Legislator Case Law & Legislation
612a7bd7-ec12-44be-beef-1fa653e2598d AI generated

612a7bd7-ec12-44be-beef-1fa653e2598d · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 612a7bd7-ec12-44be-beef-1fa653e2598d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

panaikinti atsakovo V. P. ŽŪB „Nemunas“ pajų įsigijimo už 64 462,17 Eur (222 575 Lt) paskolÄ sandorį ir taikyti restitucijÄ ; panaikinti M. P. ir J. P. ŽŪB „Nemunas“ pajų įsigijimo po 1000 Lt sandorius ir taikyti restitucijÄ ;

Legislator headnote

AI generated

612a7bd7-ec12-44be-beef-1fa653e2598d · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad atsakovai ŽŪB „Nemunas“ pajus įgijo ne sandorių, o ŽŪB „Nemunas“ narių 2009-06-08, 2010-01-15 ir 2010-02-05 susirinkimų nutarimų – bendrovės organo sprendimų – pagrindu. Pagal Žemės Å«kio bendrovių įstatymÄ ir ŽŪB „Nemunas“ įstatus bÅ«tent bendrovės narių susirinkimas yra aukščiausiasis bendrovės organas, turintis teisę faktiÅ¡kai spręsti visus su bendrovės veikla susijusius klausimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-340-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00748-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-583-260/2015 pagal ieÅ¡kovo V. R. ieÅ¡kinį atsakovams V. P., M. P. ir J. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Kėdainių rajono žemės Å«kio bendrovė „Nemunas“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. R. 2013-09-02 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir jį 2013-10-21 patikslinęs prašė:

1) panaikinti atsakovo V. P. ŽŪB „Nemunas“ pajų įsigijimo už 64 462,17 Eur (222 575 Lt) paskolÄ sandorį ir taikyti restitucijÄ ;

2) panaikinti M. P. ir J. P. ŽŪB „Nemunas“ pajų įsigijimo po 1000 Lt sandorius ir taikyti restitucijÄ ;

3) panaikinti J. P. ŽŪB „Nemunas“ pajų įsigijimo už 1 500 000 Lt ir už 100 000 Lt sandorius ir taikyti restitucijÄ ;

4) priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad iki 2009-06-08 ieÅ¡kovas ir atsakovas V. P. buvo ŽŪB „Nemunas“ pajininkais, kartu turėję 70,04 proc. bendrovės pajų (ieÅ¡kovas – 23,35 proc., atsakovas V. P. – 46,69 proc.). IeÅ¡kovas 2003-02-27 buvo įgaliojęs atsakovÄ V. P. dalyvauti ŽŪB „Nemunas“ pajininkų visuotiniuose narių susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiÅ«ra visais klausimais, už ieÅ¡kovÄ pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu.

BÅ«tent Å¡io atsakovo iniciatyva buvo suÅ¡auktas 2009-06-08 neeilinis bendrovės narių susirinkimas, kuriame dalyvavo tik pats atsakovas V. P., turintis 354 940 Lt (iÅ¡ 760 140 Lt) pajų, taip pat pagal įgaliojimÄ atstovavęs ir ieÅ¡kovÄ , turėjusį 177 470 Lt pajų. Minėtame susirinkime vienbalsiai nutarta leisti atsakovui V. P. pasididinti pajų 64 462,18 Eur (222 575 Lt) suma, atitinkamai nustačius vieno pajaus kainÄ po 0,30 Lt bei atlikus pajaus įskaitymÄ su atsakovo 2002-2003 metais bendrovei suteikta paskola, kuriÄ Å¡is atsiimti atsisakė.

IeÅ¡kovas sutinka, kad balsuodamas 2009-06-08 susirinkime atsakovas V. P. turėjo / atstovavo iÅ¡ viso 70,04 proc. visų ŽŪB „Nemunas“ pajų (ieÅ¡kovo ir jo paties pajai), todėl balsavimo neginčija. Tačiau mano, jog atsakovas V. P., pasididinęs savo pajų (kapitalizavęs paskolÄ ) bei asmeniÅ¡kai įgijęs 73,02 proc. (1 096 856,70 Lt) bendrovės pajaus, taip pat sudarydamas kitus sandorius dėl pajų su susijusiais asmenimis, t. y. su M. P. ir J. P., pažeidė įstatymus bei ŽŪB „Nemunas“ įstatus, reglamentuojančias pajinių įnašų įneÅ¡imo tvarkÄ , pajų perleidimo sandorių formai keliamus reikalavimus (ŽŪAB 13 str., 15 str., 1 d. ir 18 str. 2 d. 1 p.;

įstatų 23 p. ir 31 p.), pažeidė imperatyvias CK 2.87 str. 3 d. nuostatas, reikalaujančias, kad juridinio asmens valdymo organo narys vengtų situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 1.80 str.). Atsakovas, apie tai nepraneÅ¡damas kitiems pajininkams, sudarė sau palankias sÄ lygas vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti sprendimus, naudingus tik jam ir jo Å¡eimos nariams, kurie, pažeisdami ne tik ieÅ¡kovo, bet ir bendrovės teises, tapo bendrovės pajininkais, vadinasi, atsakovas elgėsi nesÄ Å¾iningai (CK 1.5 str.), o ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).

