2019-10-16 Nr. AB-19634-3-62-3-02060-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1611-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02060-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 41.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. B. skundą atsakovui Birštono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. M. B. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. (13.1)-SR-1165 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo“, kuriuo atsisakyta deklaruoti pareiškėjos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Birštono mieste; 2) įpareigoti Birštono savivaldybės administraciją priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo (duomenys neskelbtini), Birštono mieste.

2. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 31 raštu atsisakė deklaruoti jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Birštone. Gyvenamąją vietą nuo 1999 metų pareiškėja yra deklaravusi neužbaigtos rekonstrukcijos ir netinkamame gyventi būste, (duomenys neskelbtini), Birštone. Nuo 1996 metų faktiškai pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini), nes sergančiai motinai buvo reikalinga nuolatinė slauga. Motinai mirus 1999 metais, pareiškėja ir toliau gyveno gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, kurios pagal testamentą motinos buvo paliktos pareiškėjai. Tai, jog pareiškėja faktiškai gyvena šiuo adresu patvirtina Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. el-2722-414/2017 atsakovo pateikti Socialinių reikalų komisijos 2014 m. lapkričio 27 d. ir 2015 m. lapkričio 25 d. posėdžių protokolai, prie skundo pateikti 2016 m. spalio 26 d. ir 2017 m. birželio 28 d. posėdžių protokolai. Tarp AB “Lietuvos dujos” ir pareiškėjos 2003 m. spalio 21 d. buvo sudaryta gamtinių dujų pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjos naudojamos patalpos (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) šildymui teikiamos gamtinės dujos, o pareiškėja už jas laiku moka.

3. Pareiškėja nurodė, kad remdamasi Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 29 d. Birštono savivaldybės administracijai pateikė prašymą deklaruoti jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Birštone. Atsakovui taip pat pateikė dokumentus, kurie patvirtina pareiškėjos teisę gyventi šiame name: 2003 m. birželio 3 d. liudijimą dėl palikimo priėmimo, 1997 m. balandžio 18 d. testamentą, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Birštone, Kadastro duomenų bylos Nr. 322 rūsio ir pirmo aukšto planus. Atsakovas atsisakė patenkinti prašymą ir nurodė, kad pareiškėjos nuosavybės teisė į gyvenamąją patalpą neįregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.

4. Pareiškėja paaiškino, kad su broliu vis dar derasi dėl gyvenamųjų patalpų dalies: tambūro 1-5, dalies koridoriaus 1-2 perleidimo pareiškėjos nuosavybėn. Siekdama išvengti papildomų išlaidų, nuosavybę savo vardu pareiškėja nori įregistruoti viešajame registre tik galutinai išsprendusi ginčą dėl paminėtų patalpų. Atsakovas neteisėtai reikalavo pateikti patalpos savininko sutikimą, nes neįvertino, kad pagal testamentą paveldėtos patalpos yra tik pareiškėjos nuosavybė, o ne bendroji dalinė jos ir jos brolio nuosavybė.

5. Atsakovas Birštono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad asmenų gyvenamosios vietos deklaravimo sąlygas ir tvarką, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą nustato Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, taip pat ir Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės, patvirtintos 2015 m. gruodžio 30 d. VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. V-294 (toliau – Taisyklės). Deklaravimo funkciją įgyvendina Birštono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ir jis privalo vadovautis paminėtais teisės aktais.

7. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Civilinės metrikacijos skyrių dėl jos gyvenamosios vietos deklaravimo (duomenys neskelbtini), Birštone. Pareiškėja taip pat pateikė testamentą, surašytą 1997 m. balandžio 18 d., kuriuo dalis gyvenamojo namo, esančio Birštone, (duomenys neskelbtini), yra aprašyta pareiškėjai, 2003 m. birželio 3 d. liudijimą dėl palikimo priėmimo bei kai kuriuos dokumentus iš kadastro duomenų bylos.

