61299ac8-dfe0-4e7e-a0f7-17b66ea124ff · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                      Civilinė byla Nr. 2-746-943/2016                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-55-3-04625-2010-5                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                         3.3.4.; 3.3.4.2.2LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A.

H. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1589-603/2016, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-134-467/2013 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomega“ ieÅ¡kinį atsakovams R. P., A. H., A. V., T. R., D. Å . ir A. M. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė :I. Ginčo esmė pareiÅ¡kėjas A. H. praÅ¡o teismo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-134-467/2013 pagal ieÅ¡kovo UAB ,,Tomega“ ieÅ¡kinį atsakovams R.

P., A. H., A. V., T. R., D. Å . ir A. M. dėl žalos atlyginimo ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ A. H. priteista ieÅ¡kovui 240 453,04 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. palÅ«kanos, 1 210 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 2 904 Lt žyminio mokesčio bei 99,70 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.Nustatyta, kad UAB „Tomega“ (bankrutavusios UAB „Degrita“ reikalavimo teisių perėmėja) kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų žalÄ , kuri atsirado dėl to, kad įmonės vadovai neperdavė bankrutavusios įmonės administratoriui 2006 m.

įmonės balanse nurodyto turto bei laiku neinicijavo įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Vilniaus apygardos teismas įvertinęs, kad A. H. dar 2006 m. buvo žinoma, kad įmonė yra nemoki ir egzistuoja pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Å¡ios pareigos neįvykdė, be to, paėmęs iÅ¡ UAB „Degrita“ kasos 353 268,17 Lt sumÄ neįnešė jų į įmonės banko sÄ skaitÄ , sprendė, kad atsakovas A. H. kartu su R. P. yra tiesiogiai atsakingi už įmonės ir jos kreditorių patirtÄ Å¾alÄ .

A. H. nesutiko su Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimu ir pateikė dėl jo apeliacinį skundÄ , kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-825/2014 nebuvo tenkintas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugpjūčio 29 d. atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo kasacinį skundÄ dėl apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo.2014 m. gruodžio 9 d. pareiÅ¡kėjas teismui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-134-467/2013.

ProcesÄ praÅ¡oma atnaujinti dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurios buvo Vilniaus apygardos teismo nenustatytos ir jam nežinomos. Ginčijamo teismo sprendimo ydingumÄ pareiÅ¡kėjas grindžia kartu su praÅ¡ymu pateikiamais įrodymais, kurie, jo teigimu, buvo rasti 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje buvusio Vilniaus taksi parko rÅ«syje. Apie Å¡iame rÅ«syje esančius dokumentus pareiÅ¡kėjas teigia sužinojęs iÅ¡ taksi parko darbuotojo, kuris nurodė apie Å¡ių dokumentų buvimÄ .Å ie dokumentai, pareiÅ¡kėjo manymu, pagrindžia, kad dirbant įmonėje jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kreditoriai turi pretenzijų UAB „Degrita“ dėl skolų: nei vienas kreditorius nepareiÅ¡kė jokio reikalavimo pareiÅ¡kėjui iki tol, kol pareiÅ¡kėjas dirbo įmonėje.

Laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 21 d. iki 2007 m. spalio 5 d., degalinėje vyko kasdieninis darbas, pinigus už parduotÄ kurÄ operatoriai atiduodavo R. P., tikrajam įmonės vadovui, pagal pamainų ataskaitas. IÅ¡einant iÅ¡ darbo pareiÅ¡kėjas teigia palikęs veikiančiÄ Ä¯monę. PareiÅ¡kėjas ginčija UAB „Tomega“ finansinį reikalavimÄ 214 877,49 Lt sumai UAB „Degrita“ bankroto byloje ir teigia, kad kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pateikti įrodymai patvirtina, jog Å¡i suma, o kartu ir iÅ¡ atsakovo priteistinas žalos dydis, turi bÅ«ti mažinamas.

Pažymi, kad jis niekada nežinojo apie šios įmonės reikalavimus UAB „Degrita“. Pasisakydamas dėl Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau - VSDFV Vilniaus skyrius) 10 726,48 Lt finansinio reikalavimo pareiškėjas nurodė, kad šis finansinis reikalavimas susidarė laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. spalio 15 d., tai yra tuo metu, kai pareiškėjas jau nebedirbo UAB „Degrita“, o jai vadovavo direktoriai D. Š. ir T. R., faktinis įmonės vadovas R.

P. ir akcininkas A. M., todėl pastarieji privalo atitinkamai atsakyti už Å¡iÄ skolÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad UAB „Chedas“ finansinis reikalavimas dėl 12 186,80 Lt susidarė tuomet, kai pareiÅ¡kėjas nedirbo UAB „Degrita“, tai yra nuo 2007 m. gruodžio 10 d. vadovaujant direktoriui T. R., todėl priteistinas iÅ¡ jo. UAB „Degrita“ interesai nebuvo atstovaujami Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5540-574/2008, kurioje Sprendimu už akių buvo patenkintas kito kreditoriaus UAB „Trikampis žiedas“ reikalavimas dėl 1380,60 Lt priteisimo.

