612217d7-e95d-41d0-ad86-3ac68c246c04 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2039-811/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03276-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienėdalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. P., atsakovės atstovui A. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. P. padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 1, 22).PaaiÅ¡kino, kad jis laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2015-06-11 buvo konvojuojamas iÅ¡ vienos įkalinimo įstaigos į kitÄ konvojavimo automobiliais, neatitinkančiais teisės aktų reikalavimų: automobiliuose nebuvo pakankamai vietos, todėl 7 asmenys bÅ«davo konvojuojami tik 2 kv. m ploto patalpoje; konvojavimo patalpos buvo purvinos; automobiliuose trÅ«ko oro, smirdėjo, žiemÄ buvo Å¡alta, o vasarÄ â€“ karÅ¡ta ir tvanku; konvojaus pareigÅ«nai žemino ir tyčiojosi iÅ¡ konvojuojamųjų ir jų asmeninių daiktų, taip pat demonstruodavo jiems iÅ¡duotus tarnybinius ginklus, grasindavo, jog suÅ¡audys.

Teigia, kad konvojuojamas tokiomis nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis patyrė nepatogumus, diskomfortÄ , dvasines kančias, garbės ir orumo pažeminimÄ , ko pasėkoje jaučia baimę ir apatijÄ , todėl praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 10–12).PaaiÅ¡kino, kad Tarnyba konvojuoja asmenis tinkamomis, konvojavimui skirtomis, transporto priemonėmis, kuriose kameros įrengtos pagal higienos ir saugumo reikalavimus.

Visuose automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, Å¡ildymo, apÅ¡vietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai. Visas specialusis transportas turi registracijos liudijimus ir kasmetines techninės apžiÅ«ros ataskaitas, jų eksploatacija grindžiama Å¡iais dokumentais. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija, patikrinusi specialiÄ sias transporto priemones, nenustatė, kad kamerų aplinka bÅ«tų netinkama vykdyti konvojavimui. Tarnyba užtikrina, kad specialiuoju transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius.

Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Dėl ginklų paaiÅ¡kino, kad konvojus ir konvojavimas iÅ¡ esmės yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, manydamas, jog jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, konvojaus metu konvojaus virÅ¡ininkui turėjo teisę žodžiu ar raÅ¡tu teikti skundus dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų. Tarnyba neturi duomenų dėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimų apie netinkamas konvojavimo sÄ lygas.

Nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir galimai atsiradusių neigiamų pasekmių, nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų bÅ«tinųjų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, todėl civilinė atsakomybė negalima.Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016-12-07 nutartyje nurodytu įpareigojimu, 2016-12-21 pateikė LVAT patikslintÄ atsiliepimÄ (t. 1, b. l. 96–100), kuriame paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodė skundo ribas, t. y. nuo 2014-04-19 iki 2015-06-11, kurių pagrindų pateikė visÄ su ginču susijusiÄ informacijÄ .

Apeliantui patikslinus reikalavimus ir naujai paaiÅ¡kėjus konvojavimo aplinkybėmis, Tarnyba atsiliepime papildomai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas planiniu konvojumi iÅ¡ viso buvo konvojuotas 14 kartų automobiliais Iveco, Mecedes Benz ir Volkswagen. PareiÅ¡kėjas GAZ automobiliais nebuvo konvojuotas. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skunde neindividualizavo konvojavimo aplinkybių, savo teiginius grindė abstrakčiomis aplinkybėmis. Atkreipė dėmesį į konvojuojamųjų asmenų skaičių 2012–2015 m., į tai, kad konvojavimÄ vykdo kitos įgaliotos institucijos, taip pat į tai, kad planiniai konvojaus dokumentai yra saugomi 3 metus.

Kadangi yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas, praÅ¡o teismo taikyti ieÅ¡kinio senatį.PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja Tarnyba, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad atskirais laikotarpiais nuo 2012-04-19 iki 2015-06-11 jis buvo konvojuojamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, nes konvojavimo automobiliuose buvo per mažai vietos, buvo Å¡alta, trÅ«ko oro ir kt.Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime į skundÄ praÅ¡o taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį skundo reikalavimams dėl Tarnybos veiksmų (t. 1, b. l. 96–100).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ , kilusiÄ atskirais laikotarpiais nuo 2012-04-19 iki 2015-06-11, o skundÄ teismui pateikė tik 2015-06-11 (pagal spaudÄ ant voko) (t. 1, b. l. 2), t. y. praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl laikotarpio nuo 2012-04-19 iki 2012-06-10.Byloje yra aktualus ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja.

IeÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 str. 1 d.). CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).PareiÅ¡kėjas nenurodė teismui jokių objektyvių priežasčių, nulėmusių CK 1.125 str. 8 d. nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino skundo reikalavimui dėl laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2012-06-10 patirtos neturtinės žalos atlyginimo, praleidimÄ , taip pat nepateikė praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2008-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad ji pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo.

Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trÅ«kumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių (LVAT 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), o iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ taikoma ieÅ¡kinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas sirgo ar kokios nors kitos objektyvios aplinkybės atėmė jam galimybę anksčiau kreiptis į teismÄ , tame tarpe – skundÄ teismui iÅ¡siųsti paÅ¡tu. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje keliamo teisės pažeidimo pobÅ«dį darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti aplinkybes, kuriomis grindžia skundo reikalavimÄ , todėl skundÄ dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo dėl, pareiÅ¡kėjo teigimu, neteisėtų Tarnybos veiksmų vykdant jo konvojavimÄ atskirais laikotarpiais nuo 2012-04-19, jis turėjo teisę pateikti teismui vėliausiai iki 2015-04-19, tačiau pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2015-06-11, t. y. praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl atskirais laikotarpiais nuo 2012-04-19 iki 2012-06-10 patirtos neturtinės žalos atlyginimo, pateikti.Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje nėra pagrindo atnaujinti pareiÅ¡kėjui praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2012-06-10 patirtos neturtinės žalos atlyginimo, pateikti, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimams dėl aukščiau nurodyto laikotarpio taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas ir skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, toliau Å¡ioje byloje nagrinėtinas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų priteisti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2012-06-11 iki 2015-06-11 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Sprendžiant ginÄÄ bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu atveju.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (LAT 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Tarnyba pateikė teismui duomenis, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtinančius, jog laikotarpiu nuo 2012-06-11 iki 2015-06-11 Tarnybos pareigÅ«nai pareiÅ¡kėjÄ konvojavo 21 kartÄ planinio konvojaus marÅ¡rutais Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Vilnius-Marijampolė-Vilnius, Vilnius-Kaunas-Vilnius, Kaunas-Marijampolė-Kaunas, Kaunas-Marijampolė-Kybartai-Kaunas, PravieniÅ¡kės-Kaunas-PravieniÅ¡kės, Kaunas-PravieniÅ¡kės-Kaunas, Kaunas-Marijampolė-Kybartai (t. 1, b. l. 45–48, 50–53, 104–147; t. 2, b. l. 15–43).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas 2012-05-07 ir 2012-05-22 taip pat buvo konvojuotas planinio konvojaus marÅ¡rutais Vilnius-Klaipėda-Vilnius (t. 2, b. l. 7–14), tačiau pritaikius ieÅ¡kinio senatį teismas dėl nurodytų planinių konvojų atitikties teisės aktams nepasisakys.Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigÅ«nų veiklÄ reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Konvojavimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojus – vieÅ¡ojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklÄ , Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigÅ«nų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ ; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ .

Taigi, pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Pareiškėjas nurodo, kad konvojaus automobilių patalpos būdavo perpildytos ir purvinos, konvojavimo automobiliuose buvo šalta arba karšta, trūko oro, juose smirdėjo, taip pat nurodo, kad konvojaus pareigūnai atlikdami kratas žemino konvojuojamus asmenis ir demonstratyviai rodydavo jiems išduotus kovinius ginklus.Konvojavimo taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Byloje pateikti kelionės žiniaraščių išrašai, iš kurių matyti, su kiek asmenų, kokiais maršrutais ir kokiais automobiliais pareiškėjas buvo konvojuojamas (t. 1, b. l. 45–48, 50–53, 104–147; t. 2, b. l. 15–43). Taip pat pateiktos konvojavimui naudotų automobilių VW Crafter 50 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes-Benz (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 34, 37, 40, 149, 168, 171, 174, 177, 180, 183; t. 2, b. l. 75–66, 81–82, 92, 95, 98) schemos, kuriose nurodytas sėdimų vietų kiekis. Iš minėtų rašytinių įrodymų, taip pat byloje esančių kelionės žiniaraščių išrašų turinio matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais, kuriuose įrengtose kamerose yra 1, 2, 4, 5 sėdimos vietos (kėdė su atlošu arba sėdynė) arba suolas (t. 1, b. l. 34, 37, 40, 149, 168, 171, 174, 177, 180, 183; t. 2, b. l. 75–66, 81–82, 92, 95, 98).