8. Vadovaudamiesi Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi bei Taisyklių 16 punktu, Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai patikrino duomenis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke ir nustatė, kad pareiškėjos nuosavybės teisė į dalį gyvenamųjų patalpų, esančių Birštone, (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Dėl paminėtų priežasčių 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu buvo atsisakyta deklaruoti pareiškėjos gyvenamąją vietą Birštone, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja tuo pačiu raštu buvo informuota apie galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą jos norimu adresu tik tada, jeigu būtų pateiktas patalpos ar pastato savininko sutikimas, tačiau pareiškėja tuo nepasinaudojo. Pareiškėjos pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip įrodymai, kad jos nuosavybės teisė į dalį gyvenamųjų patalpų yra įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Šis sprendimas visiškai atitinka Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo imperatyvias nuostatas, kuriomis reglamentuojama, kad deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų ir valstybės registrų duomenis.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą teisės aktų nustatyta tvarka yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), Birštone. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į atsakovo Civilinės metrikacijos skyrių ir prašė jos gyvenamąją vietą deklaruoti (duomenys neskelbtini), Birštone. Pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos motina V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jos palikimą laiku priėmė pareiškėja – tai patvirtina notaro išduoto 2003 m. birželio 3 d. Liudijimo duomenys. Testamento turinio analizė patvirtina, kad po pareiškėjos mirties gyvenamasis namas atskiromis patalpomis nuosavybės teisėmis atiteko 2 savininkams: pareiškėjai ir jos broliui. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad šiuo metu gyvenamojo namo dalis patalpų registruota kaip pareiškėjos brolio asmeninė nuosavybė, o likusi dalis – mirusios pareiškėjos motinos vardu. Patalpos 1-2, 1-5, 1-13 nekilnojamojo turto registre įregistruotos tiek pareiškėjos brolio vardu, tiek ir jau mirusios pareiškėjos motinos vardu.

11. Teismas išanalizavo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 9 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 5 dalį. Teismui pateikti duomenys patvirtino, kad pareiškėja, priimdama palikimą po motinos mirties, paveldėjimo būdu įgijo nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo patalpų ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 str. 2 p.). Be to, dalį patalpų ji faktiškai valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise su savo broliu (bendraturčiu). Tai patvirtina viešojo registro duomenų analizė. Šie duomenys duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėja turi teisę gyventi (naudotis) jai motinos testamentu paliktose patalpose. Viešojo registro duomenys taip pat patvirtina (šios aplinkybės pareiškėja neneigia), kad pareiškėja savo daiktinių teisių neišviešino teisės aktų nustatyta tvarka – neįregistravo VĮ registrų centro tvarkomame nekilnojamojo turto registre. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 str. 3 d. imperatyviai nustato, kad deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų ir valstybės registrų duomenis. Teismas akcentavo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 ir 17 straipsnius. Tai suponavo pagrindą teiginiui, kad gyvenamosios vietos deklaravimas – formalizuotas ir tikslus procesas, apimantis kelių valstybinių registrų sąveiką. Taigi, pareiškėjos atsakovui pateikti duomenys (testamentas ir t.t.) apie patalpų savininką (pareiškėją) visiškai neatitiko nekilnojamojo turto registro duomenų, taip pat atsakovui nebuvo pateiktas ir dalies patalpų, kurios pareiškėjai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendraturčio (brolio) sutikimas.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas ir savo veikloje jis privalo tiksliai vadovautis teisės aktų reikalavimais. Atsakovas gali veikti tik taip, kaip numato teisės aktai ir veiksmų laisvės jis neturi. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 str. 3 d., 10 str. 5 d. imperatyvai atsakovą įpareigoja deklaruoti pareiškėjos gyvenamąją vietą tik tada, kai jos nuosavybės teisės bus įregistruotos viešajame registre ir bus pateiktas dalies patalpų bendraturčio sutikimas.

13. Teismas nurodė, kad atsakovo priimtas ginčijamas sprendimas išsamus, paremtas faktiniais duomenimis ir teisės aktais, nurodyta apskundimo tvarka, todėl jis visiškai atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., 8 str. reikalavimus ir naikinti jo nėra jokio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pareiškėjos skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos deklaravimo (duomenys neskelbtini), Birštono mieste.

14. Likusieji pareiškėjos ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl teismas detaliau jų neanalizavo.

III. 15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

16. Pareiškėjos nuomone, teismas neteisingai nurodė, kad patalpos 1-2, 1-5, 1-13 nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjo brolio ir mirusios motinos vardu. Tai paneigia pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai.

17. Nesant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų neteisėtas savivaldybės ir teismo nurodymas pateikti dalies patalpų bendraturčio sutikimą.