Atsakovo V. P. skolos įskaitymo už pajų sandoris (CK 1.63 str. 1 d.) reiÅ¡kia, kad Å¡is atsakovas perėmė bendrovės kontrolę. Po neteisėtų sandorių sudarymo atsakovai iÅ¡ viso turi 3 606 856,30 Lt bendrovės pajus iÅ¡ 4 012 055,70 Lt, t. y. atsakovų dalis ŽŪB „Nemunas“ sudaro 89,90 proc. Nepanaikinus ginčijamų sandorių ieÅ¡kovo Å¡eimai liktų tik 8,49 proc. bendrovės pajaus, o tai neleistų daryti jokios įtakos bendrovės veiklai. Pripažinus atsakovo V. P. sudarytÄ sandorį negaliojančiu, negaliojančiais turi bÅ«ti pripažinti ir kitų atsakovų bendrovės pajų įsigijimo sandoriai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015-09-21 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. R. atsakovui V. P. 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat po sprendimo įsiteisėjimo panaikino laikinÄ sias apsaugos priemonės – atsakovų turimų Kėdainių rajono ŽŪB „Nemunas“ pajų areÅ¡tÄ ir / ar draudimÄ atsakovams disponuoti turimais pajais. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti atsakovų pajaus įgijimo sandorius, atitinkamai, V.

P. už 222 575 Lt, M. P. - už 1 000 Lt, ir J. P. - už 160 000 Lt, tačiau nesutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovai ŽŪB „Nemunas“ pajus įgijo sandorių pagrindu. Teismas nurodė, kad ne kiekvienas sukuriantis teisinius padarinius juridinis faktas yra sandoris. CK 1.136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iš sandorių, bet ir iš kitų juridinių faktų, todėl sprendžiant dėl juridinio fakto pripažinimo sandoriu reikia aiškinti tokio juridinio fakto teisinę prigimtį, paskirtį ir juo sukuriamų civilinių teisių bei pareigų pobūdį.

Teismas nagrinėjamu atveju sprendė, kad atsakovai ŽŪB „Nemunas“ pajus įgijo ne sandorių, o ŽŪB „Nemunas“ narių 2009-06-08, 2010-01-15 ir 2010-02-05 susirinkimų nutarimų – bendrovės organo sprendimų – pagrindu. Pagal Žemės Å«kio bendrovių įstatymÄ ir ŽŪB „Nemunas“ įstatus bÅ«tent bendrovės narių susirinkimas yra aukščiausiasis bendrovės organas, turintis teisę faktiÅ¡kai spręsti visus su bendrovės veikla susijusius klausimus.

Bendrovės narių susirinkimo sprendimas, priimtas pagal įstatymÄ ir bendrovės įstatuose nustatytÄ kompetencijÄ , yra bendrovės narių valinis aktas (juridinis faktas), sukuriantis bendrovei, jos nariams bei pajininkams teises ir pareigas. Toks sprendimas gali bÅ«ti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams (CK 2.82 str. 4 d.), tačiau ieÅ¡kovas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka neprašė pripažinti negaliojančiais ŽŪB „Nemunas“ narių susirinkimo nutarimų, kurių pagrindu atsakovai įgijo bendrovės pajus.

Todėl ir pagrindo spręsti, jog atsakovai ginčo pajus įgijo neteisėtai, teismas nenustatė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas V. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015-09-21 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti ir solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai ginčo pajus įgijo ne sandorių, o bendrovės narių susirinkimo nutarimų pagrindu. Bendrovės narių susirinkimo metu buvo atlikti du juridiškai svarbūs veiksmai, t. y. atsakovas V. P. balsavo dėl pajų skaičiaus bendrovėje padidinimo (įgyvendinta bendrovės nario neturtinė teisė); buvo priimtas sprendimas dėl pajų, kuriais padidintas bendras bendrovės pajų skaičius, perleidimo atsakovui V. P., apmokant bendrovės skolos įskaitymu (sudarytas sandoris), kuriam taikytini bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.63 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra patvirtinęs, kad tam tikrai atvejais juridinio asmens valdymo organo priimtas sprendimas turi būti kvalifikuojamas kaip sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-513/2009). Atsakovo pajų įsigijimas, apmokant skolos įskaitymu, atitinka sandoriui keliamus reikalavimus, nes sukūrė teises bei pareigas ne tik atsakovui, bet turėjo įtakos ir pačiai bendrovei, kitiems jos pajininkams. Tokiu būdu atsakovas perėmė bendrovės kontrolę.

2. Žemės Å«kio bendrovių įstatymas patvirtina, kad pajai įsigyjami ne valdymo organų sprendimų pagrindu, o sandorio pagrindu (ŽŪBÄ® 18 str. 2 d. 1 p.). Akcinių bendrovių įstatymas, kuriuo galima remtis kaip įstatymo analogija, numato, kad bendrovės įstatinis kapitalas didinamas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (ABÄ® 49 str. 1 d.), tačiau nuosavybės teisės į iÅ¡leistas akcijas to nepakanka – turi bÅ«ti sudaryta atitinkamos formos ir turinio akcijų pasiraÅ¡ymo sutartis (ABÄ® 44 str.). Bendrovės susirinkimo sprendimÄ didinti pajų skaičių ir leisti pajus įsigyti atsakovams turėjo įgyvendinti bendrovės vykdomasis valdymo organas - administracija (Bendrovės įstatų 67 p.), bendrovės vardu sudarydama su atsakovais sandorius dėl pajų perleidimo.