Sprendime už akių nurodama, kad kreditorius UAB „Trikampio žiedas“ ne kartÄ pateikė UAB „Degrita“ priminimÄ dėl skolos sumokėjimo, tačiau nei vienas dokumentas pareiÅ¡kėjui nebuvo įteiktas, todėl apie pareikÅ¡tus kreditoriaus reikalavimus pareiÅ¡kėjas nežinojo ir kelti bankroto bylÄ neturėjo pagrindo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 17 d. sprendime Nr. 2-134-467/2013 neteisėtai ir nepagrįstai, vadovaudamasis prielaidomis, padarė iÅ¡vadÄ jog pareiÅ¡kėjas neužtikrino UAB „Degrita“ turto (automobilio Lamberet) iÅ¡saugojimo.

Nuo pat pradžių byloje pareiÅ¡kėjas tvirtino, kad jokio turto (pinigų ir transportų priemonių) pareiÅ¡kėjas nepasisavino. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2462-130/08 medžiaga atskleidžia aplinkybę, kad 2007 m. lapkričio 6 d., pareiÅ¡kėjui jau nebedirbant UAB „Degrita“, D. I. individuali įmonė „Daivaja“ pervežė krovinį iÅ¡ Lenkijos į Sankt PeterburgÄ su UAB „Degrita“ priklausančia priekaba - Å¡aldytuvu Lamberet, SDCFV44R3, v/n Nr. BK369.

Taigi, pareiškėjui išėjus iš darbo 2007 m. spalio 5 d., transporto priemonė buvo įmonėje. Šios transporto priemonės vertės dydžiu 17 000 Lt turėtų būti sumažintas priteistas žalos atlyginimo dydis.Vilniaus apygardos teismas ginčijame sprendime konstatavo, jog UAB „Degrita“ 2007 m. liepos - rugsėjo mėn. pardavė degalų bei prekių už 353 268,17 Lt įmonės lėšų, kas reiškia, jog dar iki oficialaus veiklos nutraukimo įmonė iš vykdytos ūkinės veiklos gavo pajamų, kurios buvo didesnės nei įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma.

Teismas nurodė, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjas iÅ¡ UAB „Degrita“ kasos paėmė 353 268,17 Lt ir juos panaudojo ne įmonės interesais. Tokia iÅ¡vada neatitinka tikrovės. 2007 m. liepos - rugsėjo mėn. suprekiautų 353 268,17 Lt įmonės lėšų pareiÅ¡kėjas nepasisavino. Jos buvo perduotos R. P., iÅ¡ kurių dalis buvo panaudota įmonės veikloje. Teismas nevertino, kad į 353 268,17 Lt sumÄ pagal kasos parodymus įeina 16 138,7 Lt nuolaidų suma (negauta grynais) ir 50 128,77 Lt mokėjimai ne grynais.

Vadinasi, grynų pinigų kasoje buvo 287 000,70 Lt suma. IÅ¡ 287 000,70 Lt grynų pinigų sumos buvo sumokėta 21 456,91 Lt nuomos ir 1997,93 Lt komunaliniai mokesčiai, 8005 Lt suma sumokėta kaip valstybinio socialinio draudimo įmokos, 9544 Lt suma pervesta į VMI sÄ skaitÄ , preliminariai sumokėta 110 656,32 Lt PVM mokesčių, preliminariai iÅ¡mokėta 19 135,1 Lt alga darbuotojams. Atėmus Å¡ias iÅ¡laidas lieka 116 205,44 Lt pinigų suma. Pagal pamainos ataskaitas iÅ¡ Å¡ių pinigų atimtina 2 926,62 Lt suma savoms reikmėms, 43 618,17 Lt kitoms iÅ¡laidoms ir 15 684,00 Lt R.