Ä®vertinus minėtus raÅ¡ytinius įrodymus, nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo vežamas automobilyje, kuriame bÅ«tų daugiau asmenų, nei yra įrengta sėdimų vietų, be to, iÅ¡ atsakovės atstovės ir jos į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad vežant didesnį asmenų kiekį, nei telpa viename automobilyje, bÅ«davo skiriami papildomi automobiliai, todėl negalima konstatuoti pažeidimo, susijusio su vietos trÅ«kumu konvojavimo metu, galinčio bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai priteisti.Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo, o iÅ¡ byloje esančių konvojavimui naudotų automobilių schemų matyti, kad visuose automobiliuose buvo įrengtas bagažo skyrius (t. 1, b. l. 34, 37, 40, 149, 168, 171, 174, 177, 180, 183; t. 2, b. l. 75–66, 81–82, 92, 95, 98), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su daiktų laikymu kartu su savimi vertintini kaip nepagrįsti.Konvojavimo taisyklių 146.4 p. nustatyta, kad specialiajame automobilyje turi bÅ«ti veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, <...> įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui.

IÅ¡ Tarnybos teismui pateiktų pareiÅ¡kėjo konvojavimui naudotų automobilių schemų matyti, kad visuose asmenų konvojavimui skirtuose automobiliuose buvo įrengta ventiliacijos sistema, Å¡ildymo įrenginys ir sistema (t. 1, b. l. 34, 37, 40, 149, 168, 171, 174, 177, 180, 183; t. 2, b. l. 75–66, 81–82, 92, 95, 98), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su konvojavimui naudojamų automobilių netinkama bÅ«kle vertintini kaip nepagrįsti. Atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimai ir pateikti duomenys patvirtina, kad specialiesiems automobiliams, kuriais buvo konvojuojamas pareiÅ¡kėjas, atliktos techninės apžiÅ«ros, automobiliams iÅ¡duoti registracijos liudijimai, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės Å¡viesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 p. reikalavimams, t. y. minėtos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti (t. 1, b. l. 33, 36, 38–39, 41–44, 49, 148, 150–153, 155–158, 160–167, 169–170, 172–173, 175–176, 178–179, 181–182, 184–185, 187–188, 190–195; t. 2 58–69, 71–74, 77–80, 83–91, 93–94, 96–97, 99–100).Pažymėtina, kad priimant konvojuojamuosius konvojavimui Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse, Tarnybos konvojaus pareigÅ«nai, vadovaudamiesi Konvojavimo taisyklių VIII skirsnio „Konvojuojamųjų parengimas konvojuoti ir jų kratos organizavimas“ nuostatomis, atlieka asmens kratÄ , drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiÅ«rÄ , dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinės pareigÅ«nams.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 p. nuostatas konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ . Taigi, remiantis paminėtomis Taisyklių nuostatomis konvojaus pareigÅ«nai turėjo teisę neÅ¡iotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymÄ Ä¯ paskirties punktus, todėl skundo teiginys, kad kratos metu pareigÅ«nai demonstravo kovinius ginklus ir dėl to galėjo kilti neturtinė žala pareiÅ¡kėjui, laikytinas nepagrįstu.

Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus virÅ¡ininkas ar pareigÅ«nai, tikrinantys konvojų, gavę iÅ¡ konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raÅ¡tu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų praÅ¡ymams patenkinti. Jeigu konvojaus virÅ¡ininkas vietoje negali patenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡nagrinėti skundo, jį kartu su savo tarnybiniu praneÅ¡imu turi perduoti įstaigos, į kuriÄ konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Ä®raÅ¡us apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus virÅ¡ininkas daro konvojaus kelionės žiniaraÅ¡tyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigÅ«nÄ .

Byloje esančių konvojaus žurnalų ir kelionės žiniaraščių įraÅ¡ai (t. 1, b. l. 45–48, 50–53, 104–147; t. 2, b. l. 15–43) patvirtina, kad įvykiai, atsitikę konvojaus metu, buvo fiksuojami, pažymima, ar konvojuojami asmenys turi nusiskundimų. Taigi, esant galimiems pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimams, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę juos iÅ¡reikÅ¡ti. Å iuo atveju byloje nėra jokių įrašų apie pareiÅ¡kėjo teiktus nusiskundimus dėl netinkamos konvojavimo kamerų bÅ«klės (vėdinimo, Å¡varos ir kt.), todėl teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl netinkamos konvojavimo kamerų bÅ«klės vykdant jo konvojavimÄ laiko neįrodytais.

Teismas pripažįsta, kad konvojavimas techniÅ¡kai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti neigiamų pasekmių.Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012).

IÅ¡ to seka, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sÄ lygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sÄ lygų ar kitų neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų.Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ teigti, kad konvojuojant pareiÅ¡kėjÄ Tarnybos pareigÅ«nai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų ir nustatytos konvojavimo tvarkos.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos nepatyrė, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. P. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                  Violeta Petkevičienė