3. Atsakovo V. P. atliktas pajų įsigijimas, pajus apmokant įskaitymu, buvo įvykdytas pažeidžiant pajų įsigijimo tvarkÄ , nes Žemės Å«kio bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad pajiniai įnaÅ¡ai gali bÅ«ti įneÅ¡ti pinigais, materialinėmis ir kitomis vertybėmis bei intelektualinės veiklos rezultatais (baigtinis sÄ raÅ¡as). Bendrovės įstatų 51 punktas numato, jog bendrovės narys, norintis parduoti savo pajų, bendrovei pateikia raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ , bendrovės administracijos vadovas su pajaus savininku sudaro pajaus ar jo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodoma perkamo pajaus sutartinė kaina, mokėjimo tvarka, terminai ir kitos sÄ lygos.

Todėl ir bendrovei norint parduoti pajų turi bÅ«ti kreiptasi į visus bendrovės narius ir informuoti apie galimybę įsigyti pajus. Akcininkų pirmumo teisę įsigyti naujai iÅ¡leidžiamas akcijas detaliai reglamentuota Akcinių bendrovių įstatymu, kuris turi bÅ«ti taikomas kaip analogija.4. Susirinkimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas V. P. suteikė bendrovei paskolÄ ar kad Å¡i paskola nebuvo grÄ Å¾inta.

5. Atsakovo V. P. sudarytas sandoris prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintai normai, kadangi atsakovas įsigijo bendrovės pajus apie tai neinformavęs kitų bendrovės narių ir pasinaudodamas bendrovei suteiktu paskolos faktu – elgėsi nesÄ Å¾iningai. Atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina ir jo sudaryti sandoriai su susijusiais asmenimis bei aplinkybė, kad atsakovas pažeidė tarp apelianto ir atsakovo 2004-12-07 susitarimÄ bendrovės pajus valdyti lygiomis dalimis. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pripažintinas pagrįstu akcininko interesas iÅ¡laikyti turimÄ dalį bendrovės kapitale, Å¡is interesas gali bÅ«ti tinkamu argumentu atsisakant didinti įstatinį kapitalÄ , ypač jei tokiu didinimu iÅ¡ esmės siekiama ne sustiprinti bendrovės mokumÄ , bet iÅ¡stumti smulkųjį ar finansiÅ¡kai silpnesnį akcininkÄ iÅ¡ bendrovės ar reikÅ¡mingai sumažinti jo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-09 nutartis c. b. Nr. 3K-7-124/2014).

6. Atsakovas pažeidė CK 2.87 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ juridinio asmens valdymo organo pareigÄ vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, be to, kaina, už kuriÄ atsakovai įgijo pajus, neatitiko rinkos kainos. Atsakovai V. P., J. P. ir M. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas teisingai pripažino, kad atsakovai ŽŪB „Nemunas“ pajus įgijo ne sandorių, o ŽŪB „Nemunas“ narių 2009-06-08, 2010-01-15, 2010-02-05 susirinkimų nutarimų – bendrovės organo sprendimų – pagrindu.

Tiek Žemės ūkio bendrovių įstatymas, tiek ŽŪB „Nemunas“ įstatai nustato, kad bendrovės narių susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas, turintis teisę spręsti visus su bendrovės veikla susijusius klausimus. Narių susirinkimo priimti sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, tačiau ieškovas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka neprašo nutarimų, kurių pagrindu įgyti bendrovės pajai, pripažinti negaliojančiais. Be to, praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas susirinkimo nutarimams ginčyti.

2. Balsavimas kolegialaus juridinio organo susirinkime nėra sandoris. Nors ieÅ¡kovas nurodo, kad susirinkimo sprendimų neginčija, tačiau teigia, kad vieni sprendimai yra nutarimai, o kiti – sandoriai. Atsakovės M. P. ir J. P., įsigydamos bendrovės pajus, susirinkime nebalsavo, vien aplinkybė, kad susirinkime balsavo atsakovas V. P., nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės elgėsi nesÄ Å¾iningai bei pažeidė pajų įgijimo tvarkÄ .

3. Atsakovas V. P. 2009-06-08 susirinkime balsavo savo ir ieÅ¡kovo turimais balsais ir dėl leidimo atsakovėms įsigyti bendrovės pajų galėjo spręsti nepriklausomai nuo to, pasididino jis savo turėtÄ pajų paskolintos bendrovei pinigų sumos sÄ skaita ar ne. 4 IeÅ¡kovas teigia, kad buvo pažeisti ir bendrovės interesai, tačiau nenurodo kaip pažeidimas pasireiÅ¡kė. Vien tai, kad ieÅ¡kovas nori bendrovės pajus valdyti lygiomis dalimis ,savaime nereiÅ¡kia, kad bendrovės susirinkimuose priimti sprendimai yra neteisėti.

5. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad dar galioja 2004-12-07 susitarimo raštas bendrovės pajus valdyti lygiomis dalimis. 2009-10-09 notariškai patvirtintu pareiškimu ieškovas pareiškė, kad atsakovams jokių piniginių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš, nes jie yra įvykdę visas rašytines skolos sutartis ir / ar susitarimus ar kitus skolos lapelius. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo metu priimtų nutarimų padidinti pajų, naujų narių prašymų įsigyti pajų bei priimti juos į bendrovės narius teisinio kvalifikavimo bei šių veiksmų padarinių teisėtumo vertinimo.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visuotinio bendrovės narių susirinkimo nutarimus nepagrįstai kvalifikavo kaip atsakovų pajų įgijimo pagrindÄ , nes nutarimai yra sandoriai, kuriuos sudarant buvo pažeistos imperatyvios teisės normos bei vieÅ¡oji tvarka ir gera moralė, todėl jie pripažintini negaliojančiais. Nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar poreikio peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija įvertina Å¡ių apeliacinio skundo bei atsiliepimo į juos argumentus (CPK 320 str.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo Atsakovai su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė 2009-10-20 apelianto V. R. pareiÅ¡kimus, kuriuose jis pareiÅ¡kia, kad atsakovai V. P. ir J. P. yra įvykdę visus piniginius įsipareigojimus pagal visas raÅ¡ytines skolos sutartis ir / ar kitus susitarimus ar kitus skolos lapelius ir jokių piniginių pretenzijų neturi ir ateityje nereikÅ¡. Atsakovų teigimu, Å¡ie pareiÅ¡kimai paneigia apelianto skundo argumentus, jog tebegalioja 2004-12-07 susitarimo raÅ¡tas, kuriuo Å¡alys susitarė bendrovės pajus valdyti lygiomis dalimis (po 50 proc. pajų kiekvienas).