P. atskirai paimti pinigai. Atėmus Å¡ias iÅ¡laidas lieka 53 976,65 Lt. Tikėtina, kad Å¡iuos pinigus paėmė R. P.. Atsakovas A. V. atsiliepime nurodė, jog iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvo teisingai nustatyta, kad jis UAB ,,Degrita“ vadovu ir akcininku buvo tik iki 2004 m. pabaigos ir vėliau UAB ,,Degrita“ veikloje nedalyvavo. PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodomos vėlesnio laikotarpio aplinkybės, todėl atsakovas neturi galimybės komentuoti jų pagrįstumo. IeÅ¡kovė UAB ,,Tomega“ atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurias žinodamas teismas bÅ«tų kitaip iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡omÄ atnaujinti bylÄ , todėl praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Taip pat nurodė, kad abejonių kelia taksi parko darbuotojo veiksmai: vietoj to, kad grÄ Å¾inti rastus dokumentus įstatymo nustatyta tvarka, jie perduodami atsitiktinai atėjusiam A. H.. IeÅ¡kovas mano, kad naujų aplinkybių paaiÅ¡kėjimo momento pareiÅ¡kėjas, praÅ¡antis atnaujinti procesÄ , neįrodė tinkamais įrodymais.Atsiliepime pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar kreditoriai kreipėsi į bendrovės vadovÄ A. H. tiesiogiai ar nesikreipė, bendrovės vadovas privalo tinkamai tvarkyti bendrovės turtÄ , siekti, kad su kreditoriais bÅ«tų atsiskaitoma laiku, apie nemokumo situacijÄ nedelsiant praneÅ¡ti akcininkams arba kreiptis į teismÄ laiku dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, siekiant iÅ¡vengti dar didesnių neigiamų pasekmių bendrovei ir jos kreditoriams.

Nagrinėjant bylÄ teisme buvo nustatyta, kad įmonėje UAB „Degrita“ nemokumo situacija susiklostė jau 2006 m., tačiau nei A. H. ėjęs bendrovės vadovo pareigas tuo metu, nei R. P. bankroto bylos nekėlė, nesudarė atsiskaitymų su kreditoriais plano ir pan. Vietoj to, A. H. sudarė sÄ lygas, kad degalinės operatoriai atiduotų per darbo pamainÄ surinktus grynuosius pinigus degalinėje ne bendrovės finansininkui, buhalteriui ar kasininkui, o R. P., kuris neturėjo jokios teisės gauti bendrovės pinigus.

Atsakovas R. P. atsiliepimu praÅ¡o atmesti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai neturi esminės reikÅ¡mės bylai. IÅ¡ pateiktų pareiÅ¡kėjo dokumentų UAB ,,Degrita“ įsipareigojimai bendrovei UAB ,,Tomega“, VSDFV Vilniaus skyriui, UAB ,,Chedas“, UAB ,,Trikampis žiedas, UAB ,,Ekometrija“ objektyviai egzistuoja, t. y. pareiÅ¡kėjas nepaneigė, jog minėtų subjektų finansiniai reikalavimai nepagrįsti. IÅ¡ to seka, kad pareiÅ¡kėjo teikiami nauji dokumentai neturi esminės reikÅ¡mės.    II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjo nurodomos proceso atnaujinimo aplinkybės ir teikiami įrodymai nesudaro pagrindo atnaujinti procesÄ , kadangi dalis pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių buvo žinomos pareiÅ¡kėjui A. H. civilinės bylos Nr. 2-134-467/2013 nagrinėjimo metu, be to, jos nekeičia iÅ¡nagrinėtoje ir praÅ¡omoje atnaujinti byloje teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios ir nesudaro pareiÅ¡kėjui pagrindo praÅ¡yti atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad UAB ,,Degrita“ faktiÅ¡kai nemoki buvo jau nuo 2006 m. BUAB ,,Degrita“ bankroto byla Å¡iuo metu jau yra iÅ¡nagrinėta, UAB ,,Degrita“ pripažinta bankrutavusia, jos veikla pasibaigusia, patvirtinti likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 240 453,04 Lt sumai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad visi Å¡ie įsipareigojimai (inter alia didžiausias įsipareigojimas ieÅ¡kovei) atsirado bÅ«tent 2006 m. pabaigoje – 2007 m., t. y. kai jau BUAB ,,Degrita“ vadovai turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Be to, pažymėjo, kad Å¡iuo laikotarpiu – 2007 metų antroje pusėje įmonė buvo gavusi pajamų, virÅ¡ijančių visÄ kreditorinių reikalavimų sumÄ , taigi, vien jų bÅ«tų pakakę visiems nepatenkintiems kreditorių reikalavimams padengti, tačiau lėšos buvo iÅ¡imtos iÅ¡ kasos ir nėra jokių duomenų, kad jos buvo panaudotos įmonės interesais. Taip pat, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys neturi esminės reikÅ¡mės iÅ¡nagrinėtai bylai, nes, pirma, UAB ,,Degrita“ įsiskolinimai UAB ,,Tomega“, VSDFV Vilniaus skyriui, UAB ,,Ekometrija“, UAB ,,Chedas“ bei UAB ,,Trikampis žiedas“ objektyviai egzistuoja, ir, antra, pareiÅ¡kėjo pateiktos Pamainų ataskaitos, iÅ¡ kurių matyti įmonės gautos piniginės lėšos parduodant produkcijÄ , iÅ¡ esmės nepaneigia nurodytų subjektų finansinių reikalavimų pagrįstumo bei pareiÅ¡kėjo, kaip buvusio įmonės vadovo, atsakomybės. III.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A. H. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo tenkinti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ A. H. priteista ieÅ¡kovui 240 453,04 Lt turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. palÅ«kanos, 1 210 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 2 904 Lt žyminio mokesčio bei 99,70 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų.

