra atsakovė, o mokėjimų paskirtyje nurodomos sÄ skaitos, kurių byloje nėra.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismų iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).

Nagrinėjamu atveju, teismo išvados dėl mokėjimų atlikimo atsakovės naudai nėra pagrįstos išsamiu įrodymu tyrimu, o nulemtos tik ieškovės paaiškinimų ir dalies mokėjimų paskirties įvardijimu.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo, visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, jog atsakovė yra patronuojanti ieÅ¡kovės įmonė, t. y. atsakovei nuo pat įsteigimo priklauso 100 proc. ieÅ¡kovės akcijų, kas, atsakovės teigimu, lemia, jog dėl vidinių įmonės grupės verslo procesų realiai atsakovė nėra skolinga ieÅ¡kovei, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė Å¡iai dienai yra skolinga atsakovei pagal 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DE2019074, valdymo mokesčio sÄ skaitÄ , kurios suma yra 239 960 Eur. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad atsakovė nebuvo pateikusi jokių duomenų, jog pagal Å¡iÄ sÄ skaitÄ bÅ«tų taikiusi įskaitymÄ ieÅ¡kovės reikalavimams, todėl teismas sprendė, kad sÄ skaita neturi įtakos ieÅ¡kovės reikalavimo teisėtumui.

27. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos Å¡alies požiÅ«riu, pasibaigė įskaitymu, reiÅ¡kia nesutikimÄ su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymÄ ir kokio dydžio sumos galėjo bÅ«ti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).

Dėl to nagrinėjamo ginčo atveju atsakovei teigiant, kad jos prievolė sumokėti už jÄ ieÅ¡kovės atliktus mokėjimus yra pasibaigusi įskaičius jos prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ ieÅ¡kovei už sutektas valdymo paslaugas, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti įskaitymo teisėtumo klausimÄ . Nagrinėjamu atveju teismas tik apsiribojo teiginiu, jog negali patikrinti nei pačios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. DE2019074 teisėtumo, nei pagal jÄ suteiktų paslaugų prigimties, nei Å¡ių paslaugų ar mokesčio sÄ sajos su ieÅ¡kovės atliktais mokėjimais atsakovei bei jos kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas neįvertino atsakovės argumentų, byloje esančių įrodymų ir nepriėjo išvados dėl atsakovės atsikirtimų, t. y. šiuo atveju liko neaišku, ar atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovę, ar ne ir ar atliktas įskaitymas (jei jis buvo atliktas) buvo teisėtas. Pažymėtina, kad CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės;

įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Taigi, CPK įtvirtinta pareiga teismui motyvuoti sprendimÄ (nutartį). Teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikÅ¡mės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų bÅ«ti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieÅ¡ ArmėnijÄ , peticijos Nr. 42588/10).

IÅ¡ sprendimo turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobÅ«džio (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 20772/92). Nagrinėjamu atveju sprendimo dalis dėl atsakovės argumentų, susijusių su atsakovės (ne)turimu reikalavimu pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. DE2019074, yra neaiÅ¡ki ir neatskleista.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei paÅ¡alino prieÅ¡taravimus, vadovavosi teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 185 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡tyręs visų nurodytų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, iÅ¡ esmės nepatikslino Å¡alių įrodinėjimo pareigos, byloje esančius įrodymus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus vertino atsietai, neatsižvelgdamas į tarp ginčo Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius. Nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, vis dėlto apeliacija nėra ir neturėtų virsti detaliu bylos nagrinėjimu iÅ¡ naujo, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobÅ«dį, papildomai tirtinų Å¡ioje byloje aplinkybių ir įrodymų apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama naujais aspektais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismui grÄ Å¾inus bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. galutinį sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Vilija Mikuckienė Gintaras Pečiulis Asta Radzevičienė