Apeliantas 2015-11-25 pateiktuose paaiÅ¡kinimuose dėl Å¡io praÅ¡ymo nurodė, kad prieÅ¡tarauja tokių įrodymų prijungimui, kadangi jie nebuvo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, jie, apelianto nuomone, nėra susiję su nagrinėjama byla. Apeliantas 2016-05-02 taip pat pateikė papildomÄ informacijÄ apie tai, kad 2015-07-07 atsakovo V. P. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-3788-15 dėl sukčiavimo, įsigyjant pajus, bei pranešė, jog Å¡iam atsakovui yra pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas), 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas) ir 184 str. 1 d. (turto iššvaistymas).

Å ių aplinkybių patvirtinimui apeliantas teikia advokato S. L. praneÅ¡imÄ apie ikiteisminio tyrimo eigÄ ir V. P. įteiktÄ praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , praÅ¡ydamas Å¡iuos duomenis prijungti prie bylos medžiagos ir vertinti nagrinėjant jo apeliacinį skundÄ . Pasak apelianto, Å¡ie duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovo sandoris pasididinti pajų neatitiko imperatyvių teisės normų, vieÅ¡osios tvarkos ir geros moralės. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovo V. P. nesÄ Å¾iningumo, vykdant 2004-12-07 Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ , teisėjų kolegija pripažįsta ir atsakovams kilusį poreikį pateikti savo argumentus bei informacijÄ apie minėto susitarimo vykdymÄ , todėl Å¡iuos įrodymus priima ir vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Taip pat tenkinamas ir apelianto praÅ¡ymas dėl informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigÄ prijungimo, kadangi Å¡i informacija gauta po bylos pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjimo, o jos reikÅ¡mė nagrinėjamam civiliniam ginčui vertintina visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl susirinkimo nutarimų kvalifikavimo bei vertinimo Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir kituose savo procesiniuose dokumentuose apeliantas akcentuoja neginčijantis bendrovės narių susirinkime priimtų sprendimų ir atsakovo V. P., įskaitytinai ir kaip apelianto įgaliotinio, įgyvendinančio bendrovės narių neturtines teises, balsavimo dėl pajų skaičiaus bendrovėje padidinimo, tačiau ginčija susirinkimo sprendimus dėl pajų, kuriais buvo padidintas bendras bendrovės pajų skaičius, perleidimo atsakovui V.

P., apmokant bendrovės skolos įskaitymu, taip pat perleidimo naujoms pajininkėms, atsakovėms J. P. ir M. P., Å¡ių ginčo pajų įgijimÄ vertindamas kaip įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos neatitinkančius sandoriais, kuriems taikytini ir kiti bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.63 str. 1 d.). Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija negali sutikti ir pripažįsta, kad apeliantas nepagrįstai dėl to paties klausimo priimtus žemės Å«kio bendrovės narių susirinkimo nutarimus iÅ¡skaido į dvi dalis - juridinį faktÄ bei sandorį.

Kaip matyti iÅ¡ ŽŪB „Nemunas“ 2009-06-08 narių susirinkimo protokolo, jame buvo sprendžiami klausimai, susiję su atsakovo V. P. turimo pajaus padidinimu pagal anksčiau bendrovėje nustatytÄ ir naudojamÄ pajų pirkimo kainÄ , atsižvelgiant į jo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ neatsiimti bendrovei 2002-2003 metais paskolintų 222 575 Lt piniginių lėšų, naudotų jos Å«kinėje komercinėje veikloje, bei bendrovės administracijos vadovo P. S. pateiktÄ informacijÄ , jog paskolintų lėšų sugrÄ Å¾inimas sukeltų bendrovei sunkumų - jai pritrÅ«ktų apyvartinių lėšų; taip pat atsakovių J.

P. bei M. P. praÅ¡ymai dėl pajų įsigijimo bei priėmimo į bendrovės narius (darbotvarkės 1-3 klausimai). Žemės Å«kio bendrovių įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2005-01-01 iki 2010-01-05) 13 straipsnyje nustatyta, kad bendrovės pagrindinis kapitalas gali bÅ«ti didinamas priimant į bendrovę naujus pajininkus (jų pajų dydžiu) ir / ar iÅ¡ papildomų pajinių įnašų. Bendrovės įstatai taip pat neriboja jau esamo bendrovės nario ir pajininko pajaus didinimo papildomais įnaÅ¡ais (26 p., 31.3 p.), o 31.1 punkte numato galimybę bendrovės pagrindinį kapitalÄ didinti priimant į bendrovę naujus pajininkus (jų pajų dydžiu).

BÅ«tent bendrovės narių susirinkimas, kuris yra aukščiausiasis bendrovės organas, turi teisę priimti naujus bendrovės narius, atleisti ir Å¡alinti narius iÅ¡ bendrovės bei spręsti kitus su bendrovės gamybine ir komercine veikla susijusius klausimus (ŽŪBÄ® 21 str. 1 d. ir 2 d.; bendrovės įstatų 60.2 p., 60.14 p.). IÅ¡vardintos nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bendrovės narių susirinkimas turi teisę nuspręsti tiek dėl naujų bendrovės narių ir pajininkų priėmimo, tiek dėl pajinių įnašų didinimo tvarkos bei sÄ lygų.

Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei bendrovės įstatai nenumato, jog kapitalo didinimo atveju, iÅ¡leidžiant naujus pajus ir / ar priimant naujus bendrovės narius, privalo bÅ«ti sudaromi dar ir sandoriai. Å iame kontekste apelianto nuoroda į ŽŪBÄ® 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintÄ reglamentavimÄ nepriimtina. Minėtoje teisės normoje, kaip ir bendrovės įstatų 49.2 p., 49.6.p., 51 p., kalbama apie bendrovės nario teisės disponuoti jam priklausančiu pajumi įgyvendinimo tvarkÄ , t. y. savo pajų parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti pačiai bendrovei, kitam bendrovės nariui, pajininkui, bet kuriam kitam, fiziniam ar juridiniam asmeniui, sudarant paprastos raÅ¡ytinės formos pajaus perleidimo sandorių, ir tam bendrovės narių susirinkimo sprendimas ar pritarimas nereikalingas.

Vadinasi, yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad žemės Å«kio bendrovės kapitalas didinamas ne sandorių, o valdymo organų sprendimų pagrindu. Tokiu atveju nėra prielaidų nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad bendrovės narių susirinkimo sprendimai (nutarimai) gali bÅ«ti ginčijami ne bendraisiais sandorių, o specialiaisiais, t. y. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais. PrieÅ¡inga apelianto nuomonė, jog nagrinėjamu atveju buvo sudaryti sandoriai, kuriems taikytini ir sandorių negaliojimo pagrindai, paremta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009, iÅ¡aiÅ¡kinimais, kurioje, vertinant kooperatinės bendrovės narių susirinkimo sprendimus kaip vienÄ iÅ¡ civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų, buvo pripažinta, kad tokie kooperatinių bendrovių dalyvių veiksmai, iÅ¡reiÅ¡kiami sprendimo forma, yra specialus ir savarankiÅ¡kas civilinių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindas, kuriam, be bendrųjų sandorio charakteristikų, bÅ«dingi ir privataus juridinio asmens akto bruožai.

Pažymėtina, kad ir šioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad CK nustato savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimo pripažinimo negaliojančiais pagrindai. Taigi, nors šis išaiškinimas, pasak apelianto, leidžia jam teigti, jog juridinio asmens organo sprendimas gali turėti ne tik vidaus akto požymių, bet ir sandorio pažymių, tačiau cituotoje civilinėje byloje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra panašios – kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas ilgalaikio bendrovės turto perleidimo teisėtumo klausimas, t. y. sudaryto pastatų pirkimo–pardavimo sandorio neteisėtumas buvo grindžiamas nepagrįstai maža kaina ir valdybos pirmininko įgaliojimų pažeidimu.

Be to, cituoto ginčo santykiui taikytos ne nagrinėjamam ginčui aktualios Žemės Å«kio bendrovių įstatymo, o Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nuostatos, todėl minėti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai negali bÅ«ti pripažinti prejudiciniais ir nagrinėjamai bylai. Apeliantas, tvirtindamas apie ginčijamų susirinkimo sprendimų buvimÄ sandoriais, taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2014, 2014-06-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2014, bei 2008-03-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008.

Viena vertus, civilinėse bylose Nr. 3K-3-267/2014 bei Nr. 3K-3-368/2014 kasacinio teismo taip pat buvo konstatuota, kad akcininkų, kaip vienasmenių valdymo organų, veiksmai ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai nelaikomi sandoriais ir jiems nuginčyti (pripažinti negaliojančiu) taikytinos specialiosios susirinkimo sprendimais nustatytus teisinius santykius reglamentuojančios įstatymų normos. Kasacinio teismo buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sandoris, sukuriantis civilinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pabaigÄ , yra juridinis faktas, tačiau ne kiekvienas sukuriantis teisinius padarinius juridinis faktas yra sandoris. Kita vertus, nurodytose kasacinėse bylose buvo sprendžiami klausimai, susiję su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis bei jų organų sprendimų, susijusių su įmonės kapitalu bei akcijų pirkimo–pardavimo sandorio teisėtumu, akcininko neturtinių teisių įgyvendinimu.

Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ginčo santykį ir apelianto cituotose bylose kilusius klausimus reglamentuoja skirtingi teisės aktai, dar daugiau, ŽŪBÄ® 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė net negali leisti akcijų, taigi yra nustatytas akivaizdus Å¡ių juridinių asmenų formų atskyrimas. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-120/2008). Å iuo aspektu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas savo skundÄ ne tik nepagrįstai grindžia precedentų taikymo taisyklės pažeidimo argumentais, bet ir pateikia pavienius kasacinio teismo sprendimo sakinius, neatsižvelgdamas į Å¡io teismo argumentacijos visumÄ bei kontekstÄ . Vadinasi, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo konkrečiu atveju ginčo pajai buvo atsakovų įgyti ne sandorių, o bendrovės narių susirinkimo sprendimų (nutarimų) pagrindu, kurių teisėtumas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais ( o taip pat ir terminais) byloje nebuvo ginčijamas, nėra paneigta.

Dėl pajų įsigijimo tvarkos bei atsakovų sÄ Å¾iningumo Apeliantas taip pat savo skunde nurodo, kad pajų įsigijimas, juos apmokant įskaitymu, buvo įvykdytas pažeidžiant pajų įsigijimo tvarkÄ ir teisinį reguliavimÄ , nes ŽŪBÄ® 15 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintas pajinio įnaÅ¡o formų sÄ raÅ¡as yra baigtinis, o bendrovė ir atsakovas V. P. turėjo jam praneÅ¡ti apie pajaus didinimÄ bei pajų perleidimÄ , kad bÅ«tų užtikrinta ir kitų bendrovės narių teisė įsigyti perleidžiamus pajus.

Su tokiais skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Pajinis įnaÅ¡as į bendrovę gali bÅ«ti įneÅ¡tas pinigais, materialinėmis ir kitomis vertybėmis bei intelektualinės veiklos rezultatais (ŽŪBÄ® 15 str. 1 d.; bendrovės įstatų 23 p.). Å ių normų turinys ir konkrečiai sÄ voka „materialinės ir kitokios vertybės“, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, neabejotinai patvirtina, kad pajinio įnaÅ¡o formų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Å iuo aspektu pažymėtina, kad ŽŪB „Nemunas“ kapitalÄ gali sudaryti tiek nuosavos, tiek skolintos lėšos (įstatų 17 p.;

ŽŪBÄ® 12 str. 1 d.), taip pat nei įstatymas (ŽŪBÄ® 18 str. 2 d. 5 p. ir 7 p.), nei bendrovės įstatai (49.5 p.) neriboja jos narių teisės skolinti bendrovei (ar skolintis iÅ¡ jos). Žemės Å«kio bendrovių veiklÄ reglamentuojančios specialiosios ŽŪBÄ® nuostatos ar bendrovės įstatai nenustato ir draudimo įskaityti bendrovės skolas pajininkui už pajų, tokio draudimo nenustatyta ir CK 6.134 straipsnyje. Byloje nesama duomenų ir apie tai, kad atsakovo V. P. turtinė teisė, turėta bendrovei suteiktos paskolos pagrindu, buvo netinkama (nerealizuotina) turimo pajaus padidinimui.

SistemiÅ¡kai įvertinus tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija neturi teisinių prielaidų spręsti, jog turinčios konkrečiÄ vertinę iÅ¡raiÅ¡kÄ atsakovo reikalavimo teisės bei jo prievolės sumokėti už papildomus pajinius įnaÅ¡us įskaitymas bendrovės susirinkimo nutarimo pagrindu buvo negalimas. Apeliantas savo skunde nurodo ir tokius argumentus, jog sprendžiant dėl atsakovo suteiktos paskolos įskaitymo už pajus 2009-06-08 susirinkime nebuvo pateikti jokie duomenys apie skolos suteikimÄ bei galimÄ jos grÄ Å¾inimÄ .

Viena vertus, klausimas dėl paskolos teisinių santykių susiformavimo ar susirinkimo procedūrų teisėtumo nėra šios konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pažymi, kad ŽŪB „Nemunas“ 2013-08-30 rašytinių dokumentų ir informacijos apdorojimo sistemoje esančių duomenų apraše, kuris antstolės R. M. buvo sudarytas vykdant Kauno apygardos teismo 2013-08-23 nutartį dėl įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pareiškimo, yra užfiksuotos atsakovo V.

P. ir bendrovės sudarytos paskolos sutartys bei nurodytos jų sumos. PrieÅ¡ingų duomenų, liudijančių, jog Å¡ių sumų atsakovas bendrovei neperdavė arba kad suteiktos paskolos jam buvo grÄ Å¾intos dar iki ginčijamo įskaitymo, apeliantas nenurodė ir į bylÄ neteikė, todėl vien deklaratyvÅ«s jo teiginiai ar nuomonė apie galimÄ Ä¯siskolinimo nebuvimÄ paskolos suteikimo fakto bei buhalterinėje pažymoje Nr. 603 nurodyto jos dydžio (222 575 Lt) nepaneigia. Be to, susirinkimas suÅ¡auktas bendrovės administracijos iniciatyva, jo darbotvarkės klausimai buvo žinomi iÅ¡ anksto, vadinasi, informacija apie skolos dydį bei pagrindÄ buvo patvirtinta pačios bendrovės ir jos neginčijama.

Apeliantas procesiniuose dokumentuose nenurodo, kokios konkrečiai įstatų ar įstatyminio reglamentavimo nuostatos pažeistos bendrovės narių susirinkimo sprendimu dėl bendrovės kapitalo padidinimo iÅ¡ papildomų pajinių įnašų ir naujų narių priėmimo, todėl vien apeliacinio skundo teiginiai, jog atsakovai pažeidė pajų įsigijimo tvarkÄ , tokio vertinimo nesuponuoja. Pajinio įnaÅ¡o padidinimo atveju nėra sudaromi pajų pirkimo–pardavimo sandoriai, o apelianto nurodytos Žemės Å«kio bendrovių įstatymo nuostatos, kurios, jo teigimu, patvirtina bÅ«tinumÄ sudaryti raÅ¡ytinį sandorį, reglamentuoja ne bendrovės pagrindinio kapitalo didinimo atvejį iÅ¡ papildomų pajinių įnašų, o nario jau turimų pajų perleidimo tvarkÄ .

Å iame kontekste atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai, susiję su apelianto neinformavimu apie iÅ¡leidžiamus naujus pajus ir / ar jo pirmenybės teisės pažeidimu, nes tik nario turimo pajaus perleidimo atveju yra nustatyta pareiga informuoti apie tokius savo ketinimus bei įtvirtina bendrovės nario pirmumo teisę įsigyti parduodamÄ pajų (įstatų 49.6 p. ir 51 p.). Siekdamas pagrįsti pajų įsigijimo tvarkos pažeidimÄ , apeliantas remiasi Akcinių bendrovių įstatymo analogija, tačiau analogijos taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, nes ginčo santykį reglamentuoja specialus įstatymas.

Dėl Å¡ios priežasties netaikytini ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-09 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, suformuluoti iÅ¡aiÅ¡kinimai. Kadangi nei įstatymai, nei bendrovės įstatai pareigos kita forma, nei narių susirinkime, informuoti žemės Å«kio bendrovės narius apie norÄ (ketinimus) pasididinti savo pajų bendrovėje jos nariams nenustato, o toks atsakovo V. P. praÅ¡ymas buvo įtrauktas į susirinkimo, vykusio 2009-06-08, darbotvarkę, teisiÅ¡kai nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjimas Å¡io atsakovo nesÄ Å¾iningumas.

Kolegija pažymi, kad vykdomasis bendrovės valdymo organas yra administracija, kurios vadovas Å¡aukia susirinkimus, įstatuose nustatyta tvarka praneÅ¡a bendrovės nariams apie Å¡aukiamus susirinkimus ir apie susirinkimo darbotvarkę (įstatų 61 p., 67 p.). Ginčo dėl susirinkimo suÅ¡aukimo tvarkos pažeidimo nagrinėjamoje byloje nekilo. PrieÅ¡ingai, Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2009-11-16 nutarime „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ nurodoma, kad prie baudžiamosios bylos yra pridėtas 2009-10-15 jÄ inicijavusio V.

R. (apelianto) pareiÅ¡kimas, kuriuo Å¡is praÅ¡o ikiteisminį tyrimÄ nutraukti, iÅ¡siaiÅ¡kinęs 2009-06-08 dienos ŽŪB „Nemunas“ pajininkų susirinkimo protokolo atsiradimo aplinkybes, kurios kreipimosi į policijÄ metu nebuvo žinomos. Nutarime nutraukti tyrimÄ taip pat pažymėta, kad po papildomos V. R. apklausos jis paaiÅ¡kinęs, jog kartu su V. P. susipažino su visais bendrovės pajininkų dokumentais, sužinojo, kad 2009-06-08 ŽŪB „Nemunas“ pajininkų susirinkimas buvo, jį pripažįsta teisėtu bei patvirtina, kad nebuvo pažeisti jo, kaip pajininko, interesai.

Taigi apeliantas iÅ¡ esmės yra pripažinęs 2009-06-08 susirinkimo teisėtumÄ , o savo teises nepažeistomis. Dar daugiau, Kėdainių rajono notarų biure apelianto 2003-02-27 iÅ¡duoto V. P. įgaliojimo turinys leidžia įsitikinti, kad pastarajam buvo pavesta dalyvauti ŽŪB „Nemunas“ pajininkų visuotiniuose susirinkimuose su balsavimo teise savo nuožiÅ«ra visais klausimais, už apeliantÄ pasiraÅ¡yti ir atlikti visus veiksmus, susijusius su Å¡iuo pavedimu. Toks įgaliojimas, kaip matyti iÅ¡ byloje esančio 2009-06-22 apelianto praneÅ¡imo, adresuoto V.

P. ir ŽŪB „Nemunas“, buvo atÅ¡auktas tik po 2009-06-08 įvykusio susirinkimo, t. y. 2009-06-10 pateitu atitinkamÄ pareiÅ¡kimu Kėdainių rajono 1 notarų biurui. Visų atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ apeliantas taip pat grindė atsakovo V. P. su susijusiais asmenimis sudarytų sandorių dėl pajų perleidimo faktais, t. y. atsakovo V. P. ir atsakovės M. P. 2009-06-19 sudaryta pajų dovanojimo sutartimi, pagal kuriÄ atsakovas V. P. atsakovei M. P. padovanojo 1 095 856,70 Lt bendrovės pajų (Å¡i sutartis buvo nutraukta 2009-10-05), 2009-09-07 atsakovės J.

P. mamos ir apelianto anytos M. O. A. su atsakove M. P. sudaryta pajų pirkimo pardavimo sutartimi, pagal kuriÄ M. O. A. iÅ¡ atsakovės M. P. įsigijo 1 095 856,70 Lt bendrovės pajus už 55 520 Lt sumÄ (ir Å¡i sutartis buvo nutraukta 2009-10-02). Kadangi Å¡ie sandoriai, kaip nurodo ir pats apeliantas, vėliau buvo nutraukti, tokie argumentai, kaip neturintys reikÅ¡mės byloje nagrinėjamo ginčo iÅ¡sprendimui, neanalizuotini. Dar viena aplinkybė, kuria apeliaciniame skunde yra grindžiamas atsakovo V. P. nesÄ Å¾iningumas, yra 2004-12-07 susitarimo, sudaryto tarp apelianto ir atsakovo V.

P., nevykdymas. Jame Å¡alys susitarė nuo 2004-12-08 ŽŪB „Nemunas“ turimus pajus valdyti lygiomis dalimis (po 50 proc. kiekvienas); atsakovas V. P. įsipareigojo parduoti apeliantui V. R. ŽŪB „Nemunas“ pajų sumoje 80 963 Lt; apeliantas V. R. įsipareigojo sumokėti V. P. už parduotus pajus 2 428,89 Lt; susitarta ateityje, superkant iÅ¡ kitų ŽŪB „Nemunas“ pajininkų pajus, supirkti juos lygiomis dalimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡io susitarimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl tokie skundo argumentai patenka į CPK 304 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų sÄ raÅ¡Ä .

Be to, su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktas 2009-10-20 apelianto V. R. pareiÅ¡kimas, patvirtintas 2009-10-20 notaro, paneigia Å¡alių valiÄ realiai vykdyti 2004-12-08 susitarimÄ ir leidžia tikėtinai spręsti apie kitokius buvusius jų susitarimus. Antai atsakovas V. P. šį 2004-12-08 susitarimÄ mėgino ginčyti teisme, vėliau tokių savo ketinimų atsisakė (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-27 nutartis palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , priimta civilinėje byloje Nr. 2-14879-656/2009; teismų informacinė sistema LITEKO;

CPK 179 str. 3 d.). Beveik tuo pačiu metu, t. y. 2009-10-15, apeliantas taip pat paprašė nutraukti jo inicijuotÄ ikiteisminį tyrimÄ , pareiÅ¡kęs, kad jo, kaip pajininko, teisių 2009-06-08 susirinkime spręsti klausimai nepažeidė. Tokių aptartų faktinių aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys kilusius ginčus 2009 metais iÅ¡sprendė tarpusavio nuolaidų ir derybų bÅ«du, todėl pagrindo konstatuoti atsakovo V. P. nesÄ Å¾iningumo nenustatyta. Kitokios iÅ¡vados dėl Å¡io atsakovo sÄ Å¾iningumo nesuponuoja ir inicijuoti nauji Å¡alių tarpusavio ar su trečiuoju asmeniu ŽŪB „Nemunas“ teisminiai ginčai (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys;

CPK 179 str. 3 d.) bei 2015-07-07 atsakovo atžvilgiu vėl pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-3788-15, kuriame, remiantis apelianto papildomai pateikta informacija, atsakovui buvo pareikÅ¡ti įtarimai. Atmestini kaip nepagrįsti ir tokie skundo argumentai, kad atsakovas, kaip juridinio asmens organo narys, nevengė situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡taravo ar galėjo prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.). Viena vertus, koks konkrečiai juridinio asmens (ŽŪB „Nemunas“) interesas, kapitalizuojant skolÄ ir nereikalaujant jos grÄ Å¾inimo, paverčiant jÄ papildomais pajiniais įnaÅ¡ais (t. y. bendrovės kapitalu) buvo pažeistas, apeliantas neįvardija.

Antra vertus, teisėjų kolegija jau iÅ¡dėstė argumentus, susijusius su apelianto įgaliojimu deleguota atsakovui laisvo apsisprendimo teise balsuojant bet kokiais bendrovės veiklos klausimais, kas lemia vertinimÄ , kad ginčijami sprendimai priimti ir paties apelianto balsiais (įgaliojimų virÅ¡ijimo klausimas nekeliamas). Ir galiausiai iÅ¡ trečiojo asmens ŽŪB „Nemunas“ baigiamosios kalbos pirmosios instancijos teisme nustatyta (teismo posėdžio garso įraÅ¡as), kad ir pats apeliantas galėjo kapitalizuoti bendrovei paskolintus pinigus, tačiau pasirinko kitÄ , bendrovei neparankų elgesį, pareiÅ¡kęs teisme ieÅ¡kinį dėl 638 810,40 Lt paskolų iÅ¡ bendrovės priteisimo, deklaruodamas ir sunkiÄ jos turtinę padėtį 2009 metais.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-716-198/2010 procesinės informacijos, teismas tokį jo ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs bendrovės teisėtai atliktÄ Ä¯skaitymÄ už apelianto naudai atliktus darbus bei paslaugas (Å¡is sprendimas įsiteisėjo 2011-02-08; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-362 /2011). Tokiu atveju konstatuotina, kad pagrindo pripažinti buvusiÄ atsakovo V. P. ir bendrovės interesų prieÅ¡prieÅ¡Ä , nėra, o vien aplinkybė, jog atsakovas (kaip ir pats apeliantas) bendrovei buvo paskolinęs lėšų, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistavo atsakovo ir bendrovės interesų konfliktas.

Argumentai dėl ekspertų nustatytos pajų rinkos kainos ir jų įsigijimo kainos (atsižvelgiant į bendrovėje nustatytÄ ir naudojamÄ pajų pirkimo kainÄ už vienÄ pajų po 0,30 Lt; 2009-06-08 susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu aptarimas), skirtingumo galėtų bÅ«ti aktualÅ«s ginčijant susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumÄ , tačiau tokių reikalavimų apeliantas nereiÅ¡kė. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad teisėjų kolegijos aptarti bei kiti skundo argumentai neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.  Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apelianto patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos. Tuo tarpu atsakovai, nors ir prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ , tačiau įrodymų apie patirtų iÅ¡laidų faktÄ bei dydį nepateikė, todėl toks jų praÅ¡ymas negali bÅ«ti patenkintas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos              Dalia Kačinskienė              Danguolė Martinavičienė              Egidija Tamošiūnienė