Skunde taip pat keliami procesiniai praÅ¡ymai: bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; iÅ¡duoti liudijimÄ dėl teisės gauti įrodymus; prijungti prie bylos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ; iÅ¡reikalauti iÅ¡ UAB „Tomega“ 2005 m. spalio 14 d. sutarties originalÄ ir sÄ skaitas faktÅ«ras; prijungti papildomai teikiamus įrodymus; prijungti praÅ¡yme iÅ¡vardintas bylas.2016 m. kovo 15 d., t. y. bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ perdavus nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, teisme buvo gauti pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai ir praÅ¡ymas priimti papildomai teikiamus naujus įrodymus.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:22.1.

Pirmosios instancijos teismas atsisakęs iÅ¡reikalauti iÅ¡ UAB „Tomega“ 2005 m. spalio 14 d. sutarties, kuriÄ teismas turėjo ex officio pripažinti negaliojančia, neiÅ¡tyrė ir neįvertino UAB „Tomega“ finansinio reikalavimo pagrįstumo, o kartu ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteistos įmonei atlyginti žalos pagrįstumo.22.2. PareiÅ¡kėjo pateiktos pamainos ataskaitos patvirtina, kad įmonė iki pat iÅ¡einant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ darbo buvo moki, vykdė veiklÄ .22.3. Kreditorių VSDFV, UAB „Chedas“ ir UAB „Ekometrija“ finansinių reikalavimų pagrįstumo ir susidarymo laikotarpio teismas netyrė, todėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendimu priteista suma nelaikytina pagrįsta.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ UAB „Tomega“ prašė jį atmesti, praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti įrodymus, netenkinti.Atsiliepime ieÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai praplėtė praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ ribas ir kelia klausimus, nesusijusius su civiline byla, kurios nagrinėjimÄ praÅ¡oma atnaujinti. Kartu su praÅ¡ymais teikiami įrodymai neturi esminės reikÅ¡mės praÅ¡omos atnaujinti bylos nagrinėjimui ir neatitinka naujai paaiÅ¡kėjusių esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ atnaujinti procesÄ , savybių.

Å alies teigimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos ir teisėtos, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jų keisti. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribųNagrinėjamoje byloje keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ , pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliantas be materialinio reikalavimo - panaikinti skundžiamÄ nutartį ir atnaujinti procesÄ , kelia ir procesinius praÅ¡ymus, dėl kurių bus pasisakyta atskirai.

Apeliacinės instancijos teismas, prieÅ¡ vertindamas apelianto procesinius praÅ¡ymus pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, <...> galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų iÅ¡taisymui. Å iuo atveju praÅ¡oma įvertinti nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ byloje, kurioje atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl netinkamo ir aplaidaus įmonės valdymo, jos turto neiÅ¡saugojimo, nesikreipimo laiku į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, kuo buvo sukelta žala įmonei bei jos kreditoriams, teisėtumo ir pagrįstumo.

ProcesÄ buvo praÅ¡oma atnaujinti dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, todėl ginčo objektas Å¡iuo atveju yra tai – ar pirmosios instancijos teismui pateiktos, apelianto naujai paaiÅ¡kėjusiomis įvardintos, aplinkybės ir įrodymai, sudarė pagrindÄ procesui atnaujinti. Kreipiantis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareiÅ¡kėjas ir privalėjo nurodyti visus naujai paaiÅ¡kėjusius faktus ir pateikti įrodymus, sudarančius, jo manymu, pagrindÄ procesui atnaujinti.

Apeliacinio proceso tvarka bylÄ nagrinėjantis teismas tiria ir vertina ar, vadovaujantis pareiÅ¡kėjo pateiktais duomenimis ir įrodymais, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl proceso atnaujinimo yra teisėtos ir pagrįstos. Be to, atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas bylÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles, tačiau ankstesnio procesinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas vykdomas tik atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta, o ne suteikiant galimybę asmeniui tikslinti ieÅ¡kinį ir iÅ¡ naujo siekti savo interesų patenkinimo, pareiÅ¡kiant dar vienÄ naujÄ reikalavimÄ (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007).

Todėl byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nekeltų ir nenagrinėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas neturi teisės kelti ir praÅ¡yme atnaujinti procesÄ bei atskirajame skunde. Ä®vertinus Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas, bei nustačius vertintinas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl kiekvieno pareiÅ¡kėjo procesinio praÅ¡ymo. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaCPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamoje Europos žmogaus teisių konvencijos taikymo praktikoje iÅ¡skirta, kad tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiÄ ja prasme – aukÅ¡tesnės instancijos teismas) siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylÄ gali iÅ¡spręsti remdamasis raÅ¡ytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų bÅ«ti tinkamai iÅ¡spręsti remiantis bylos medžiaga ir Å¡alių raÅ¡ytiniais pareiÅ¡kimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimÄ nėra absoliuti – dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobÅ«džio raÅ¡ytinis procesas gali bÅ«ti pateisinamas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr.

Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27, 28). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).

Å iuo atveju apeliantas skunde iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ , kad byla bÅ«tų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡io savo praÅ¡ymo motyvų nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, kad tik praÅ¡yme suformuotas ir nemotyvuotas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo nesaisto, įvertinęs, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantas pats dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos raÅ¡ytiniais įrodymais, Å¡alys pateikė iÅ¡samius raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus procesiniuose dokumentuose, teismas apelianto praÅ¡ymo netenkina ir bylÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Dėl praÅ¡ymų iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo įrodymus, iÅ¡duoti teismo liudijimÄ suteikiantį teisę gauti duomenis ir priimti naujai teikiamus įrodymus bei prijungti skunde iÅ¡vardintas civilines bylas bei ikiteisminio tyrimo medžiagÄ Apeliantas kartu su atskiruoju skundu bei atskiru praÅ¡ymu pateikė teismui praÅ¡ymus prijungti naujai teikiamus įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieÅ¡kinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieÅ¡kiniu, nagrinėjamu atveju praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ .

Esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas (CPK 314 straipsnis). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (praÅ¡ymas juos priimti) byloje negali bÅ«ti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).Å iuo atveju apeliantas praÅ¡o prijungti papildomus duomenis, kuriais įrodinėja, kad ieÅ¡kovės UAB „Tomega“ (BUAB „Degrita“ kreditorės bei reikalavimo teisės perėmėjos) finansinis reikalavimas įmonės bankroto byloje patvirtintas nepagrįstai.

Teikiamais įrodymais ginčijama 2005 m. spalio 14 d. Å¡alis siejusi sutartis, kurios pagrindu ieÅ¡kovė kildino reikalavimus UAB „Degrita“ bankroto byloje, praÅ¡oma iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal Å¡iÄ sutartį iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras. Apeliantui iÅ¡aiÅ¡kinama, kad bet koks papildomai apeliacinės instancijos teismui teikiamų įrodymų pateikimas turi bÅ«ti ne tik pagrįstas aplinkybėmis, dėl ko Å¡ie įrodymai negalėjo bÅ«ti pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir Å¡ios aplinkybės turi bÅ«ti reikÅ¡mingos byloje sprendžiamam klausimui, t. y. susijusios su bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 180 str.).

Å iuo atveju aukščiau aptartos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos nustato, kad tiek praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ , tiek ir bylos, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjimo objekto nesudaro UAB „Tomega“ kreditorinio reikalavimo ir jo dydžio įvertinimas (byloje buvo vertinamos bankrutavusios įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos), Å¡ioje byloje nėra ir negali bÅ«ti vertinamas reikalavimo teisės galiojimo klausimas, todėl ir įrodymai susiję su Å¡iuo klausimu jokios reikÅ¡mės Å¡ios bylos nagrinėjimui neturi, dėl to juos atsisakoma priimti ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga.

Tuo pačiu pagrindu atsisakoma ir iÅ¡reikalauti iÅ¡ UAB „Tomega“ skunde iÅ¡vardintas sÄ skaitas faktÅ«ras, 2005 m. spalio 14 d. sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Tomega“ ir UAB „Degrita“. Apeliantas taip pat praÅ¡o iÅ¡duoti teismo liudijimus, suteikiančius teisę gauti duomenis iÅ¡ UAB „Degrita“ apie įmonės 2006 m. finansines operacijas, bei liudijimus, suteikiančius teisę gauti įrodymus iÅ¡ VMI ir VSDFV apie darbuotojams mokėtas algas, mokesčius, atliktus įmonės mokestinius patikrinimus ir kt. informacijÄ , kuri apelianto teigimu patvirtintų, kad įmonė ir po apelianto išėjimo iÅ¡ darbo, vykdė veiklÄ ir buvo moki.

Teismų praktikoje Å¡iuo klausimu pažymėta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia praÅ¡ymÄ teismui iÅ¡reikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos iÅ¡reikalauja (tenkina praÅ¡ymÄ ) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Å i kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta CPK 199 straipsnio taikymo taisyklė nurodo, kad teismas iÅ¡duoda liudijimus, suteikiančius teisę gauti įrodymus tuo atveju, jei praÅ¡ančioji Å¡alis pati jų negali gauti ir įrodo, kad jie susiję su nagrinėjama byla.

Å iuo atveju apeliantas net neįrodinėja, kad kreipėsi į BUAB „Degrita“ administratorių, praÅ¡ydamas suteikti praÅ¡omus iÅ¡reikalauti duomenis, be to, iÅ¡ praÅ¡omų iÅ¡reikalauti duomenų matyti, jog apie jų egzistavimÄ apeliantas žinojo ir bylÄ dėl vadovo civilinės atsakomybės taikymo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau Å¡ių duomenų iÅ¡reikalauti neprašė, todėl spręstina, jog jie naujų, vertinant proceso atnaujinimo klausimÄ aplinkybių nepatvirtins, nes pats apeliantas nemanė, jog jie reikÅ¡mingi byloje sprendžiamų klausimų vertinimui.

Be to, UAB „Degrita“ mokumo klausimas neginčytinai iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. B2-3328-178/2008, kuria įmonei iÅ¡kelta bankroto byla.Netenkinami ir apelianto praÅ¡ymai dėl skunde iÅ¡vardintų civilinių bylų bei ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungimo prie nagrinėjamos bylos. Su iÅ¡vardintų civilinių bylų procesiniais sprendimais teismas, esant poreikiui, gali susipažinti naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema „Liteko“ ir nurodytų bylų prijungimas tik apkrautų nagrinėjamÄ civilinę bylÄ nereikalinga medžiaga.

Atsakant į apelianto praÅ¡ymÄ prijungti prie nagrinėjamos bylos medžiagos nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-0479-10 medžiagÄ , pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo pradėtas nurodytas ikiteisminis tyrimas ir kokias aplinkybes jis gali patvirtinti nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliantas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga gali bÅ«ti reikÅ¡minga „nustatant objektyviÄ tiesÄ â€œ, tačiau kokias konkrečias aplinkybes jis gali patvirtinti neįvardijama, todėl praÅ¡ymai dėl juose nurodytų bylų prijungimo nesant sÄ sajumo su nagrinėjama byla netenkinami.Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nepagrindžia, dėl ko poreikis pateikti papildomus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus, iÅ¡kilo tik bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, nors bylÄ nagrinėjant pirmosios teisme apeliantÄ atstovo profesionalus teisininkas (t. 2, b. l. 4), kuris veikė jo interesais, o nauji įrodymai nesuteikia bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingos informacijos, bei nesusiję su byloje vertintinu klausimu, be to, dalis jų buvo apeliantui žinomi ar turėjo bÅ«ti žinomi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-134-467/2013, todėl siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo ir neapkrauti bylos esminės reikÅ¡mės sprendžiamam klausimui neturinčia informacija, apelianto teikiamus papildomus paaiÅ¡kinimus su įrodymais atsisakoma priimti, praÅ¡ymai iÅ¡reikalauti įrodymus ar iÅ¡duoti liudijimus, suteikiančius teisę gauti įrodymus, netenkinami, skunde iÅ¡vardintos civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiaga neprijungiamos prie nagrinėjamos bylos, o byloje keliamas klausimas nagrinėjamas remiantis byloje esančia medžiaga.

Dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu Proceso atnaujinimo institutas – iÅ¡imtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiÅ«rėjimo bÅ«das. Jį galima taikyti konstatavus vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis. Å ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos bÅ«dais.

Dėl to procesas privalo bÅ«ti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindÄ , byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali bÅ«ti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).Proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privatų Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Dėl to teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose:

Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014).Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-108/2009).

Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų laikymÄ si, užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas tik esant vienai iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintų sÄ lygų.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jei naujai paaiÅ¡kėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės:

1) buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikÅ¡mę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.

Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiÅ¡kėjo naujų esminių bylos aplinkybių.

Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms. Ä®rodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotinÄ teisinę svarbÄ jau iÅ¡nagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų dėl teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos nagrinėjant bylÄ nei teismui, nei pareiÅ¡kėjui.

Tai reiÅ¡kia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „StatÅ«na“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v.

VÄ® Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs apelianto teikiamus įrodymus, kurie jo vertinimu, turi esminės reikÅ¡mės įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos dėl žalos iÅ¡ įmonės vadovų priteisimo, nagrinėjimui, konstatavo, kad juose užfiksuotos aplinkybės nėra esminės, nepakeičia priimto teismo sprendimo esmės, todėl nevertinamos kaip sudarančios pagrindÄ procesui atnaujinti.Apeliacinės instancijos teismas pritaria Å¡iai teismo iÅ¡vadai.

Lietuvos apeliacinis teismas papildydamas Vilniaus apygardos teismo skundžiamo procesinio sprendimo iÅ¡vadas ginčijamu klausimu bei apibendrindamas teismų praktikos suformuotus naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kaip pagrindo procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, esminius požymius, pažymi, kad naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės tai: objektyvios tikrovės teisiniai faktai; jie gali sudaryti įrodinėjimo dalykÄ (jų sÄ sajumas su praÅ¡oma atnaujinti civiline byla); jos egzistavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme; nebuvo žinomos pareiÅ¡kėjui ir bylÄ nagrinėjusiam teismui; dėl jų teismo baigiamasis aktas yra tikėtina neteisingas.Å iuo atveju apelianto naujai pateikiami, jo vertinimu, esminę reikÅ¡mę iÅ¡nagrinėtos bylos teisingumui turintys įrodymai neatitinka aukščiau iÅ¡vardintų požymių, nes jie nėra susiję su iÅ¡nagrinėta ir praÅ¡oma atnaujinti byla, jų faktas nekeičia priimto sprendimo esmės. Kaip buvo minėta vertinant apelianto praÅ¡ymus prijungti bei su kitais bylos duomenimis vertinti papildomus įrodymus, apelianto praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ iÅ¡ esmės siejamas su pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtai patvirtintais kreditorių reikalavimais ir nepagrįstomis teismo iÅ¡vadomis dėl apelianto pareigos jau 2006 m. kreiptis dėl bankroto bylos įmonei UAB „Degrita“ iÅ¡kėlimo.

Pažymėtina, kad apelianto nurodomų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimas yra ne Å¡ios, bet BUAB „Degrita“ bankroto bylos nagrinėjimo dalykas ir su Å¡ioje byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis susijęs tik tiek, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovų A. H. ir R. P. priteistÄ atlyginti solidariai įmonei ir jos kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ siejo su patvirtintų ir nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma. Tačiau apeliantas nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei vertinant BUAB „Degrita“ kreditorių finansinių reikalavimų įmonės bankroto byloje patvirtinimo klausimÄ , abejonių dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo nekėlė.

Pažymėtina, kad ir reikalavimas iÅ¡reikalauti iÅ¡ UAB „Tomega“ 2005 m. spalio 14 d. sutartį, iÅ¡ kurios kylančių prievolių UAB „Degrita“ tinkamai neįvykdžius ir atsirado UAB „Tomega“ finansiniai reikalavimai, siejamas su Å¡ios įmonės finansinių reikalavimų UAB „Degrita“ bankroto byloje nuginčijimu, nors Å¡is klausimas, kaip ir kitų kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumas, nesudaro Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyko. Neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiamam klausimui ir kiekvieno iÅ¡ BUAB „Degrita“ kreditorių finansinio reikalavimo susiformavimo data, kadangi teismas priteisdamas iÅ¡ įmonės vadovų jų neteisėtais veiksmais įmonei ir jos kreditoriams sukeltÄ Å¾alÄ rėmėsi ne atskirų kreditorių reikalavimo, buvusio apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu, suma, bet bendra įmonės bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų finansinių reikalavimų suma.Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalis pareiÅ¡kėjo pateiktų įrodymų (suvestinės) (t. 1, b. l. 14-26), negali bÅ«ti vertinami ir kaip objektyvios tikrovės teisiniai faktai, kadangi nėra nurodytas jų sudarytojas, taip pat nepagrindžiama, kokiais tiesioginiais įrodymais remiantis jos sudarytos.

Kasos operacijų knygos fragmentai (t. 1, b. l. 27-30), nesant įrodymų, kokios įmonės tai duomenys ir kieno jie sudaryti, taip pat nevertintini kaip įrodymai, patvirtinantys pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme dėstomas aplinkybes apie įmonės UAB „Degrita“ veiklÄ pareiÅ¡kėjui išėjus iÅ¡ darbo. PareiÅ¡kėjas, siekdamas paneigti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 17 d. sprendime nurodytas aplinkybes dėl 353 268,17 Lt lėšų pasisavinimo, praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodė, kad dalis Å¡ių lėšų buvo panaudotos dengiant su kasdiene įmonės veikla susijusias iÅ¡laidas, t. y. iÅ¡laidas patalpų nuomai, telefono, elektros energijos, vandens ir kitus mokesčius.

Å ioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas pateikė 2007 m. liepos – rugsėjo mėnesio sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas UAB „Degrita“ už Å¡ias suteiktas paslaugas (t. 1, b. l. 31-36), tačiau sÄ skaita faktÅ«ra tik patvirtinta suteiktos paslaugos ir apmokėjimo už jÄ pareikalavimo faktÄ , bet ne patį apmokėjimÄ . Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas byloje, kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nepagrįstai apkaltino pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡Å¡vaisčius turtÄ , o bÅ«tent įmonei UAB „Degrita“ priklausančiÄ priekabÄ Lamberet, kadangi pareiÅ¡kėjui jau išėjus iÅ¡ darbo, priekaba vis dar buvo apskaitoma įmonėje UAB „Degrita“, todėl pareiÅ¡kėjas prie jos praradimo niekaip negalėjo prisidėti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad UAB „Degrita“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ buvo registruotos dvi transporto priemonės, tačiau realiai jos bankroto administratoriui nebuvo perduotos. Å is faktas atspindėjo bendrÄ Ä¯monės valdymo ir turto neiÅ¡saugojimo neteisėtumÄ už kÄ atsakomybė teko pareiÅ¡kėjui ir R. P. konkrečiai nenurodant kurio iÅ¡ jų konkrečiai veiksmais įmonei buvo sukelta žala. Juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų (kildinamų iÅ¡ CK 2.87 straipsnio 1 dalies) juridinio asmens atžvilgiu pažeidimas.

Teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad atsakovo kaltė ir kitos sÄ lygos jo kaip UAB „Degrita“ vadovo civilinei atsakomybei taikyti buvo pripažintos ne dėl konkretaus netinkamo verslo sprendimo ar vienetinio netinkamo vadovavimo įmonei fakto nustatymo, bet esant įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjas ir kitas įmonės vadovo pareigas ėjęs asmuo neveikė apdairiai ir rÅ«pestingai bei nebuvo lojalÅ«s įmonei. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo pareigos pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „Degrita“ iÅ¡kėlimo nevykdymo, pažymi, kad pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai nenuginčija įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo buvo vertinamas bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo klausimas, konstatuoto fakto, kad 2006 m. gruodžio 31 d., t. y. tuo metu kai apeliantas vadovavo įmonei, jos turtas sudarė 2 368 778 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 642 953 Lt, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) virÅ¡ijo daugiau kaip pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Å ie duomenys konstatuoti UAB „Degrita“ bankroto byloje (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-3328-178/2008) leido teismui pripažinti, kad egzistuoja visos sÄ lygos pareiÅ¡kėjo civilinei atsakomybei taikyti ir pareiÅ¡kėjas, siekdamas proceso atnaujinimo, bei jo pateikti duomenys Å¡ių aplinkybių nepaneigia.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog tuo metu kai jis vadovavo įmonei (iki 2007 m. spalio 5 d.) UAB „Degrita“ kreditoriai pretenzijų dėl nevykdomų reikalavimų neteikė, todėl pareiÅ¡kėjas neturėjo pagrindo manyti, kad yra pagrindas įmonei inicijuoti bankroto bylÄ .

Šiuos argumentus kaip nepagrįstus teismas atmeta ir pažymi, jog tai, kad kreditoriai nereiškė reikalavimų, nereiškia, jog vykdytinų reikalavimų nebuvo. Be to, pareiškėjui, kaip įmonės vadovui, buvo ar turėjo būti žinoma, kiek ir kokio dydžio įsipareigojimų įmonė turi, bei kokios jos finansinės galimybės juos įvykdyti. 2006 m. balansas, kurio duomenimis buvo konstatuotas UAB „Degrita“ nemokumas, pateiktas Juridinių asmenų registrui paties A. H., todėl akivaizdu, jog reali įmonės padėtis pareiškėjui buvo žinoma, o pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo - suprantama.

Byloje, kurios procesÄ pareiÅ¡kėjas siekia atnaujinti, taip pat neginčytinai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas atsakingu už įmonės turto apskaitÄ , į įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡tų lėšų neįtraukdavo į įmonės sÄ skaitÄ . PareiÅ¡kėjas, teikdamas praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , siekė paneigti Å¡ias aplinkybes, tačiau vardindamas Å¡ių lėšų panaudojimo galimybes (sÄ skaitoms už nuomÄ , komunalinius ir kitus mokesčius apmokėti) visgi pripažino, kad dalį jų perdavė R.

P. (t. 1, b. l. 75), kuris nebuvo atsakingas už įmonės finansus. Tokie aplaidÅ«s ir neatsakingi pareiÅ¡kėjo veiksmai, jam einant vadovo pareigas ir suprantant atsakomybę kylančiÄ dėl netinkamo pareigų vykdymo užtraukė pareiÅ¡kėjui civilinę atsakomybę. Ä®vertinęs praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytas aplinkybes ir kartu su juo teikiamus įrodymus, Lietuvos apeliacinis teismas mano, jog jie nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos proceso atnaujinimo sÄ lygos, o pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi naujai teikiami įrodymai nesudarytų pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, dalis jų egzistavo ir buvo žinomi pareiÅ¡kėjui bylÄ , kurios procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Å ios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo nevertintos kaip naujai paaiÅ¡kėjusios CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka kriterijaus – kad jos nebuvo ir neturėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui, nors egzistavo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ . Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).IeÅ¡kovei UAB „Tomega“ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės pabaigos nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos praÅ¡ymas priteisti jas iÅ¡ atsakovo netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                 Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė