612a79d8-1aa8-4e97-aba8-af69b5da118e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-985-232/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23045-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui, trečiajam asmeniui - Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai M. V. dėl neteisėtais teisėjos veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Prašė pripažinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos M. V. veiksmus, paskyrus jai baudÄ civilinėje byloje Nr. 2VP-479-889/2017 absoliučiai neteisėtais, Å¡aliÅ¡kais ir nepagrįstais; pripažinti Klaipėdos apygardos teismÄ kaltu, nepagrįstai paliekant ieÅ¡kovei paskirtÄ baudÄ ; priteisti iÅ¡ valstybės 1 000 Eur dydžio turtinę žalÄ ir 10 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ ; priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-22 nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.IeÅ¡kovė pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-09-06 nutartimi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino 2017-06-22 nutartimi nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, nepateikė prie ieÅ¡kinio raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių dėstomas aplinkybes.Nurodė, kad ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.Pažymėjo, kad Å¡alindama trÅ«kumus ieÅ¡kovė, kaip buvo įpareigota 2017-06-22 nutartimi, nesutikslino bylos proceso dalyvių.

PaaiÅ¡kino, kad Teisingumo ministerija atstovauja valstybei bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė. Pažymėjo, kad atsakovu byloje (dėl teismo ir teisėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo) turi dalyvauti valstybė, kuriÄ atstovauja tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų reikalaujamai 1 000 Eur turtinei žalai pagrįsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-06 nutartį ir ieškinį priimti nagrinėti teisme.Nurodo, kad pateiktas ieškinys teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas turi jį priimti ir išnagrinėti. Teigia, kad nėra pagrindo perkelti atsakomybę dėl padarytos žalos valstybei ar kitiems asmenims.Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Su atskiruoju skundu apeliantė pateikė ieÅ¡kinį su priedais.

Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

Tokie atvejai būna:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji duomenys (papildytas 2017 m. rugpjūčio 30 d. atskirasis skundas) yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, su atskirojo skundo pateiktus naujus duomenis apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad su atskiruoju skundu pateiktas ieÅ¡kinys jau buvo pateiktas ir yra civilinėje byloje, naujai pridedamus įrodymus atsisako priimti.Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui.Teismas, spręsdamas jam paduoto ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo, skundo ar kito procesinio dokumento) priėmimo klausimÄ , pirmiausiai turi įsitikinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ir Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ , skundÄ ).

CPK 115 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti. Å io straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentÄ , pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu paÅ¡alina trÅ«kumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dienÄ .

PrieÅ¡ingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trÅ«kumams paÅ¡alinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neteisėtais teisėjos veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikÅ¡tu atsakovams Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos, Klaipėdos miesto apylinkės teismui, Klaipėdos apygardos teismui, trečiajam asmeniui - Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai M.

V.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjų ar teismo veiksmais, atlyginimo atsakovu gali bÅ«ti tik valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Remiantis CK 6.272 straipsnio 2 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjo imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalÄ teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ teisėjo įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais tiek baudžiamajame tiek civiliniame procese padarytos žalos atlyginimo prieÅ¡ asmenį yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu.

Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi bÅ«ti traukiamas atsakovu pagal ieÅ¡kinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl Å¡ios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamÄ ieÅ¡kinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie Å¡iuo atveju negali bÅ«ti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012).Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal bendrÄ taisyklę ieÅ¡kovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobÅ«džio reikalavimus reikÅ¡ti (CPK 13straipsnis).

Tačiau ieÅ¡kovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumÄ ir veiksnumÄ turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieÅ¡ Å¡iuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieÅ¡kovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų. Tai reiÅ¡kia, kad civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratÅ«ros neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi bÅ«ti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir Å¡ių pareigÅ«nų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis.

Jeigu teismas nustato, kad ieÅ¡kovo pasirinktas atsakovas negali bÅ«ti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieÅ¡ tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens paÅ¡alinimo iÅ¡ proceso. Tuomet, jei ieÅ¡kovas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė tik teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratÅ«rÄ , teismas pagal CPK 45 straipsnio nuostatas turi spręsti netinkamos Å¡alies pakeitimo tinkama procesinį klausimÄ â€“ pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui pakeisti atsakovais patrauktus teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratÅ«rÄ Ä¯ valstybę ir nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumas paÅ¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

IeÅ¡kovui nesutikus to padaryti, teismas turi laikyti, kad ieÅ¡kinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nes nėra nurodytas atsakovas ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kinį jį padavusiam asmeniui kaip nepaduotÄ (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Tuo tarpu, kai ieÅ¡kovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratÅ«rÄ , teismas nutartimi turi paÅ¡alinti Å¡iuos imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iÅ¡ proceso (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė tinkamÄ Å¡alį (valstybė) į bylÄ Ä¯traukė.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovės pasirinkti kiti atsakovai - Klaipėdos miesto apylinkės teismas, Klaipėdos apygardos teismas ir trečiasis asmuo - Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja M. V. negali bÅ«ti traukiami civilinėn atsakomybėn, turėtų priimti nutartį dėl tokių asmenų paÅ¡alinimo iÅ¡ proceso. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieÅ¡kovei šį trÅ«kumÄ - sutikslinti bylos proceso dalyvius kas lėmė tai jo skundžiama nutartimi teismas konstatavęs, kad ieÅ¡kovė trÅ«kumo nepaÅ¡alino nutarė atsisakyti priimti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ .

Teismas taip pat konstatavo ieÅ¡kovę nepaÅ¡alinus kitų trÅ«kumų nepateikus prie ieÅ¡kinio raÅ¡ytinių įrodymų, pagrindžiančių dėstomas aplinkybes, praÅ¡omÄ priteisti 1 000 Eur turtinę ir 10 000 Eur neturtinę žalÄ .Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, negali bÅ«ti pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio, nes ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).

Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė nepaÅ¡alino trÅ«kumų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinį laikęs nepaduotu, nukrypo nuo teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstÄ nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka.Kadangi kompetencija spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (337 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieÅ¡kovės I. Ž. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                                                               Liuda Uckienė