18. Teismas neteisingai nurodo, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis ir 10 straipsnio 5 dalis įpareigoja gyvenamąją vietą deklaruoti tik tada, kai viešame registre bus įregistruota nuosavybės teisė ir bus pateiktas dalies patalpų bendraturčio sutikimas.

19. Teismas, atmesdamas skundą, pažeidė pareiškėjos teisę deklaruoti gyvenamąją vietą, kurioje teisėtai pareiškėja gyvena nuo 1996 m.

20. Atsakovas Birštono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

22. Birštono savivaldybės administracija papildomai nurodo, kad neneigia pareiškėjos teisės gyventi jos paveldėtose patalpose Birštone. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnis įtvirtina, kad gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai yra rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, gerinti viešąjį administravimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad gyvenamosios vietos deklaravimas – formalizuotas ir tikslus procesas, apimantis kelių valstybinių registrų sąveiką.

23. Pareiškėja nei patikslintame skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo sprendimo panaikinimo pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta deklaruoti pareiškėjos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Birštono mieste, pagrįstumo ir teisėtumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pagal nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamasis namas priklauso mirusiai pareiškėjos motinai ir pareiškėjos broliui, be to, pareiškėja nėra deklaravusi nekilnojamojo turto registre daiktinių teisių į paveldėtą turto dalį, nurodė, kad pareiškėjos atsakovui pateikti duomenys (testamentas ir t.t.) apie patalpų savininką (pareiškėją) visiškai neatitiko nekilnojamojo turto registro duomenų, taip pat atsakovui nebuvo pateiktas ir dalies patalpų, kurios pareiškėjai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendraturčio (brolio) sutikimas. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė deklaruoti pareiškėjos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Birštone.

26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo ir pareiškėjos prašymo atsakovui matyti, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės siekė deklaruoti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Birštone kaip savininkė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pateikti duomenys neatitiko valstybės registrų duomenų (pareiškėja nėra registruota kaip patalpų savininkė), alternatyviai pareiškėjos gyvenamoji vieta galėjo būti registruota, pareiškėjai pateikus patalpų savininko sutikimą.

28. Dėl pareiškėjos argumentų, jog gyvenamoji vieta gali būti deklaruojama, nesant viešame registre įregistruotos nuosavybės teisės ir nepateikus dalies patalpų bendraturčio sutikimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (2015 m. birželio 30 d. redakcija Nr. XII-1919, galiojusi 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo priėmimo metu) 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų ir valstybės registrų duomenis. Be to, deklaruojant gyvenamąją vietą, deklaravimo įstaigai turi būti pateikti duomenys apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius) (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 9 punktas), taip pat patalpos ar pastato savininko (bendraturčių) arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Taisyklių 15.8-15.10 punktai taip pat nustato, kad deklaruojant turi pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į patalpą ar pastatą, kuriame asmuo gyvena (toliau – būstas arba gyvenamoji patalpa), taip pat atskirą gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčių ar jo (jų) įgalioto asmens sutikimą, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, patvirtintą šių taisyklių 45 punkte nustatyta tvarka (išskyrus atvejus, kai gyvenamąją vietą deklaruoja gyvenamosios patalpos bendraturčiai), kai savininkas, jo atstovas ar vienas iš bendraturčių neatvyksta į deklaravimo įstaigą.

29. Sistemiškai įvertinus nurodytas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad deklaruojami duomenys turi atitikti valstybės registrų duomenis. Be to, tuo atveju, jeigu asmuo nėra patalpų savininkas, deklaruojant gyvenamąją vietą, turi būti pateiktas savininko sutikimas. Atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti duomenys neatitiko valstybės registruose esančių duomenų, be to, alternatyviai pareiškėja nepateikė patalpų dalies savininko sutikimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai atsisakė deklaruoti pareiškėjos gyvenamą vietą.

30. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų taip pat matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes šiam ginčui išnagrinėti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų taisyklių laikėsi. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja, prašydama deklaruoti jos gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), Birštone, nėra deklaravusi nekilnojamojo turto registre savo daiktinių teisių, be kita ko, nepateikė ir patalpų savininko sutikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad šių aplinkybių pareiškėja neginčijo ir teigė, kad nuosavybę savo vardu pareiškėja nori įregistruoti viešajame registre tik galutinai išsprendusi ginčą su broliu dėl dalies patalpų.

32. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius